Georgian Foundation for Strategic and International StudiesCreated Date: 12/9/2013 1:15:12 PM

13

Transcript of Georgian Foundation for Strategic and International StudiesCreated Date: 12/9/2013 1:15:12 PM

  • 20

    Sesavali politika arsebiTad sakamaTo cnebaa, radgan mas bevri mniSvne

    loba SeiZleba hqondes da aqvs kidec.

    politika adamianTa sazogadoebis gaCenisTanave warmoiSva.

    politika

    giorgi

    xelaSv

    ili

    politikas uwodeben:

    ZalauflebisaTvis brZolas

    mTavrobis gadawyvetilebebsa da am gadawyvetilebebis Sesrulebas

    resursebis gadanawilebis process

    partiebs Soris urTierTobas

    zogadad, adamianTa imgvar yoveldRiur saqmianobas, romelic sazogadoebis

    mowyobas ukavSirdeba

    „politika“ berZnuli sityvaa („politikos“) da „samoqalaqos“

    niSnavs. am sityvis FFFFFfuZe „moqalaqesa“ da „qalaqs“ ukavSirdeba,

    sadac klasikuri berZnuli sazogadoeba viTardeboda.

    ra ari

    s

    pol

    itika

    20

  • 21

    politika saSualebaa, romliTac xalxi gansazRvravs, vin iqneba

    mTavrobaSi. politikas xSirad „binZurs“ uwodeben, magram politi

    ka ara marto intrigebisa da egoisturi interesebis asparezi, ar

    amed maRali idealebis miRwevis saSualebacaa. es maRali idealebi

    SeiZleba iyos samarTlianobis damyareba, politikuri Tavisuf

    lebis gavrceleba, mSvidobisa da usafrTxoebis miRweva.

    adamianebis qcevis didi nawili politikuria, radgan adamianTa

    Soris urTierTobebi xSirad Zalauflebrivia. amitomac, poli

    tikisgan ganze gadgoma, misTvis Tavis arideba, Zalian Znelia.

    politikis miznebi da am miznebis miRwevis saSualebebi xSirad

    erTmaneTs ar emTxveva.

    rogor unda SevafasoT politikis moraluri mxare?

    romelia ufro mniSvnelovani – maRalzneobrivi miznebiT moq

    medeba Tu sasurveli Sedegis nebismier fasad miRweva?

    zogi moazrovne miiCnevs, rom maRali miznebis ganxorcieleba

    mdabali gzebiT miuRebelia. sxvebi ki fiqroben, rom Tu miRweuli

    Sedegi sazogadoebisTvis sasargebloa, mis misaRwevad yvelanairi

    saSualeba gamodgeba.

    Zveli berZeni filosofosi aristotele (Zv. w. 384322):

    „adamiani bunebiT politikuri cxovelia“.

    Cexoslovakiis ukanaskneli da CexeTis pirveli prezidenti

    vaclav haveli (19362011): „CemTvis namdvili politika...

    ubralod, sxva adamianebisTvis samsaxuris gawevaa“.

    ra ari

    s

    pol

    itika

    21

  • 22

    politika konfliqtisa da TanamSromlobis monacvleobazea age

    buli. urTierTsawinaaRmdego mosazrebebis, interesebisa da saWi

    roebebis arseboba niSnavs, rom adamianebsa da adamianTa jgufebs

    Soris uTanxmoeba gardauvalia. magram politikis monawileebs isic

    kargad unda esmodeT, rom interesebis miRweva da sakuTari mosaz

    rebebis gatana mxolod konfliqtis saSualebiT SeuZlebelia da

    sxva adamianebTan TanamSromlobas saWiroebs. amitomac, politika

    uTanxmoebebis gadawyvetis Ziebis process warmoadgens.

    xdeba isec, rom uTanxmoebis gadawyveta mSvidobianad ver xerx

    deba. am SemTxvevaSi saqme midis revoluciamde da omamde. omi da

    Zaladoba politikur miznebs emsaxureba, magram problema isaa,

    rom xSirad omisa da Zaladobis Sedegad nadgurdeba yvelaferi,

    ris xelSi Casagdebadac adamianebi Zalas mimarTaven.

    politikuri ideebi saukuneebs uZlebs da axali formiT brun

    deba sazogadoebaSi. am ideebs xSirad ufro didi Zala aqvs, vidre

    yvelaze Zlevamosil SeiaraRebul Zalebs da msoflio religiebs.

    politika ar arsebobs ideebis gareSe, radgan adamianebi swored

    ideebis garSemo irazmebian TavianTi miznebis misaRwevad. yvelaze

    moklevadiani politikuri amocanac ki ideebis metnaklebad mow

    esrigebul nakrebs saWiroebs.

    politikas gansazRvravs adamianis buneba, saxelmwifos xasiaTi

    da saerTaSoriso sistema. mkvlevarebi ver SeTanxmebulan, Tu ro

    melia am samTagan yvelaze mniSvnelovani politikisaTvis. zogs mi

    aCnia, rom adamianis bunebaa yvelafris saTave. es Sexeduleba saw

    yiss religiaSi iRebs. bevri RvTismetyvelis SexedulebiT, adamiani

    pirvelyofili, Tandayolili codviT ibadeba, rac mTeli sazoga

    doebis xasiaTs da adamianTa da saxelmwifoTa urTierTobebSi Za

    ladobis problemas ganapirobebs.

    sxva filosofosebi ki miiCneven, rom adamianis buneba cvale

    politika

    amerikeli politologi robert dali (daibada 1915 wels): „politika

    adamianur urTierTobaTa iseTi wyobaa, romelic didwilad moicavs

    kontrols, Zalauflebas, gavlenasa da avtoritets“.

    prusieli samxedro Teoretikosi karl fon klauzevici (17801831):

    „omi aris politikis gagrZeleba sxva saSualebebiT“.

    ra gansazRvravs politikis bunebas?

    22

  • 23

    badia. adamiani SeiZleba iyos keTilic da borotic, SeiZleba

    Seicvalos cxovrebis ganmavlobaSi. amitom sazogadoebis xasiaTs

    adamianis Tandayolili Tvisebebi ki ar gansazRvravs, aramed saxel

    mwifos, mTavrobis, sazogadoebis buneba. rac ar unda keTili iyos

    adamiani dabadebiT, saxelmwifo mas SezRudvebs uwesebs da xSirad

    Zaladobiskenac ubiZgebs. amitomac, swored saxelmwifos bunebaa

    damnaSave imaSi, rom adamianTa Soris harmoniis miRweva dRemde Seu

    Zlebeli Seiqna.

    moazrovneTa kidev erTi jgufi arc adamianur bunebas miiCnevs

    problemebis wyarod da arc saxelmwifos Zaladobriv bunebas. es

    moazrovneebi yvelafers saerTaSoriso sistemas abraleben.

    maTi azriT, saxelmwifoebs Soris mSvidobis miRweva SeuZlebe

    lia, radgan saxelmwifoebis erovnuli interesebi erTmaneTTan

    SeuTavsebelia da qveynebs Soris konfliqti saerTaSoriso urTi

    erTobebis bunebrivi mdgomareobaa. Tu msoflio mSvidoba ver

    miiRweva, maSin verc saxelmwifoebi iqnebian mSvidobiani da verc

    adamianis buneba gaumjobesdeba.

    saerTaSoriso sistema saxelmwifoTa erTobliobaa, romlebic

    erTmaneTTan politikuri, usafrTxoebis, ekonomikuri da sxva

    aspeqtebiTaa dakavSirebuli.

    CineTis mmarTveli mao Zeduni (18931971): „politika aris omi

    usisxlod, xolo omi aris politika sisxlisRvris TanxlebiT“.

    ra aris politika

    23

  • 24

    Zalauflebapolitikis erTerTi mTavari kategoria Zalauflebaa.

    politika adamianTa urTierTqmedebis iseTi sistemaa, romelic

    am Zalauflebis mopovebas, SenarCunebas, gazrdasa da gavrcele

    bas isaxavs miznad. politikaSi Cabmulebi arian ara marto calkeu

    li adamianebi, aramed adamianTa organizebuli jgufebi da mTeli

    saxelmwifoebic ki.

    Zalaufleba adamianTa urTierTobebSi vlindeba. avtoriteti

    da iZulebis muqara Zalauflebis mTavari atributebia.

    rogorc italieli saxelmwifo moRvawe da filosofosi makiave

    li ambobda, „jobs mmarTvelis eSinodeT, vidre igi uyvardeT“. iZu

    leba SeiZleba Zalauflebis myari safuZveli iyos. Tumca, rogorc

    amerikis prezidenti ronald reigani ambobda, „xiStebze damyare

    buli mTavrobebi fesvebs ver idgamen“. mas amiT undoda eTqva, rom

    mxolod Zaladobaze dafuZnebuli Zalaufleba xanmokle da ara

    myari SeiZleba aRmoCndes.

    avtoritetiT miRweuli Zalaufleba xSirad Zaladobas gamo

    ricxavs. avtoritetis safuZveli SeiZleba iyos adamianisTvis mi

    werili RvTiuri buneba – magaliTad, Zvelad monarqebi (faraone

    bi, mefeebi, keisrebi, imperatorebi, xalifebi, sulTnebi, Sahebi)

    RmerTisgan xeldasxmulad iTvlebodnen da RvTisgan boZebuli

    avtoritetiT imyarebdnen Zalauflebas.

    xSirad avtoritetis safuZveli lideris qarizmaa – anu is gan

    sakuTrebuli Tvisebebi, romlebsac liders misi momxreebi da mim

    devrebi miaweren.

    Cvens droSi avtoriteti kvlavac warmoadgens Zalauflebis sa

    fuZvels. demokratiul qveynebSi am avtoritetis safuZveli le

    politika

    Zalaufleba aris unari aiZulo sxva, gaakeTos is, rasac

    sxvagvarad ar gaakeTebda.

    ingliseli istorikosi lordi aqtoni (18341902): „Zalaufleba ryvnis,

    absoluturi Zalaufleba ki absoluturad ryvnis“.

    nikolo makiaveli (14691527): „mizani amarTlebs

    saSualebas“.

    qarizma – niWi aRafrTovano da gaiyolo xalxi.

    24

  • 25

    gitimuri da samarTliani arCevnebia, romelic Zalauflebis gan

    maxorcielebels marTvis racionalursamarTlebriv uflebas

    aniWebs.

    politikis buneba yvelaze kargad saxelmwifos mowyobasa da mis

    qmedebebSi vlindeba.

    saxelmwifos marTva mTavrobas akisria, romelic sazogadoeba

    ze kontrols axorcielebs, raTa koleqtiuri gadawyvetilebebi

    sisruleSi moiyvanos. amitomac xSirad politikas mTavrobasTan,

    saxelmwifosTan aigiveben, politikis Seswavlas ki – mTavrobis Ses

    wavlasTan.

    politikis gageba SeiZleba rogorc instituciuri, aseve indi

    vidualuri TvalsazrisiT.

    instituciuri midgoma politikaSi gulisxmobs sajaro sakiT

    xebis kvlevas, mTavrobis qmedebebis Seswavlas da saxelmwifos

    funqciebis gansazRvras.

    pirovnuli midgomis Seswavlis obieqtia kerZo pirebis moR

    vaweoba, mTavrobis gavlenis miRma myofi sakiTxebi da sazogadoeb

    rivi procesebi.

    am ori modelidan Cveni arCevani ganapirobebs imas, Tu ramdenad

    yovlismomcvelia politika. SeiZleba miviCnioT, rom politika

    mxolod mTavrobis SigniT, ufro metic, politikur partiebs So

    ris Zalauflebrivi urTierTobebia. an kidev piriqiT, politikis

    sfero gavafarTovoT da davaskvnaT, rom politikuria yvela ur

    TierToba, romelic mocemuli sazogadoebis SigniT warimarTeba.

    saxelmwifo da sazogadoeba

    saxelmwifo – adamianTa organizebuli erToba

    saerTo mTavrobis xelmZRvanelobiT.

    germaniis kancleri oto fon bismarki (18151898):

    „politika SesaZleblis xelovnebaa“.

    kerZo politika:

    individebis moRvaweoba

    arasamTavrobo sakiTxebi

    samoqalaqo sazogadoeba

    instituciuri politika:

    sajaro sakiTxebi

    mTavroba

    saxelmwifo

    ra aris politika

    25

  • 26

    rogorc vxedavT, sakmaod Znelia gaivlos zRvari „sajarosa“ da

    „kerZos“, „politikursa“ da „pirovnuls“ Soris.

    demokratia mTavrobis mowyobis erTerTi formaa, romelSic

    mTavrobas xalxi irCevs da mTavroba xalxs emsaxureba. demokrati

    ul sistemaSi yvelaze ukeTaa warmodgenili adamianTa umravleso

    bis interesebi da daculia umciresobis uflebebi. demokratiul

    sistemaSi, rogorc wesi, kanonis uzenaesoba cxovrebis wesia, adami

    anis Tavisuflebebi da uflebebi ki xelSeuxebeli Rirebuleba.

    Tanamedrove samyaroSi politikis erTerTi aspeqti saxelmwi

    fosa da religiis urTierTobaa. Tanamedrove epoqaSi, gansakuTre

    biT ki demokratiul qveynebSi, saxelmwifo religiisgan gamijnuli

    unda iyos, magram xSirad es ase ar xdeba. religiisa da saxelmwifos

    erTmaneTSi Serevam SeiZleba seriozulad daazaralos adamianis

    uflebebi: religia, Tavisi xasiaTiT, uzenaesi WeSmaritebis mqa

    dagebelia, politika ki, arsebiTad, dapirispirebuli azrebis, ka

    maTisa da uTanxmoebis asparezia.

    politikuri Teoria ikvlevs adamianTa mier Seqmnili mTavrobis

    xasiaTs da misi gardaqmnis SesaZleblobas.

    politikis Seswavla ioli araa, radgan, bunebisagan gansxvavebiT,

    politikas obieqturi kanonebi ar marTavs. politika warimarTeba

    ara marto racionaluri da gaazrebuli, aramed iracionaluri da

    impulsuri miznebiTa da saSualebebiTac. adamianis bunebis, adami

    anTa sazogadoebisa da saxelmwifoTa sistemis mravalferovneba

    TiTqmis gamoricxavs ara marto politikis prognozirebas, aramed

    politika

    politika, rogorc mecniereba

    safrangeTis prezidenti Sarl de goli (18901970): „mivedi

    daskvnamde, rom politika metismetad seriozuli ramaa

    imisTvis, rom politikosebs SevatovoT“.

    amerikeli Teologi rainhold niburi (18921971): „adamianis unari,

    iyos samarTliani, demokratias SesaZlebels xdis; magram adamianis

    Tviseba, iyos usamarTlo, demokratias aucileblobad aqcevs ~.

    amerikeli politologi harold lasueli (19021978): „politika

    Seiswavlis, Tu vin ras rodis ratom da rogor miiTvisebs“.

    26

  • 27

    xSirad politikuri procesebis axsnas da gagebasac ki SeuZlebels

    xdis.

    politika, rogorc mecniereba, politikur urTierTobebs ram

    denime kuTxiT Seiswavlis:

    politikuri qceva

    politikuri struqturebi da funqciebi

    politikuri fenomenebi

    politikuri ideebi

    politikuri dokumentebi

    politikuri momavali

    politikis Seswavla SeiZleba iyos „normatiuli“ an „empiriuli“.

    politikisadmi amgvari midgoma „Rirebulebebis“ analizs eyrd

    noba. am Rirebulebebis magaliTad gamodgeba iseTi cnebebi, ro

    gorebicaa „Tavisufleba“, „Tanasworoba“, „progresi“, „ganviTare

    ba“, „samarTlianoba“ da sxv.

    empiriuli politikuri mecniereba pasuxs scems kiTxvaze: „ra

    tom?“ empiriuli politikuri mecnierebis gamoyenebis sferoebia

    arCevnebi, politikis dagegmva da Sesruleba, movlenebis progno

    zireba da a.S.

    politikis Seswavla sxvadasxva meTodiT SeiZleba. tradici

    ulad, politikis gagebis meTodi istoriuli analizi iyo, romelic

    momxdari movlenebis dawvrilebiT analizs efuZneboda. ramdenime

    aTeuli wlis win mecnierebma gadawyvites ufro zusti samecniero

    meTodebi gamoeyenebinaT da politikuri faqtebis da maTi gamomw

    vevi mizezebis ricxvebis saSualebiT Seswavlas mohkides xeli.

    raodenobrivi meTodis gamoyenebis kargi magaliTi demokratiul

    qveynebSi Catarebuli arCevnebis Sedegebis analizia – „ramdenma vin

    vis da sad misca xma arCevnebSi? da romelma faqtorebma ganapiroba

    germaneli fizikosi albert ainStaini (18791955):

    „politika fizikaze rTulia“.

    normatiuli politikuri mecniereba cdilobs gasces

    pasuxi kiTxvas, Tu rogori iqneboda idealurad mowyobili

    sazogadoeba an am sazogadoebis romelime aspeqti.

    empiriuli politikuri mecnierebis mizani ki viTarebis

    uemocio, miumxrobeli, faqtebiT gamyarebuli analizia.

    ra aris politika

    27

  • 28

    saarCevno xmebis amgvari ganawileba?“

    istoriuli da raodenobrivi meTodebi dRemde farTod gamoi

    yeneba politikis SeswavlaSi.

    saerTaSoriso politika

    saxelmwifoebs Soris ZalauflebisaTvis brZolis asparezi

    mTeli msoflioa. saxelmwifoebi ibrZvian TavianTi Zlierebis da

    usafrTxoebis gazrdisTvis, xSirad sxva saxelmwifoebis xarjze.

    msoflio politikaSi erTi saxelmwifos warmateba sxva qveynebis

    mxridan uaryofiT reaqcias iwvevs, radgan saxelmwifoebi erT

    maneTs Znelad endobian.

    yvela saxelmwifos qceva, anu maTi sagareo politika, erovnul

    interesebs emyareba. saxelmwifoTa sagareo politikaTa er

    Toblioba saerTaSoriso politikas qmnis. saxelmwifoTa mier Se

    q m nili politikuri urTierTobebis sistema Tavad iwyebs saxel

    mwifoebis qcevaze gavlenis moxdenas. Tu saxelmwifo sworad ver

    Seafasebs Zalauflebis ganawilebis da wonasworobis viTarebas,

    igi SeiZleba dasustdes da msoflio rukidan gaqres kidec.

    politika

    politikis Seswavlis raodenobrivi meTodis mizani politikuri

    procesebis da maTi Sedegebis maTematikuri da statistikuri

    saSualebebiT axsna, gageba da prognozirebaa.

    germanelamerikeli politologi hans morgenTau (19041980):

    „yvela saxelmwifo moRvawe erovnuli interesebiT unda xelmZRvanelobdes,

    rac niSnavs, rom iazrovno, rogorc saxelmwifom sxva saxelmwifoTa Soris“.

    28

  • 29

    saerTaSoriso politikaSi mTavari moqmedi pirebi saxelmwi

    foebia, Tumca saerTaSoriso organizaciebi, reJimebi, regionebi

    da, xSirad, individebic seriozul gavlenas axdenen msoflioSi

    mimdinare procesebze. saerTaSoriso politikis mizani mSvidobi

    sa da usafrTxoebis miRwevaa, magram, jerjerobiT, kacobriobam am

    miznis miRweva ver moaxerxa.

    daskvnaTavisi arsiT politika gansxvavebuli mosazrebebisa da intere

    sebis safuZvelze Zalauflebis gadanawilebis asparezia. gansxva

    vebuli azrebi SeiZleba Seexebodes imas, Tu ramdenadaa dasaSvebi

    saxelmwifos Careva pirovnebis cxovrebaSi an ramdenad Tanaswori

    unda iyos sazogadoeba.

    es kiTxvebi uTanxmoebas badebs. uTanxmoebas badebs isic, Tu ro

    gor da ra mizniT unda SeviswavloT politika. politikis Seswav

    lis mizani mravalgvari SeiZleba iyos – sazogadoebis gakeTilSo

    bilebidan dawyebuli piradi gamdidrebiT damTavrebuli.

    politika imiTaa saintereso, rom pasuxi ubralo kiTxvaze, Tu

    „ra aris politika?“ TavisTavad politikuri aqtia. sazogadoebis

    politikuri cxovreba swored uamravi amgvari kiTxvis dasma da

    maT ze pasuxis Ziebaa.

    ra aris politika

    2929