Kokia Lietuvos pažanga įgyvendinant “Europos švietimo ir mokymo 2020” strategijoje iškeltus siekius?

ES švietimo ir mokymo strateginėje programoje nurodyti šie siekiai:> po trejų metų pasiekti bent 82 % aukštąjį išsilavinimą

įgijusiųjų įdarbinimo lygį;> bent 95 % ikimokyklinio amžiaus vaikų nuo ketverių metų

įtraukti į ankstyvojo vaikų ugdymo programas; > 15 metų amžiaus piliečių, neturinčių patenkinamų skaitymo,

skaičiavimo, gamtos bei technologinių mokslų įgūdžių, sumažinti iki mažiau nei 15 %;

> bent 15 % 25-64 metų suaugusiųjų įtraukti į tęstinio mokymosi programas.

2 pav. Su švietimu ir mokslu susiję siekiai 2020-iesiems metams

Lietuvoje vis dar matomas 2011 m. apskaičiuoto 92,3 % ES vidur-kio nesiekiantis mažų vaikų įtraukimo į ankstyvojo vaikų ugdymo programas lygis. 2006-2009 m. padidėjo reikalavimus atitinkančių skaitymo ir skaičiavimo įgūdžių neįgijusių penkiolikmečių procentas, kuris vis dar yra didesnis už ES vidurkį (nuo 19,6 % iki 22,2 %). 2012 m. suaugusiųjų dalyvavimo tęstinio mokymosi programose lygis buvo žemas, palyginti su 9 % ES vidurkiu.

Švietimo persvarstymas

ir

Lietuva

Švietimas ir mokymas

0 %

20 %

40 %

60 %

80 %

100 %

10 %

30 %

50 %

70 %

90 %

Early school leavers Higher education

0

20

40

60

80

100

0 %

20 %

40 %

60 %

80 %

100 %

10 %

30 %

50 %

70 %

90 %

200

6

201

1

200

6

201

2

200

6

201

2

200

6

201

1

200

6

201

1

200

6

2011

Su švietimu ir mokslu susiję siekiai 2020-iesiems metams

Ankstyvasis vaikų ugdymas

Aukštąjį išsilavinimą įgijusiųjų įdarbinimas

Tęstinio mokymosi programose dalyvaujantys suaugusieji

Pagrindiniai įgūdžiai: skaitymas

Pagrindiniai įgūdžiai: skaičiavimas

Pagrindiniai įgūdžiai: mokslas

0 %

20 %

40 %

60 %

80 %

100 %

10 %

30 %

50 %

70 %

90 %

Early school leavers Higher education

0

20

40

60

80

100

0 %

20 %

40 %

60 %

80 %

100 %

10 %

30 %

50 %

70 %

90 %

200

6

201

1

200

6

201

2

200

6

201

2

200

6

201

1

200

6

201

1

200

6

2011

Su švietimu ir mokslu susiję siekiai 2020-iesiems metams

Ankstyvasis vaikų ugdymas

Aukštąjį išsilavinimą įgijusiųjų įdarbinimas

Tęstinio mokymosi programose dalyvaujantys suaugusieji

Pagrindiniai įgūdžiai: skaitymas

Pagrindiniai įgūdžiai: skaičiavimas

Pagrindiniai įgūdžiai: mokslas

m Nauji darbo būdai2008 m. Lietuvoje buvo patvirtintos naujos pradinio ir pagrindi-nio, o 2011 m. –vidurinio ugdymo programos. Be dėmesio pagrindiniams įgūdžiams, jos sudaro sąlygas vykdyti lankstesnį bei geriau individualius besimokančiojo poreikius atitinkantį mokymą, skatina kūrybinį mąstymą ir verslumą. Tebevykdomos pameistrystės, kaip profesinio mokymo formos, reformos taip pat padeda užtikrinti, kad besimokantieji įgytų darbo rinkoje vertinamų įgūdžių.

Kur rasti daugiau informacijos?

Informacija apie “Švietimo persvarstymas: investavimas į gebėji-mus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų” bei šiame lankstinuke pateiktus duomenis rasite toliau nurodytu adresu http://ec.europa.eu/education/news/rethinking_en.htm

Atitinkamos informacijos rasite toliau nurodytuose tinklalapiuose.Strategijos „Europa 2020“ tikslaihttp://ec.europa.eu/europe2020/targets/eu-targets/index_lt.htmŠvietimo ir mokymo 2020 strategijos siekiaihttp://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/benchmarks_en.htmKonkrečiai šaliai teikiamos rekomendacijos http://ec.europa.eu/europe2020/making-it-happen/country-specific-recommendations/index_lt.htmPrograma „Erasmus+“ http://ec.europa.eu/education/erasmus-for-all/Progreso, įgyvendinant švietimo ir mokymo 2012 strategijos siekius, įvertinimo ataskaita http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/monitor12_en.htm Eu

ropo

s Ko

mis

ija –

DG

EAC

– Š

vIET

ImAS

Ir K

uLT

ūrA

– B

-104

9 Br

isel

es

NC-01-13-245-LT-N

doi:10.2766/22239

Kas yra “Švietimo persvarstymas”?

2012 m. Europos Komisija paskelbė naują švietimo sistemos viziją, sukurtą siekiant

paskatinti ekonominę plėtrą ir konkurencingumą. Joje išdėstyta, kaip švietimo ir mokymo sistemos gali padėti žmonėms įgyti darbo rinkoje vertinamų įgūdžių ir užsiti-krinti ekonominę ateitį bei socialinį įtraukimą.

Švietimo persvarstymo strategijoje nurodoma, kaip valstybės narės gali padėti suaugusiesiems tobulinti turimus įgūdžius ir įtikinti mokytis visą gyvenimą, bei jaunimui įgyti darbo rinkoje vertinamų įgūdžių arba įkurti nuosavą verslą. Suinteresuotosios šalys, įskaitant darbdavius, profesines sąjungas ir kt., yra skatinamos aktyviau dalyvauti vykdant reformą.

Siekiant Europos ekonominės pažangos ir naujovių būtina daugiau investuoti į žmones ir jų įgūdžių tobulinimą. Kai daug jaunų žmonių neturi darbo, o visoje Europoje yra du milijonai laisvų darbo vietų, valstybės narės yra skatinamos nemažinti švietimui skiriamo biudžeto, bet didinti sistemos efektyvumą, užtikrinant teisingumą ir įtraukimą.

Kodėl reforma būtina?

Tikimasi, kad nuo 2010 iki 2020 m. darbo vietų dalis, kurioms reikalingas aukštasis išsilavinimas, ES padidės nuo 29 % iki 34 %. Be to, sumažės darbo, kuriam atlikti pakanka tik menkų įgūdžių, poreikis. Ilgainiui europiečių darbe vis daugės pokyčių ir įvairovės: jie turės sugebėti kritiškai mąstyti, imtis iniciaty-vos, spręsti problemas ir bendradarbiauti komandoje. Kuriant švietimo ir mokymo sistemas būtina atsižvelgti į šį naują profesinės karjeros aspektą.

Švietimo reforma turi užtikrinti, kad:> daugiau dėmesio būtų skiriama mokymosi rezultatams,

įskaitant ir tuos, kurie įgyjami per kokybišką mokymąsi darbo vietoje;

> būtų sumažintas mokyklas nebaigusiųjų skaičius ir padidintas mokymosi visą gyvenimą mastas;

> būtų teikiama daugiau pagalbos mokytojams;> švietimo ir mokymo institucijos glaudžiau bendradarbiautų

su darbdaviais.

Kaip “Švietimo persvarstymas” padeda valstybėms narėms?

Švietimo persvarstymo strategija nubrėžia aiškią viziją, kaip sustiprinti skaitmeninių, verslumo ar kalbos įgūdžių, būtinų dirbant bet kokį darbą, svarbą. Akcentuojama pameistrystės, kaip profesinio mokymo formos svarba, Europos įgūdžių ir kvalifikacijos erdvės vertė, IKT ir mokymui skirtų atvirųjų švietimo išteklių potencialas bei didesnė parama (taip pat finansinė) skatinant suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą.

Pasinaudodama europiniais tikslais ir siekiais, kiekviena valstybė narė gali nustatyti, ką pavyko įgyvendinti, bei įsivertinti, kuriose srityse reikalinga įdėti daugiau pastangų.

Kokia Lietuvos pažanga siekiant “Europa 2020” strategijoje užsibrėžtų tikslų?

Iki 2020 m. Europos Sąjungoje planuojama pasiekti du su švietimu susijusius tikslus:> iki mažiau nei 10 % sumažinti mokyklas nebaigusio

jaunimo dalį;> užtikrinti, kad bent 40 % 30-34 metų piliečių būtų baigę

aukštąsias mokyklas.

Šie europiniai tikslai yra susieti su nacionaliniais tikslais, pritaikytais prie aplinkybių ir tradicijų: Lietuvos tikslai yra mažiau nei 9 % mokyklas nebaigusio jaunimo dalis ir ne mažiau 40 % 30-34 metų piliečių, turinčių aukštojo mokslo diplomą [1].

1 pav. „Europa 2020“ tikslai

Kalbant apie mokyklas nebaigusio jaunimo dalį, reikia pasakyti, kad Lietuvai jau pavyko pasiekti nacionalinį tikslą ir gerokai pralenkti 2012 m. 12,6 % ES vidurkį. Į trečiojo lygmens mokymą baigusių 30-34 metų žmonių rodiklis taip pat yra didesnis nei nustatytas nacionalinis tikslas be to, ir toliau gerokai viršija 2012 m. 35,8 % ES vidurkį.

[1] visi duomenys paimti iš 2012 m. paskelbto Europos Komisijos tarnybų darbinio dokumento, skirto švietimo persvarstymui pagal konkrečios šalies analizę.

m 2013 m. Europos semestras: konkrečiai šaliai teikiamos rekomendacijos

Bendradarbiaudama su Europos Komisija Lietuva sutiko su 2013 metams skirtomis, bei su švietimo persvarstymu susijusiomis rekomendacijomis. Be kitų priemonių, jose nurodomas ir geresnių jaunimo įsidarbinimo sąlygų kūrimas, pvz., suteikiant jaunimo garantijas, taip pat pameistrystės, kaip profesinio mokymo formos, reforma ir glaudesnio darbdavių bei švietimo įstaigų bendradarbiavimo poreikis.

0 %

10 %

20 %

30 %

40 %

50 %

5 %

15 %

25 %

35 %

45 %

60 %

55 %

Mokyklos nebaigusiųjų procentas

Aukštojo išsi lavinimoįgij imas

2006 2012 2006 2012

ES tikslas Nacionalinis t ikslas