Chattha Sanghayana CD -...

179
Khandhavaggap±¼i : 1 - 2235 Namo tassa bhagavato arahato samm±sambuddhassa Sa½yuttanik±yo Khandhavaggo 1. Khandhasa½yutta½ 1. Nakulapituvaggo 1. Nakulapitusutta½ 1. Eva½ (2.0001) me suta½– eka½ samaya½ bhagav± bhaggesu viharati susu- m±ragire bhesaka¼±vane migad±ye. Atha kho nakulapit± gahapati yena bhagav± tenupasaªkami; upasaªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinno kho nakulapit± gahapati bhagavanta½ etadavoca– “Ahamasmi, bhante, jiººo vu¹¹ho mahallako addhagato vayo-anuppatto ±tura- k±yo abhikkhaº±taªko. Aniccadass±v² kho pan±ha½, bhante, bhagavato mano- bh±van²y±nañca bhikkh³na½. Ovadatu ma½, bhante, bhagav±; anus±satu ma½, bhante, bhagav±; ya½ mamassa d²gharatta½ hit±ya sukh±y±”ti. “Evameta½, gahapati, evameta½, gahapati! ¾turo h±ya½, gahapati, k±yo aº¹a- bh³to pariyonaddho. Yo hi, gahapati, ima½ k±ya½ pariharanto muhuttampi ±rogya½ paµij±neyya, kimaññatra b±ly±? Tasm±tiha te, (2.0002) gahapati, eva½ sikkhitabba½– ‘±turak±yassa me sato citta½ an±tura½ bhavissat²’ti. Evañhi te, gahapati, sikkhitabban”ti. Atha kho nakulapit± gahapati bhagavato bh±sita½ abhinanditv± anumoditv± uµµh±y±san± bhagavanta½ abhiv±detv± padakkhiºa½ katv± yen±yasm± s±riputto tenupasaªkami; upasaªkamitv± ±yasmanta½ s±riputta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinna½ kho nakulapitara½ gahapati½ ±yasm± s±riputto eta- davoca– “vippasann±ni kho te, gahapati, indriy±ni; parisuddho mukhavaººo pariyo- d±to. Alattha no ajja bhagavato sammukh± dhammi½ katha½ savan±y±”ti? “Kathañhi no siy±, bhante! Id±n±ha½, bhante, bhagavat± dhammiy± kath±ya amatena abhisitto”ti. “Yath± katha½ pana tva½, gahapati, bhagavat± dhammiy± kath±ya amatena abhisitto”ti? “Idh±ha½, bhante, yena bhagav± tenupasaªkami½; upasaªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di½. Ekamanta½

Transcript of Chattha Sanghayana CD -...

Page 1: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Khandhavaggap±¼i : 1 - 2235 Namo tassa bhagavato arahato samm±sambuddhassa Sa½yuttanik±yo Khandhavaggo 1. Khandhasa½yutta½ 1. Nakulapituvaggo 1. Nakulapitusutta½ 1. Eva½ (2.0001) me suta½– eka½ samaya½ bhagav± bhaggesu viharati susu-m±ragire ‚ bhesaka¼±vane migad±ye. Atha kho nakulapit± gahapati yenabhagav± tenupasaªkami; upasaªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½nis²di. Ekamanta½ nisinno kho nakulapit± gahapati bhagavanta½ etadavoca– “Ahamasmi, bhante, jiººo vu¹¹ho mahallako addhagato vayo-anuppatto ±tura-k±yo abhikkhaº±taªko. Aniccadass±v² kho pan±ha½, bhante, bhagavato mano-bh±van²y±nañca bhikkh³na½. Ovadatu ma½, bhante, bhagav±; anus±satu ma½,bhante, bhagav±; ya½ mamassa d²gharatta½ hit±ya sukh±y±”ti. “Evameta½, gahapati, evameta½, gahapati! ¾turo h±ya½, gahapati, k±yo aº¹a-bh³to pariyonaddho. Yo hi, gahapati, ima½ k±ya½ pariharanto muhuttampi±rogya½ paµij±neyya, kimaññatra b±ly±? Tasm±tiha te, (2.0002) gahapati, eva½sikkhitabba½– ‘±turak±yassa me sato citta½ an±tura½ bhavissat²’ti. Evañhi te,gahapati, sikkhitabban”ti. Atha kho nakulapit± gahapati bhagavato bh±sita½ abhinanditv± anumoditv±uµµh±y±san± bhagavanta½ abhiv±detv± padakkhiºa½ katv± yen±yasm± s±riputtotenupasaªkami; upasaªkamitv± ±yasmanta½ s±riputta½ abhiv±detv± ekamanta½nis²di. Ekamanta½ nisinna½ kho nakulapitara½ gahapati½ ±yasm± s±riputto eta-davoca– “vippasann±ni kho te, gahapati, indriy±ni; parisuddho mukhavaººo pariyo-d±to. Alattha no ajja bhagavato sammukh± dhammi½ katha½ savan±y±”ti? “Kathañhi no siy±, bhante! Id±n±ha½, bhante, bhagavat± dhammiy± kath±yaamatena abhisitto”ti. “Yath± katha½ pana tva½, gahapati, bhagavat± dhammiy±kath±ya amatena abhisitto”ti? “Idh±ha½, bhante, yena bhagav± tenupasaªkami½;upasaªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di½. Ekamanta½

Page 2: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

nisinno khv±ha½, bhante, bhagavanta½ etadavoca½– ‘ahamasmi, bhante, jiººovu¹¹ho mahallako addhagato vayo-anuppatto ±turak±yo abhikkhaº±taªko. Ani-ccadass±v² kho pan±ha½, bhante, bhagavato manobh±van²y±nañca bhikkh³na½.Ovadatu ma½, bhante, bhagav±; anus±satu ma½, bhante, bhagav±; ya½mamassa d²gharatta½ hit±ya sukh±y±’”ti. “Eva½ vutte, ma½, bhante, bhagav± etadavoca– ‘evameta½, gahapati, eva-meta½, gahapati! ¾turo h±ya½, gahapati, k±yo aº¹abh³to pariyonaddho. Yo hi,gahapati, ima½ k±ya½ pariharanto muhuttampi ±rogya½ paµij±neyya, kimaññatrab±ly±? Tasm±tiha te gahapati, eva½ sikkhitabba½– ±turak±yassa me sato citta½an±tura½ bhavissat²ti. Evañhi te, gahapati, sikkhitabban’ti. Eva½ khv±ha½,bhante, bhagavat± dhammiy± kath±ya amatena abhisitto”ti. “Na hi pana ta½, gahapati, paµibh±si bhagavanta½ ‚ uttari½ paµipucchitu½–‘kitt±vat± nu kho, bhante, ±turak±yo ceva hoti ±turacitto ca, kitt±vat± ca pana ±tura-k±yo hi kho hoti no ca ±turacitto’”ti (2.0003)? “D³ratopi kho maya½, bhante, ±ga-ccheyy±ma ±yasmato s±riputtassa santike etassa bh±sitassa atthamaññ±tu½.S±dhu vat±yasmanta½yeva s±riputta½ paµibh±tu etassa bh±sitassa attho”ti. “Tena hi, gahapati, suº±hi, s±dhuka½ manasi karohi; bh±siss±m²”ti. “Eva½,bhante”ti kho nakulapit± gahapati ±yasmato s±riputtassa paccassosi. ¾yasm±s±riputto etadavoca– “Kathañca, gahapati, ±turak±yo ceva hoti, ±turacitto ca? Idha, gahapati, assu-tav± puthujjano ariy±na½ adass±v² ariyadhammassa akovido ariyadhamme avi-n²to sappuris±na½ adass±v² sappurisadhammassa akovido sappurisadhammeavin²to r³pa½ attato samanupassati, r³pavanta½ v± att±na½; attani v± r³pa½,r³pasmi½ v± att±na½. ‘Aha½ r³pa½, mama r³pan’ti pariyuµµhaµµh±y² hoti. Tassa‘aha½ r³pa½, mama r³pan’ti pariyuµµhaµµh±yino ta½ r³pa½ vipariºamati aññath±hoti. Tassa r³pavipariº±maññath±bh±v± uppajjanti sokaparidevadukkhadomana-ssup±y±s±. “Vedana½ attato samanupassati, vedan±vanta½ v± att±na½; attani v± vedana½,vedan±ya v± att±na½. ‘Aha½ vedan±, mama vedan±’ti pariyuµµhaµµh±y² hoti. Tassa‘aha½ vedan±, mama vedan±’ti pariyuµµhaµµh±yino, s± vedan± vipariºamatiaññath± hoti. Tassa vedan±vipariº±maññath±bh±v± uppajjanti sokaparidevadu-kkhadomanassup±y±s±. “Sañña½ attato samanupassati, saññ±vanta½ v± att±na½; attani v± sañña½,saññ±ya v± att±na½. ‘Aha½ saññ±, mama saññ±’ti pariyuµµhaµµh±y² hoti. Tassa‘aha½ saññ±, mama saññ±’ti pariyuµµhaµµh±yino, s± saññ± vipariºamati aññath±hoti. Tassa saññ±vipariº±maññath±bh±v± uppajjanti sokaparidevadukkhadomana-ssup±y±s±. “Saªkh±re attato samanupassati, saªkh±ravanta½ v± att±na½; attani v±saªkh±re, saªkh±resu v± att±na½. ‘Aha½ saªkh±r±, mama saªkh±r±’ti pariyuµµha-µµh±y² hoti. Tassa ‘aha½ saªkh±r±, mama saªkh±r±’ti pariyuµµhaµµh±yino, tesaªkh±r± vipariºamanti aññath± honti. Tassa saªkh±ravipariº±maññath±bh±v±uppajjanti sokaparidevadukkhadomanassup±y±s±.

Page 3: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

“Viññ±ºa½ (2.0004) attato samanupassati, viññ±ºavanta½ v± att±na½; attaniv± viññ±ºa½, viññ±ºasmi½ v± att±na½. ‘Aha½ viññ±ºa½, mama viññ±ºan’ti pari-yuµµhaµµh±y² hoti. Tassa ‘aha½ viññ±ºa½, mama viññ±ºan’ti pariyuµµhaµµh±yino,ta½ viññ±ºa½ vipariºamati aññath± hoti. Tassa viññ±ºavipariº±maññath±bh±v±uppajjanti sokaparidevadukkhadomanassup±y±s±. Eva½ kho, gahapati, ±tura-k±yo ceva hoti ±turacitto ca. “Kathañca, gahapati, ±turak±yo hi kho hoti no ca ±turacitto? Idha, gahapati,sutav± ariyas±vako ariy±na½ dass±v² ariyadhammassa kovido ariyadhammesuvin²to sappuris±na½ dass±v² sappurisadhammassa kovido sappurisadhammesuvin²to na r³pa½ attato samanupassati, na r³pavanta½ v± att±na½; na attani v±r³pa½, na r³pasmi½ v± att±na½. ‘Aha½ r³pa½, mama r³pan’ti na pariyuµµha-µµh±y² hoti. Tassa ‘aha½ r³pa½, mama r³pan’ti apariyuµµhaµµh±yino, ta½ r³pa½vipariºamati aññath± hoti. Tassa r³pavipariº±maññath±bh±v± nuppajjanti sokapa-ridevadukkhadomanassup±y±s±. “Na vedana½ attato samanupassati, na vedan±vanta½ v± att±na½; na attani v±vedana½, na vedan±ya v± att±na½. ‘Aha½ vedan±, mama vedan±’ti na pariyuµµha-µµh±y² hoti. Tassa ‘aha½ vedan±, mama vedan±’ti apariyuµµhaµµh±yino, s± vedan±vipariºamati aññath± hoti. Tassa vedan±vipariº±maññath±bh±v± nuppajjanti soka-paridevadukkhadomanassup±y±s±. “Na sañña½ attato samanupassati, na saññ±vanta½ v± att±na½; na attani v±sañña½, na saññ±ya v± att±na½. ‘Aha½ saññ±, mama saññ±’ti na pariyuµµha-µµh±y² hoti. Tassa ‘aha½ saññ±, mama saññ±’ti apariyuµµhaµµh±yino, s± saññ± vipa-riºamati aññath± hoti. Tassa saññ±vipariº±maññath±bh±v± nuppajjanti sokapari-devadukkhadomanassup±y±s±. Na saªkh±re attato samanupassati, na saªkh±ravanta½ v± att±na½; na attaniv± saªkh±re, na saªkh±resu v± att±na½. ‘Aha½ saªkh±r±, mama saªkh±r±’ti napariyuµµhaµµh±y² hoti. Tassa ‘aha½ saªkh±r±, mama saªkh±r±’ti apariyuµµhaµµh±-yino, te saªkh±r± vipariºamanti aññath± honti. Tassa saªkh±ravipariº±maññath±-bh±v± nuppajjanti sokaparidevadukkhadomanassup±y±s±. “Na (2.0005) viññ±ºa½ attato samanupassati, na viññ±ºavanta½ v± att±na½;na attani v± viññ±ºa½, na viññ±ºasmi½ v± att±na½. ‘Aha½ viññ±ºa½, mamaviññ±ºan’ti na pariyuµµhaµµh±y² hoti. Tassa ‘aha½ viññ±ºa½, mama viññ±ºan’ti apa-riyuµµhaµµh±yino, ta½ viññ±ºa½ vipariºamati aññath± hoti. Tassa viññ±ºavipariº±-maññath±bh±v± nuppajjanti sokaparidevadukkhadomanassup±y±s±. Eva½ kho,gahapati, ±turak±yo hoti no ca ±turacitto”ti. Idamavoca ±yasm± s±riputto. Attamano nakulapit± gahapati ±yasmato s±ripu-ttassa bh±sita½ abhinand²ti. Paµhama½. 2. Devadahasutta½ 2. Eva½ me suta½– eka½ samaya½ bhagav± sakkesu ‚ viharati devadaha½n±ma saky±na½ nigamo. Atha kho sambahul± pacch±bh³magamik± bhikkh³

Page 4: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

yena bhagav± tenupasaªkami½su; upasaªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv±ekamanta½ nis²di½su. Ekamanta½ nisinn± kho te bhikkh³ bhagavanta½ etada-vocu½– “icch±ma maya½, bhante, pacch±bh³ma½ janapada½ gantu½, pacch±-bh³me janapade niv±sa½ kappetun”ti. “Apalokito pana vo, bhikkhave, s±riputto”ti? “Na kho no, bhante, apalokito±yasm± s±riputto”ti. “Apaloketha, bhikkhave, s±riputta½. S±riputto, bhikkhave,paº¹ito, bhikkh³na½ anugg±hako sabrahmac±r²nan”ti. “Eva½ bhante”ti kho tebhikkh³ bhagavato paccassosu½. Tena kho pana samayena ±yasm± s±riputto bhagavato avid³re aññatarasmi½e¼agal±gumbe nisinno hoti. Atha kho te bhikkh³ bhagavato bh±sita½ abhinanditv±anumoditv± uµµh±y±san± bhagavanta½ abhiv±detv± padakkhiºa½ katv± yen±-yasm± s±riputto tenupasaªkami½su; upasaªkamitv± ±yasmat± s±riputtenasaddhi½ sammodi½su. Sammodan²ya½ katha½ s±raº²ya½ ‚ v²tis±retv± eka-manta½ nis²di½su. Ekamanta½ nisinn± kho te bhikkh³ ±yasmanta½ s±riputta½etadavocu½– “icch±ma maya½, ±vuso s±riputta, pacch±bh³ma½ janapada½gantu½, pacch±bh³me janapade niv±sa½ kappetu½. Apalokito no satth±”ti. “Santi (2.0006) h±vuso, n±n±verajjagata½ bhikkhu½ pañha½ pucchit±ro–khattiyapaº¹it±pi br±hmaºapaº¹it±pi gahapatipaº¹it±pi samaºapaº¹it±pi.Paº¹it± h±vuso, manuss± v²ma½sak±– ‘ki½v±d² pan±yasmant±na½ ‚ satth± kima-kkh±y²ti, kacci vo ±yasmant±na½ dhamm± sussut± suggahit± sumanasikat± s³pa-dh±rit± suppaµividdh± paññ±ya, yath± by±karam±n± ±yasmanto vuttav±dino cevabhagavato assatha, na ca bhagavanta½ abh³tena abbh±cikkheyy±tha,dhammassa c±nudhamma½ by±kareyy±tha, na ca koci sahadhammiko v±d±nu-v±do ‚ g±rayha½ µh±na½ ±gaccheyy±’”ti? “D³ratopi kho maya½, ±vuso, ±gaccheyy±ma ±yasmato s±riputtassa santikeetassa bh±sitassa atthamaññ±tu½. S±dhu vat±yasmanta½yeva s±riputta½ paµi-bh±tu etassa bh±sitassa attho”ti. “Tena h±vuso, suº±tha, s±dhuka½ manasikarotha; bh±siss±m²”ti. “Evam±vuso”ti kho te bhikkh³ ±yasmato s±riputtassapaccassosu½. ¾yasm± s±riputto etadavoca– “Santi h±vuso, n±n±verajjagata½ bhikkhu½ pañha½ pucchit±ro– khattiyapaº¹i-t±pi …pe… samaºapaº¹it±pi. Paº¹it± h±vuso, manuss± v²ma½sak±– ‘ki½v±d²pan±yasmant±na½ satth± kimakkh±y²’ti? Eva½ puµµh± tumhe, ±vuso, eva½ by±ka-reyy±tha– ‘chandar±gavinayakkh±y² kho no, ±vuso, satth±’”ti. “Eva½ by±katepi kho, ±vuso, assuyeva uttari½ pañha½ pucchit±ro– khattiyapa-º¹it±pi …pe… samaºapaº¹it±pi. Paº¹it± h±vuso, manuss± v²ma½sak±– ‘kismi½pan±yasmant±na½ chandar±gavinayakkh±y² satth±’ti? Eva½ puµµh± tumhe, ±vuso,eva½ by±kareyy±tha– ‘r³pe kho, ±vuso, chandar±gavinayakkh±y² satth±, vedan±-ya… saññ±ya… saªkh±resu… viññ±ºe chandar±gavinayakkh±y² satth±’”ti. “Eva½ by±katepi kho, ±vuso, assuyeva uttari½ pañha½ pucchit±ro– khattiyapa-º¹it±pi …pe… samaºapaº¹it±pi. Paº¹it± h±vuso, manuss± v²ma½sak±– ‘ki½pan±yasmant±na½ ±d²nava½ disv± r³pe chandar±gavinayakkh±y² satth±, vedan±-ya… saññ±ya… saªkh±resu… viññ±ºe chandar±gavinayakkh±y² satth±’ti? Eva½

Page 5: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

puµµh± tumhe, ±vuso, eva½ by±kareyy±tha– ‘r³pe kho, ±vuso (2.0007), avigatar±-gassa ‚ avigatachandassa avigatapemassa avigatapip±sassa avigatapari¼±-hassa avigatataºhassa tassa r³passa vipariº±maññath±bh±v± uppajjanti sokapa-ridevadukkhadomanassup±y±s±. Vedan±ya… saññ±ya… saªkh±resu avigatar±-gassa …pe… avigatataºhassa tesa½ saªkh±r±na½ vipariº±maññath±bh±v±uppajjanti sokaparidevadukkhadomanassup±y±s±. Viññ±ºe avigatar±gassa aviga-tachandassa avigatapemassa avigatapip±sassa avigatapari¼±hassa avigatata-ºhassa tassa viññ±ºassa vipariº±maññath±bh±v± uppajjanti sokaparidevadukkha-domanassup±y±s±. Ida½ kho no, ±vuso, ±d²nava½ disv± r³pe chandar±gavinaya-kkh±y² satth±, vedan±ya… saññ±ya… saªkh±resu… viññ±ºe chandar±gavinaya-kkh±y² satth±’”ti. “Eva½ by±katepi kho, ±vuso, assuyeva uttari½ pañha½ pucchit±ro– khattiyapa-º¹it±pi br±hmaºapaº¹it±pi gahapatipaº¹it±pi samaºapaº¹it±pi. Paº¹it± h±vuso,manuss± v²ma½sak±– ‘ki½ pan±yasmant±na½ ±nisa½sa½ disv± r³pe chandar±-gavinayakkh±y² satth±, vedan±ya… saññ±ya… saªkh±resu… viññ±ºe chandar±-gavinayakkh±y² satth±’ti? Eva½ puµµh± tumhe, ±vuso, eva½ by±kareyy±tha– ‘r³pekho, ±vuso, vigatar±gassa vigatachandassa vigatapemassa vigatapip±sassa viga-tapari¼±hassa vigatataºhassa tassa r³passa vipariº±maññath±bh±v± nuppajjantisokaparidevadukkhadomanassup±y±s±. Vedan±ya… saññ±ya… saªkh±resuvigatar±gassa vigatachandassa vigatapemassa vigatapip±sassa vigatapari¼±-hassa vigatataºhassa tesa½ saªkh±r±na½ vipariº±maññath±bh±v± nuppajjantisokaparidevadukkhadomanassup±y±s±. Viññ±ºe vigatar±gassa vigatachandassavigatapemassa vigatapip±sassa vigatapari¼±hassa vigatataºhassa tassa viññ±-ºassa vipariº±maññath±bh±v± nuppajjanti sokaparidevadukkhadomanassup±-y±s±. Ida½ kho no, ±vuso, ±nisa½sa½ disv± r³pe chandar±gavinayakkh±y² satth±,vedan±ya… saññ±ya… saªkh±resu… viññ±ºe chandar±gavinayakkh±y²satth±’”ti.

Page 6: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

“Akusale c±vuso, dhamme upasampajja viharato diµµhe ceva dhamme sukhovih±ro abhavissa avigh±to anup±y±so apari¼±ho, k±yassa ca bhed± para½maraº± sugati p±µikaªkh±, nayida½ bhagav± akusal±na½ (2.0008) dhamm±na½pah±na½ vaººeyya. Yasm± ca kho, ±vuso, akusale dhamme upasampajja viha-rato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho,k±yassa ca bhed± para½ maraº± duggati p±µikaªkh±, tasm± bhagav± akusal±na½dhamm±na½ pah±na½ vaººeti. “Kusale c±vuso, dhamme upasampajja viharato diµµhe ceva dhamme dukkhovih±ro abhavissa savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa ca bhed± para½maraº± duggati p±µikaªkh±, nayida½ bhagav± kusal±na½ dhamm±na½ upasa-mpada½ vaººeyya. Yasm± ca kho, ±vuso, kusale dhamme upasampajja viharatodiµµhe ceva dhamme sukho vih±ro avigh±to anup±y±so apari¼±ho, k±yassa cabhed± para½ maraº± sugati p±µikaªkh±, tasm± bhagav± kusal±na½ dhamm±na½upasampada½ vaººet²”ti. Idamavoc±yasm± s±riputto. Attaman± te bhikkh³ ±yasmato s±riputtassabh±sita½ abhinandunti. Dutiya½. 3. H±liddik±nisutta½ 3. Eva½ me suta½– eka½ samaya½ ±yasm± mah±kacc±no avant²su viharatikuraraghare ‚ pap±te pabbate. Atha kho h±liddik±ni ‚ gahapati yen±yasm±mah±kacc±no tenupasaªkami; upasaªkamitv± ±yasmanta½ mah±kacc±na½abhiv±detv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinno kho h±liddik±ni gahapati ±ya-smanta½ mah±kacc±na½ etadavoca– “vuttamida½, bhante, bhagavat± aµµhakava-ggiye m±gaº¹iyapañhe– “Oka½ pah±ya aniketas±r², g±me akubba½ ‚ muni santhav±ni ‚. k±mehi ritto apurakkhar±no ‚, katha½ na viggayha janena kayir±”ti. “Imassa nu kho, bhante, bhagavat± sa½khittena bh±sitassa katha½ vitth±renaattho daµµhabbo”ti? “R³padh±tu (2.0009) kho, gahapati, viññ±ºassa oko. R³padh±tur±gaviniba-ndhañca ‚ pana viññ±ºa½ ‘okas±r²’ti vuccati. Vedan±dh±tu kho, gahapati, viññ±-ºassa oko. Vedan±dh±tur±gavinibandhañca pana viññ±ºa½ ‘okas±r²’ti vuccati.Saññ±dh±tu kho, gahapati, viññ±ºassa oko. Saññ±dh±tur±gavinibandhañca panaviññ±ºa½ ‘okas±r²’ti vuccati. Saªkh±radh±tu kho, gahapati, viññ±ºassa oko.Saªkh±radh±tur±gavinibandhañca pana viññ±ºa½ ‘okas±r²’ti vuccati. Eva½ kho,gahapati, okas±r² hoti. “Kathañca, gahapati, anokas±r² hoti? R³padh±tuy± kho, gahapati, yo chando yor±go y± nand² ‚ y± taºh± ye upayup±d±n± ‚ cetaso adhiµµh±n±bhinives±nusay±te tath±gatassa pah²n± ucchinnam³l± t±l±vatthukat± anabh±va½kat± ‚ ±yati½anupp±dadhamm±. Tasm± tath±gato ‘anokas±r²’ti vuccati. Vedan±dh±tuy± kho,

Page 7: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

gahapati… saññ±dh±tuy± kho, gahapati… saªkh±radh±tuy± kho, gahapati…viññ±ºadh±tuy± kho, gahapati, yo chando yo r±go y± nand² y± taºh± ye upayup±-d±n± cetaso adhiµµh±n±bhinives±nusay± te tath±gatassa pah²n± ucchinnam³l±t±l±vatthukat± anabh±va½kat± ±yati½ anupp±dadhamm±. Tasm± tath±gato ‘ano-kas±r²’ti vuccati. Eva½ kho, gahapati, anokas±r² hoti. “Kathañca, gahapati, niketas±r² hoti? R³panimittaniketavis±ravinibandh± kho,gahapati, ‘niketas±r²’ti vuccati. Saddanimitta …pe… gandhanimitta… rasanimitta…phoµµhabbanimitta… dhammanimittaniketavis±ravinibandh± kho, gahapati, ‘niketa-s±r²’ti vuccati. Eva½ kho, gahapati, niketas±r² hoti. “Kathañca, gahapati, aniketas±r² hoti? R³panimittaniketavis±ravinibandh± kho,gahapati, tath±gatassa pah²n± ucchinnam³l± t±l±vatthukat± anabh±va½kat±±yati½ anupp±dadhamm±. Tasm± tath±gato ‘aniketas±r²’ti vuccati. Saddanimitta…gandhanimitta… rasanimitta… phoµµhabbanimitta… dhammanimittaniketavis±ra-vinibandh± kho, gahapati, tath±gatassa pah²n± ucchinnam³l± t±l±vatthukat± ana-bh±va½kat± ±yati½ anupp±dadhamm±. Tasm± (2.0010) tath±gato ‘aniketas±r²’tivuccati. Eva½ kho, gahapati, aniketas±r² hoti. “Kathañca, gahapati, g±me santhavaj±to ‚ hoti? Idha, gahapati, ekacco gih²hi ‚sa½saµµho viharati sahanand² sahasok², sukhitesu sukhito, dukkhitesu dukkhito,uppannesu kiccakaraº²yesu attan± tesu yoga½ ±pajjati. Eva½ kho, gahapati,g±me santhavaj±to hoti. “Kathañca, gahapati, g±me na santhavaj±to hoti? Idha, gahapati, bhikkhu gih²hi asa½saµµho viharati na sahanand² na sahasok² na sukhitesu sukhito na dukkhitesudukkhito, uppannesu kiccakaraº²yesu na attan± tesu yoga½ ±pajjati. Eva½ kho,gahapati, g±me na santhavaj±to hoti. “Kathañca, gahapati, k±mehi aritto hoti? Idha, gahapati, ekacco k±mesu avigata-r±go hoti avigatachando avigatapemo avigatapip±so avigatapari¼±ho avigatataºho.Eva½ kho, gahapati, k±mehi aritto hoti. “Kathañca, gahapati, k±mehi ritto hoti? Idha, gahapati, ekacco k±mesu vigata-r±go hoti vigatachando vigatapemo vigatapip±so vigatapari¼±ho vigatataºho. Eva½kho, gahapati, k±mehi ritto hoti. “Kathañca, gahapati, purakkhar±no hoti? Idha, gahapati, ekaccassa eva½ hoti–‘eva½r³po siya½ an±gatamaddh±na½, eva½vedano siya½ an±gatamaddh±na½,eva½sañño siya½ an±gatamaddh±na½, eva½saªkh±ro siya½ an±gatama-ddh±na½, eva½viññ±ºo siya½ an±gatamaddh±nan’ti. Eva½ kho, gahapati, pura-kkhar±no hoti. “Kathañca, gahapati, apurakkhar±no hoti? Idha, gahapati, ekaccassa na eva½hoti– ‘eva½r³po siya½ an±gatamaddh±na½, eva½vedano siya½ an±gatama-ddh±na½, eva½sañño siya½ an±gatamaddh±na½, eva½saªkh±ro siya½ an±gata-maddh±na½, eva½viññ±ºo siya½ an±gatamaddh±nan’ti. Eva½ kho, gahapati,apurakkhar±no hoti. “Kathañca (2.0011), gahapati, katha½ viggayha janena katt± hoti? Idha, gaha-pati, ekacco evar³pi½ katha½ katt± hoti– ‘na tva½ ima½ dhammavinaya½ ±j±-

Page 8: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

n±si; aha½ ima½ dhammavinaya½ ±j±n±mi. Ki½ tva½ ima½ dhammavinaya½ ±j±-nissasi? Micch±paµipanno tvamasi; ahamasmi samm±paµipanno. Pure vacan²ya½pacch± avaca; pacch± vacan²ya½ pure avaca. Sahita½ me, asahita½ te. Adhi-ciººa½ te vipar±vatta½. ¾ropito te v±do; cara v±dappamokkh±ya. Niggahitosi;nibbeµhehi v± sace pahos²’ti. Eva½ kho, gahapati, katha½ viggayha janena katt±hoti. “Kathañca, gahapati, katha½ na viggayha janena katt± hoti? Idha, gahapati,bhikkhu na evar³pi½ katha½ katt± hoti– ‘na tva½ ima½ dhammavinaya½ ±j±n±si…pe… nibbeµhehi v± sace pahos²’ti. Eva½ kho, gahapati, katha½ na viggayhajanena katt± hoti. “Iti kho, gahapati, ya½ ta½ vutta½ bhagavat± aµµhakavaggiye m±gaº¹iyapañhe– “Oka½ pah±ya aniketas±r², g±me akubba½ munisanthav±ni; k±mehi ritto apurakkhar±no, katha½ na viggayha janena kayir±”ti. “Imassa kho, gahapati, bhagavat± sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±renaattho daµµhabbo”ti. Tatiya½. 4. Dutiyah±liddik±nisutta½ 4. Eva½ me suta½– eka½ samaya½ ±yasm± mah±kacc±no avant²su viharatikuraraghare pap±te pabbate. Atha kho h±liddik±ni gahapati yen±yasm± mah±ka-cc±no …pe… ekamanta½ nisinno kho h±liddik±ni gahapati ±yasmanta½ mah±ka-cc±na½ etadavoca– “vuttamida½, bhante, bhagavat± sakkapañhe– ‘ye te samaºa-br±hmaº± taºh±saªkhayavimutt±, te accantaniµµh± accantayogakkhemino acca-ntabrahmac±rino accantapariyos±n± seµµh± devamanuss±nan’”ti. “Imassa nu kho, bhante, bhagavat± sa½khittena bh±sitassa katha½ vitth±renaattho daµµhabbo”ti? “R³padh±tuy± (2.0012) kho, gahapati, yo chando yo r±go y± nand² y± taºh± yeupayup±d±n± cetaso adhiµµh±n±bhinives±nusay±, tesa½ khay± vir±g± nirodh±c±g± paµinissagg± citta½ suvimuttanti vuccati. “Vedan±dh±tuy± kho, gahapati… saññ±dh±tuy± kho, gahapati… saªkh±radh±-tuy± kho, gahapati… viññ±ºadh±tuy± kho, gahapati, yo chando yo r±go y± nand²y± taºh± ye upayup±d±n± cetaso adhiµµh±n±bhinives±nusay±, tesa½ khay± vir±g±nirodh± c±g± paµinissagg± citta½ suvimuttanti vuccati. “Iti kho, gahapati, ya½ ta½ vutta½ bhagavat± sakkapañhe– ‘ye te samaºabr±-hmaº± taºh±saªkhayavimutt± te accantaniµµh± accantayogakkhemino accantabra-hmac±rino accantapariyos±n± seµµh± devamanuss±nan’”ti. “Imassa kho, gahapati, bhagavat± sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±renaattho daµµhabbo”ti. Catuttha½. 5. Sam±dhisutta½

Page 9: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

5. Eva½ me suta½– eka½ samaya½ bhagav± s±vatthiya½ viharati jetavane an±-thapiº¹ikassa ±r±me. Tatra kho bhagav± bhikkh³ ±mantesi– “bhikkhavo”ti.“Bhadante”ti te bhikkh³ bhagavato paccassosu½. Bhagav± etadavoca–“sam±dhi½, bhikkhave, bh±vetha; sam±hito, bhikkhave, bhikkhu yath±bh³ta½paj±n±ti. Kiñca yath±bh³ta½ paj±n±ti? R³passa samudayañca atthaªgamañca,vedan±ya samudayañca atthaªgamañca, saññ±ya samudayañca atthaªgamañca,saªkh±r±na½ samudayañca atthaªgamañca, viññ±ºassa samudayañca atthaªga-mañca”. “Ko ca, bhikkhave, r³passa samudayo, ko vedan±ya samudayo, ko saññ±yasamudayo, ko saªkh±r±na½ samudayo, ko viññ±ºassa samudayo? Idha,bhikkhave, bhikkhu abhinandati abhivadati ajjhos±ya tiµµhati. “Kiñca abhinandati abhivadati ajjhos±ya tiµµhati? R³pa½ abhinandati abhiva-dati ajjhos±ya tiµµhati. Tassa r³pa½ abhinandato abhivadato ajjhos±ya tiµµhatouppajjati nand². Y± r³pe nand² tadup±d±na½. Tassup±d±napaccay± bhavo; bhava-paccay± j±ti; j±tipaccay± jar±maraºa½ sokaparidevadukkhadomanassup±y±s±sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. “Vedana½ (2.0013) abhinandati …pe… sañña½ abhinandati… saªkh±re abhi-nandati… viññ±ºa½ abhinandati abhivadati ajjhos±ya tiµµhati. Tassa viññ±ºa½abhinandato abhivadato ajjhos±ya tiµµhato uppajjati nand². Y± viññ±ºe nand² tadu-p±d±na½. Tassup±d±napaccay± bhavo; bhavapaccay± j±ti; j±tipaccay± …pe…evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. “Aya½, bhikkhave, r³passa samudayo; aya½ vedan±ya samudayo; aya½saññ±ya samudayo; aya½ saªkh±r±na½ samudayo; aya½ viññ±ºassa samudayo. “Ko ca, bhikkhave, r³passa atthaªgamo, ko vedan±ya… ko saññ±ya… kosaªkh±r±na½… ko viññ±ºassa atthaªgamo? Idha, bhikkhave, n±bhinandati n±bhivadati n±jjhos±ya tiµµhati. “Kiñca n±bhinandati n±bhivadati n±jjhos±ya tiµµhati? R³pa½ n±bhinandatin±bhivadati n±jjhos±ya tiµµhati. Tassa r³pa½ anabhinandato anabhivadato anajjho-s±ya tiµµhato y± r³pe nand² s± nirujjhati. Tassa nand²nirodh± up±d±nanirodho; up±-d±nanirodh± bhavanirodho …pe… evametassa kevalassa dukkhakkhandhassanirodho hoti. “Vedana½ n±bhinandati n±bhivadati n±jjhos±ya tiµµhati. Tassa vedana½ ana-bhinandato anabhivadato anajjhos± tiµµhato y± vedan±ya nand² s± nirujjhati. Tassanand²nirodh± up±d±nanirodho; up±d±nanirodh± bhavanirodho …pe… evame-tassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. “Sañña½ n±bhinandati …pe… saªkh±re n±bhinandati n±bhivadati n±jjhos±yatiµµhati. Tassa saªkh±re anabhinandato anabhivadato anajjhos±ya tiµµhato y±saªkh±resu nand² s± nirujjhati. Tassa nand²nirodh± up±d±nanirodho; up±d±nani-rodh± bhavanirodho …pe… evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodhohoti. “Viññ±ºa½ n±bhinandati n±bhivadati n±jjhos±ya tiµµhati. Tassa viññ±ºa½ ana-

Page 10: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

bhinandato anabhivadato anajjhos±ya tiµµhato y± viññ±ºe nand² s± nirujjhati.Tassa nand²nirodh± up±d±nanirodho …pe… evametassa kevalassa dukkhakkha-ndhassa nirodho hoti.

Page 11: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

aya½ saññ±ya atthaªgamo, aya½ saªkh±r±na½ atthaªgamo, aya½ viññ±ºassaatthaªgamo”ti. Pañcama½. 6. Paµisall±ºasutta½ 6. S±vatthinid±na½. “Paµisall±ºe, bhikkhave, yogam±pajjatha. Paµisall²ºo,bhikkhave, bhikkhu yath±bh³ta½ paj±n±ti. Kiñca yath±bh³ta½ paj±n±ti? R³passasamudayañca atthaªgamañca, vedan±ya samudayañca atthaªgamañca, saññ±yasamudayañca atthaªgamañca, saªkh±r±na½ samudayañca atthaªgamañca,viññ±ºassa samudayañca atthaªgamañca …”pe… (yath± paµhamasutte tath±vitth±retabbo.) Chaµµha½. 7. Up±d±paritassan±sutta½ 7. S±vatthinid±na½. “Up±d±paritassanañca vo, bhikkhave, desess±mi anup±-d±-aparitassanañca. Ta½ suº±tha, s±dhuka½ manasi karotha; bh±siss±m²”ti.“Eva½, bhante”ti, kho te bhikkh³ bhagavato paccassosu½. Bhagav± etadavoca– “Kathañca, bhikkhave, up±d±paritassan± hoti? Idha, bhikkhave, assutav± puthu-jjano ariy±na½ adass±v² ariyadhammassa akovido ariyadhamme avin²to, sappuri-s±na½ adass±v² sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avin²to r³pa½attato samanupassati, r³pavanta½ v± att±na½; attani v± r³pa½, r³pasmi½ v±att±na½. Tassa ta½ r³pa½ vipariºamati aññath± hoti. Tassa r³pavipariº±mañña-th±bh±v± r³pavipariº±m±nuparivatti viññ±ºa½ hoti. Tassa r³pavipariº±m±nupari-vattij± paritassan± dhammasamupp±d± citta½ pariy±d±ya tiµµhanti. Cetaso pariy±-d±n± utt±sav± ca hoti vigh±tav± ca apekkhav± ca up±d±ya ca paritassati. “Vedana½ attato samanupassati, vedan±vanta½ v± att±na½; attani v± vedana½,vedan±ya v± att±na½. Tassa s± vedan± vipariºamati aññath± hoti. Tassa vedan±-vipariº±maññath±bh±v± vedan±vipariº±m±nuparivatti viññ±ºa½ hoti. Tassa veda-n±vipariº±m±nuparivattij± paritassan± dhammasamupp±d± citta½ pariy±d±yatiµµhanti. Cetaso pariy±d±n± utt±sav± ca hoti vigh±tav± ca apekkhav± ca up±d±yaca paritassati. “Sañña½ (2.0015) attato samanupassati …pe… saªkh±re attato samanupa-ssati, saªkh±ravanta½ v± att±na½; attani v± saªkh±re, saªkh±resu v± att±na½.Tassa te saªkh±r± vipariºamanti aññath± honti. Tassa saªkh±ravipariº±mañña-th±bh±v± saªkh±ravipariº±m±nuparivatti viññ±ºa½ hoti. Tassa saªkh±ravipariº±-m±nuparivattij± paritassan± dhammasamupp±d± citta½ pariy±d±ya tiµµhanti.Cetaso pariy±d±n± utt±sav± ca hoti vigh±tav± ca apekkhav± ca up±d±ya ca parita-ssati. “Viññ±ºa½ attato samanupassati, viññ±ºavanta½ v± att±na½; attani v±viññ±ºa½, viññ±ºasmi½ v± att±na½. Tassa ta½ viññ±ºa½ vipariºamati aññath±hoti. Tassa viññ±ºavipariº±maññath±bh±v± viññ±ºavipariº±m±nuparivatti

Page 12: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

viññ±ºa½ hoti. Tassa viññ±ºavipariº±m±nuparivattij± paritassan± dhammasamu-pp±d± citta½ pariy±d±ya tiµµhanti. Cetaso pariy±d±n± utt±sav± ca hoti vigh±tav±ca apekkhav± ca up±d±ya ca paritassati. Eva½ kho, bhikkhave, up±d±paritassan±hoti. “Kathañca, bhikkhave, anup±d±-aparitassan± hoti? Idha, bhikkhave, sutav± ari-yas±vako ariy±na½ dass±v² ariyadhammassa kovido ariyadhamme suvin²to,sappuris±na½ dass±v² sappurisadhammassa kovido sappurisadhamme suvin²tona r³pa½ attato samanupassati, na r³pavanta½ v± att±na½; na attani v± r³pa½,na r³pasmi½ v± att±na½. Tassa ta½ r³pa½ vipariºamati aññath± hoti. Tassa r³pa-vipariº±maññath±bh±v± na r³pavipariº±m±nuparivatti viññ±ºa½ hoti. Tassa nar³pavipariº±m±nuparivattij± paritassan± dhammasamupp±d± citta½ pariy±d±yatiµµhanti. Cetaso apariy±d±n± na cevutt±sav± ‚ hoti na ca vigh±tav± na ca ape-kkhav±, anup±d±ya ca na paritassati. “Na vedana½ attato samanupassati, na vedan±vanta½ v± att±na½; na attani v±vedana½, na vedan±ya v± att±na½. Tassa s± vedan± vipariºamati aññath± hoti.Tassa vedan±vipariº±maññath±bh±v± na vedan±vipariº±m±nuparivatti viññ±ºa½hoti. Tassa na vedan±vipariº±m±nuparivattij± paritassan± dhammasamupp±d±citta½ pariy±d±ya tiµµhanti (2.0016). Cetaso apariy±d±n± na cevutt±sav± hoti naca vigh±tav± na ca apekkhav±, anup±d±ya ca na paritassati. “Na sañña½ …pe… na saªkh±re attato samanupassati, na saªkh±ravanta½ v±att±na½; na attani v± saªkh±re, na saªkh±resu v± att±na½. Tassa te saªkh±r±vipariºamanti aññath± honti. Tassa saªkh±ravipariº±maññath±bh±v± na saªkh±-ravipariº±m±nuparivatti viññ±ºa½ hoti. Tassa na saªkh±ravipariº±m±nupariva-ttij± paritassan± dhammasamupp±d± citta½ pariy±d±ya tiµµhanti. Cetaso apariy±-d±n± na cevutt±sav± hoti na ca vigh±tav± na ca apekkhav±, anup±d±ya ca naparitassati. “Na viññ±ºa½ attato samanupassati, na viññ±ºavanta½ v± att±na½ …pe…tassa ta½ viññ±ºa½ vipariºamati aññath± hoti. Tassa viññ±ºavipariº±maññath±-bh±v± na viññ±ºavipariº±m±nuparivatti viññ±ºa½ hoti. Tassa na viññ±ºavipariº±-m±nuparivattij± paritassan± dhammasamupp±d± citta½ pariy±d±ya tiµµhanti.Cetaso apariy±d±n± na cevutt±sav± hoti na ca vigh±tav± na ca apekkhav±, anup±-d±ya ca na paritassati. Eva½ kho, bhikkhave, anup±d± aparitassana½ hot²”ti.Sattama½. 8. Dutiya-up±d±paritassan±sutta½ 8. S±vatthinid±na½. “Up±d±paritassanañca vo, bhikkhave, desess±mi anup±-d±-aparitassanañca. Ta½ suº±tha …pe… kathañca, bhikkhave, up±d±parita-ssan± hoti? Idha, bhikkhave, assutav± puthujjano r³pa½ ‘eta½ mama, esoha-masmi, eso me att±’ti samanupassati. Tassa ta½ r³pa½ vipariºamati aññath±hoti. Tassa r³pavipariº±maññath±bh±v± uppajjanti sokaparidevadukkhadomana-ssup±y±s±. Vedana½ eta½ mama …pe… sañña½ eta½ mama… saªkh±re eta½

Page 13: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

mama… viññ±ºa½ ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’ti samanupassati.Tassa ta½ viññ±ºa½ vipariºamati aññath± hoti. Tassa viññ±ºavipariº±maññath±-bh±v± uppajjanti sokaparidevadukkhadomanassup±y±s±. Eva½ kho, bhikkhave,up±d±paritassan± hoti. “Kathañca, bhikkhave, anup±d±-aparitassan± hoti? Idha, bhikkhave, sutav± ari-yas±vako r³pa½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti samanupassati.Tassa ta½ r³pa½ vipariºamati aññath± hoti. Tassa (2.0017) r³pavipariº±mañña-th±bh±v± nuppajjanti sokaparidevadukkhadomanassup±y±s±. Vedana½ neta½mama… sañña½ neta½ mama… saªkh±re neta½ mama… viññ±ºa½ ‘neta½mama, nesohamasmi, na meso att±’ti samanupassati. Tassa ta½ viññ±ºa½ vipa-riºamati aññath± hoti. Tassa viññ±ºavipariº±maññath±bh±v± nuppajjanti sokapa-ridevadukkhadomanassup±y±s±. Eva½ kho, bhikkhave, anup±d±-aparitassan±hot²”ti. Aµµhama½. 9. K±lattaya-aniccasutta½ 9. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, anicca½ at²t±n±gata½; ko pana v±dopaccuppannassa! Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako at²tasmi½r³pasmi½ anapekkho hoti; an±gata½ r³pa½ n±bhinandati; paccuppannassar³passa nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipanno hoti. Vedan± anicc± …pe…saññ± anicc±… saªkh±r± anicc± at²t±n±gat±; ko pana v±do paccuppann±na½!Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako at²tesu saªkh±resu anapekkhohoti; an±gate saªkh±re n±bhinandati; paccuppann±na½ saªkh±r±na½ nibbid±yavir±g±ya nirodh±ya paµipanno hoti. Viññ±ºa½ anicca½ at²t±n±gata½; ko panav±do paccuppannassa! Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako at²tasmi½viññ±ºasmi½ anapekkho hoti; an±gata½ viññ±ºa½ n±bhinandati; paccuppa-nnassa viññ±ºassa nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipanno hot²”ti. Navama½. 10. K±lattayadukkhasutta½ 10. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, dukkha½ at²t±n±gata½; ko panav±do paccuppannassa! Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako at²tasmi½r³pasmi½ anapekkho hoti; an±gata½ r³pa½ n±bhinandati; paccuppannassar³passa nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipanno hoti. Vedan± dukkh±… saññ±dukkh±… saªkh±r± dukkh±… viññ±ºa½ dukkha½ at²t±n±gata½; ko pana v±dopaccuppannassa! Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako at²tasmi½ viññ±-ºasmi½ anapekkho hoti; an±gata½ viññ±ºa½ n±bhinandati; paccuppannassaviññ±ºassa nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipanno hot²”ti. Dasama½. 11. K±lattaya-anattasutta½ 11. S±vatthinid±na½ (2.0018). “R³pa½, bhikkhave, anatt± at²t±n±gata½; ko

Page 14: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

pana v±do paccuppannassa! Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako at²-tasmi½ r³pasmi½ anapekkho hoti; an±gata½ r³pa½ n±bhinandati; paccuppa-nnassa r³passa nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipanno hoti. Vedan± anatt±…saññ± anatt±… saªkh±r± anatt±… viññ±ºa½ anatt± at²t±n±gata½; ko pana v±dopaccuppannassa! Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako at²tasmi½ viññ±-ºasmi½ anapekkho hoti; an±gata½ viññ±ºa½ n±bhinandati; paccuppannassaviññ±ºassa nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipanno hot²”ti. Ek±dasama½. Nakulapituvaggo paµhamo. Tassudd±na½– Nakulapit± devadah±, dvepi h±liddik±ni ca; sam±dhipaµisall±º±, up±d±paritassan± duve; at²t±n±gatapaccuppann±, vaggo tena pavuccati. 2. Aniccavaggo 1. Aniccasutta½ 12. Eva½ me suta½– s±vatthiya½. Tatra kho …pe… “r³pa½, bhikkhave,anicca½, vedan± anicc±, saññ± anicc±, saªkh±r± anicc±, viññ±ºa½ anicca½.Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako r³pasmimpi nibbindati, vedan±-yapi nibbindati, saññ±yapi nibbindati, saªkh±resupi nibbindati, viññ±ºasmimpinibbindati. Nibbinda½ virajjati; vir±g± vimuccati. Vimuttasmi½ vimuttamiti ñ±ºa½hoti. ‘Kh²º± j±ti, vusita½ brahmacariya½, kata½ karaº²ya½, n±para½ itthatt±y±’tipaj±n±t²”ti. Paµhama½. 2. Dukkhasutta½ 13. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, dukkha½, vedan± dukkh±, saññ±dukkh±, saªkh±r± dukkh±, viññ±ºa½ dukkha½. Eva½ passa½ …pe… n±para½itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Dutiya½. 3. Anattasutta½ 14. S±vatthinid±na½ (2.0019). “R³pa½, bhikkhave, anatt±, vedan± anatt±,saññ± anatt±, saªkh±r± anatt±, viññ±ºa½ anatt±. Eva½ passa½, bhikkhave,sutav± ariyas±vako r³pasmimpi nibbindati, vedan±yapi nibbindati, saññ±yapinibbindati, saªkh±resupi nibbindati, viññ±ºasmimpi nibbindati. Nibbinda½ virajjati;vir±g± vimuccati. Vimuttasmi½ vimuttamiti ñ±ºa½ hoti. ‘Kh²º± j±ti, vusita½ brahma-cariya½, kata½ karaº²ya½, n±para½ itthatt±y±’ti paj±n±t²”ti. Tatiya½.

Page 15: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

4. Yadaniccasutta½ 15. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, anicca½. Yadanicca½ ta½ dukkha½;ya½ dukkha½ tadanatt±; yadanatt± ta½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na mesoatt±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. Vedan± anicc±.Yadanicca½ ta½ dukkha½; ya½ dukkha½ tadanatt±; yadanatt± ta½ ‘neta½ mama,nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±yadaµµhabba½. Saññ± anicc± …pe… saªkh±r± anicc±… viññ±ºa½ anicca½. Yada-nicca½ ta½ dukkha½; ya½ dukkha½ tadanatt±; yadanatt± ta½ ‘neta½ mama,nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±yadaµµhabba½. Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Catuttha½. 5. Ya½dukkhasutta½ 16. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, dukkha½. Ya½ dukkha½ tadanatt±;yadanatt± ta½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±-bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. Vedan± dukkh±… saññ± dukkh±…saªkh±r± dukkh±… viññ±ºa½ dukkha½. Ya½ dukkha½ tadanatt±; yadanatt± ta½‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappa-ññ±ya daµµhabba½. Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti.Pañcama½. 6. Yadanatt±sutta½ 17. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, anatt±. Yadanatt± ta½ ‘neta½ mama,nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±yadaµµhabba½. Vedan± anatt±… saññ± anatt±… saªkh±r± anatt±… viññ±ºa½anatt± (2.0020). Yadanatt± ta½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti eva-meta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. Eva½ passa½ …pe…n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Chaµµha½.

Page 16: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Yopi hetu yopi paccayo saªkh±r±na½ upp±d±ya, sopi anicco. Aniccasambh³t±,bhikkhave, saªkh±r± kuto nicc± bhavissanti! Viññ±ºa½ anicca½. Yopi hetu yopipaccayo viññ±ºassa upp±d±ya, sopi anicco. Aniccasambh³ta½, bhikkhave,viññ±ºa½ kuto nicca½ bhavissati! Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±-n±t²”ti. Sattama½. 8. Sahetudukkhasutta½ 19. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, dukkha½. Yopi hetu yopi paccayor³passa upp±d±ya, sopi dukkho. Dukkhasambh³ta½, bhikkhave, r³pa½ kutosukha½ bhavissati! Vedan± dukkh±… saññ± dukkh±… saªkh±r± dukkh±…viññ±ºa½ dukkha½. Yopi hetu yopi paccayo viññ±ºassa upp±d±ya, sopi dukkho.Dukkhasambh³ta½, bhikkhave, viññ±ºa½ kuto sukha½ bhavissati! Eva½ passa½…pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Aµµhama½. 9. Sahetu-anattasutta½ 20. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, anatt±. Yopi hetu yopi paccayor³passa upp±d±ya, sopi anatt±. Anattasambh³ta½, bhikkhave, r³pa½ kuto att±bhavissati! Vedan± anatt±… saññ± anatt±… saªkh±r± anatt±… viññ±ºa½ anatt±.Yopi hetu yopi paccayo viññ±ºassa upp±d±ya, sopi anatt±. Anattasambh³ta½,bhikkhave, viññ±ºa½ kuto att± bhavissati! Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±-y±ti paj±n±t²”ti. Navama½. 10. ¾nandasutta½ 21. S±vatthiya½ (2.0021) … ±r±me. Atha kho ±yasm± ±nando yena bhagav±tenupasaªkami; upasaªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di.Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± ±nando bhagavanta½ etadavoca– “‘nirodho niro-dho’ti, bhante, vuccati. Katames±na½ kho, bhante, dhamm±na½ nirodho ‚ ‘niro-dho’ti vuccat²”ti? “R³pa½ kho, ±nanda, anicca½ saªkhata½ paµiccasamuppanna½khayadhamma½ vayadhamma½ vir±gadhamma½ nirodhadhamma½. Tassanirodho ‚ ‘nirodho’ti vuccati. Vedan± anicc± saªkhat± paµiccasamuppann± khaya-dhamm± vayadhamm± vir±gadhamm± nirodhadhamm±. Tass± nirodho ‘niro-dho’ti vuccati. Saññ±… saªkh±r± anicc± saªkhat± paµiccasamuppann± khaya-dhamm± vayadhamm± vir±gadhamm± nirodhadhamm±. Tesa½ nirodho ‘nirodho’-ti vuccati. Viññ±ºa½ anicca½ saªkhata½ paµiccasamuppanna½ khayadhamma½vayadhamma½ vir±gadhamma½ nirodhadhamma½. Tassa nirodho ‘nirodho’tivuccati. Imesa½ kho, ±nanda, dhamm±na½ nirodho ‘nirodho’ti vuccat²”ti.Dasama½. Aniccavaggo dutiyo.

Page 17: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Tassudd±na½– Anicca½ dukkha½ anatt±, yadanicc±pare tayo; hetun±pi tayo vutt±, ±nandena ca te das±ti. 3. Bh±ravaggo 1. Bh±rasutta½ 22. S±vatthiya½ … tatra kho … “bh±rañca vo, bhikkhave, desess±mi bh±rah±-rañca bh±r±d±nañca bh±ranikkhepanañca. Ta½ suº±tha. Katamo ca, bhikkhave,bh±ro? Pañcup±d±nakkhandh± tissa vacan²ya½. Katame pañca? R³pup±d±na-kkhandho, vedanup±d±nakkhandho, saññup±d±nakkhandho, saªkh±rup±d±na-kkhandho, viññ±ºup±d±nakkhandho; aya½ vuccati, bhikkhave, bh±ro”. “Katamo ca, bhikkhave, bh±rah±ro (2.0022)? Puggalo tissa vacan²ya½. Yv±ya½±yasm± eva½n±mo eva½gotto; aya½ vuccati, bhikkhave, bh±rah±ro. “Katamañca, bhikkhave, bh±r±d±na½? Y±ya½ taºh± ponobhavik± ‚ nand²r±ga-sahagat± ‚ tatratatr±bhinandin², seyyathida½– k±mataºh±, bhavataºh±, vibhava-taºh±. Ida½ vuccati, bhikkhave, bh±r±d±na½. “Katamañca, bhikkhave, bh±ranikkhepana½? Yo tass±yeva taºh±ya asesavir±-ganirodho c±go paµinissaggo mutti an±layo. Ida½ vuccati, bhikkhave, bh±ranikkhe-panan”ti. Idamavoca bhagav±. Ida½ vatv±na ‚ sugato ath±para½ etadavoca satth±– “Bh±r± have pañcakkhandh±, bh±rah±ro ca puggalo; bh±r±d±na½ dukha½ loke, bh±ranikkhepana½ sukha½. “Nikkhipitv± garu½ bh±ra½, añña½ bh±ra½ an±diya; sam³la½ taºhamabbuyha ‚, nicch±to parinibbuto”ti. Paµhama½. 2. Pariññasutta½ 23. S±vatthinid±na½. “Pariññeyye ca, bhikkhave, dhamme desess±mi pari-ññañca. Ta½ suº±tha. Katame ca, bhikkhave, pariññeyy± dhamm±? R³pa½,bhikkhave, pariññeyyo dhammo, vedan± pariññeyyo dhammo, saññ± pariññeyyodhammo, saªkh±r± pariññeyyo dhammo, viññ±ºa½ pariññeyyo dhammo. Imevuccanti, bhikkhave, pariññeyy± dhamm±. Katam± ca, bhikkhave, pariññ±? Yo,bhikkhave, r±gakkhayo dosakkhayo mohakkhayo. Aya½ vuccati, bhikkhave, pari-ññ±”ti. Dutiya½. 3. Abhij±nasutta½ 24. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, anabhij±na½ aparij±na½ avir±jaya½

Page 18: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

appajaha½ abhabbo dukkhakkhay±ya; vedana½ anabhij±na½ aparij±na½ avir±-jaya½ appajaha½ abhabbo dukkhakkhay±ya; sañña½ anabhij±na½… saªkh±reanabhij±na½ (2.0023) aparij±na½ avir±jaya½ appajaha½ abhabbo dukkhakkha-y±ya; viññ±ºa½ anabhij±na½ aparij±na½ avir±jaya½ appajaha½ abhabbo dukkha-kkhay±ya. R³pañca kho, bhikkhave, abhij±na½ parij±na½ vir±jaya½ pajaha½bhabbo dukkhakkhay±ya; vedana½ abhij±na½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½abhij±na½ parij±na½ vir±jaya½ pajaha½ bhabbo dukkhakkhay±y±”ti. Tatiya½. 4. Chandar±gasutta½ 25. S±vatthinid±na½. “Yo, bhikkhave, r³pasmi½ chandar±go ta½ pajahatha.Eva½ ta½ r³pa½ pah²na½ bhavissati ucchinnam³la½ t±l±vatthukata½ anabh±va½-kata½ ±yati½ anupp±dadhamma½. Yo vedan±ya chandar±go ta½ pajahatha.Eva½ s± vedan± pah²n± bhavissati ucchinnam³l± t±l±vatthukat± anabh±va½kat±±yati½ anupp±dadhamm±. Yo saññ±ya chandar±go ta½ pajahatha. Eva½ s±saññ± pah²n± bhavissati ucchinnam³l± t±l±vatthukat± anabh±va½kat± ±yati½ anu-pp±dadhamm±. Yo saªkh±resu chandar±go ta½ pajahatha. Eva½ te saªkh±r±pah²n± bhavissanti ucchinnam³l± t±l±vatthukat± anabh±va½kat± ±yati½ anupp±-dadhamm±. Yo viññ±ºasmi½ chandar±go ta½ pajahatha. Eva½ ta½ viññ±ºa½pah²na½ bhavissati ucchinnam³la½ t±l±vatthukata½ anabh±va½kata½ ±yati½anupp±dadhamman”ti. Catuttha½. 5. Ass±dasutta½ 26. S±vatthinid±na½. “Pubbeva ‚ me, bhikkhave, sambodh± anabhisambu-ddhassa bodhisattasseva ‚ sato etadahosi– ‘ko nu kho r³passa ass±do, ko ±d²-navo, ki½ nissaraºa½? Ko vedan±ya ass±do, ko ±d²navo, ki½ nissaraºa½? Kosaññ±ya ass±do, ko ±d²navo, ki½ nissaraºa½? Ko saªkh±r±na½ ass±do, ko ±d²-navo, ki½ nissaraºa½? Ko viññ±ºassa ass±do, ko ±d²navo, ki½ nissaraºan’ti?Tassa mayha½, bhikkhave, etadahosi– ‘ya½ kho r³pa½ paµicca uppajjati sukha½somanassa½, aya½ r³passa ass±do. Ya½ r³pa½ anicca½ dukkha½ vipariº±ma-dhamma½, aya½ r³passa ±d²navo. Yo r³pasmi½ chandar±gavinayo chandar±ga-ppah±na½, ida½ r³passa nissaraºa½. Ya½ vedana½ paµicca uppajjati sukha½somanassa½ (2.0024), aya½ vedan±ya ass±do ‚. Ya½ vedan± anicc± dukkh±vipariº±madhamm±, aya½ vedan±ya ±d²navo. Yo vedan±ya chandar±gavinayochandar±gappah±na½, ida½ vedan±ya nissaraºa½. Ya½ sañña½ paµicca uppa-jjati …pe… ya½ saªkh±re paµicca uppajjati sukha½ somanassa½, aya½ saªkh±-r±na½ ass±do. Ya½ ‚ saªkh±r± anicc± dukkh± vipariº±madhamm±, aya½saªkh±r±na½ ±d²navo. Yo saªkh±resu chandar±gavinayo chandar±gappah±na½,ida½ saªkh±r±na½ nissaraºa½. Ya½ viññ±ºa½ paµicca uppajjati sukha½ soma-nassa½, aya½ viññ±ºassa ass±do. Ya½ viññ±ºa½ anicca½ dukkha½ vipariº±ma-dhamma½, aya½ viññ±ºassa ±d²navo. Yo viññ±ºasmi½ chandar±gavinayo

Page 19: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

chandar±gappah±na½, ida½ viññ±ºassa nissaraºa½’”. “Y±vak²vañc±ha½, bhikkhave, imesa½ pañcanna½ up±d±nakkhandh±na½eva½ ass±dañca ass±dato ±d²navañca ±d²navato nissaraºañca nissaraºato yath±-bh³ta½ n±bbhaññ±si½, neva t±v±ha½, bhikkhave, sadevake loke sam±rakesabrahmake sassamaºabr±hmaºiy± paj±ya sadevamanuss±ya anuttara½samm±sambodhi½ abhisambuddhoti paccaññ±si½ ‚. Yato ca khv±ha½,bhikkhave, imesa½ pañcanna½ up±d±nakkhandh±na½ eva½ ass±dañca ass±-dato ±d²navañca ±d²navato nissaraºañca nissaraºato yath±bh³ta½ abbhaññ±si½;ath±ha½, bhikkhave, sadevake loke sam±rake sabrahmake sassamaºabr±hma-ºiy± paj±ya sadevamanuss±ya anuttara½ samm±sambodhi½ abhisambuddhotipaccaññ±si½. ѱºañca pana me dassana½ udap±di– ‘akupp± me vimutti ‚; aya-mantim± j±ti; natthi d±ni punabbhavo’”ti. Pañcama½. 6. Dutiya-ass±dasutta½ 27. S±vatthinid±na½. “R³pass±ha½, bhikkhave, ass±dapariyesana½ acari½.Yo r³passa ass±do tadajjhagama½. Y±vat± r³passa ass±do paññ±ya me sosudiµµho. R³pass±ha½, bhikkhave, ±d²navapariyesana½ acari½. Yo r³passa ±d²-navo tadajjhagama½. Y±vat± r³passa ±d²navo paññ±ya me so sudiµµho. R³pa-ss±ha½, bhikkhave, nissaraºapariyesana½ acari½. Ya½ r³passa nissaraºa½tadajjhagama½. Y±vat± r³passa nissaraºa½ paññ±ya me ta½ sudiµµha½. Vedan±-y±ha½, bhikkhave… saññ±y±ha½, bhikkhave… saªkh±r±n±ha½ (2.0025),bhikkhave… viññ±ºass±ha½, bhikkhave, ass±dapariyesana½ acari½. Yo viññ±-ºassa ass±do tadajjhagama½. Y±vat± viññ±ºassa ass±do paññ±ya me sosudiµµho. Viññ±ºass±ha½, bhikkhave, ±d²navapariyesana½ acari½. Yo viññ±-ºassa ±d²navo tadajjhagama½. Y±vat± viññ±ºassa ±d²navo paññ±ya me sosudiµµho. Viññ±ºass±ha½, bhikkhave, nissaraºapariyesana½ acari½. Ya½ viññ±-ºassa nissaraºa½ tadajjhagama½. Y±vat± viññ±ºassa nissaraºa½ paññ±ya meta½ sudiµµha½. Y±vak²vañc±ha½, bhikkhave, imesa½ pañcanna½ up±d±nakkha-ndh±na½ ass±dañca ass±dato ±d²navañca ±d²navato nissaraºañca nissaraºatoyath±bh³ta½ n±bbhaññ±si½ …pe… abbhaññ±si½. ѱºañca pana me dassana½udap±di– ‘akupp± me vimutti ‚; ayamantim± j±ti; natthi d±ni punabbhavo’”ti.Chaµµha½. 7. Tatiya-ass±dasutta½ 28. S±vatthinid±na½. “No ceda½, bhikkhave, r³passa ass±do abhavissanayida½ satt± r³pasmi½ s±rajjeyyu½. Yasm± ca kho, bhikkhave, atthi r³passaass±do, tasm± satt± r³pasmi½ s±rajjanti. No ceda½, bhikkhave, r³passa ±d²navoabhavissa nayida½ satt± r³pasmi½ nibbindeyyu½. Yasm± ca kho, bhikkhave,atthi r³passa ±d²navo, tasm± satt± r³pasmi½ nibbindanti. No ceda½, bhikkhave,r³passa nissaraºa½ abhavissa nayida½ satt± r³pasm± nissareyyu½. Yasm± ca

Page 20: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

kho, bhikkhave, atthi r³passa nissaraºa½, tasm± satt± r³pasm± nissaranti. Noceda½, bhikkhave, vedan±ya …pe… no ceda½, bhikkhave, saññ±ya… no ceda½,bhikkhave, saªkh±r±na½ nissaraºa½ abhavissa, nayida½ satt± saªkh±rehi nissa-reyyu½. Yasm± ca kho, bhikkhave, atthi saªkh±r±na½ nissaraºa½, tasm± satt±saªkh±rehi nissaranti. No ceda½, bhikkhave, viññ±ºassa ass±do abhavissa,nayida½ satt± viññ±ºasmi½ s±rajjeyyu½. Yasm± ca kho, bhikkhave, atthi viññ±-ºassa ass±do, tasm± satt± viññ±ºasmi½ s±rajjanti. No ceda½, bhikkhave, viññ±-ºassa ±d²navo abhavissa, nayida½ satt± viññ±ºasmi½ nibbindeyyu½. Yasm± cakho, bhikkhave, atthi viññ±ºassa ±d²navo, tasm± satt± viññ±ºasmi½ nibbindanti.No ceda½, bhikkhave, viññ±ºassa nissaraºa½ abhavissa, nayida½ satt± viññ±-ºasm± nissareyyu½ (2.0026). Yasm± ca kho, bhikkhave, atthi viññ±ºassa nissa-raºa½, tasm± satt± viññ±ºasm± nissaranti. “Y±vak²vañca, bhikkhave, satt± imesa½ pañcanna½ up±d±nakkhandh±na½ass±dañca ass±dato ±d²navañca ±d²navato nissaraºañca nissaraºato yath±-bh³ta½ n±bbhañña½su ‚; neva t±va, bhikkhave, satt± sadevak± lok± sam±rak±sabrahmak± sassamaºabr±hmaºiy± paj±ya sadevamanuss±ya nissaµ± visa½-yutt± vippamutt± vimariy±d²katena cetas± vihari½su. Yato ca kho, bhikkhave,satt± imesa½ pañcanna½ up±d±nakkhandh±na½ ass±dañca ass±dato ±d²na-vañca ±d²navato nissaraºañca nissaraºato yath±bh³ta½ abbhañña½su; atha,bhikkhave, satt± sadevak± lok± sam±rak± sabrahmak± sassamaºabr±hmaºiy±paj±ya sadevamanuss±ya nissaµ± visa½yutt± vippamutt± vimariy±d²katena cetas±viharanti”. Sattama½. 8. Abhinandanasutta½ 29. S±vatthinid±na½. “Yo, bhikkhave, r³pa½ abhinandati, dukkha½ so abhina-ndati. Yo dukkha½ abhinandati, aparimutto so dukkhasm±ti vad±mi. Yo vedana½abhinandati… yo sañña½ abhinandati… yo saªkh±re abhinandati… yo viññ±ºa½abhinandati, dukkha½ so abhinandati. Yo dukkha½ abhinandati, aparimutto sodukkhasm±ti vad±mi. Yo ca kho, bhikkhave, r³pa½ n±bhinandati, dukkha½ son±bhinandati. Yo dukkha½ n±bhinandati, parimutto so dukkhasm±ti vad±mi. Yo

Page 21: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

n±bhinandati. Yo dukkha½ n±bhinandati, parimutto so dukkhasm±ti vad±m²”ti.Aµµhama½. 9. Upp±dasutta½ 30. S±vatthinid±na½. “Yo, bhikkhave, r³passa upp±do µhiti abhinibbatti p±tu-bh±vo, dukkhasseso upp±do rog±na½ µhiti jar±maraºassa p±tubh±vo. Yo veda-n±ya …pe… yo saññ±ya …pe… yo saªkh±r±na½ …pe… yo viññ±ºassa (2.0027)upp±do µhiti abhinibbatti p±tubh±vo, dukkhasseso upp±do rog±na½ µhiti jar±mara-ºassa p±tubh±vo. Yo ca kho, bhikkhave, r³passa nirodho v³pasamo atthaªgamo,dukkhasseso nirodho rog±na½ v³pasamo jar±maraºassa atthaªgamo. Yo veda-n±ya …pe… yo saññ±ya… yo saªkh±r±na½… yo viññ±ºassa nirodho v³pasamoatthaªgamo, dukkhasseso nirodho rog±na½ v³pasamo jar±maraºassa atthaªga-mo”ti. Navama½. 10. Agham³lasutta½ 31. S±vatthinid±na½. “Aghañca, bhikkhave, desess±mi agham³lañca. Ta½suº±tha. Katamañca bhikkhave agha½? R³pa½, bhikkhave, agha½, vedan±agha½, saññ± agha½, saªkh±r± agha½, viññ±ºa½ agha½. Ida½ vuccati,bhikkhave, agha½. Katamañca, bhikkhave, agham³la½? Y±ya½ taºh± ponobha-vik± nand²r±gasahagat± ‚ tatratatr±bhinandin²; seyyathida½– k±mataºh±, bhava-taºh±, vibhavataºh±. Ida½ vuccati, bhikkhave, agham³lan”ti. Dasama½. 11. Pabhaªgusutta½ 32. S±vatthinid±na½. “Pabhaªguñca, bhikkhave, desess±mi appabhaªguñca.Ta½ suº±tha. Kiñca, bhikkhave, pabhaªgu, ki½ appabhaªgu? R³pa½, bhikkhave,pabhaªgu. Yo tassa nirodho v³pasamo atthaªgamo, ida½ appabhaªgu. Vedan±pabhaªgu. Yo tass± nirodho v³pasamo atthaªgamo, ida½ appabhaªgu. Saññ±pabhaªgu… saªkh±r± pabhaªgu. Yo tesa½ nirodho v³pasamo atthaªgamo, ida½appabhaªgu. Viññ±ºa½ pabhaªgu. Yo tassa nirodho v³pasamo atthaªgamo, ida½appabhaªg³”ti. Ek±dasama½. Bh±ravaggo tatiyo. Tassudd±na½– Bh±ra½ pariñña½ abhij±na½, chandar±ga½ catutthaka½; ass±d± ca tayo vutt±, abhinandanamaµµhama½; upp±da½ agham³lañca, ek±dasamo pabhaªg³ti. 4. Natumh±ka½vaggo

Page 22: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

1. Natumh±ka½sutta½ 33. S±vatthinid±na½ (2.0028). “Ya½, bhikkhave, na tumh±ka½, ta½ pajahatha.Ta½ vo pah²na½ hit±ya sukh±ya bhavissati. Kiñca, bhikkhave, na tumh±ka½?R³pa½, bhikkhave, na tumh±ka½, ta½ pajahatha. Ta½ vo pah²na½ hit±yasukh±ya bhavissati. Vedan± na tumh±ka½, ta½ pajahatha. S± vo pah²n± hit±yasukh±ya bhavissati. Saññ± na tumh±ka½… saªkh±r± na tumh±ka½, te pajahatha.Te vo pah²n± hit±ya sukh±ya bhavissanti. Viññ±ºa½ na tumh±ka½, ta½ pajahatha.Ta½ vo pah²na½ hit±ya sukh±ya bhavissati”. “Seyyath±pi, bhikkhave, ya½ imasmi½ jetavane tiºakaµµhas±kh±pal±sa½ ta½jano hareyya v± ¹aheyya v± yath±paccaya½ v± kareyya. Api nu tumh±ka½ eva-massa– ‘amhe jano harati v± ¹ahati v± yath±paccaya½ v± karot²’”ti? “No heta½,bhante”. “Ta½ kissa hetu”? “Na hi no eta½, bhante, att± v± attaniya½ v±”ti. “Eva-meva kho, bhikkhave, r³pa½ na tumh±ka½, ta½ pajahatha. Ta½ vo pah²na½hit±ya sukh±ya bhavissati. Vedan± na tumh±ka½, ta½ pajahatha. S± vo pah²n±hit±ya sukh±ya bhavissati. Saññ± na tumh±ka½… saªkh±r± na tumh±ka½…viññ±ºa½ na tumh±ka½, ta½ pajahatha. Ta½ vo pah²na½ hit±ya sukh±ya bhavi-ssat²”ti. Paµhama½. 2. Dutiyanatumh±ka½sutta½ 34. S±vatthinid±na½. “Ya½, bhikkhave, na tumh±ka½, ta½ pajahatha. Ta½ vopah²na½ hit±ya sukh±ya bhavissati. Kiñca, bhikkhave, na tumh±ka½? R³pa½,bhikkhave, na tumh±ka½, ta½ pajahatha. Ta½ vo pah²na½ hit±ya sukh±ya bhavi-ssati. Vedan± na tumh±ka½… saññ± na tumh±ka½… saªkh±r± na tumh±ka½…viññ±ºa½ na tumh±ka½, ta½ pajahatha. Ta½ vo pah²na½ hit±ya sukh±ya bhavi-ssati. Ya½, bhikkhave, na tumh±ka½ ta½ pajahatha. Ta½ vo pah²na½ hit±yasukh±ya bhavissat²”ti. Dutiya½. 3. Aññatarabhikkhusutta½ 35. S±vatthinid±na½. Atha kho aññataro bhikkhu yena bhagav± tenupasa-ªkami; upasaªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ (nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “s±dhu me, bhante, bhagav±sa½khittena dhamma½ desetu; yamaha½ bhagavato dhamma½ sutv± eko v³pa-kaµµho, appamatto ±t±p² pahitatto vihareyyan”ti. “Ya½ kho, bhikkhu, anuseti, tenasaªkha½ gacchati; ya½ n±nuseti, na tena saªkha½ gacchat²”ti. “Aññ±ta½,bhagav±; aññ±ta½, sugat±”ti. “Yath± katha½ pana tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa vitth±renaattha½ ±j±n±s²”ti? “R³pa½ ce, bhante, anuseti tena saªkha½ gacchati. Vedana½

Page 23: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

ce anuseti tena saªkha½ gacchati. Sañña½ ce anuseti tena saªkha½ gacchati.Saªkh±re ce anuseti tena saªkha½ gacchati. Viññ±ºa½ ce anuseti tena saªkha½gacchati. R³pa½ ce, bhante, n±nuseti na tena saªkha½ gacchati. Vedana½ ce…sañña½ ce… saªkh±re ce… viññ±ºa½ ce n±nuseti na tena saªkha½ gacchati.Imassa khv±ha½, bhante, bhagavat± sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±renaattha½ ±j±n±m²”ti. “S±dhu s±dhu, bhikkhu! S±dhu kho tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±si-tassa vitth±rena attha½ ±j±n±si. R³pa½ ce, bhikkhu, anuseti tena saªkha½gacchati. Vedana½ ce… sañña½ ce… saªkh±re ce… viññ±ºa½ ce anuseti tenasaªkha½ gacchati. R³pa½ ce, bhikkhu, n±nuseti na tena saªkha½ gacchati.Vedana½ ce… sañña½ ce… saªkh±re ce… viññ±ºa½ ce n±nuseti na tenasaªkha½ gacchati. Imassa kho, bhikkhu, may± sa½khittena, bh±sitassa eva½vitth±rena attho daµµhabbo”ti. Atha kho so bhikkhu bhagavato bh±sita½ abhinanditv± anumoditv± uµµh±y±-san± bhagavanta½ abhiv±detv± padakkhiºa½ katv± pakk±mi. Atha kho so bhikkhu eko v³pakaµµho appamatto ±t±p² pahitatto viharanto nacira-sseva– yassatth±ya kulaputt± sammadeva ag±rasm± anag±riya½ pabbajanti tada-nuttara½– brahmacariyapariyos±na½ diµµheva dhamme saya½ abhiññ± sacchi-katv± upasampajja vih±si. “Kh²º± j±ti, vusita½ brahmacariya½, kata½ karaº²ya½,n±para½ itthatt±y±”ti abbhaññ±si. Aññataro ca pana so bhikkhu arahata½ ahos²ti.Tatiya½. 4. Dutiya-aññatarabhikkhusutta½ 36. S±vatthinid±na½. Atha kho aññataro bhikkhu yena bhagav± …pe… eka-manta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “s±dhu me, bhante,bhagav± (2.0030) sa½khittena dhamma½ desetu yamaha½ bhagavato dhamma½sutv± eko v³pakaµµho appamatto ±t±p² pahitatto vihareyyan”ti. “Ya½ kho, bhikkhu,anuseti ta½ anum²yati; ya½ anum²yati tena saªkha½ gacchati. Ya½ n±nuseti nata½ anum²yati; ya½ n±num²yati na tena saªkha½ gacchat²”ti. “Aññ±ta½, bhagav±;aññ±ta½, sugat±”ti. “Yath± katha½ pana tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa vitth±renaattha½ ±j±n±s²”ti? “R³pa½ ce, bhante, anuseti ta½ anum²yati; ya½ anum²yati tenasaªkha½ gacchati. Vedana½ ce anuseti… sañña½ ce anuseti… saªkh±re ce anu-seti… viññ±ºa½ ce anuseti ta½ anum²yati; ya½ anum²yati tena saªkha½gacchati. R³pa½ ce, bhante, n±nuseti na ta½ anum²yati; ya½ n±num²yati na tenasaªkha½ gacchati. Vedana½ ce n±nuseti… sañña½ ce n±nuseti… saªkh±re cen±nuseti… viññ±ºa½ ce n±nuseti na ta½ anum²yati; ya½ n±num²yati na tenasaªkha½ gacchati. Imassa khv±ha½, bhante, bhagavat± sa½khittena bh±sitassaeva½ vitth±rena attha½ ±j±n±m²”ti. “S±dhu s±dhu, bhikkhu! S±dhu kho tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±si-tassa vitth±rena attha½ ±j±n±si. R³pa½ ce, bhikkhu, anuseti ta½ anum²yati; ya½

Page 24: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

anum²yati tena saªkha½ gacchati. Vedana½ ce, bhikkhu… sañña½ ce, bhikkhu…saªkh±re ce, bhikkhu… viññ±ºa½ ce, bhikkhu, anuseti ta½ anum²yati; ya½ anum²-yati tena saªkha½ gacchati. R³pa½ ce, bhikkhu, n±nuseti na ta½ anum²yati; ya½n±num²yati na tena saªkha½ gacchati. Vedana½ ce n±nuseti… sañña½ ce n±nu-seti… saªkh±re ce n±nuseti… viññ±ºa½ ce n±nuseti na ta½ anum²yati; ya½ n±nu-m²yati na tena saªkha½ gacchati. Imassa kho, bhikkhu, may± sa½khittena bh±si-tassa eva½ vitth±rena attho daµµhabbo”ti …pe… aññataro ca pana so bhikkhu ara-hata½ ahos²ti. Catuttha½. 5. ¾nandasutta½ 37. S±vatthinid±na½. Atha kho ±yasm± ±nando yena bhagav± tenupasaªkami;upasaªkamitv± bhagavat± saddhi½ sammodi. Sammodan²ya½ katha½ s±raº²ya½v²tis±retv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinna½ kho ±yasmanta½ ±nanda½bhagav± etadavoca– “Sace (2.0031) ta½, ±nanda, eva½ puccheyyu½– ‘katamesa½, ±vuso ±nanda,dhamm±na½ upp±do paññ±yati, vayo paññ±yati, µhitassa ‚ aññathatta½ paññ±ya-t²’ti? Eva½ puµµho tva½, ±nanda, kinti by±kareyy±s²”ti? “Sace ma½, bhante, eva½puccheyyu½– ‘katamesa½, ±vuso ±nanda, dhamm±na½ upp±do paññ±yati, vayopaññ±yati, µhitassa aññathatta½ paññ±yat²’ti? Eva½ puµµhoha½, bhante, eva½by±kareyya½– ‘r³passa kho, ±vuso, upp±do paññ±yati, vayo paññ±yati, µhitassaaññathatta½ paññ±yati. Vedan±ya… saññ±ya… saªkh±r±na½… viññ±ºassaupp±do paññ±yati, vayo paññ±yati, µhitassa aññathatta½ paññ±yati. Imesa½ kho,±vuso, dhamm±na½ upp±do paññ±yati, vayo paññ±yati, µhitassa aññathatta½paññ±yat²’ti. Eva½ puµµhoha½, bhante, eva½ by±kareyyan”ti. “S±dhu s±dhu, ±nanda! R³passa kho, ±nanda, upp±do paññ±yati, vayo paññ±-yati, µhitassa aññathatta½ paññ±yati. Vedan±ya… saññ±ya… saªkh±r±na½…viññ±ºassa upp±do paññ±yati, vayo paññ±yati, µhitassa aññathatta½ paññ±yati.Imesa½ kho, ±nanda, dhamm±na½ upp±do paññ±yati, vayo paññ±yati, µhitassaaññathatta½ paññ±yat²ti. Eva½ puµµho tva½, ±nanda, eva½ by±kareyy±s²”ti.Pañcama½. 6. Dutiya-±nandasutta½ 38. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinna½ kho ±yasmanta½ ±nanda½bhagav± etadavoca– “Sace ta½, ±nanda, eva½ puccheyyu½– ‘katamesa½, ±vuso ±nanda,dhamm±na½ upp±do paññ±yittha, vayo paññ±yittha, µhitassa aññathatta½ paññ±-yittha? Katamesa½ dhamm±na½ upp±do paññ±yissati, vayo paññ±yissati,µhitassa aññathatta½ paññ±yissati? Katamesa½ dhamm±na½ upp±do paññ±yati,vayo paññ±yati, µhitassa aññathatta½ paññ±yat²’ti? Eva½ puµµho tva½, ±nanda,kinti by±kareyy±s²”ti? “Sace ma½, bhante, eva½ puccheyyu½– ‘katamesa½,

Page 25: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

±vuso ±nanda, dhamm±na½ upp±do paññ±yittha, vayo paññ±yittha, µhitassa añña-thatta½ paññ±yittha? Katamesa½ dhamm±na½ upp±do paññ±yissati (2.0032),vayo paññ±yissati, µhitassa aññathatta½ paññ±yissati? Katamesa½ dhamm±na½upp±do paññ±yati, vayo paññ±yati, µhitassa aññathatta½ paññ±yat²’ti? Eva½puµµhoha½, bhante, eva½ by±kareyya½– ‘ya½ kho, ±vuso, r³pa½ at²ta½niruddha½ vipariºata½; tassa upp±do paññ±yittha, vayo paññ±yittha, µhitassaaññathatta½ paññ±yittha. Y± vedan± at²t± niruddh± vipariºat±; tass± upp±dopaññ±yittha, vayo paññ±yittha, µhit±ya aññathatta½ paññ±yittha. Y± saññ±… yesaªkh±r± at²t± niruddh± vipariºat±; tesa½ upp±do paññ±yittha, vayo paññ±yittha,µhitassa aññathatta½ paññ±yittha. Ya½ viññ±ºa½ at²ta½ niruddha½ vipariºata½;tassa upp±do paññ±yittha, vayo paññ±yittha, µhitassa aññathatta½ paññ±yittha.Imesa½ kho, ±vuso, dhamm±na½ upp±do paññ±yittha, vayo paññ±yittha, µhitassaaññathatta½ paññ±yittha’”. “Ya½ kho, ±vuso, r³pa½ aj±ta½ ap±tubh³ta½; tassa upp±do paññ±yissati,vayo paññ±yissati, µhitassa aññathatta½ paññ±yissati. Y± vedan± aj±t± ap±tu-bh³t±; tass± upp±do paññ±yissati, vayo paññ±yissati, µhit±ya aññathatta½ paññ±-yissati. Y± saññ± …pe… ye saªkh±r± aj±t± ap±tubh³t±; tesa½ upp±do paññ±yi-ssati, vayo paññ±yissati, µhitassa aññathatta½ paññ±yissati. Ya½ viññ±ºa½aj±ta½ ap±tubh³ta½; tassa upp±do paññ±yissati, vayo paññ±yissati, µhitassaaññathatta½ paññ±yissati. Imesa½ kho, ±vuso, dhamm±na½ upp±do paññ±yi-ssati, vayo paññ±yissati, µhitassa aññathatta½ paññ±yissati. “Ya½ kho, ±vuso, r³pa½ j±ta½ p±tubh³ta½; tassa upp±do paññ±yati, vayopaññ±yati, µhitassa aññathatta½ paññ±yati. Y± vedan± j±t± p±tubh³t± …pe… y±saññ±… ye saªkh±r± j±t± p±tubh³t±; tesa½ upp±do paññ±yati, vayo paññ±yati,µhitassa aññathatta½ paññ±yati. Ya½ viññ±ºa½ j±ta½ p±tubh³ta½ tassa upp±dopaññ±yati, vayo paññ±yati, µhitassa aññathatta½ paññ±yati. Imesa½ kho, ±vuso,dhamm±na½ upp±do paññ±yati, vayo paññ±yati, µhitassa aññathatta½ paññ±yat²’-ti. Eva½ puµµhoha½, bhante, eva½ by±kareyyan”ti. “S±dhu (2.0033), s±dhu, ±nanda! Ya½ kho, ±nanda, r³pa½ at²ta½ niruddha½vipariºata½; tassa upp±do paññ±yittha, vayo paññ±yittha, µhitassa aññathatta½paññ±yittha. Y± vedan± … y± saññ±… ye saªkh±r±… ya½ viññ±ºa½ at²ta½

Page 26: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

paññ±yissati, µhitassa aññathatta½ paññ±yissati. “Ya½ kho, ±nanda, r³pa½ j±ta½ p±tubh³ta½; tassa upp±do paññ±yati, vayopaññ±yati, µhitassa aññathatta½ paññ±yati. Y± vedan± j±t± p±tubh³t±… y±saññ±… ye saªkh±r±… ya½ viññ±ºa½ j±ta½ p±tubh³ta½; tassa upp±do paññ±-yati, vayo paññ±yati, µhitassa aññathatta½ paññ±yati. Imesa½ kho, ±nanda,dhamm±na½ upp±do paññ±yati, vayo paññ±yati, µhitassa aññathatta½ paññ±ya-t²ti. Eva½ puµµho tva½, ±nanda, eva½ by±kareyy±s²”ti. Chaµµha½. 7. Anudhammasutta½ 39. S±vatthinid±na½. “Dhamm±nudhammappaµipannassa, bhikkhave,bhikkhuno ayamanudhammo hoti ya½ r³pe nibbid±bahulo ‚ vihareyya, vedan±yanibbid±bahulo vihareyya, saññ± nibbid±bahulo vihareyya, saªkh±resu nibbid±ba-hulo vihareyya, viññ±ºe nibbid±bahulo vihareyya. Yo r³pe nibbid±bahulo viha-ranto, vedan±ya… saññ±ya… saªkh±resu nibbid±bahulo viharanto, viññ±ºenibbid±bahulo viharanto r³pa½ parij±n±ti, vedana½… sañña½… saªkh±re…viññ±ºa½ parij±n±ti, so r³pa½ parij±na½, vedana½… sañña½… saªkh±re…viññ±ºa½ parij±na½ parimuccati r³pamh±, parimuccati vedan±, parimuccatisaññ±ya (2.0034), parimuccati saªkh±rehi, parimuccati viññ±ºamh±, parimuccatij±tiy± jar±maraºena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi up±y±sehi, parimu-ccati dukkhasm±ti vad±m²”ti. Sattama½. 8. Dutiya-anudhammasutta½ 40. S±vatthinid±na½. “Dhamm±nudhammappaµipannassa, bhikkhave,bhikkhuno ayamanudhammo hoti ya½ r³pe anicc±nupass² vihareyya …pe… pari-muccati dukkhasm±ti vad±m²”ti. Aµµhama½. 9. Tatiya-anudhammasutta½ 41. S±vatthinid±na½. “Dhamm±nudhammappaµipannassa, bhikkhave,bhikkhuno ayamanudhammo hoti ya½ r³pe dukkh±nupass² vihareyya …pe…parimuccati dukkhasm±ti vad±m²”ti. Navama½. 10. Catuttha-anudhammasutta½ 42. S±vatthinid±na½. “Dhamm±nudhammappaµipannassa, bhikkhave,bhikkhuno ayamanudhammo hoti ya½ r³pe anatt±nupass² vihareyya, vedan±ya…saññ±ya… saªkh±resu… viññ±ºe anatt±nupass² vihareyya. Yo r³pe anatt±nu-pass² viharanto …pe… r³pa½ parij±n±ti, vedana½… sañña½… saªkh±re…viññ±ºa½ parij±n±ti, so r³pa½ parij±na½, vedana½… sañña½… saªkh±re…viññ±ºa½ parij±na½ parimuccati r³pamh±, parimuccati vedan±ya, parimuccati

Page 27: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

saññ±ya, parimuccati saªkh±rehi, parimuccati viññ±ºamh±, parimuccati j±tiy± jar±-maraºena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi up±y±sehi, parimuccatidukkhasm±ti vad±m²”ti. Dasama½. Natumh±ka½vaggo catuttho. Tassudd±na½– Natumh±kena dve vutt±, bhikkh³hi apare duve; ±nandena ca dve vutt±, anudhammehi dve duk±ti. 5. Attad²pavaggo 1. Attad²pasutta½ 43. S±vatthinid±na½ (2.0035). “Attad²p±, bhikkhave, viharatha attasaraº± ana-ññasaraº±, dhammad²p± dhammasaraº± anaññasaraº±. Attad²p±na½, bhikkhave,viharata½ attasaraº±na½ anaññasaraº±na½, dhammad²p±na½ dhammasara-º±na½ anaññasaraº±na½ yoni upaparikkhitabb±. Ki½j±tik± sokaparidevadukkha-domanassup±y±s±, ki½pahotik±”ti? “Ki½j±tik± ca, bhikkhave, sokaparidevadukkhadomanassup±y±s±, ki½pahotik±?Idha, bhikkhave, assutav± puthujjano ariy±na½ adass±v² ariyadhammassa ako-vido ariyadhamme avin²to, sappuris±na½ adass±v² sappurisadhammassa akovidosappurisadhamme avin²to, r³pa½ attato samanupassati, r³pavanta½ v± att±na½;attani v± r³pa½, r³pasmi½ v± att±na½. Tassa ta½ r³pa½ vipariºamati, aññath±ca hoti. Tassa r³pavipariº±maññath±bh±v± uppajjanti sokaparidevadukkhadoma-nassup±y±s±. Vedana½ attato samanupassati, vedan±vanta½ v± att±na½; attaniv± vedana½, vedan±ya v± att±na½. Tassa s± vedan± vipariºamati, aññath± cahoti. Tassa vedan±vipariº±maññath±bh±v± uppajjanti sokaparidevadukkhadoma-nassup±y±s±. Sañña½ attato samanupassati… saªkh±re attato samanupassati…viññ±ºa½ attato samanupassati, viññ±ºavanta½ v± att±na½; attani v± viññ±ºa½,viññ±ºasmi½ v± att±na½. Tassa ta½ viññ±ºa½ vipariºamati, aññath± ca hoti.Tassa viññ±ºavipariº±maññath±bh±v± uppajjanti sokaparidevadukkhadomana-ssup±y±s±. “R³passa tveva, bhikkhave, aniccata½ viditv± vipariº±ma½ vir±ga½ nirodha½ ‚pubbe ceva r³pa½ etarahi ca sabba½ r³pa½ anicca½ dukkha½ vipariº±madha-mmanti, evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya passato ye sokaparidevadu-kkhadomanassup±y±s± te pah²yanti. Tesa½ pah±n± na paritassati, aparitassa½sukha½ viharati, sukhavih±r² bhikkhu ‘tadaªganibbuto’ti vuccati. Vedan±ya tveva,bhikkhave, aniccata½ viditv± vipariº±ma½ vir±ga½ nirodha½, pubbe ceva vedan±etarahi ca sabb± vedan± anicc± dukkh± vipariº±madhamm±ti, evameta½ yath±-bh³ta½ (2.0036) sammappaññ±ya passato ye sokaparidevadukkhadomanassup±-

Page 28: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

y±s± te pah²yanti. Tesa½ pah±n± na paritassati, aparitassa½ sukha½ viharati,sukhavih±r² bhikkhu ‘tadaªganibbuto’ti vuccati. Saññ±ya… saªkh±r±na½ tveva,bhikkhave, aniccata½ viditv± vipariº±ma½ vir±ga½ nirodha½, pubbe cevasaªkh±r± etarahi ca sabbe saªkh±r± anicc± dukkh± vipariº±madhamm±ti, eva-meta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya passato ye sokaparidevadukkhadomana-ssup±y±s± te pah²yanti. Tesa½ pah±n± na paritassati, aparitassa½ sukha½ viha-rati, sukhavih±r² bhikkhu ‘tadaªganibbuto’ti vuccati. Viññ±ºassa tveva, bhikkhave,aniccata½ viditv± vipariº±ma½ vir±ga½ nirodha½, pubbe ceva viññ±ºa½ etarahica sabba½ viññ±ºa½ anicca½ dukkha½ vipariº±madhammanti, evameta½ yath±-bh³ta½ sammappaññ±ya passato ye sokaparidevadukkhadomanassup±y±s± tepah²yanti. Tesa½ pah±n± na paritassati, aparitassa½ sukha½ viharati, sukhavi-h±r² bhikkhu ‘tadaªganibbuto’ti vuccat²”ti. Paµhama½. 2. Paµipad±sutta½ 44. S±vatthinid±na½. “Sakk±yasamudayag±miniñca vo, bhikkhave, paµipada½desess±mi, sakk±yanirodhag±miniñca paµipada½. Ta½ suº±tha. Katam± ca,bhikkhave, sakk±yasamudayag±min² paµipad±? Idha, bhikkhave, assutav± puthu-jjano ariy±na½ adass±v² ariyadhammassa akovido ariyadhamme avin²to, sappuri-s±na½ adass±v² sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avin²to, r³pa½attato samanupassati, r³pavanta½ v± att±na½; attani v± r³pa½, r³pasmi½ v±att±na½. Vedana½ attato… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ attato samanupa-ssati, viññ±ºavanta½ v± att±na½; attani v± viññ±ºa½, viññ±ºasmi½ v± att±na½.Aya½ vuccati, bhikkhave, ‘sakk±yasamudayag±min² paµipad±, sakk±yasamudaya-g±min² paµipad±’ti. Iti hida½, bhikkhave, vuccati ‘dukkhasamudayag±min² samanu-passan±’ti. Ayamevettha attho”. “Katam± ca, bhikkhave, sakk±yanirodhag±min² paµipad±? Idha, bhikkhave,sutav± ariyas±vako ariy±na½ dass±v² ariyadhammassa kovido ariyadhammesuvin²to, sappuris±na½ dass±v² sappurisadhammassa kovido sappurisadhammesuvin²to, na r³pa½ attato samanupassati, na r³pavanta½ v± att±na½ (2.0037); naattani v± r³pa½, na r³pasmi½ v± att±na½. Na vedana½ attato… na sañña½… nasaªkh±re… na viññ±ºa½ attato samanupassati, na viññ±ºavanta½ v± att±na½;na attani v± viññ±ºa½, na viññ±ºasmi½ v± att±na½. Aya½ vuccati, bhikkhave,‘sakk±yanirodhag±min² paµipad±, sakk±yanirodhag±min² paµipad±’ti. Iti hida½,bhikkhave, vuccati ‘dukkhanirodhag±min² samanupassan±’ti. Ayamevettha attho”-ti. Dutiya½. 3. Aniccasutta½ 45. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, anicca½. Yadanicca½ ta½ dukkha½;ya½ dukkha½ tadanatt±; yadanatt± ta½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na mesoatt±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. Evameta½ yath±-

Page 29: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

bh³ta½ sammappaññ±ya passato citta½ virajjati vimuccati anup±d±ya ±savehi.Vedan± anicc±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anicca½. Yadanicca½ ta½dukkha½; ya½ dukkha½ tadanatt±; yadanatt± ta½ ‘neta½ mama, nesohamasmi,na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. Evameta½yath±bh³ta½ sammappaññ±ya passato citta½ virajjati vimuccati anup±d±ya ±sa-vehi. R³padh±tuy± ce, bhikkhave, bhikkhuno citta½ viratta½ vimutta½ hoti anup±-d±ya ±savehi, vedan±dh±tuy± …pe… saññ±dh±tuy±… saªkh±radh±tuy±… viññ±-ºadh±tuy± ce, bhikkhave, bhikkhuno citta½ viratta½ vimutta½ hoti anup±d±ya ±sa-vehi. Vimuttatt± µhita½. Ýhitatt± santusita½ ‚. Santusitatt± na paritassati. Apari-tassa½ paccattaññeva parinibb±yati. ‘Kh²º± j±ti, vusita½ brahmacariya½, kata½karaº²ya½, n±para½ itthatt±y±’ti paj±n±t²”ti. Tatiya½. 4. Dutiya-aniccasutta½ 46. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, anicca½. Yadanicca½ ta½ dukkha½;ya½ dukkha½ tadanatt±; yadanatt± ta½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na mesoatt±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. Vedan± anicc±…saññ± anicc±… saªkh±r± anicc±… viññ±ºa½ anicca½. Yadanicca½ ta½ dukkha½;ya½ dukkha½ tadanatt±; yadanatt± ta½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na mesoatt±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½”. “Evameta½ (2.0038) yath±bh³ta½ sammappaññ±ya passato pubbant±nudi-µµhiyo na honti. Pubbant±nudiµµh²na½ asati, aparant±nudiµµhiyo na honti. Aparant±-nudiµµh²na½ asati, th±maso ‚ par±m±so na hoti. Th±mase ‚ par±m±se asati r³pa-smi½… vedan±ya … saññ±ya… saªkh±resu… viññ±ºasmi½ citta½ virajjati vimu-ccati anup±d±ya ±savehi. Vimuttatt± µhita½. Ýhitatt± santusita½. Santusitatt± naparitassati. Aparitassa½ paccattaññeva parinibb±yati. ‘Kh²º± j±ti, vusita½ brahma-cariya½, kata½ karaº²ya½, n±para½ itthatt±y±’ti paj±n±t²”ti. Catuttha½. 5. Samanupassan±sutta½ 47. S±vatthinid±na½. “Ye hi keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± anekavi-hita½ att±na½ samanupassam±n± samanupassanti, sabbete pañcup±d±na-kkhandhe samanupassanti, etesa½ v± aññatara½. Katame pañca? Idha,bhikkhave, assutav± puthujjano ariy±na½ adass±v² ariyadhammassa akovido ari-yadhamme avin²to, sappuris±na½ adass±v² sappurisadhammassa akovido sappu-risadhamme avin²to r³pa½ attato samanupassati, r³pavanta½ v± att±na½; attaniv± r³pa½, r³pasmi½ v± att±na½. Vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½attato samanupassati, viññ±ºavanta½ v± att±na½; attani v± viññ±ºa½, viññ±-ºasmi½ v± att±na½”. “Iti ayañceva samanupassan± ‘asm²’ti cassa avigata½ ‚ hoti. ‘Asm²’ti kho pana,bhikkhave, avigate pañcanna½ indriy±na½ avakkanti hoti– cakkhundriyassa soti-ndriyassa gh±nindriyassa jivhindriyassa k±yindriyassa. Atthi, bhikkhave, mano,

Page 30: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

atthi dhamm±, atthi avijj±dh±tu. Avijj±samphassajena, bhikkhave, vedayitenaphuµµhassa assutavato puthujjanassa ‘asm²’tipissa hoti; ‘ayamahamasm²’tipissahoti; ‘bhavissan’tipissa hoti; ‘na bhavissan’tipissa hoti; ‘r³p² bhavissan’tipissa hoti;‘ar³p² bhavissan’tipissa hoti; ‘saññ² bhavissan’tipissa hoti; ‘asaññ² bhavissan’ti-pissa hoti; ‘nevasaññ²n±saññ² bhavissan’tipissa hoti”. “Tiµµhanteva (2.0039) kho ‚, bhikkhave, tattheva ‚ pañcindriy±ni. Athettha suta-vato ariyas±vakassa avijj± pah²yati, vijj± uppajjati. Tassa avijj±vir±g± vijjupp±d±‘asm²’tipissa na hoti; ‘ayamahamasm²’tipissa na hoti; ‘bhavissan’ti… ‘na bhavissan’-ti… r³p²… ar³p² … saññ²… asaññ²… ‘nevasaññ²n±saññ² bhavissan’tipissa na hot²”-ti. Pañcama½. 6. Khandhasutta½ 48. S±vatthinid±na½. “Pañca, bhikkhave, khandhe desess±mi, pañcup±d±na-kkhandhe ca. Ta½ suº±tha. Katame ca, bhikkhave, pañcakkhandh±? Ya½ kiñci,bhikkhave, r³pa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±rika½v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, aya½ vuccati r³pa-kkhandho. Y± k±ci vedan± …pe… y± k±ci saññ±… ye keci saªkh±r± at²t±n±gata-paccuppann± ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±rik± v± sukhum± v± …pe… aya½vuccati saªkh±rakkhandho. Ya½ kiñci viññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½d³re santike v±, aya½ vuccati viññ±ºakkhandho. Ime vuccanti, bhikkhave, pañca-kkhandh±”. “Katame ca, bhikkhave, pañcup±d±nakkhandh±? Ya½ kiñci, bhikkhave, r³pa½at²t±n±gatapaccuppanna½ …pe… ya½ d³re santike v± s±sava½ up±d±niya½,aya½ vuccati r³pup±d±nakkhandho. Y± k±ci vedan± …pe… y± d³re santike v±s±sav± up±d±niy±, aya½ vuccati vedanup±d±nakkhandho. Y± k±ci saññ± …pe…y± d³re santike v± s±sav± up±d±niy±, aya½ vuccati saññup±d±nakkhandho. Yekeci saªkh±r± …pe… s±sav± up±d±niy±, aya½ vuccati saªkh±rup±d±na-kkhandho. Ya½ kiñci viññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ …pe… ya½ d³resantike v± s±sava½ up±d±niya½, aya½ vuccati viññ±ºup±d±nakkhandho. Ime

Page 31: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

kalandakaniv±pe. Atha kho soºo gahapatiputto yena bhagav± tenupasaªkami (2.004…pe… ekamanta½ nisinna½ kho soºa½ gahapatiputta½ bhagav± etadavoca– “Ye hi keci, soºa, samaº± v± br±hmaº± v± aniccena r³pena dukkhena vipariº±-madhammena ‘seyyohamasm²’ti v± samanupassanti; ‘sadisohamasm²’ti v± sama-nupassanti; ‘h²nohamasm²’ti v± samanupassanti; kimaññatra yath±bh³tassa ada-ssan±? Anicc±ya vedan±ya dukkh±ya vipariº±madhamm±ya ‘seyyohamasm²’ti v±samanupassanti; ‘sadisohamasm²’ti v± samanupassanti; ‘h²nohamasm²’ti v± sama-nupassanti; kimaññatra yath±bh³tassa adassan±? Anicc±ya saññ±ya… aniccehisaªkh±rehi dukkhehi vipariº±madhammehi ‘seyyohamasm²’ti v± samanupassanti;‘sadisohamasm²’ti v± samanupassanti; ‘h²nohamasm²’ti v± samanupassanti; kima-ññatra yath±bh³tassa adassan±? Aniccena viññ±ºena dukkhena vipariº±madha-mmena ‘seyyohamasm²’ti v± samanupassanti; ‘sadisohamasm²’ti v± samanupa-ssanti; ‘h²nohamasm²’ti v± samanupassanti; kimaññatra yath±bh³tassa adassan±? “Ye ca kho keci, soºa, samaº± v± br±hmaº± v± aniccena r³pena dukkhenavipariº±madhammena ‘seyyohamasm²’tipi na samanupassanti; ‘sadisohamasm²’-tipi na samanupassanti; ‘h²nohamasm²’tipi na samanupassanti; kimaññatra yath±-bh³tassa dassan±? Anicc±ya vedan±ya… anicc±ya saññ±ya… aniccehi saªkh±re-hi… aniccena viññ±ºena dukkhena vipariº±madhammena ‘seyyohamasm²’tipi nasamanupassanti; ‘sadisohamasm²’tipi na samanupassanti; ‘h²nohamasm²’tipi nasamanupassanti; kimaññatra yath±bh³tassa dassan±? “Ta½ ki½ maññasi, soºa, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”.“Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½ kalla½ nu ta½ samanupassitu½–‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”. “Vedan± nicc± v±anicc± v±”ti? “Anicc±, bhante”… “saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v±anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½ sukha½v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½kalla½ nu ta½ samanupassitu½– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “Noheta½, bhante”. “Tasm±tiha (2.0041), soºa, ya½ kiñci r³pa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½d³re santike v±, sabba½ r³pa½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti eva-meta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. “Y± k±ci vedan±… y± k±ci saññ±… ye keci saªkh±r±… ya½ kiñci viññ±ºa½ at²-t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±rika½ v± sukhuma½ v±h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, sabba½ viññ±ºa½ ‘neta½ mama, neso-hamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. “Eva½ passa½, soºa, sutav± ariyas±vako r³pasmimpi nibbindati, vedan±yapinibbindati, saññ±yapi nibbindati, saªkh±resupi nibbindati, viññ±ºasmimpi nibbi-ndati. Nibbinda½ virajjati; vir±g± vimuccati. Vimuttasmi½ vimuttamiti ñ±ºa½ hoti.‘Kh²º± j±ti, vusita½ brahmacariya½, kata½ karaº²ya½, n±para½ itthatt±y±’ti paj±-n±t²”ti. Sattama½.

Page 32: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

8. Dutiyasoºasutta½ 50. Eva½ me suta½– eka½ samaya½ bhagav± r±jagahe viharati ve¼uvane kala-ndakaniv±pe. Atha kho soºo gahapatiputto yena bhagav± tenupasaªkami; upasa-ªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinna½ khosoºa½ gahapatiputta½ bhagav± etadavoca– “Ye hi keci, soºa, samaº± v± br±hmaº± v± r³pa½ nappaj±nanti, r³pasamu-daya½ nappaj±nanti, r³panirodha½ nappaj±nanti, r³panirodhag±mini½ paµipada½nappaj±nanti; vedana½ nappaj±nanti, vedan±samudaya½ nappaj±nanti, vedan±-nirodha½ nappaj±nanti, vedan±nirodhag±mini½ paµipada½ nappaj±nanti; sañña½nappaj±nanti …pe… saªkh±re nappaj±nanti, saªkh±rasamudaya½ nappaj±nanti,saªkh±ranirodha½ nappaj±nanti, saªkh±ranirodhag±mini½ paµipada½ nappaj±-nanti; viññ±ºa½ nappaj±nanti, viññ±ºasamudaya½ nappaj±nanti, viññ±ºani-rodha½ nappaj±nanti, viññ±ºanirodhag±mini½ paµipada½ nappaj±nanti. Na me te,soºa, samaº± v± br±hmaº± v± samaºesu v± samaºasammat± br±hmaºesu v±br±hmaºasammat±, na ca pana te ±yasmanto s±maññattha½ v± brahmaññattha½v± diµµheva dhamme saya½ abhiññ± sacchikatv± upasampajja viharanti. “Ye (2.0042) ca kho keci, soºa, samaº± v± br±hmaº± v± r³pa½ paj±nanti, r³pa-samudaya½ paj±nanti, r³panirodha½ paj±nanti, r³panirodhag±mini½ paµipada½paj±nanti; vedana½ paj±nanti …pe… sañña½ paj±nanti… saªkh±re paj±nanti…viññ±ºa½ paj±nanti, viññ±ºasamudaya½ paj±nanti, viññ±ºanirodha½ paj±nanti,viññ±ºanirodhag±mini½ paµipada½ paj±nanti. Te ca kho me, soºa, samaº± v±br±hmaº± v± samaºesu ceva samaºasammat± br±hmaºesu ca br±hmaºasa-mmat±, te ca pan±yasmanto s±maññatthañca brahmaññatthañca diµµhevadhamme saya½ abhiññ± sacchikatv± upasampajja viharant²”ti. Aµµhama½. 9. Nandikkhayasutta½ 51. S±vatthinid±na½. “Aniccaññeva, bhikkhave, bhikkhu r³pa½ aniccantipassati. S±ssa hoti samm±diµµhi. Samm± passa½ nibbindati. Nandikkhay± r±ga-kkhayo, r±gakkhay± nandikkhayo. Nandir±gakkhay± citta½ vimutta½ suvimu-ttanti vuccati. Aniccaññeva, bhikkhave, bhikkhu vedana½ aniccanti passati. S±ssahoti samm±diµµhi. Samm± passa½ nibbindati. Nandikkhay± r±gakkhayo, r±ga-kkhay± nandikkhayo. Nandir±gakkhay± citta½ vimutta½ suvimuttanti vuccati. Ani-cceyeva, bhikkhave, bhikkhu sañña½ aniccanti passati …pe… anicceyevabhikkhave, bhikkhu saªkh±re anicc±ti passati. S±ssa hoti samm±diµµhi. Samm±passa½ nibbindati. Nandikkhay± r±gakkhayo, r±gakkhay± nandikkhayo. Nandir±-gakkhay± citta½ vimutta½ suvimuttanti vuccati. Aniccaññeva, bhikkhave, bhikkhuviññ±ºa½ aniccanti passati. S±ssa hoti samm±diµµhi. Samm± passa½ nibbindati.Nandikkhay± r±gakkhayo, r±gakkhay± nandikkhayo. Nandir±gakkhay± citta½vimutta½ suvimuttanti vuccat²”ti. Navama½.

Page 33: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

10. Dutiyanandikkhayasutta½ 52. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, yoniso manasi karotha, r³p±nicca-tañca yath±bh³ta½ samanupassatha. R³pa½, bhikkhave, bhikkhu yoniso manasikaronto, r³p±niccatañca yath±bh³ta½ samanupassanto r³pasmi½ nibbindati.Nandikkhay± r±gakkhayo, r±gakkhay± nandikkhayo. Nandir±gakkhay± citta½vimutta½ suvimuttanti vuccati. Vedana½, bhikkhave, yoniso manasi karotha, veda-n±niccatañca yath±bh³ta½ samanupassatha. Vedana½, bhikkhave, bhikkhuyoniso manasi (2.0043) karonto, vedan±niccatañca yath±bh³ta½ samanupa-ssanto vedan±ya nibbindati. Nandikkhay± r±gakkhayo, r±gakkhay± nandikkhayo.Nandir±gakkhay± citta½ vimutta½ suvimuttanti vuccati. Sañña½ bhikkhave…saªkh±re, bhikkhave, yoniso manasi karotha, saªkh±r±niccatañca yath±bh³ta½samanupassatha. Saªkh±re, bhikkhave, bhikkhu yoniso manasi karonto, saªkh±-r±niccata½ yath±bh³ta½ samanupassanto saªkh±resu nibbindati. Nandikkhay±r±gakkhayo, r±gakkhay± nandikkhayo. Nandir±gakkhay± citta½ vimutta½ suvimu-ttanti vuccati. Viññ±ºa½, bhikkhave, yoniso manasi karotha, viññ±º±niccatañcayath±bh³ta½ samanupassatha. Viññ±ºa½, bhikkhave, bhikkhu yoniso manasikaronto, viññ±º±niccatañca yath±bh³ta½ samanupassanto viññ±ºasmi½ nibbi-ndati. Nandikkhay± r±gakkhayo, r±gakkhay± nandikkhayo. Nandir±gakkhay±citta½ vimutta½ suvimuttanti vuccat²”ti. Dasama½. Attad²pavaggo pañcamo. Tassudd±na½– Attad²p± paµipad±, dve ca honti aniccat±; samanupassan± khandh±, dve soº± dve nandikkhayena c±ti. M³lapaºº±sako samatto. Tassa m³lapaºº±sakassa vaggudd±na½– Nakulapit± anicco ca, bh±ro natumh±kena ca; attad²pena paññ±so, paµhamo tena pavuccat²ti. 6. Upayavaggo 1. Upayasutta½ 53. S±vatthinid±na½. “Upayo ‚, bhikkhave, avimutto, anupayo vimutto. R³pu-paya½ ‚ v±, bhikkhave, viññ±ºa½ tiµµham±na½ tiµµheyya, r³p±rammaºa½ r³pa-ppatiµµha½ (2.0044) nand³pasecana½ vuddhi½ vir³¼hi½ vepulla½ ±pajjeyya.

Page 34: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Vedanupaya½ v± …pe… saññupaya½ v± …pe… saªkh±rupaya½ v±, bhikkhave,viññ±ºa½ tiµµham±na½ tiµµheyya, saªkh±r±rammaºa½ saªkh±rappatiµµha½ nand³-pasecana½ vuddhi½ vir³¼hi½ vepulla½ ±pajjeyya”. “Yo, bhikkhave, eva½ vadeyya– ‘ahamaññatra r³p± aññatra vedan±ya aññatrasaññ±ya aññatra saªkh±rehi viññ±ºassa ±gati½ v± gati½ v± cuti½ v± upapatti½v± vuddhi½ v± vir³¼hi½ v± vepulla½ v± paññ±pess±m²’ti, neta½ µh±na½ vijjati. “R³padh±tuy± ce, bhikkhave, bhikkhuno r±go pah²no hoti. R±gassa pah±n±vocchijjat±rammaºa½ patiµµh± viññ±ºassa na hoti. Vedan±dh±tuy± ce, bhikkha-ve… saññ±dh±tuy± ce bhikkhave… saªkh±radh±tuy± ce bhikkhave… viññ±ºadh±-tuy± ce, bhikkhave, bhikkhuno r±go pah²no hoti. R±gassa pah±n± vocchijjat±ra-mmaºa½ patiµµh± viññ±ºassa na hoti. Tadappatiµµhita½ viññ±ºa½ avir³¼ha½ ana-bhisaªkhaccavimutta½. Vimuttatt± µhita½. Ýhitatt± santusita½. Santusitatt± naparitassati. Aparitassa½ paccattaññeva parinibb±yati. ‘Kh²º± j±ti, vusita½ brahma-cariya½, kata½ karaº²ya½, n±para½ itthatt±y±’ti paj±n±t²”ti. Paµhama½. 2. B²jasutta½ 54. S±vatthinid±na½. “Pañcim±ni, bhikkhave, b²jaj±t±ni. Katam±ni pañca? M³la-b²ja½, khandhab²ja½, aggab²ja½, phalub²ja½, b²jab²jaññeva pañcama½. Im±nicassu, bhikkhave, pañca b²jaj±t±ni akhaº¹±ni ap³tik±ni av±t±tapahat±ni s±r±d±ni ‚sukhasayit±ni, pathav² ‚ ca n±ssa, ±po ca n±ssa; api num±ni ‚, bhikkhave, pañcab²jaj±t±ni vuddhi½ vir³¼hi½ vepulla½ ±pajjeyyun”ti? “No heta½, bhante”. “Im±nicassu, bhikkhave, pañca b²jaj±t±ni akhaº¹±ni …pe… sukhasayit±ni, pathav² caassa, ±po ca assa; api num±ni, bhikkhave, pañca b²jaj±t±ni vuddhi½ vir³¼hi½vepulla½ ±pajjeyyun”ti? “Eva½, bhante”. “Seyyath±pi, bhikkhave, pathav²dh±tu,eva½ catasso viññ±ºaµµhitiyo daµµhabb±. Seyyath±pi, bhikkhave, ±podh±tu, eva½nandir±go daµµhabbo. Seyyath±pi, bhikkhave, pañca b²jaj±t±ni, eva½ viññ±ºa½s±h±ra½ daµµhabba½”. “R³pupaya½ (2.0045), bhikkhave, viññ±ºa½ tiµµham±na½ tiµµheyya, r³p±ra-mmaºa½ r³pappatiµµha½ nand³pasecana½ vuddhi½ vir³¼hi½ vepulla½ ±pajjeyya.Vedanupaya½ v±, bhikkhave, viññ±ºa½ tiµµham±na½ tiµµheyya …pe… saññu-paya½ v±, bhikkhave, viññ±ºa½ tiµµham±na½ tiµµheyya …pe… saªkh±rupaya½ v±,bhikkhave, viññ±ºa½ tiµµham±na½ tiµµheyya, saªkh±r±rammaºa½ saªkh±rappa-tiµµha½ nand³pasecana½ vuddhi½ vir³¼hi½ vepulla½ ±pajjeyya. “Yo, bhikkhave, eva½ vadeyya– ‘ahamaññatra r³p± aññatra vedan±ya aññatrasaññ±ya aññatra saªkh±rehi viññ±ºassa ±gati½ v± gati½ v± cuti½ v± upapatti½v± vuddhi½ v± vir³¼hi½ v± vepulla½ v± paññ±pess±m²’ti, neta½ µh±na½ vijjati. “R³padh±tuy± ceva, bhikkhave, bhikkhuno r±go pah²no hoti. R±gassa pah±n±vocchijjat±rammaºa½ patiµµh± viññ±ºassa na hoti. Vedan±dh±tuy± ce… saññ±-dh±tuy± ce… saªkh±radh±tuy± ce… viññ±ºadh±tuy± ce, bhikkhave, bhikkhunor±go pah²no hoti. R±gassa pah±n± vocchijjat±rammaºa½ patiµµh± viññ±ºassa nahoti. Tadappatiµµhita½ viññ±ºa½ avir³¼ha½ anabhisaªkhaccavimutta½. Vimuttatt±

Page 35: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

µhita½. Ýhitatt± santusita½. Santusitatt± na paritassati. Aparitassa½ paccatta-ññeva parinibb±yati. ‘Kh²º± j±ti, vusita½ brahmacariya½, kata½ karaº²ya½,n±para½ itthatt±y±’ti paj±n±t²”ti. Dutiya½. 3. Ud±nasutta½ 55. S±vatthinid±na½. Tatra kho bhagav± ud±na½ ud±nesi– “‘no cassa½, no came siy±, n±bhavissa, na me bhavissat²’ti– eva½ adhimuccam±no bhikkhuchindeyya orambh±giy±ni sa½yojan±n²”ti. Eva½ vutte, aññataro bhikkhu bhaga-vanta½ etadavoca– “yath± katha½ pana, bhante, ‘no cassa½, no ca me siy±,n±bhavissa, na me bhavissat²’ti– eva½ adhimuccam±no bhikkhu chindeyya ora-mbh±giy±ni sa½yojan±n²”ti? “Idha, bhikkhu, assutav± puthujjano ariy±na½ adass±v² …pe… sappurisa-dhamme avin²to r³pa½ attato samanupassati, r³pavanta½ v± att±na½; attani v±r³pa½, r³pasmi½ v± att±na½. Vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½attato samanupassati, viññ±ºavanta½ v± att±na½; attani v± viññ±ºa½, viññ±-ºasmi½ v± att±na½. “So (2.0046) anicca½ r³pa½ ‘anicca½ r³pan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti,anicca½ vedana½ ‘anicc± vedan±’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti, anicca½ sañña½‘anicc± saññ±’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti, anicce saªkh±re ‘anicc± saªkh±r±’tiyath±bh³ta½ nappaj±n±ti, anicca½ viññ±ºa½ ‘anicca½ viññ±ºan’ti yath±bh³ta½nappaj±n±ti. “Dukkha½ r³pa½ ‘dukkha½ r³pan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti, dukkha½ veda-na½… dukkha½ sañña½… dukkhe saªkh±re… dukkha½ viññ±ºa½ ‘dukkha½viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. “Anatta½ r³pa½ ‘anatt± r³pan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti, anatta½ vedana½‘anatt± vedan±’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti, anatta½ sañña½ ‘anatt± saññ±’tiyath±bh³ta½ nappaj±n±ti, anatte saªkh±re ‘anatt± saªkh±r±’ti yath±bh³ta½nappaj±n±ti, anatta½ viññ±ºa½ ‘anatt± viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti.

Page 36: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

vedana½… saªkhata½ sañña½… saªkhate saªkh±re… saªkhata½ viññ±ºa½‘saªkhata½ viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. R³pa½ vibhavissat²ti yath±-bh³ta½ nappaj±n±ti. Vedan± vibhavissati… saññ± vibhavissati… saªkh±r± vibha-vissanti… viññ±ºa½ vibhavissat²ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. “Sutav± ca kho, bhikkhu, ariyas±vako ariy±na½ dass±v² ariyadhammassakovido ariyadhamme suvin²to sappuris±na½ dass±v² sappurisadhammassakovido sappurisadhamme suvin²to na r³pa½ attato samanupassati …pe… navedana½… na sañña½… na saªkh±re… na viññ±ºa½ attato samanupassati. “So anicca½ r³pa½ ‘anicca½ r³pan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. Anicca½ veda-na½… anicca½ sañña½… anicce saªkh±re… anicca½ viññ±ºa½ ‘anicca½ viññ±-ºan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. Dukkha½ r³pa½ …pe… dukkha½ viññ±ºa½…anatta½ r³pa½ …pe… anatta½ viññ±ºa½… saªkhata½ r³pa½ …pe… saªkhata½viññ±ºa½ ‘saªkhata½ viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. R³pa½ vibhavissat²tiyath±bh³ta½ paj±n±ti. Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ vibhavissat²tiyath±bh³ta½ paj±n±ti. “So (2.0047) r³passa vibhav±, vedan±ya vibhav±, saññ± vibhav±, saªkh±r±na½vibhav±, viññ±ºassa vibhav±, eva½ kho, bhikkhu, ‘no cassa½, no ca me siy±,n±bhavissa, na me bhavissat²’ti– eva½ adhimuccam±no bhikkhu chindeyya ora-mbh±giy±ni sa½yojan±n²”ti. “Eva½ adhimuccam±no, bhante, bhikkhu chindeyyaorambh±giy±ni sa½yojan±n²”ti. “Katha½ pana, bhante, j±nato katha½ passato anantar± ±sav±na½ khayohot²”ti? “Idha, bhikkhu, assutav± puthujjano atasit±ye µh±ne t±sa½ ±pajjati. T±soheso ‚ bhikkhu assutavato puthujjanassa– ‘no cassa½, no ca me siy±, n±bha-vissa, na me bhavissat²’”ti. “Sutav± ca kho, bhikkhu, ariyas±vako atasit±ye µh±ne na t±sa½ ±pajjati. Naheso ‚, bhikkhu, t±so sutavato ariyas±vakassa– ‘no cassa½, no ca me siy±,n±bhavissa, na me bhavissat²’ti. R³pupaya½ v±, bhikkhu, viññ±ºa½ tiµµham±na½tiµµheyya, r³p±rammaºa½ r³pappatiµµha½ nand³pasecana½ vuddhi½ vir³¼hi½vepulla½ ±pajjeyya. Vedanupaya½ v±, bhikkhu… saññupaya½ v±, bhikkhu…saªkh±rupaya½ v±, bhikkhu, viññ±ºa½ tiµµham±na½ tiµµheyya, saªkh±r±ra-mmaºa½ saªkh±rappatiµµha½ nand³pasecana½ vuddhi½ vir³¼hi½ vepulla½ ±pa-jjeyya. “Yo ‚ bhikkhu eva½ vadeyya– ‘ahamaññatra r³p±, aññatra vedan±ya, aññatrasaññ±ya, aññatra saªkh±rehi viññ±ºassa ±gati½ v± gati½ v± cuti½ v± upapatti½v± vuddhi½ v± vir³¼hi½ v± vepulla½ v± paññ±pess±m²’ti, neta½ µh±na½ vijjati. “R³padh±tuy± ce, bhikkhu, bhikkhuno r±go pah²no hoti. R±gassa pah±n±vocchijjat±rammaºa½ patiµµh± viññ±ºassa na hoti. Vedan±dh±tuy± ce, bhikkhu,bhikkhuno… saññ±dh±tuy± ce, bhikkhu, bhikkhuno… saªkh±radh±tuy± ce,bhikkhu, bhikkhuno… viññ±ºadh±tuy± ce, bhikkhu, bhikkhuno r±go pah²no hoti.R±gassa pah±n± vocchijjat±rammaºa½ patiµµh± viññ±ºassa na hoti. Tadappati-µµhita½ viññ±ºa½ avir³¼ha½ anabhisaªkh±rañca vimutta½. Vimuttatt± µhita½.

Page 37: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Ýhitatt± santusita½. Santusitatt± na paritassati. Aparitassa½ paccattaññeva pari-nibb±yati. ‘Kh²º± j±ti …pe… n±para½ itthatt±y±’ti (2.0048) paj±n±ti. Eva½ kho,bhikkhu, j±nato eva½ passato anantar± ±sav±na½ khayo hot²”ti. Tatiya½. 4. Up±d±naparipavattasutta½ 56. S±vatthinid±na½. “Pañcime, bhikkhave, up±d±nakkhandh±. Katame pañca?R³pup±d±nakkhandho, vedanup±d±nakkhandho, saññup±d±nakkhandho, saªkh±-rup±d±nakkhandho, viññ±ºup±d±nakkhandho. Y±vak²vañc±ha½, bhikkhave, imepañcup±d±nakkhandhe catuparivaµµa½ yath±bh³ta½ n±bbhaññ±si½, nevat±v±ha½, bhikkhave, sadevake loke sam±rake sabrahmake sassamaºabr±hma-ºiy± paj±ya sadevamanuss±ya anuttara½ samm±sambodhi½ abhisambuddhotipaccaññ±si½. Yato ca khv±ha½, bhikkhave, ime pañcup±d±nakkhandhe catupari-vaµµa½ yath±bh³ta½ abbhaññ±si½, ath±ha½, bhikkhave, sadevake loke …pe…sadevamanuss±ya anuttara½ samm±sambodhi½ abhisambuddhoti paccaññ±si½”. “Kathañca catuparivaµµa½? R³pa½ abbhaññ±si½, r³pasamudaya½ abbha-ññ±si½, r³panirodha½ abbhaññ±si½, r³panirodhag±mini½ paµipada½ abbha-ññ±si½; vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ abbhaññ±si½, viññ±ºasa-mudaya½ abbhaññ±si½, viññ±ºanirodha½ abbhaññ±si½, viññ±ºanirodhag±mini½paµipada½ abbhaññ±si½. “Katamañca, bhikkhave, r³pa½? Catt±ro ca mah±bh³t± catunnañca mah±bh³-t±na½ up±d±ya r³pa½. Ida½ vuccati, bhikkhave, r³pa½. ¾h±rasamuday± r³pasa-mudayo; ±h±ranirodh± r³panirodho. Ayameva ariyo aµµhaªgiko maggo r³paniro-dhag±min² paµipad±, seyyathida½– samm±diµµhi …pe… samm±sam±dhi. “Ye hi keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ r³pa½ abhiññ±ya, eva½r³pasamudaya½ abhiññ±ya, eva½ r³panirodha½ abhiññ±ya, eva½ r³panirodha-g±mini½ paµipada½ abhiññ±ya r³passa nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipann±,te suppaµipann±. Ye suppaµipann±, te imasmi½ dhammavinaye g±dhanti. “Ye ca kho keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ r³pa½ abhiññ±ya…pe… eva½ r³panirodhag±mini½ paµipada½ abhiññ±ya, r³passa nibbid± vir±g±nirodh± anup±d± vimutt± te suvimutt±. Ye suvimutt± te kevalino. Ye kevalinovaµµa½ tesa½ natthi paññ±pan±ya. “Katam± (2.0049) ca, bhikkhave, vedan±? Chayime, bhikkhave, vedan±k±y±–cakkhusamphassaj± vedan±, sotasamphassaj± vedan±, gh±nasamphassaj±vedan±, jivh±samphassaj± vedan±, k±yasamphassaj± vedan±, manosamphassaj±vedan±. Aya½ vuccati, bhikkhave, vedan±. Phassasamuday± vedan±samudayo;phassanirodh± vedan±nirodho. Ayameva ariyo aµµhaªgiko maggo vedan±nirodha-g±min² paµipad±, seyyathida½– samm±diµµhi …pe… samm±sam±dhi. “Ye hi keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ vedana½ abhiññ±ya,eva½ vedan±samudaya½ abhiññ±ya, eva½ vedan±nirodha½ abhiññ±ya, eva½vedan±nirodhag±mini½ paµipada½ abhiññ±ya vedan±ya nibbid±ya vir±g±ya niro-dh±ya paµipann±, te suppaµipann±. Ye suppaµipann±, te imasmi½ dhammavinaye

Page 38: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

g±dhanti. “Ye ca kho keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ vedana½ abhi-ññ±ya …pe… eva½ vedan±nirodhag±mini½ paµipada½ abhiññ±ya …pe… vaµµa½tesa½ natthi paññ±pan±ya. “Katam± ca, bhikkhave, saññ±? Chayime, bhikkhave, saññ±k±y±– r³pasaññ±,saddasaññ±, gandhasaññ±, rasasaññ±, phoµµhabbasaññ±, dhammasaññ±. Aya½vuccati, bhikkhave, saññ±. Phassasamuday± saññ±samudayo; phassanirodh±saññ±nirodho. Ayameva ariyo aµµhaªgiko maggo saññ±nirodhag±min² paµipad±,seyyathida½– samm±diµµhi …pe… samm±sam±dhi …pe… vaµµa½ tesa½ natthipaññ±pan±ya. “Katame ca, bhikkhave, saªkh±r±? Chayime, bhikkhave, cetan±k±y±– r³pasa-ñcetan±, saddasañcetan±, gandhasañcetan±, rasasañcetan±, phoµµhabbasañce-tan±, dhammasañcetan±. Ime vuccanti, bhikkhave, saªkh±r±. Phassasamuday±saªkh±rasamudayo; phassanirodh± saªkh±ranirodho. Ayameva ariyo aµµhaªgikomaggo saªkh±ranirodhag±min² paµipad±, seyyathida½– samm±diµµhi …pe…samm±sam±dhi. “Ye hi keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ saªkh±re abhiññ±ya,eva½ saªkh±rasamudaya½ abhiññ±ya, eva½ saªkh±ranirodha½ abhiññ±ya,eva½ saªkh±ranirodhag±mini½ paµipada½ abhiññ±ya saªkh±r±na½ nibbid±yavir±g±ya nirodh±ya (2.0050) paµipann±, te suppaµipann±. Ye suppaµipann±, teimasmi½ dhammavinaye g±dhanti. “Ye ca kho keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ saªkh±re abhi-ññ±ya, eva½ saªkh±rasamudaya½ abhiññ±ya, eva½ saªkh±ranirodha½ abhi-ññ±ya, eva½ saªkh±ranirodhag±mini½ paµipada½ abhiññ±ya saªkh±r±na½nibbid± vir±g± nirodh± anup±d± vimutt±, te suvimutt±. Ye suvimutt±, te kevalino.Ye kevalino vaµµa½ tesa½ natthi paññ±pan±ya. “Katamañca, bhikkhave, viññ±ºa½? Chayime, bhikkhave, viññ±ºak±y±– cakkhu-viññ±ºa½, sotaviññ±ºa½, gh±naviññ±ºa½, jivh±viññ±ºa½, k±yaviññ±ºa½, mano-viññ±ºa½. Ida½ vuccati, bhikkhave, viññ±ºa½. N±mar³pasamuday± viññ±ºasa-mudayo; n±mar³panirodh± viññ±ºanirodho. Ayameva ariyo aµµhaªgiko maggoviññ±ºanirodhag±min² paµipad±, seyyathida½– samm±diµµhi …pe… samm±sa-m±dhi. “Ye hi keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ viññ±ºa½ abhiññ±ya,eva½ viññ±ºasamudaya½ abhiññ±ya, eva½ viññ±ºanirodha½ abhiññ±ya, eva½viññ±ºanirodhag±mini½ paµipada½ abhiññ±ya viññ±ºassa nibbid±ya vir±g±yanirodh±ya paµipann±, te suppaµipann±. Ye suppaµipann±, te imasmi½ dhammavi-naye g±dhanti. “Ye ca kho keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ viññ±ºa½ abhi-ññ±ya, eva½ viññ±ºasamudaya½ abhiññ±ya, eva½ viññ±ºanirodha½ abhiññ±ya,eva½ viññ±ºanirodhag±mini½ paµipada½ abhiññ±ya viññ±ºassa nibbid± vir±g±nirodh± anup±d± vimutt±, te suvimutt±. Ye suvimutt±, te kevalino. Ye kevalinovaµµa½ tesa½ natthi paññ±pan±y±”ti. Catuttha½.

Page 39: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

5. Sattaµµh±nasutta½ 57. S±vatthinid±na½. “Sattaµµh±nakusalo, bhikkhave, bhikkhu tividh³paparikkh²imasmi½ dhammavinaye keval² vusitav± uttamapurisoti vuccati. Kathañca,bhikkhave, bhikkhu sattaµµh±nakusalo hoti? Idha, bhikkhave, bhikkhu r³pa½ paj±-n±ti, r³pasamudaya½ paj±n±ti, r³panirodha½ paj±n±ti, r³panirodhag±mini½ (2.0051)paµipada½ paj±n±ti; r³passa ass±da½ paj±n±ti, r³passa ±d²nava½ paj±n±ti,r³passa nissaraºa½ paj±n±ti; vedana½ paj±n±ti … sañña½… saªkh±re…viññ±ºa½ paj±n±ti, viññ±ºasamudaya½ paj±n±ti, viññ±ºanirodha½ paj±n±ti, viññ±-ºanirodhag±mini½ paµipada½ paj±n±ti; viññ±ºassa ass±da½ paj±n±ti, viññ±ºassa±d²nava½ paj±n±ti, viññ±ºassa nissaraºa½ paj±n±ti. “Katamañca, bhikkhave, r³pa½? Catt±ro ca mah±bh³t±, catunnañca mah±bh³-t±na½ up±d±ya r³pa½. Ida½ vuccati, bhikkhave, r³pa½. ¾h±rasamuday± r³pasa-mudayo; ±h±ranirodh± r³panirodho. Ayameva ariyo aµµhaªgiko maggo r³paniro-dhag±min² paµipad±, seyyathida½– samm±diµµhi …pe… samm±sam±dhi. “Ya½ r³pa½ paµicca uppajjati sukha½ somanassa½– aya½ r³passa ass±do.Ya½ r³pa½ anicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½– aya½ r³passa ±d²navo. Yor³pasmi½ chandar±gavinayo chandar±gappah±na½– ida½ r³passa nissaraºa½. “Ye hi keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ r³pa½ abhiññ±ya, eva½r³pasamudaya½ abhiññ±ya, eva½ r³panirodha½ abhiññ±ya, eva½ r³panirodha-g±mini½ paµipada½ abhiññ±ya; eva½ r³passa ass±da½ abhiññ±ya, eva½r³passa ±d²nava½ abhiññ±ya, eva½ r³passa nissaraºa½ abhiññ±ya r³passanibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipann±, te suppaµipann±. Ye suppaµipann±, teimasmi½ dhammavinaye g±dhanti. “Ye ca kho keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ r³pa½ abhiññ±ya,eva½ r³pasamudaya½ abhiññ±ya, eva½ r³panirodha½ abhiññ±ya, eva½ r³paniro-dhag±mini½ paµipada½ abhiññ±ya; eva½ r³passa ass±da½ abhiññ±ya, eva½r³passa ±d²nava½ abhiññ±ya, eva½ r³passa nissaraºa½ abhiññ±ya r³passanibbid± vir±g± nirodh± anup±d± vimutt±, te suvimutt±. Ye suvimutt±, te kevalino.Ye kevalino vaµµa½ tesa½ natthi paññ±pan±ya. “Katam± ca, bhikkhave, vedan±? Chayime, bhikkhave, vedan±k±y±– cakkhusa-mphassaj± vedan± …pe… manosamphassaj± vedan±. Aya½ vuccati, bhikkhave,vedan±. Phassasamuday± vedan±samudayo; phassanirodh± vedan±nirodho. Aya-meva ariyo aµµhaªgiko maggo vedan±nirodhag±min² paµipad±, seyyathida½–samm±diµµhi …pe… samm±sam±dhi. “Ya½ (2.0052) vedana½ paµicca uppajjati sukha½ somanassa½– aya½ veda-n±ya ass±do. Y± vedan± anicc± dukkh± vipariº±madhamm±– aya½ vedan±ya±d²navo. Yo vedan±ya chandar±gavinayo chandar±gappah±na½– ida½ vedan±yanissaraºa½. “Ye hi, keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ vedana½ abhiññ±ya,eva½ vedan±samudaya½ abhiññ±ya, eva½ vedan±nirodha½ abhiññ±ya, eva½

Page 40: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

vedan±nirodhag±mini½ paµipada½ abhiññ±ya; eva½ vedan±ya ass±da½ abhi-ññ±ya, eva½ vedan±ya ±d²nava½ abhiññ±ya, eva½ vedan±ya nissaraºa½ abhi-ññ±ya vedan±ya nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipann±, te suppaµipann±. Yesuppaµipann±, te imasmi½ dhammavinaye g±dhanti. “Ye ca kho keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ vedana½ abhi-ññ±ya …pe… vaµµa½ tesa½ natthi paññ±pan±ya. “Katam± ca, bhikkhave, saññ±? Chayime, bhikkhave, saññ±k±y±– r³pasaññ±,saddasaññ±, gandhasaññ±, rasasaññ±, phoµµhabbasaññ±, dhammasaññ±. Aya½vuccati, bhikkhave, saññ±. Phassasamuday± saññ±samudayo; phassanirodh±saññ±nirodho. Ayameva ariyo aµµhaªgiko maggo saññ±nirodhag±min² paµipad±,seyyathida½– samm±diµµhi …pe… samm±sam±dhi …pe… vaµµa½ tesa½ natthipaññ±pan±ya. “Katame ca, bhikkhave, saªkh±r±? Chayime, bhikkhave, cetan±k±y±– r³pasa-ñcetan±, saddasañcetan±, gandhasañcetan±, rasasañcetan±, phoµµhabbasañce-tan±, dhammasañcetan±. Ime vuccanti bhikkhave, saªkh±r±. Phassasamuday±saªkh±rasamudayo; phassanirodh± saªkh±ranirodho. Ayameva ariyo aµµhaªgikomaggo saªkh±ranirodhag±min² paµipad±, seyyathida½– samm±diµµhi …pe…samm±sam±dhi. “Ya½ saªkh±re paµicca uppajjati sukha½ somanassa½– aya½ saªkh±r±na½ass±do. Ye saªkh±r± anicc± dukkh± vipariº±madhamm±– aya½ saªkh±r±na½±d²navo. Yo saªkh±resu chandar±gavinayo chandar±gappah±na½– ida½ saªkh±-r±na½ nissaraºa½. “Ye hi keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ saªkh±re abhiññ±ya,eva½ saªkh±rasamudaya½ abhiññ±ya, eva½ saªkh±ranirodha½ abhiññ±ya,eva½ saªkh±ranirodhag±mini½ paµipada½ abhiññ±ya …pe… saªkh±r±na½nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya (2.0053) paµipann± te suppaµipann±. Ye suppaµi-pann±, te imasmi½ dhammavinaye g±dhanti …pe… vaµµa½ tesa½ natthi

Page 41: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

paññ±pan±ya. “Katamañca, bhikkhave, viññ±ºa½? Chayime, bhikkhave, viññ±ºak±y±– cakkhu-viññ±ºa½, sotaviññ±ºa½, gh±naviññ±ºa½, jivh±viññ±ºa½, k±yaviññ±ºa½, mano-viññ±ºa½. Ida½ vuccati, bhikkhave, viññ±ºa½. N±mar³pasamuday± viññ±ºasa-mudayo; n±mar³panirodh± viññ±ºanirodho. Ayameva ariyo aµµhaªgiko maggoviññ±ºanirodhag±min² paµipad±, seyyathida½– samm±diµµhi …pe… samm±sa-m±dhi. “Ya½ viññ±ºa½ paµicca uppajjati sukha½ somanassa½– aya½ viññ±ºassaass±do. Ya½ viññ±ºa½ anicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½– aya½ viññ±-ºassa ±d²navo. Yo viññ±ºasmi½ chandar±gavinayo chandar±gappah±na½– ida½viññ±ºassa nissaraºa½. “Ye hi keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ viññ±ºa½ abhiññ±ya,eva½ viññ±ºasamudaya½ abhiññ±ya, eva½ viññ±ºanirodha½ abhiññ±ya, eva½viññ±ºanirodhag±mini½ paµipada½ abhiññ±ya; eva½ viññ±ºassa ass±da½ abhi-ññ±ya, eva½ viññ±ºassa ±d²nava½ abhiññ±ya, eva½ viññ±ºassa nissaraºa½abhiññ±ya viññ±ºassa nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipann±, te suppaµipann±.Ye suppaµipann±, te imasmi½ dhammavinaye g±dhanti. “Ye ca kho keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± eva½ viññ±ºa½ abhi-ññ±ya, eva½ viññ±ºasamudaya½ abhiññ±ya, eva½ viññ±ºanirodha½ abhiññ±ya,eva½ viññ±ºanirodhag±mini½ paµipada½ abhiññ±ya; eva½ viññ±ºassa ass±da½abhiññ±ya, eva½ viññ±ºassa ±d²nava½ abhiññ±ya, eva½ viññ±ºassa nissaraºa½abhiññ±ya viññ±ºassa nibbid± vir±g± nirodh± anup±d± vimutt±, te suvimutt±. Yesuvimutt±, te kevalino. Ye kevalino vaµµa½ tesa½ natthi paññ±pan±ya. Eva½ kho,bhikkhave, bhikkhu sattaµµh±nakusalo hoti. “Kathañca, bhikkhave, bhikkhu tividh³paparikkh² hoti? Idha, bhikkhave, bhikkhudh±tuso upaparikkhati, ±yatanaso upaparikkhati, paµiccasamupp±daso upapari-kkhati (2.0054). Eva½ kho, bhikkhave, bhikkhu tividh³paparikkh² hoti. Sattaµµh±na-kusalo, bhikkhave, bhikkhu tividh³paparikkh², imasmi½ dhammavinaye keval²vusitav± ‘uttamapuriso’ti vuccat²”ti. Pañcama½. 6. Samm±sambuddhasutta½ 58. S±vatthinid±na½. “Tath±gato, bhikkhave, araha½ samm±sambuddhor³passa nibbid± vir±g± nirodh± anup±d± vimutto samm±sambuddhoti vuccati.Bhikkhupi, bhikkhave, paññ±vimutto r³passa nibbid± vir±g± nirodh± anup±d±vimutto paññ±vimuttoti vuccati. “Tath±gato, bhikkhave, araha½ samm±sambuddho vedan±ya nibbid± vir±g±nirodh± anup±d± vimutto samm±sambuddhoti vuccati. Bhikkhupi, bhikkhave,paññ±vimutto vedan±ya nibbid± …pe… paññ±vimuttoti vuccati. “Tath±gato, bhikkhave, araha½ samm±sambuddho saññ±ya… saªkh±r±na½…viññ±ºassa nibbid± vir±g± nirodh± anup±d± vimutto samm±sambuddhoti vuccati.Bhikkhupi, bhikkhave, paññ±vimutto viññ±ºassa nibbid± vir±g± nirodh± anup±d±

Page 42: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

vimutto paññ±vimuttoti vuccati. “Tatra kho, bhikkhave, ko viseso, ko adhippay±so ‚, ki½ n±n±karaºa½, tath±ga-tassa arahato samm±sambuddhassa paññ±vimuttena bhikkhun±”ti? “Bhagava½-m³lak± no, bhante, dhamm± bhagava½nettik± bhagava½paµisaraº±. S±dhu vata,bhante, bhagavantaññeva paµibh±tu etassa bh±sitassa attho. Bhagavato sutv±bhikkh³ dh±ressant²”ti. “Tena hi, bhikkhave, suº±tha, s±dhuka½ manasi karotha;bh±siss±m²”ti. “Eva½, bhante”ti kho te bhikkh³ bhagavato paccassosu½.Bhagav± etadavoca– “Tath±gato, bhikkhave, araha½ samm±sambuddho anuppannassa maggassaupp±det±, asañj±tassa maggassa sañjanet± ‚, anakkh±tassa maggassa akkh±t±maggaññ³, maggavid³, maggakovido; magg±nug± ca, bhikkhave, etarahi s±vak±viharanti pacch±samann±gat±. Aya½ kho, bhikkhave, viseso, aya½ adhippay±so,ida½ n±n±karaºa½ tath±gatassa arahato samm±sambuddhassa paññ±vimuttenabhikkhun±”ti. Chaµµha½. 7. Anattalakkhaºasutta½ 59. Eka½ (2.0055) samaya½ bhagav± b±r±ºasiya½ viharati isipatane miga-d±ye. Tatra kho bhagav± pañcavaggiye bhikkh³ ±mantesi– “bhikkhavo”ti. “Bhada-nte”ti te bhikkh³ bhagavato paccassosu½. Bhagav± etadavoca– “R³pa½, bhikkhave, anatt±. R³pañca hida½, bhikkhave, att± abhavissa,nayida½ r³pa½ ±b±dh±ya sa½vatteyya, labbhetha ca r³pe– ‘eva½ me r³pa½ hotu,eva½ me r³pa½ m± ahos²’ti. Yasm± ca kho, bhikkhave, r³pa½ anatt±, tasm±r³pa½ ±b±dh±ya sa½vattati, na ca labbhati r³pe– ‘eva½ me r³pa½ hotu, eva½ mer³pa½ m± ahos²’”ti. “Vedan± anatt±. Vedan± ca hida½, bhikkhave, att± abhavissa, nayida½ vedan±±b±dh±ya sa½vatteyya, labbhetha ca vedan±ya– ‘eva½ me vedan± hotu, eva½me vedan± m± ahos²’ti. Yasm± ca kho, bhikkhave, vedan± anatt±, tasm± vedan±±b±dh±ya sa½vattati, na ca labbhati vedan±ya– ‘eva½ me vedan± hotu, eva½ mevedan± m± ahos²’”ti. “Saññ± anatt± …pe… saªkh±r± anatt±. Saªkh±r± ca hida½, bhikkhave, att±abhavissa½su, nayida½ saªkh±r± ±b±dh±ya sa½vatteyyu½, labbhetha ca saªkh±-resu– ‘eva½ me saªkh±r± hontu, eva½ me saªkh±r± m± ahesun’ti. Yasm± ca kho,bhikkhave, saªkh±r± anatt±, tasm± saªkh±r± ±b±dh±ya sa½vattanti, na calabbhati saªkh±resu– ‘eva½ me saªkh±r± hontu, eva½ me saªkh±r± m± ahesun’”-ti. “Viññ±ºa½ anatt±. Viññ±ºañca hida½, bhikkhave, att± abhavissa, nayida½viññ±ºa½ ±b±dh±ya sa½vatteyya, labbhetha ca viññ±ºe– ‘eva½ me viññ±ºa½hotu, eva½ me viññ±ºa½ m± ahos²’ti. Yasm± ca kho, bhikkhave, viññ±ºa½ anatt±,tasm± viññ±ºa½ ±b±dh±ya sa½vattati, na ca labbhati viññ±ºe– ‘eva½ meviññ±ºa½ hotu, eva½ me viññ±ºa½ m± ahos²’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,

Page 43: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, kalla½ nu ta½ samanupa-ssitu½– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me (2.0056) att±’”ti? “No heta½, bhante”.“Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, kalla½ nu ta½ samanupa-ssitu½– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”. “Tasm±tiha, bhikkhave, ya½ kiñci r³pa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½v± bahiddh± v± o¼±rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santikev±, sabba½ r³pa½– ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±-bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. Y± k±ci vedan± at²t±n±gatapaccuppann±ajjhatt± v± bahiddh± v± …pe… y± d³re santike v±, sabb± vedan±– ‘neta½ mama,nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±yadaµµhabba½. “Y± k±ci saññ± …pe… ye keci saªkh±r± at²t±n±gatapaccuppann± ajjhatta½ v±bahiddh± v± …pe… ye d³re santike v±, sabbe saªkh±r±– ‘neta½ mama, nesoha-masmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. “Ya½ kiñci viññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±-rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, sabba½viññ±ºa½– ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½sammappaññ±ya daµµhabba½. “Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako r³pasmimpi nibbindati, vedan±-yapi nibbindati, saññ±yapi nibbindati, saªkh±resupi nibbindati, viññ±ºasmimpinibbindati. Nibbinda½ virajjati; vir±g± vimuccati. Vimuttasmi½ vimuttamiti ñ±ºa½hoti. ‘Kh²º± j±ti, vusita½ brahmacariya½, kata½ karaº²ya½, n±para½ itthatt±y±’tipaj±n±t²”ti. Idamavoca bhagav±. Attaman± pañcavaggiy± bhikkh³ bhagavato bh±sita½abhinandu½ ‚. Imasmiñca pana veyy±karaºasmi½ bhaññam±ne pañcavaggiy±na½bhikkh³na½ anup±d±ya ±savehi citt±ni vimucci½s³ti. Sattama½. 8. Mah±lisutta½ 60. Eva½ (2.0057) me suta½– eka½ samaya½ bhagav± ves±liya½ viharatimah±vane k³µ±g±ras±l±ya½. Atha kho mah±li licchavi yena bhagav± tenupasa-ªkami …pe… ekamanta½ nisinno kho mah±li licchavi bhagavanta½ etadavoca– “P³raºo, bhante, kassapo evam±ha– ‘natthi hetu natthi paccayo satt±na½sa½kiles±ya; ahet³ appaccay± satt± sa½kilissanti. Natthi hetu natthi paccayosatt±na½ visuddhiy±; ahet³ appaccay± satt± visujjhant²’ti. Idha, bhagav± kim±h±”-ti? “Atthi, mah±li, hetu atthi paccayo satt±na½ sa½kiles±ya; sahet³ sappaccay±satt± sa½kilissanti. Atthi, mah±li, hetu, atthi paccayo satt±na½ visuddhiy±; sahet³

Page 44: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

sappaccay± satt± visujjhant²”ti. “Katamo pana, bhante, hetu katamo paccayo satt±na½ sa½kiles±ya; katha½sahet³ sappaccay± satt± sa½kilissant²”ti? “R³pañca hida½, mah±li, ekantadukkha½ abhavissa dukkh±nupatita½ dukkh±-vakkanta½ anavakkanta½ sukhena, nayida½ satt± r³pasmi½ s±rajjeyyu½.Yasm± ca kho, mah±li, r³pa½ sukha½ sukh±nupatita½ sukh±vakkanta½ anava-kkanta½ dukkhena, tasm± satt± r³pasmi½ s±rajjanti; s±r±g± sa½yujjanti;sa½yog± sa½kilissanti. Aya½ kho, mah±li, hetu, aya½ paccayo satt±na½ sa½kile-s±ya; eva½ sahet³ sappaccay± satt± sa½kilissanti. “Vedan± ca hida½, mah±li, ekantadukkh± abhavissa dukkh±nupatit± dukkh±va-kkant± anavakkant± sukhena, nayida½ satt± vedan±ya s±rajjeyyu½. Yasm± cakho, mah±li, vedan± sukh± sukh±nupatit± sukh±vakkant± anavakkant± dukkhena,tasm± satt± vedan±ya s±rajjanti; s±r±g± sa½yujjanti; sa½yog± sa½kilissanti.Ayampi kho, mah±li, hetu, aya½ paccayo satt±na½ sa½kiles±ya. Evampi sahet³sappaccay± satt± sa½kilissanti. “Saññ± ca hida½, mah±li …pe… saªkh±r± ca hida½, mah±li, ekantadukkh±abhavissa½su dukkh±nupatit± dukkh±vakkant± anavakkant± sukhena, nayida½satt± (2.0058) saªkh±resu s±rajjeyyu½. Yasm± ca kho, mah±li, saªkh±r± sukh±sukh±nupatit± sukh±vakkant± anavakkant± dukkhena, tasm± satt± saªkh±resus±rajjanti; s±r±g± sa½yujjanti; sa½yog± sa½kilissanti. Ayampi kho, mah±li, hetu,aya½ paccayo satt±na½ sa½kiles±ya. Evampi sahet³ sappaccay± satt± sa½kili-ssanti. “Viññ±ºañca hida½, mah±li, ekantadukkha½ abhavissa dukkh±nupatita½dukkh±vakkanta½ anavakkanta½ sukhena, nayida½ satt± viññ±ºasmi½ s±ra-jjeyyu½. Yasm± ca kho, mah±li, viññ±ºa½ sukha½ sukh±nupatita½ sukh±va-kkanta½ anavakkanta½ dukkhena, tasm± satt± viññ±ºasmi½ s±rajjanti; s±r±g±sa½yujjanti; sa½yog± sa½kilissanti. Ayampi kho, mah±li, hetu aya½ paccayosatt±na½ sa½kiles±ya. Evampi sahet³ sappaccay± satt± sa½kilissant²”ti. “Katamo pana, bhante, hetu katamo paccayo satt±na½ visuddhiy±; katha½sahet³ sappaccay± satt± visujjhant²”ti? “R³pañca hida½, mah±li, ekantasukha½abhavissa sukh±nupatita½ sukh±vakkanta½ anavakkanta½ dukkhena, nayida½satt± r³pasmi½ nibbindeyyu½. Yasm± ca kho, mah±li, r³pa½ dukkha½ dukkh±nu-patita½ dukkh±vakkanta½ anavakkanta½ sukhena, tasm± satt± r³pasmi½ nibbi-ndanti; nibbinda½ virajjanti; vir±g± visujjhanti. Aya½ kho, mah±li, hetu, aya½paccayo, satt±na½ visuddhiy±. Eva½ sahet³ sappaccay± satt± visujjhanti”. “Vedan± ca hida½, mah±li, ekantasukh± abhavissa …pe… saññ± ca hida½,mah±li …pe… saªkh±r± ca hida½, mah±li, ekantasukh± abhavissa½su …pe…viññ±ºañca hida½, mah±li, ekantasukha½ abhavissa sukh±nupatita½ sukh±va-kkanta½ anavakkanta½ dukkhena, nayida½ satt± viññ±ºasmi½ nibbindeyyu½.Yasm± ca kho, mah±li, viññ±ºa½ dukkha½ dukkh±nupatita½ dukkh±vakkanta½anavakkanta½ sukhena, tasm± satt± viññ±ºasmi½ nibbindanti; nibbinda½ vira-jjanti; vir±g± visujjhanti. Aya½ kho, mah±li, hetu, aya½ paccayo, satt±na½ visu-

Page 45: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

ddhiy±. Evampi sahet³ sappaccay± satt± visujjhant²”ti. Aµµhama½. 9. ¾dittasutta½ 61. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, ±ditta½, vedan± ±ditt±, saññ± ±ditt±,saªkh±r± ±ditt±, viññ±ºa½ ±ditta½. Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vakor³pasmimpi nibbindati, vedan±yapi… saññ±yapi… saªkh±resupi… viññ±ºa-smimpi (2.0059) nibbindati. Nibbinda½ virajjati; vir±g± vimuccati. Vimuttasmi½vimuttamiti ñ±ºa½ hoti. ‘Kh²º± j±ti, vusita½ brahmacariya½, kata½ karaº²ya½,n±para½ itthatt±y±’ti paj±n±t²”ti. Navama½. 10. Niruttipathasutta½ 62. S±vatthinid±na½. “Tayome, bhikkhave, niruttipath± adhivacanapath± pañña-ttipath± asaªkiºº± asaªkiººapubb±, na saªk²yanti, na saªk²yissanti, appaµikuµµh±samaºehi br±hmaºehi viññ³hi. Katame tayo? Ya½, bhikkhave, r³pa½ at²ta½niruddha½ vipariºata½ ‘ahos²’ti tassa saªkh±, ‘ahos²’ti tassa samaññ±, ‘ahos²’titassa paññatti; na tassa saªkh± ‘atth²’ti, na tassa saªkh± ‘bhavissat²’”ti. “Y± vedan± at²t± niruddh± vipariºat± ‘ahos²’ti tass± saªkh±, ‘ahos²’ti tass±samaññ±, ‘ahos²’ti tass± paññatti; na tass± saªkh± ‘atth²’ti, na tass± saªkh±‘bhavissat²’”ti. “Y± saññ±… ye saªkh±r± at²t± niruddh± vipariºat± ‘ahesun’ti tesa½ saªkh±,‘ahesun’ti tesa½ samaññ±, ‘ahesun’ti tesa½ paññatti; na tesa½ saªkh± ‘atth²’ti, natesa½

Page 46: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

saªkh± ‘bhavissant²’”ti. “Ya½ viññ±ºa½ at²ta½ niruddha½ vipariºata½, ‘ahos²’ti tassa saªkh±, ‘ahos²’titassa samaññ±, ‘ahos²’ti tassa paññatti; na tassa saªkh± ‘atth²’ti, na tassa saªkh±‘bhavissat²’”ti. “Ya½, bhikkhave, r³pa½ aj±ta½ ap±tubh³ta½, ‘bhavissat²’ti tassa saªkh±,‘bhavissat²’ti tassa samaññ±, ‘bhavissat²’ti tassa paññatti; na tassa saªkh± ‘atth²’ti,na tassa saªkh± ‘ahos²’”ti. “Y± vedan± aj±t± ap±tubh³t±, ‘bhavissat²’ti tass± saªkh±, ‘bhavissat²’ti tass±samaññ±, ‘bhavissat²’ti tass± paññatti; na tass± saªkh± ‘atth²’ti, na tass± saªkh±‘ahos²’”ti. “Y± saññ±… ye saªkh±r± aj±t± ap±tubh³t±, ‘bhavissant²’ti tesa½ saªkh±,‘bhavissant²’ti tesa½ samaññ±, ‘bhavissant²’ti tesa½ paññatti; na tesa½ saªkh±‘atth²’ti, na tesa½ saªkh± ‘ahesun’”ti. “Ya½ (2.0060) viññ±ºa½ aj±ta½ ap±tubh³ta½, ‘bhavissat²’ti tassa saªkh±,‘bhavissat²’ti tassa samaññ±, ‘bhavissat²’ti tassa paññatti; na tassa saªkh± ‘atth²’ti,na tassa saªkh± ‘ahos²’”ti. “Ya½, bhikkhave, r³pa½ j±ta½ p±tubh³ta½, ‘atth²’ti tassa saªkh±, ‘atth²’ti tassasamaññ±, ‘atth²’ti tassa paññatti; na tassa saªkh± ‘ahos²’ti, na tassa saªkh±‘bhavissat²’”ti. “Y± vedan± j±t± p±tubh³t±, ‘atth²’ti tass± saªkh±, ‘atth²’ti tass± samaññ±, ‘atth²’titass± paññatti; na tass± saªkh± ‘ahos²’ti, na tass± saªkh± ‘bhavissat²’”ti. “Y± saññ±… ye saªkh±r± j±t± p±tubh³t±, ‘atth²’ti tesa½ saªkh±, ‘atth²’ti tesa½samaññ±, ‘atth²’ti tesa½ paññatti; na tesa½ saªkh± ‘ahesun’ti, na tesa½ saªkh±,‘bhavissant²’”ti. “Ya½ viññ±ºa½ j±ta½ p±tubh³ta½, ‘atth²’ti tassa saªkh±, ‘atth²’ti tassa samaññ±,‘atth²’ti tassa paññatti; na tassa saªkh± ‘ahos²’ti, na tassa saªkh± ‘bhavissat²’”ti. “Ime kho, bhikkhave, tayo niruttipath± adhivacanapath± paññattipath± asa-ªkiºº± asaªkiººapubb±, na saªk²yanti, na saªk²yissanti, appaµikuµµh± samaºehibr±hmaºehi viññ³hi. Yepi te, bhikkhave, ahesu½ ukkal± vassabhaññ± ‚ ahetuka-v±d± akiriyav±d± natthikav±d±, tepime tayo niruttipathe adhivacanapathe pañña-ttipathe na garahitabba½ nappaµikkositabba½ amaññi½su. Ta½ kissa hetu?Nind±ghaµµanaby±rosa-up±rambhabhay±”ti ‚. Upayavaggo chaµµho. Tassudd±na½– Upayo b²ja½ ud±na½, up±d±naparivatta½; sattaµµh±nañca sambuddho, pañcamah±li ±ditt±. vaggo niruttipathena c±ti. 7. Arahantavaggo

Page 47: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

1. Up±diyam±nasutta½ 63. Eva½ (2.0061) me suta½– eka½ samaya½ bhagav± s±vatthiya½ viharatijetavane an±thapiº¹ikassa ±r±me. Atha kho aññataro bhikkhu yena bhagav± tenu-pasaªkami; upasaªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di. Eka-manta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “s±dhu me, bhante,bhagav± sa½khittena dhamma½ desetu yamaha½ bhagavato dhamma½ sutv±eko v³pakaµµho appamatto ±t±p² pahitatto vihareyyan”ti. “Up±diyam±no kho,bhikkhu, baddho m±rassa; anup±diyam±no mutto p±pimato”ti. “Aññ±ta½ bhagav±,aññ±ta½ sugat±”ti. “Yath± katha½ pana tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa vitth±renaattha½ ±j±n±s²”ti? “R³pa½ kho, bhante, up±diyam±no baddho m±rassa; anup±di-yam±no mutto p±pimato. Vedana½ up±diyam±no baddho m±rassa; anup±diya-m±no mutto p±pimato. Sañña½… saªkh±re … viññ±ºa½ up±diyam±no baddhom±rassa; anup±diyam±no mutto p±pimato. Imassa khv±ha½, bhante, bhagavat±sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±rena attha½ ±j±n±m²”ti. “S±dhu s±dhu, bhikkhu! S±dhu kho tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±si-tassa vitth±rena attha½ ±j±n±si. R³pa½ kho, bhikkhu, up±diyam±no baddhom±rassa; anup±diyam±no mutto p±pimato. Vedana½… sañña½… saªkh±re…viññ±ºa½ up±diyam±no baddho m±rassa; anup±diyam±no mutto p±pimato.Imassa kho, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±rena attho daµµha-bbo”ti. Atha kho so bhikkhu bhagavato bh±sita½ abhinanditv± anumoditv± uµµh±y±-san± bhagavanta½ abhiv±detv± padakkhiºa½ katv± pakk±mi. Atha kho sobhikkhu eko v³pakaµµho appamatto ±t±p² pahitatto viharanto nacirasseva– yassa-tth±ya kulaputt± sammadeva ag±rasm± anag±riya½ pabbajanti tadanuttara½–brahmacariyapariyos±na½ diµµheva dhamme saya½ abhiññ± sacchikatv± upasa-mpajja viharati. “Kh²º± j±ti, vusita½ brahmacariya½, kata½ (2.0062) karaº²ya½,n±para½ itthatt±y±”ti abbhaññ±si. Aññataro ca pana so bhikkhu arahata½ ahos²ti.Paµhama½. 2. Maññam±nasutta½ 64. S±vatthinid±na½. Atha kho aññataro bhikkhu …pe… ekamanta½ nisinnokho so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “s±dhu me, bhante, bhagav± sa½khi-ttena dhamma½ desetu …pe… ±t±p² pahitatto vihareyyan”ti. “Maññam±no kho,bhikkhu, baddho m±rassa; amaññam±no mutto p±pimato”ti. “Aññ±ta½ bhagav±,aññ±ta½ sugat±”ti. “Yath± katha½ pana tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa vitth±renaattha½ ±j±n±s²”ti? “R³pa½ kho, bhante, maññam±no baddho m±rassa; amañña-m±no mutto p±pimato. Vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ maññam±no

Page 48: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

baddho m±rassa; amaññam±no mutto p±pimato. Imassa khv±ha½, bhante, bhaga-vat± sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±rena attha½ ±j±n±m²”ti. “S±dhu s±dhu, bhikkhu! S±dhu kho tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±si-tassa vitth±rena attha½ ±j±n±si. R³pa½ kho, bhikkhu, maññam±no baddhom±rassa; amaññam±no mutto p±pimato. Vedana½… sañña½… saªkh±re…viññ±ºa½ maññam±no baddho m±rassa; amaññam±no mutto p±pimato. Imassakho, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±rena attho daµµhabbo”ti…pe… aññataro ca pana so bhikkhu arahata½ ahos²ti. Dutiya½. 3. Abhinandam±nasutta½ 65. S±vatthinid±na½. Atha kho aññataro bhikkhu …pe… ekamanta½ nisinnokho so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “s±dhu me, bhante, bhagav± sa½khi-ttena …pe… pahitatto vihareyyan”ti. “Abhinandam±no kho, bhikkhu, baddhom±rassa; anabhinandam±no mutto p±pimato”ti. “Aññ±ta½ bhagav±, aññ±ta½sugat±”ti. “Yath± (2.0063) katha½ pana tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassavitth±rena attha½ ±j±n±s²”ti? “R³pa½ kho, bhante, abhinandam±no baddhom±rassa; anabhinandam±no mutto p±pimato. Vedana½… sañña½… saªkh±re…viññ±ºa½ abhinandam±no baddho m±rassa; anabhinandam±no mutto p±pimato.Imassa khv±ha½, bhante, bhagavat± sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±renaattha½ ±j±n±m²”ti. “S±dhu s±dhu, bhikkhu! S±dhu kho tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±si-tassa vitth±rena attha½ ±j±n±si. R³pa½ kho, bhikkhu, abhinandam±no baddhom±rassa; anabhinandam±no mutto p±pimato. Vedana½… sañña½… saªkh±re …viññ±ºa½ abhinandam±no baddho m±rassa; anabhinandam±no mutto p±pimato.Imassa kho, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±rena attho daµµha-bbo”ti …pe… aññataro ca pana so bhikkhu arahata½ ahos²ti. Tatiya½. 4. Aniccasutta½ 66. S±vatthinid±na½. Atha kho aññataro bhikkhu …pe… ekamanta½ nisinnokho so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “s±dhu me, bhante, bhagav± sa½khi-ttena dhamma½ desetu …pe… ±t±p² pahitatto vihareyyan”ti. “Ya½ kho, bhikkhu,anicca½; tatra te chando pah±tabbo”ti. “Aññ±ta½ bhagav±; aññ±ta½ sugat±”ti. “Yath± katha½ pana tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa vitth±renaattha½ ±j±n±s²”ti? “R³pa½ kho, bhante, anicca½; tatra me chando pah±tabbo.Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anicca½; tatra me chando pah±tabbo.Imassa khv±ha½, bhante, bhagavat± sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±renaattha½ ±j±n±m²”ti. “S±dhu s±dhu, bhikkhu! S±dhu kho tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±si-tassa vitth±rena attha½ ±j±n±si. R³pa½ kho, bhikkhu, anicca½; tatra te chando

Page 49: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

pah±tabbo. Vedan± anicc±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anicca½; tatra khote chando pah±tabbo. Imassa kho, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa eva½vitth±rena attho daµµhabbo”ti …pe… aññataro ca pana so bhikkhu arahata½ aho-s²ti. Catuttha½. 5. Dukkhasutta½ 67. S±vatthinid±na½ (2.0064). Atha kho aññataro bhikkhu …pe… ekamanta½nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “s±dhu me, bhante, bhagav±sa½khittena dhamma½ desetu …pe… ±t±p² pahitatto vihareyyan”ti. “Ya½ kho,bhikkhu, dukkha½; tatra te chando pah±tabbo”ti. “Aññ±ta½ bhagav±; aññ±ta½sugat±”ti. “Yath± katha½ pana tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa vitth±renaattha½ ±j±n±s²”ti? “R³pa½ kho, bhante, dukkha½; tatra me chando pah±tabbo.Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ dukkha½; tatra me chando pah±tabbo.Imassa khv±ha½, bhante, bhagavat± sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±renaattha½ ±j±n±m²”ti. “S±dhu s±dhu, bhikkhu! S±dhu kho tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±si-tassa vitth±rena attha½ ±j±n±si. R³pa½ kho bhikkhu, dukkha½; tatra te chandopah±tabbo. Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ dukkha½; tatra te chandopah±tabbo. Imassa kho, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±renaattho daµµhabbo”ti …pe… aññataro ca pana so bhikkhu arahata½ ahos²ti.Pañcama½. 6. Anattasutta½ 68. S±vatthinid±na½. Atha kho aññataro bhikkhu …pe… ekamanta½ nisinnokho so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “s±dhu me, bhante, bhagav± sa½khi-ttena dhamma½ desetu …pe… ±t±p² pahitatto vihareyyan”ti. “Yo kho, bhikkhu,anatt±; tatra te chando pah±tabbo”ti. “Aññ±ta½, bhagav±; aññ±ta½, sugat±”ti. “Yath± katha½ pana tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa vitth±renaattha½ ±j±n±s²”ti? “R³pa½ kho, bhante, anatt±; tatra me chando pah±tabbo. Veda-n±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anatt±; tatra me chando pah±tabbo. Imassakhv±ha½, bhante, bhagavat± sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±rena attha½ ±j±-n±m²”ti. “S±dhu s±dhu, bhikkhu! S±dhu kho tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±si-tassa vitth±rena attha½ ±j±n±si. R³pa½ kho, bhikkhu, anatt±; tatra te chandopah±tabbo (2.0065). Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anatt±; tatra techando pah±tabbo. Imassa kho, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa eva½vitth±rena attho daµµhabbo”ti …pe… aññataro ca pana so bhikkhu arahata½ aho-s²ti. Chaµµha½.

Page 50: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

7. Anattaniyasutta½ 69. S±vatthinid±na½. Atha kho aññataro bhikkhu …pe… ekamanta½ nisinnokho so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “s±dhu me, bhante, bhagav± sa½khi-ttena dhamma½ desetu …pe… vihareyyan”ti. “Ya½ kho, bhikkhu, anattaniya½;tatra te chando pah±tabbo”ti. “Aññ±ta½, bhagav±; aññ±ta½, sugat±”ti. “Yath± katha½ pana tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa vitth±renaattha½ ±j±n±s²”ti? “R³pa½ kho, bhante, anattaniya½; tatra me chando pah±tabbo.Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anattaniya½; tatra me chando pah±-tabbo. Imassa khv±ha½, bhante, bhagavat± sa½khittena bh±sitassa eva½ vitth±-rena attha½ ±j±n±m²”ti. “S±dhu s±dhu, bhikkhu! S±dhu kho tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±si-tassa vitth±rena attha½ ±j±n±si. R³pa½ kho, bhikkhu, anattaniya½; tatra techando pah±tabbo. Vedan± … saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anattaniya½; tatrate chando pah±tabbo. Imassa kho, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa eva½vitth±rena attho daµµhabbo”ti …pe… aññataro ca pana so bhikkhu arahata½ aho-s²ti. Sattama½. 8. Rajan²yasaºµhitasutta½ 70. S±vatthinid±na½. Atha kho aññataro bhikkhu …pe… ekamanta½ nisinnokho so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “s±dhu me, bhante, bhagav± sa½khi-ttena dhamma½ desetu, yamaha½

Page 51: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

bhagavato dhamma½ sutv± …pe… vihareyyan”ti. “Ya½ kho, bhikkhu, rajan²yasa-ºµhita½; tatra te chando pah±tabbo”ti. “Aññ±ta½, bhagav±; aññ±ta½, sugat±”ti. “Yath± katha½ pana tva½, bhikkhu, may± sa½khittena bh±sitassa vitth±renaattha½ ±j±n±s²”ti? “R³pa½ kho, bhante, rajan²yasaºµhita½; tatra me chando pah±-tabbo. Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ rajan²yasaºµhita½; tatra mechando pah±tabbo. Imassa khv±ha½, bhante, bhagavat± sa½khittena bh±sitassaeva½ vitth±rena attha½ ±j±n±m²”ti. “S±dhu (2.0066) s±dhu bhikkhu! S±dhu kho tva½, bhikkhu, may± sa½khittenabh±sitassa vitth±rena attha½ ±j±n±si. R³pa½ kho, bhikkhu, rajan²yasaºµhita½;tatra te chando pah±tabbo. Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ rajan²yasa-ºµhita½; tatra te chando pah±tabbo. Imassa kho, bhikkhu, may± sa½khittenabh±sitassa eva½ vitth±rena attho daµµhabbo”ti …pe… aññataro ca pana sobhikkhu arahata½ ahos²ti. Aµµhama½. 9. R±dhasutta½ 71. S±vatthinid±na½. Atha kho ±yasm± r±dho yena bhagav± tenupasaªkami;upasaªkamitv± bhagavanta½ etadavoca– “katha½ nu kho, bhante, j±nato, katha½passato imasmiñca saviññ±ºake k±ye bahiddh± ca sabbanimittesu ahaªk±rama-maªk±ram±n±nusay± na hont²”ti? “Ya½ kiñci, r±dha, r³pa½ at²t±n±gatapaccu-ppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½v± ya½ d³re santike v±, sabba½ r³pa½– ‘neta½ mama, nesohamasmi, na mesoatt±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya passati. Y± k±ci vedan±… y±k±ci saññ±… ye keci saªkh±r±… ya½ kiñci viññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½…pe… ya½ d³re santike v±, sabba½ viññ±ºa½– ‘neta½ mama, nesohamasmi, nameso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya passati. Eva½ kho, r±dha,j±nato eva½ passato imasmiñca saviññ±ºake k±ye bahiddh± ca sabbanimittesuahaªk±ramamaªk±ram±n±nusay± na hont²”ti …pe… aññataro ca pan±yasm±r±dho arahata½ ahos²ti. Navama½. 10. Sur±dhasutta½ 72. S±vatthinid±na½. Atha kho ±yasm± sur±dho bhagavanta½ etadavoca–“katha½ nu kho, bhante, j±nato katha½ passato imasmiñca saviññ±ºake k±yebahiddh± ca sabbanimittesu ahaªk±ramamaªk±ram±n±pagata½ m±nasa½ hoti,vidh± samatikkanta½ santa½ suvimuttan”ti? “Ya½ kiñci, sur±dha, r³pa½ at²t±n±-gatapaccuppanna½ …pe… ya½ d³re santike v±, sabba½ r³pa½– ‘neta½ mama,nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya disv±anup±d±vimutto hoti. Y± k±ci vedan±… y± k±ci saññ±… ye keci saªkh±r±… ya½kiñci viññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±rika½ v± (2.0sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, sabba½ viññ±ºa½–‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappa-

Page 52: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

ññ±ya disv± anup±d±vimutto hoti. Eva½ kho, sur±dha, j±nato eva½ passato ima-smiñca saviññ±ºake k±ye, bahiddh± ca sabbanimittesu ahaªk±ramamaªk±ram±-n±pagata½ m±nasa½ hoti vidh± samatikkanta½ santa½ suvimuttan”ti …pe…aññataro ca pan±yasm± sur±dho arahata½ ahos²ti. Dasama½. Arahantavaggo sattamo. Tassudd±na½– Up±diyamaññam±n±, ath±bhinandam±no ca; anicca½ dukkha½ anatt± ca, anattan²ya½ rajan²yasaºµhita½; r±dhasur±dhena te das±ti. 8. Khajjan²yavaggo 1. Ass±dasutta½ 73. S±vatthinid±na½. “Assutav±, bhikkhave, puthujjano r³passa ass±dañca ±d²-navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Vedan±ya… saññ±ya… saªkh±-r±na½… viññ±ºassa ass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ nappaj±-n±ti. Sutav± ca kho, bhikkhave, ariyas±vako r³passa ass±dañca ±d²navañca nissa-raºañca yath±bh³ta½ paj±n±ti. Vedan± … saññ±ya… saªkh±r±na½… viññ±-ºassa ass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ paj±n±t²”ti. Paµhama½. 2. Samudayasutta½ 74. S±vatthinid±na½. “Assutav±, bhikkhave, puthujjano r³passa samudayañcaatthaªgamañca ass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ nappaj±n±ti.Vedan±ya… saññ±ya… saªkh±r±na½… viññ±ºassa samudayañca atthaªga-mañca ass±dañca ±d²navañca (2.0068) nissaraºañca yath±bh³ta½ nappaj±n±ti.Sutav± ca kho, bhikkhave, ariyas±vako r³passa samudayañca atthaªgamañcaass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ paj±n±ti. Vedan±ya… saññ±-ya… saªkh±r±na½… viññ±ºassa samudayañca atthaªgamañca ass±dañca ±d²na-vañca nissaraºañca yath±bh³ta½ paj±n±t²”ti. Dutiya½. 3. Dutiyasamudayasutta½ 75. S±vatthinid±na½. “Sutav±, bhikkhave, ariyas±vako r³passa samudayañcaatthaªgamañca ass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ paj±n±ti.Vedan±ya… saññ±ya… saªkh±r±na½… viññ±ºassa samudayañca atthaªga-mañca ass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ paj±n±t²”ti. Tatiya½.

Page 53: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

4. Arahantasutta½ 76. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, anicca½. Yadanicca½ ta½ dukkha½;ya½ dukkha½ tadanatt±; yadanatt± ta½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na mesoatt±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. Vedan±… saññ±…saªkh±r±… viññ±ºa½ anicca½. Yadanicca½ ta½ dukkha½; ya½ dukkha½ tada-natt±; yadanatt± ta½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½”. “Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako r³pasmimpi nibbindati, vedan±-yapi… saññ±yapi… saªkh±resupi… viññ±ºasmimpi nibbindati. Nibbinda½ vira-jjati; vir±g± vimuccati. Vimuttasmi½ vimuttamiti ñ±ºa½ hoti. ‘Kh²º± j±ti, vusita½brahmacariya½, kata½ karaº²ya½, n±para½ itthatt±y±’ti paj±n±ti. Y±vat±,bhikkhave, satt±v±s±, y±vat± bhavagga½, ete agg±, ete seµµh± lokasmi½ yadida½arahanto”ti. Idamavoca bhagav±. Ida½ vatv±na sugato ath±para½ etadavoca satth±– “Sukhino vata arahanto, taºh± tesa½ na vijjati; asmim±no samucchinno, mohaj±la½ pad±lita½. “Aneja½ (2.0069) te anuppatt±, citta½ tesa½ an±vila½; loke anupalitt± te, brahmabh³t± an±sav±. “Pañcakkhandhe pariññ±ya, satta saddhammagocar±; pasa½siy± sappuris±, putt± buddhassa oras±. “Sattaratanasampann±, t²su sikkh±su sikkhit±; anuvicaranti mah±v²r±, pah²nabhayabherav±. “Dasahaªgehi sampann±, mah±n±g± sam±hit±; ete kho seµµh± lokasmi½, taºh± tesa½ na vijjati. “Asekhañ±ºamuppanna½, antimoya½ ‚ samussayo; yo s±ro brahmacariyassa, tasmi½ aparapaccay±. “Vidh±su na vikampanti, vippamutt± punabbhav±; dantabh³mimanuppatt±, te loke vijit±vino. “Uddha½ tiriya½ ap±c²na½, nand² tesa½ na vijjati; nadanti te s²han±da½, buddh± loke anuttar±”ti. catuttha½; 5. Dutiya-arahantasutta½ 77. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, anicca½. Yadanicca½ ta½ dukkha½;ya½ dukkha½ tadanatt±; yadanatt± ta½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na mesoatt±’ti …pe… evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½”. “Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako r³pasmimpi nibbindati, vedan±-yapi… saññ±yapi… saªkh±resupi… viññ±ºasmimpi nibbindati. Nibbinda½ vira-jjati; vir±g± vimuccati. Vimuttasmi½ vimuttamiti ñ±ºa½ hoti. ‘Kh²º± j±ti, vusita½brahmacariya½, kata½ karaº²ya½, n±para½ itthatt±y±’ti paj±n±ti. Y±vat±,bhikkhave, satt±v±s±, y±vat± bhavagga½, ete agg±, ete seµµh± lokasmi½ yadida½

Page 54: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

arahanto”ti. Pañcama½. 6. S²hasutta½ 78. S±vatthinid±na½ (2.0070). “S²ho, bhikkhave, migar±j± s±yanhasamaya½±say± nikkhamati; ±say± nikkhamitv± vijambhati; vijambhitv± samant± catuddis±anuviloketi; samant± catuddis± anuviloketv± tikkhattu½ s²han±da½ nadati;tikkhattu½ s²han±da½ naditv± gocar±ya pakkamati. Ye hi keci, bhikkhave, tira-cch±nagat± p±º± s²hassa migarañño nadato sadda½ suºanti; yebhuyyenabhaya½ sa½vega½ sant±sa½ ±pajjanti; bila½ bil±say± pavisanti; daka½ dak±-say± pavisanti; vana½ van±say± pavisanti; ±k±sa½ pakkhino bhajanti. Yepi te,bhikkhave, rañño n±g± g±manigamar±jadh±n²su, da¼hehi varattehi baddh±, tepit±ni bandhan±ni sañchinditv± sampad±letv± bh²t± muttakar²sa½ cajam±n± ‚,yena v± tena v± pal±yanti. Eva½ mahiddhiko kho, bhikkhave, s²ho migar±j± tira-cch±nagat±na½ p±º±na½, eva½ mahesakkho, eva½ mah±nubh±vo”. “Evameva kho, bhikkhave, yad± tath±gato loke uppajjati araha½ samm±sa-mbuddho vijj±caraºasampanno sugato lokavid³ anuttaro purisadammas±rathisatth± devamanuss±na½ buddho bhagav±. So dhamma½ deseti– ‘iti r³pa½, itir³passa samudayo, iti r³passa atthaªgamo; iti vedan±… iti saññ±… iti saªkh±r±…iti viññ±ºa½, iti viññ±ºassa samudayo, iti viññ±ºassa atthaªgamo’ti. Yepi te,bhikkhave, dev± d²gh±yuk± vaººavanto sukhabahul± uccesu vim±nesu ciraµµhitik±tepi tath±gatassa dhammadesana½ sutv± yebhuyyena bhaya½ sa½vega½sant±sa½ ±pajjanti– ‘anicc±va kira, bho, maya½ sam±n± niccamh±ti amaññimha.Addhuv±va kira, bho, maya½ sam±n± dhuvamh±ti amaññimha. Asassat±va kira,bho, maya½ sam±n± sassatamh±ti amaññimha. Mayampi kira, bho, anicc±addhuv± asassat± sakk±yapariy±pann±’ti. Eva½ mahiddhiko kho, bhikkhave,tath±gato sadevakassa lokassa, eva½ mahesakkho, eva½ mah±nubh±vo”ti. Ida-mavoca bhagav± …pe… etadavoca satth±– “Yad± buddho abhiññ±ya, dhammacakka½ pavattayi; sadevakassa lokassa, satth± appaµipuggalo. “Sakk±yañca (2.0071) nirodhañca, sakk±yassa ca sambhava½; ariyañcaµµhaªgika½ magga½, dukkh³pasamag±mina½. “Yepi d²gh±yuk± dev±, vaººavanto yasassino; bh²t± sant±sam±p±du½, s²hassevitare mig±. Av²tivatt± sakk±ya½, anicc± kira bho maya½; sutv± arahato v±kya½, vippamuttassa t±dino”ti. chaµµha½; 7. Khajjan²yasutta½ 79. S±vatthinid±na½. “Ye hi keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± anekavi-hita½ pubbeniv±sa½ anussaram±n± anussaranti sabbete pañcup±d±nakkhandheanussaranti etesa½ v± aññatara½. Katame pañca? ‘Eva½r³po ahosi½ at²tama-

Page 55: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

ddh±nan’ti– iti v± hi, bhikkhave, anussaram±no r³pa½yeva anussarati. ‘Eva½ve-dano ahosi½ at²tamaddh±nan’ti– iti v± hi, bhikkhave, anussaram±no vedana½-yeva anussarati. ‘Eva½sañño ahosi½ at²tamaddh±nan’ti… ‘eva½saªkh±ro ahosi½at²tamaddh±nan’ti… ‘eva½viññ±ºo ahosi½ at²tamaddh±nan’ti– iti v± hi, bhikkhave,anussaram±no viññ±ºameva anussarati”. “Kiñca, bhikkhave, r³pa½ vadetha? Ruppat²ti kho, bhikkhave, tasm± ‘r³pan’tivuccati. Kena ruppati? S²tenapi ruppati, uºhenapi ruppati, jighacch±yapi ruppati,pip±s±yapi ruppati, ¹a½samakasav±t±tapasar²sapasamphassenapi ‚ ruppati.Ruppat²ti kho, bhikkhave, tasm± ‘r³pan’ti vuccati. “Kiñca, bhikkhave, vedana½ vadetha? Vedayat²ti kho, bhikkhave, tasm± ‘veda-n±’ti vuccati.

Page 56: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Kiñca vedayati? Sukhampi vedayati, dukkhampi vedayati, adukkhamasukhampivedayati. Vedayat²ti kho, bhikkhave, tasm± ‘vedan±’ti vuccati. “Kiñca, bhikkhave, sañña½ vadetha? Sañj±n±t²ti kho, bhikkhave, tasm± ‘saññ±’-ti vuccati. Kiñca sañj±n±ti? N²lampi sañj±n±ti, p²takampi sañj±n±ti, lohitakampisañj±n±ti, od±tampi sañj±n±ti. Sañj±n±t²ti kho, bhikkhave, tasm± ‘saññ±’ti vuccati. “Kiñca (2.0072), bhikkhave, saªkh±re vadetha? Saªkhatamabhisaªkharont²tikho, bhikkhave, tasm± ‘saªkh±r±’ti vuccati. Kiñca saªkhatamabhisaªkharonti?R³pa½ r³patt±ya ‚ saªkhatamabhisaªkharonti, vedana½ vedanatt±ya saªkhata-mabhisaªkharonti, sañña½ saññatt±ya saªkhatamabhisaªkharonti, saªkh±resaªkh±ratt±ya saªkhatamabhisaªkharonti, viññ±ºa½ viññ±ºatt±ya saªkhatama-bhisaªkharonti. Saªkhatamabhisaªkharont²ti kho, bhikkhave, tasm± ‘saªkh±r±’tivuccati. “Kiñca, bhikkhave, viññ±ºa½ vadetha? Vij±n±t²ti kho, bhikkhave, tasm± ‘viññ±-ºan’ti vuccati. Kiñca vij±n±ti? Ambilampi vij±n±ti, tittakampi vij±n±ti, kaµukampi vij±-n±ti, madhurampi vij±n±ti, kh±rikampi vij±n±ti, akh±rikampi vij±n±ti, loºikampi vij±-n±ti, aloºikampi vij±n±ti. Vij±n±t²ti kho, bhikkhave, tasm± ‘viññ±ºan’ti vuccati. “Tatra, bhikkhave, sutav± ariyas±vako iti paµisañcikkhati– ‘aha½ kho etarahir³pena khajj±mi. At²tamp±ha½ addh±na½ evameva r³pena khajji½, seyyath±pietarahi paccuppannena r³pena khajj±mi. Ahañceva kho pana an±gata½ r³pa½abhinandeyya½, an±gatamp±ha½ addh±na½ evameva r³pena khajjeyya½, seyya-th±pi etarahi paccuppannena r³pena khajj±m²’ti. So iti paµisaªkh±ya at²tasmi½r³pasmi½ anapekkho hoti; an±gata½ r³pa½ n±bhinandati; paccuppannassar³passa nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipanno hoti. “‘Aha½ kho etarahi vedan±ya khajj±mi. At²tamp±ha½ addh±na½ evameva veda-n±ya khajji½, seyyath±pi etarahi paccuppann±ya vedan±ya khajj±mi. Ahañcevakho pana an±gata½ vedana½ abhinandeyya½; an±gatamp±ha½ addh±na½ eva-meva vedan±ya khajjeyya½, seyyath±pi etarahi paccuppann±ya vedan±ya khajj±-m²’ti. So iti paµisaªkh±ya at²t±ya vedan±ya anapekkho hoti; an±gata½ vedana½n±bhinandati; paccuppann±ya vedan±ya nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipannohoti. “‘Aha½ kho etarahi saññ±ya khajj±mi …pe… aha½ kho etarahi saªkh±rehikhajj±mi. At²tamp±ha½ addh±na½ evameva saªkh±rehi khajji½, seyyath±pi eta-rahi paccuppannehi saªkh±rehi khajj±m²ti. Ahañceva kho pana an±gate saªkh±reabhinandeyya½ (2.0073); an±gatamp±ha½ addh±na½ evameva saªkh±rehikhajjeyya½, seyyath±pi etarahi paccuppannehi saªkh±rehi khajj±m²’ti. So iti paµisa-ªkh±ya at²tesu saªkh±resu anapekkho hoti; an±gate saªkh±re n±bhinandati;paccuppann±na½ saªkh±r±na½ nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipanno hoti. “‘Aha½ kho etarahi viññ±ºena khajj±mi. At²tampi addh±na½ evameva viññ±-ºena khajji½, seyyath±pi etarahi paccuppannena viññ±ºena khajj±mi. Ahañcevakho pana an±gata½ viññ±ºa½ abhinandeyya½; an±gatamp±ha½ addh±na½ eva-meva viññ±ºena khajjeyya½, seyyath±pi etarahi paccuppannena viññ±ºenakhajj±m²’ti. So iti paµisaªkh±ya at²tasmi½ viññ±ºasmi½ anapekkho hoti; an±gata½

Page 57: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

viññ±ºa½ n±bhinandati; paccuppannassa viññ±ºassa nibbid±ya vir±g±ya niro-dh±ya paµipanno hoti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, kalla½ nu ta½ samanupa-ssitu½– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½, dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, kalla½ nu ta½ samanupassitu½–‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”. “Tasm±tiha,bhikkhave, ya½ kiñci r³pa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v±o¼±rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, sabba½r³pa½– ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½sammappaññ±ya daµµhabba½. Y± k±ci vedan±… y± k±ci saññ±… ye keci saªkh±-r±… ya½ kiñci viññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ …pe… ya½ d³re santike v±,sabba½ viññ±ºa½– ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±-bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½”. “Aya½ vuccati, bhikkhave, ariyas±vako apacin±ti, no ±cin±ti; pajahati ‚, na up±-diyati; visineti ‚, na ussineti; vidh³peti ‚, na sandh³peti. Kiñca apacin±ti, no ±ci-n±ti? R³pa½ apacin±ti, no ±cin±ti; vedana½ (2.0074) … sañña½… saªkh±re…viññ±ºa½ apacin±ti, no ±cin±ti. Kiñca pajahati, na up±diyati? R³pa½ pajahati, naup±diyati; vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ pajahati, na up±diyati.Kiñca visineti, na ussineti? R³pa½ visineti, na ussineti; vedana½… sañña½…saªkh±re… viññ±ºa½ visineti, na ussineti. Kiñca vidh³peti, na sandh³peti? R³pa½vidh³peti, na sandh³peti; vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ vidh³peti,na sandh³peti. “Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako r³pasmimpi nibbindati, vedan±-yapi… saññ±yapi… saªkh±resupi… viññ±ºasmimpi nibbindati. Nibbinda½ vira-jjati; vir±g± vimuccati. Vimuttasmi½ vimuttamiti ñ±ºa½ hoti. ‘Kh²º± j±ti, vusita½brahmacariya½, kata½ karaº²ya½, n±para½ itthatt±y±’ti paj±n±ti. “Aya½ vuccati, bhikkhave, bhikkhu nev±cin±ti na apacin±ti, apacinitv± µhitoneva pajahati na up±diyati, pajahitv± µhito neva visineti na ussineti, visinetv± µhitoneva vidh³peti na sandh³peti. Vidh³petv± µhito kiñca nev±cin±ti na apacin±ti?Apacinitv± µhito r³pa½ nev±cin±ti na apacin±ti; apacinitv± µhito vedana½…sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ nev±cin±ti na apacin±ti. Apacinitv± µhito kiñcaneva pajahati na up±diyati? Pajahitv± µhito r³pa½ neva pajahati na up±diyati; paja-hitv± µhito vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ neva pajahati na up±di-yati. Pajahitv± µhito kiñca neva visineti na ussineti? Visinetv± µhito r³pa½ nevavisineti na ussineti; visinetv± µhito vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½neva visineti na ussineti. Visinetv± µhito kiñca neva vidh³peti na sandh³peti?Vidh³petv± µhito r³pa½ neva vidh³peti na sandh³peti; vidh³petv± µhito vedana½…sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ neva vidh³peti na sandh³peti. Vidh³petv± µhito

Page 58: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

eva½vimuttacitta½ kho, bhikkhave, bhikkhu½ sa-ind± dev± sabrahmak± sapaj±pa-tik± ±rak±va namassanti– “Namo te puris±jañña, namo te purisuttama; yassa te n±bhij±n±ma, yampi niss±ya jh±yas²”ti. sattama½; 8. Piº¹olyasutta½ 80. Eka½ (2.0075) samaya½ bhagav± sakkesu viharati kapilavatthusmi½ nigro-dh±r±me. Atha kho bhagav± kismiñcideva pakaraºe bhikkhusaªgha½ paº±metv±pubbaºhasamaya½ niv±setv± pattac²varam±d±ya kapilavatthu½ piº¹±ya p±visi.Kapilavatthusmi½ piº¹±ya caritv± pacch±bhatta½ piº¹ap±tapaµikkanto yenamah±vana½ tenupasaªkami div±vih±r±ya. Mah±vana½ ajjhog±hetv± beluvalaµµhi-k±ya m³le div±vih±ra½ nis²di. Atha kho bhagavato rahogatassa paµisall²nassa eva½ cetaso parivitakko uda-p±di– “may± kho bhikkhusaªgho pab±¼ho. Santettha bhikkh³ nav± acirapabbajit±adhun±gat± ima½ dhammavinaya½. Tesa½ mama½ apassant±na½ siy± añña-thatta½ siy± vipariº±mo. Seyyath±pi n±ma vacchassa taruºassa m±tara½ apassa-ntassa siy± aññathatta½ siy± vipariº±mo, evameva santettha bhikkh³ nav± acira-pabbajit± adhun±gat± ima½ dhammavinaya½ tesa½ mama½ apassant±na½ siy±aññathatta½ siy± vipariº±mo. Seyyath±pi n±ma b²j±na½ taruº±na½ udaka½ ala-bhant±na½ siy± aññathatta½ siy± vipariº±mo, evameva santettha …pe… tesa½mama½ alabhant±na½ dassan±ya siy± aññathatta½ siy± vipariº±mo. Ya½n³-n±ha½ yatheva may± pubbe bhikkhusaªgho anuggahito, evameva etarahi anu-ggaºheyya½ bhikkhusaªghan”ti. Atha kho brahm± sahampati bhagavato cetas± cetoparivitakkamaññ±ya– seyya-th±pi n±ma balav± puriso samiñjita½ ‚ v± b±ha½ pas±reyya pas±rita½ v± b±ha½samiñjeyya evameva– brahmaloke antarahito bhagavato purato p±turahosi. Athakho brahm± sahampati eka½sa½ uttar±saªga½ karitv± yena bhagav± tenañjali½paº±metv± bhagavanta½ etadavoca– “evameta½, bhagav±; evameta½, sugata!Bhagavato, bhante, bhikkhusaªgho pab±¼ho. Santettha bhikkh³ nav± acirapabba-jit± adhun±gat± ima½ dhammavinaya½. Tesa½ bhagavanta½ apassant±na½ siy±aññathatta½ siy± vipariº±mo. Seyyath±pi n±ma vacchassa taruºassa m±tara½apassantassa siy± aññathatta½ siy± vipariº±mo, evameva santettha bhikkh³nav± acirapabbajit± (2.0076) adhun±gat± ima½ dhammavinaya½ tesa½ bhaga-vanta½ apassant±na½ siy± aññathatta½ siy± vipariº±mo. Seyyath±pi n±mab²j±na½ taruº±na½ udaka½ alabhant±na½ siy± aññathatta½ siy± vipariº±mo, eva-meva santettha bhikkh³ nav± acirapabbajit± adhun±gat± ima½ dhammavinaya½,tesa½ bhagavanta½ alabhant±na½ dassan±ya siy± aññathatta½ siy± vipariº±mo.Abhinandatu, bhante, bhagav± bhikkhusaªgha½; abhivadatu, bhante, bhagav±bhikkhusaªgha½. Yatheva bhagavat± pubbe bhikkhusaªgho anuggahito, eva-meva etarahi anuggaºh±tu bhikkhusaªghan”ti. Adhiv±sesi bhagav± tuºh²bh±vena. Atha kho brahm± sahampati bhagavato

Page 59: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

adhiv±sana½ viditv± bhagavanta½ abhiv±detv± padakkhiºa½ katv± tatthevantara-dh±yi. Atha kho bhagav± s±yanhasamaya½ paµisall±n± vuµµhito yena nigrodh±r±motenupasaªkami; upasaªkamitv± paññatte ±sane nis²di. Nisajja kho bhagav± tath±-r³pa½ iddh±bhisaªkh±ra½ abhisaªkh±si ‚ yath± te bhikkh³ (ekadv²hik±ya s±rajja-m±nar³p± yen±ha½ ‚ tenupasaªkameyyu½. Tepi bhikkh³ ) ‚ ekadv²hik±ya s±ra-jjam±nar³p± yena bhagav± tenupasaªkami½su; upasaªkamitv± bhagavanta½abhiv±detv± ekamanta½ nis²di½su. Ekamanta½ nisinne kho te bhikkh³ bhagav±etadavoca– “Antamida½, bhikkhave, j²vik±na½ yadida½ piº¹olya½. Abhis±poya½,bhikkhave, lokasmi½ piº¹olo vicarasi pattap±º²ti. Tañca kho eta½, bhikkhave,kulaputt± upenti atthavasik±, atthavasa½ paµicca; neva r±j±bhin²t±, na cor±bhin²t±,na iºaµµ±, na bhayaµµ±, na ±j²vik±pakat±; api ca kho otiºº±mha j±tiy± jar±ya mara-ºena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi up±y±sehi dukkhotiºº± dukkhapa-ret± appeva n±ma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriy± paññ±ye-th±ti. “Eva½ pabbajito c±ya½, bhikkhave, kulaputto. So ca hoti abhijjh±lu k±mesutibbas±r±go by±pannacitto paduµµhamanasaªkappo muµµhassati asampaj±no asa-m±hito vibbhantacitto p±katindriyo. Seyyath±pi, bhikkhave (2.0077), chav±l±ta½ubhatopaditta½ majjhe g³thagata½, neva g±me kaµµhattha½ pharati, n±raññekaµµhattha½ pharati. Tath³pam±ha½, bhikkhave, ima½ puggala½ vad±mi gihi-bhog± ca parih²no, s±maññatthañca na parip³reti. “Tayome, bhikkhave, akusalavitakk±– k±mavitakko, by±p±davitakko, vihi½s±vi-takko. Ime ca bhikkhave, tayo akusalavitakk± kva aparises± nirujjhanti? Cat³su v±satipaµµh±nesu suppatiµµhitacittassa viharato animitta½ v± sam±dhi½ bh±vayato.Y±vañcida½, bhikkhave, alameva animitto sam±dhi bh±vetu½. Animitto,bhikkhave, sam±dhi bh±vito bahul²kato mahapphalo hoti mah±nisa½so. “Dvem±, bhikkhave, diµµhiyo– bhavadiµµhi ca vibhavadiµµhi ca. Tatra kho,bhikkhave, sutav± ariyas±vako iti paµisañcikkhati– ‘atthi nu kho ta½ kiñci lokasmi½yamaha½ up±diyam±no na vajjav± assan’ti? So eva½ paj±n±ti– ‘natthi nu kho ta½kiñci lokasmi½ yamaha½ up±diyam±no na vajjav± assa½. Ahañhi r³paññeva up±-diyam±no up±diyeyya½ vedanaññeva… saññaññeva… saªkh±reyeva viññ±ºa-ññeva up±diyam±no up±diyeyya½. Tassa me assa ‚ up±d±napaccay± bhavo;bhavapaccay± j±ti; j±tipaccay± jar±maraºa½ sokaparidevadukkhadomanassup±-y±s± sambhaveyyu½. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayoass±’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½ kalla½ nu ta½ samanupa-ssitu½– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”. “Veda-n±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ …pe… tasm±tiha, bhikkhave, eva½passa½… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Aµµhama½.

Page 60: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

9. P±lileyyasutta½ 81. Eka½ samaya½ bhagav± kosambiya½ viharati ghosit±r±me. Atha khobhagav± pubbaºhasamaya½ niv±setv± pattac²varam±d±ya kosambi½ piº¹±yap±visi. Kosambiya½ piº¹±ya caritv± pacch±bhatta½ piº¹ap±tapaµikkanto s±ma½sen±sana½ sa½s±metv± pattac²varam±d±ya an±mantetv± (2.0078) upaµµh±keanapaloketv± bhikkhusaªgha½ eko adutiyo c±rika½ pakk±mi. Atha kho aññataro bhikkhu acirapakkantassa bhagavato yen±yasm± ±nandotenupasaªkami; upasaªkamitv± ±yasmanta½ ±nanda½ etadavoca– “es±vuso,±nanda, bhagav± s±ma½ sen±sana½ sa½s±metv± pattac²varam±d±ya an±ma-ntetv± upaµµh±ke anapaloketv± bhikkhusaªgha½ eko adutiyo c±rika½ pakkanto”ti.“Yasmi½, ±vuso, samaye bhagav± s±ma½ sen±sana½ sa½s±metv± pattac²vara-m±d±ya an±mantetv± upaµµh±ke anapaloketv± bhikkhusaªgha½ eko adutiyoc±rika½ pakkamati, ekova bhagav± tasmi½ samaye viharituk±mo hoti; nabhagav± tasmi½ samaye kenaci anubandhitabbo hot²”ti. Atha kho bhagav± anupubbena c±rika½ caram±no yena p±lileyyaka½ ‚ tadava-sari. Tatra suda½ bhagav± p±lileyyake viharati bhaddas±lam³le. Atha kho samba-hul± bhikkh³ yen±yasm± ±nando tenupasaªkami½su; upasaªkamitv± ±yasmat±±nandena saddhi½ sammodi½su. Sammodan²ya½ katha½ s±raº²ya½ v²tis±retv±ekamanta½ nis²di½su. Ekamanta½ nisinn± kho te bhikkh³ ±yasmanta½ ±nanda½etadavocu½– “cirassut± kho no, ±vuso ±nanda, bhagavato sammukh± dhamm²kath±; icch±ma maya½, ±vuso ±nanda, bhagavato sammukh± dhammi½ katha½sotun”ti.

Page 61: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Atha kho ±yasm± ±nando tehi bhikkh³hi saddhi½ yena p±lileyyaka½ bhaddas±-lam³la½ yena bhagav± tenupasaªkami; upasaªkamitv± bhagavanta½ abhiv±-detv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinne kho te bhikkh³ bhagav± dhammiy±kath±ya sandassesi sam±dapesi samuttejesi sampaha½sesi. Tena kho panasamayena aññatarassa bhikkhuno eva½ cetaso parivitakko udap±di– “katha½ nukho j±nato katha½ passato anantar± ±sav±na½ khayo hot²”ti? Atha kho bhagav±tassa bhikkhuno cetas± cetoparivitakkamaññ±ya bhikkh³ ±mantesi– “vicayasodesito, bhikkhave, may± dhammo; vicayaso desit± catt±ro satipaµµh±n±; vicayasodesit± catt±ro sammappadh±n±; vicayaso (2.0079) desit± catt±ro iddhip±d±; vica-yaso desit±ni pañcindriy±ni; vicayaso desit±ni pañca bal±ni; vicayaso desit± satta-bojjhaªg±; vicayaso desito ariyo aµµhaªgiko maggo. Eva½ vicayaso desito,bhikkhave, may± dhammo. Eva½ vicayaso desite kho, bhikkhave, may± dhammeatha ca panidhekaccassa bhikkhuno eva½ cetaso parivitakko udap±di– ‘katha½nu kho j±nato katha½ passato anantar± ±sav±na½ khayo hot²’”ti? “Kathañca, bhikkhave, j±nato katha½ passato anantar± ±sav±na½ khayo hoti?Idha bhikkhave, assutav± puthujjano ariy±na½ adass±v² ariyadhammassa ako-vido ariyadhamme avin²to, sappuris±na½ adass±v² sappurisadhammassa akovidosappurisadhamme avin²to r³pa½ attato samanupassati. Y± kho pana s±,bhikkhave, samanupassan± saªkh±ro so. So pana saªkh±ro ki½nid±no ki½samu-dayo ki½j±tiko ki½pabhavo? Avijj±samphassajena, bhikkhave, vedayitenaphuµµhassa assutavato puthujjanassa uppann± taºh±; tatojo so saªkh±ro. Iti kho,bhikkhave, sopi saªkh±ro anicco saªkhato paµiccasamuppanno. S±pi taºh±anicc± saªkhat± paµiccasamuppann±. S±pi vedan± anicc± saªkhat± paµiccasamu-ppann±. Sopi phasso anicco saªkhato paµiccasamuppanno. S±pi avijj± anicc±saªkhat± paµiccasamuppann±. Evampi kho, bhikkhave, j±nato eva½ passato ana-ntar± ±sav±na½ khayo hoti. “Na heva kho r³pa½ attato samanupassati; api ca kho r³pavanta½ att±na½samanupassati. Y± kho pana s±, bhikkhave, samanupassan± saªkh±ro so. Sopana saªkh±ro ki½nid±no ki½samudayo ki½j±tiko ki½pabhavo? Avijj±samphassa-jena, bhikkhave, vedayitena phuµµhassa assutavato puthujjanassa uppann± taºh±;tatojo so saªkh±ro. Iti kho, bhikkhave, sopi saªkh±ro anicco saªkhato paµiccasa-muppanno. S±pi taºh±… s±pi vedan±… sopi phasso… s±pi avijj± anicc±saªkhat± paµiccasamuppann±. Evampi kho, bhikkhave, j±nato eva½ passato ana-ntar± ±sav±na½ khayo hoti. “Na heva kho r³pa½ attato samanupassati, na r³pavanta½ att±na½ samanupa-ssati; api ca kho attani r³pa½ samanupassati. Y± kho pana s±, bhikkhave (2.0080),samanupassan± saªkh±ro so. So pana saªkh±ro ki½nid±no ki½samudayo ki½j±-tiko ki½pabhavo? Avijj±samphassajena, bhikkhave, vedayitena phuµµhassa assuta-vato puthujjanassa uppann± taºh±; tatojo so saªkh±ro. Iti kho, bhikkhave, sopisaªkh±ro anicco saªkhato paµiccasamuppanno. S±pi taºh±… s±pi vedan±… sopiphasso… s±pi avijj± anicc± saªkhat± paµiccasamuppann±. Evampi kho,bhikkhave, j±nato eva½ passato anantar± ±sav±na½ khayo hoti.

Page 62: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

“Na heva kho r³pa½ attato samanupassati, na r³pavanta½ att±na½ samanupa-ssati, na attani r³pa½ samanupassati; api ca kho r³pasmi½ att±na½ samanupa-ssati. Y± kho pana s±, bhikkhave, samanupassan± saªkh±ro so. So panasaªkh±ro ki½nid±no ki½samudayo ki½j±tiko ki½pabhavo? Avijj±samphassajena,bhikkhave, vedayite phuµµhassa assutavato puthujjanassa uppann± taºh±; tatojoso saªkh±ro. Iti kho, bhikkhave, sopi saªkh±ro anicco saªkhato paµiccasamu-ppanno. S±pi taºh± … s±pi vedan±… sopi phasso… s±pi avijj± anicc± saªkhat±paµiccasamuppann±. Evampi kho, bhikkhave, j±nato …pe… ±sav±na½ khayohoti. “Na heva kho r³pa½ attato samanupassati, na r³pavanta½ att±na½, na attanir³pa½, na r³pasmi½ att±na½ samanupassati; api ca kho vedana½ attato samanu-passati, api ca kho vedan±vanta½ att±na½ samanupassati, api ca kho attanivedana½ samanupassati, api ca kho vedan±ya att±na½ samanupassati; api cakho sañña½… api ca kho saªkh±re attato samanupassati, api ca kho saªkh±ra-vanta½ att±na½ samanupassati, api ca kho attani saªkh±re samanupassati, apica kho saªkh±resu att±na½ samanupassati; api ca kho viññ±ºa½ attato samanu-passati, api ca kho viññ±ºavanta½ att±na½, api ca kho attani viññ±ºa½, api cakho viññ±ºasmi½ att±na½ samanupassati. Y± kho pana s±, bhikkhave, samanu-passan± saªkh±ro so. So pana saªkh±ro ki½nid±no …pe… ki½pabhavo? Avijj±sa-mphassajena, bhikkhave, vedayite phuµµhassa assutavato puthujjanassa uppann±taºh±; tatojo so saªkh±ro. Iti kho, bhikkhave, sopi saªkh±ro anicco saªkhato paµi-ccasamuppanno. S±pi taºh±… s±pi vedan±… sopi phasso (2.0081) … s±pi avijj±anicc± saªkhat± paµiccasamuppann±. Eva½ kho, bhikkhave, j±nato eva½ passatoanantar± ±sav±na½ khayo hoti. “Na heva kho r³pa½ attato samanupassati, na vedana½ attato samanupassati,na sañña½… na saªkh±re… na viññ±ºa½ attato samanupassati; api ca kho eva½-diµµhi hoti– ‘so att± so loko, so pecca bhaviss±mi nicco dhuvo sassato avipariº±ma-dhammo’ti. Y± kho pana s±, bhikkhave, sassatadiµµhi saªkh±ro so. So panasaªkh±ro ki½nid±no …pe… evampi kho, bhikkhave, j±nato eva½ passato ana-ntar± ±sav±na½ khayo hoti. “Na heva kho r³pa½ attato samanupassati, na vedana½ … na sañña½… nasaªkh±re… na viññ±ºa½ attato samanupassati; n±pi eva½diµµhi hoti– ‘so att± soloko, so pecca bhaviss±mi nicco dhuvo sassato avipariº±madhammo’ti. Api cakho eva½diµµhi hoti– ‘no cassa½ no ca me siy± n±bhavissa½ na me bhavissat²’ti.Y± kho pana s±, bhikkhave, ucchedadiµµhi saªkh±ro so. So pana saªkh±ro ki½ni-d±no ki½samudayo ki½j±tiko ki½pabhavo? Avijj±samphassajena, bhikkhave,vedayitena phuµµhassa assutavato puthujjanassa uppann± taºh±; tatojo sosaªkh±ro. Iti kho, bhikkhave, sopi saªkh±ro anicco …pe… evampi kho, bhikkhave,j±nato eva½ passato anantar± ±sav±na½ khayo hoti. “Na heva kho r³pa½ attato samanupassati, na vedana½… na sañña½… nasaªkh±re… na viññ±ºa½ attato samanupassati …pe… na viññ±ºasmi½ attatosamanupassati, n±pi eva½diµµhi hoti– ‘so att± so loko, so pecca bhaviss±mi nicco

Page 63: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

dhuvo sassato avipariº±madhammo’ti; n±pi eva½diµµhi hoti– ‘no cassa½ no ca mesiy± n±bhavissa½ na me bhavissat²’ti; api ca kho kaªkh² hoti vicikicch² aniµµha-ªgato saddhamme. Y± kho pana s±, bhikkhave, kaªkhit± vicikicchit± aniµµhaªga-tat± saddhamme saªkh±ro so. So pana saªkh±ro ki½nid±no ki½samudayo ki½j±-tiko ki½pabhavo? Avijj±samphassajena, bhikkhave, vedayitena phuµµhassa assuta-vato puthujjanassa uppann± taºh±; tatojo so saªkh±ro. Iti kho, bhikkhave, sopisaªkh±ro anicco saªkhato (2.0082) paµiccasamuppanno. S±pi taºh± anicc±saªkhat± paµiccasamuppann±. S±pi vedan± anicc± saªkhat± paµiccasamuppann±.Sopi phasso anicco saªkhato paµiccasamuppanno. S±pi avijj± anicc± saªkhat±paµiccasamuppann±. Eva½ kho, bhikkhave, j±nato eva½ passato anantar± ±sa-v±na½ khayo hot²”ti. Navama½. 10. Puººamasutta½ 82. Eka½ samaya½ bhagav± s±vatthiya½ viharati pubb±r±me mig±ram±tup±-s±de mahat± bhikkhusaªghena saddhi½. Tena kho pana samayena bhagav±tadahuposathe pannarase puºº±ya puººam±ya rattiy± bhikkhusaªghaparivutoajjhok±se nisinno hoti. Atha kho aññataro bhikkhu uµµh±y±san± eka½sa½ uttar±saªga½ karitv± yenabhagav± tenañjali½ paº±metv± bhagavanta½ etadavoca– “puccheyy±ha½,bhante, bhagavanta½ kiñcideva ‚ desa½, sace me bhagav± ok±sa½ karotipañhassa veyy±karaº±y±”ti? “Tena hi tva½, bhikkhu, sake ±sane nis²ditv± pucchayad±kaªkhas²”ti. “Eva½, bhante”ti kho so bhikkhu bhagavato paµissutv± sake±sane nis²ditv± bhagavanta½ etadavoca– “ime nu kho, bhante, pañcup±d±na-kkhandh±, seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho, vedanup±d±nakkhandho, saññu-p±d±nakkhandho, saªkh±rup±d±nakkhandho, viññ±ºup±d±nakkhandho”ti. “Ime kho pana, bhikkhu, pañcup±d±nakkhandh±; seyyathida½– r³pup±d±na-kkhandho …pe… viññ±ºup±d±nakkhandho”ti. “S±dhu, bhante”ti kho so bhikkhubhagavato bh±sita½ abhinanditv± anumoditv± bhagavanta½ uttari½ pañha½apucchi– “Ime kho pana, bhante, pañcup±d±nakkhandh± ki½m³lak±”ti? “Ime kho,bhikkhu, pañcup±d±nakkhandh± chandam³lak±”ti …pe… taññeva nu kho, bhante,up±d±na½ te pañcup±d±nakkhandh± ud±hu aññatra pañcahi up±d±nakkha-ndhehi up±d±nanti? “Na kho, bhikkhu, taññeva up±d±na½ te pañcup±d±na-kkhandh± n±pi aññatra pañcahi up±d±nakkhandhehi up±d±na½, api ca yo tatthachandar±go ta½ tattha up±d±nan”ti. “S±dhu, bhante”ti kho so bhikkhu …pe…uttari½ pañha½ apucchi– “Siy± (2.0083) pana, bhante, pañcup±d±nakkhandhesu chandar±gavemattat±”-ti? “Siy±, bhikkh³”ti bhagav± avoca– “idha, bhikkhu, ekaccassa eva½ hoti– ‘eva½-r³po siya½ an±gatamaddh±na½, eva½vedano siya½ an±gatamaddh±na½, eva½-sañño siya½ an±gatamaddh±na½, eva½saªkh±ro siya½ an±gatamaddh±na½,eva½viññ±ºo siya½ an±gatamaddh±nan’ti. Eva½ kho, bhikkhu, siy± pañcup±d±-

Page 64: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

nakkhandhesu chandar±gavemattat±”ti? “S±dhu, bhante”ti kho so bhikkhu …pe…uttari½ pañha½ apucchi– “Kitt±vat± nu kho, bhante, khandh±na½ khandh±dhivacanan”ti? “Ya½ kiñci,bhikkhu, r³pa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±rika½ v±sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, aya½ vuccati r³pa-kkhandho. Y± k±ci vedan±… y± k±ci saññ± … ye keci saªkh±r±… ya½ kiñciviññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±rika½ v±sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, aya½ vuccati viññ±ºa-kkhandho. Ett±vat± kho, bhikkhu, khandh±na½ khandh±dhivacanan”ti. “S±dhu,bhante”ti kho so bhikkhu …pe… apucchi– “Ko nu kho, bhante, hetu ko paccayo r³pakkhandhassa paññ±pan±ya; ko hetuko paccayo vedan±kkhandhassa paññ±pan±ya; ko hetu ko paccayo saññ±kkha-ndhassa paññ±pan±ya; ko hetu ko paccayo saªkh±rakkhandhassa paññ±pan±ya;ko hetu ko paccayo viññ±ºakkhandhassa paññ±pan±y±”ti? “Catt±ro kho, bhikkhu,mah±bh³t± hetu, catt±ro mah±bh³t± paccayo r³pakkhandhassa paññ±pan±ya.Phasso hetu phasso paccayo vedan±kkhandhassa paññ±pan±ya. Phasso hetuphasso paccayo saññ±kkhandhassa paññ±pan±ya. Phasso hetu, phasso paccayosaªkh±rakkhandhassa paññ±pan±ya. N±mar³pa½ hetu, n±mar³pa½ paccayoviññ±ºakkhandhassa paññ±pan±y±”ti. “S±dhu, bhante”ti kho so bhikkhu …pe…apucchi– “Katha½ nu kho, bhante, sakk±yadiµµhi hot²”ti? “Idha, bhikkhu, assutav± puthu-jjano ariy±na½ adass±v² ariyadhammassa akovido ariyadhamme avin²to, sappuri-s±na½ adass±v² sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avin²to r³pa½attato samanupassati, r³pavanta½ v± att±na½; attani v± r³pa½, r³pasmi½ v±att±na½; vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½… attato samanupassati,viññ±ºavanta½ v± att±na½; attani v± viññ±ºa½, viññ±ºasmi½ (2.0084) v± att±na½.Eva½ kho, bhikkhu, sakk±yadiµµhi hot²”ti. “S±dhu, bhante”ti kho so bhikkhu …pe…apucchi– “Katha½ pana, bhante, sakk±yadiµµhi na hot²”ti? “Idha, bhikkhu, sutav± ariyas±-vako ariy±na½ dass±v² ariyadhammassa kovido ariyadhamme suvin²to, sappuri-s±na½ dass±v² sappurisadhammassa kovido sappurisadhamme suvin²to nar³pa½ attato samanupassati, na r³pavanta½ v± att±na½; na attani v± r³pa½, nar³pasmi½ v± att±na½; na vedana½… na sañña½… na saªkh±re… na viññ±ºa½attato samanupassati, na viññ±ºavanta½ v± att±na½; na attani v± viññ±ºa½, naviññ±ºasmi½ v± att±na½. Eva½ kho, bhikkhu, sakk±yadiµµhi na hot²”ti. “S±dhu,bhante”ti kho so bhikkhu …pe… apucchi– “Ko nu kho, bhante, r³passa ass±do, ko ±d²navo, ki½ nissaraºa½; ko vedan±-ya… ko saññ±ya… ko saªkh±r±na½… ko viññ±ºassa ass±do, ko ±d²navo, ki½nissaraºan”ti? “Ya½ kho, bhikkhu, r³pa½ paµicc uppajjati sukha½ somanassa½–aya½ r³passa ass±do. Ya½ r³pa½ anicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½–aya½ r³passa ±d²navo. Yo r³pasmi½ chandar±gavinayo chandar±gappah±na½–ida½ r³passa nissaraºa½. Ya½ vedana½ paµicca… ya½ sañña½ paµicca… ye

Page 65: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

saªkh±re paµicca… ya½ viññ±ºa½ paµicc uppajjati sukha½ somanassa½– aya½viññ±ºassa ass±do. Ya½ viññ±ºa½ anicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½–aya½ viññ±ºassa ±d²navo. Yo viññ±ºasmi½ chandar±gavinayo chandar±gappa-h±na½– ida½ viññ±ºassa nissaraºan”ti. “S±dhu, bhante”ti kho so bhikkhu bhaga-vato bh±sita½ abhinanditv± anumoditv± bhagavanta½ uttari½ pañha½ apucchi– “Katha½ nu kho, bhante, j±nato, katha½ passato imasmiñca saviññ±ºake k±yebahiddh± ca sabbanimittesu ahaªk±ramamaªk±ram±n±nusay± na hont²”ti? “Ya½kiñci, bhikkhu, r³pa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±-rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, sabba½ r³pa½–‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappa-ññ±ya passati. Y± (2.0085) k±ci vedan±… y± k±ci saññ±… ye keci saªkh±r±…ya½ kiñci viññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±rika½v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, sabba½ viññ±ºa½–‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappa-ññ±ya passati. Eva½ kho, bhikkhu, j±nato eva½ passato imasmiñca saviññ±ºakek±ye bahiddh± ca sabbanimittesu ahaªk±ramamaªk±ram±n±nusay± na hont²”ti. Tena kho pana samayena aññatarassa bhikkhuno eva½ cetaso parivitakko uda-p±di– “iti kira bho r³pa½ anatt±, vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anatt±;anattakat±ni kamm±ni kathamatt±na½ ‚ phusissant²”ti. Atha kho bhagav± tassabhikkhuno cetas± ceto parivitakkamaññ±ya bhikkh³ ±mantesi– “Ýh±na½ kho paneta½, bhikkhave, vijjati ya½ idhekacco moghapuriso avidv±avijj±gato taºh±dhipateyyena cetas± satthus±sana½ atidh±vitabba½ maññeyya.Iti kira, bho, r³pa½ anatt±, vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anatt±. Ana-ttakat±ni kamm±ni kathamatt±na½ phusissant²ti? Paµipucch±vin²t± kho me tumhe,bhikkhave, tatra tatra tesu tesu dhammesu. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante”. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti?“Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½,bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, kalla½ nu ta½ sama-nupassitu½– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”.Tasm±tiha …pe… eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti.

Page 66: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

“Dve khandh± taññeva siya½, adhivacanañca hetun±; sakk±yena duve vutt±, ass±daviññ±ºakena ca; ete dasavidh± vutt±, hoti bhikkhu pucch±y±”ti. dasama½; Khajjan²yavaggo aµµhamo. Tassudd±na½– Ass±do (2.0086) dve samuday±, arahantehi apare dve; s²ho khajjan² piº¹olya½, p±lileyyena puººam±ti. 9. Theravaggo 1. ¾nandasutta½ 83. S±vatthinid±na½. Tatra kho ±yasm± ±nando bhikkh³ ±mantesi– “±vuso,bhikkhave”ti. “¾vuso”ti kho te bhikkh³ ±yasmato ±nandassa paccassosu½.¾yasm± ±nando etadavoca– “Puººo n±ma, ±vuso, ±yasm± mant±ºiputto ‚ amh±ka½ navak±na½ sata½bah³pak±ro hoti. So amhe imin± ov±dena ovadati– ‘up±d±ya, ±vuso ±nanda,asm²ti hoti, no anup±d±ya. Kiñca up±d±ya asm²ti hoti, no anup±d±ya? R³pa½ up±-d±ya asm²ti hoti, no anup±d±ya. Vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½up±d±ya asm²ti hoti, no anup±d±ya’”. “Seyyath±pi, ±vuso ±nanda, itth² v± puriso v± daharo yuv± maº¹anakaj±tiko±d±se v± parisuddhe pariyod±te acche v± udakapatte saka½ mukhanimitta½paccavekkham±no up±d±ya passeyya, no anup±d±ya; evameva kho, ±vuso±nanda, r³pa½ up±d±ya asm²ti hoti, no anup±d±ya. Vedana½… sañña½…saªkh±re… viññ±ºa½ up±d±ya asm²ti hoti, no anup±d±ya. “Ta½ ki½ maññasi, ±vuso ±nanda, ‘r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±’”ti? ‘Anicca½,±vuso’. Vedan±… saññ± … saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±’ti?‘Anicca½, ±vuso’. Tasm±tiha …pe… eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±tipaj±n±t²ti. Puººo n±ma ±vuso ±yasm± mant±ºiputto amh±ka½ navak±na½ sata½bah³pak±ro hoti. So amhe imin± ov±dena (2.0087) ovadati. Idañca pana me ±ya-smato puººassa mant±ºiputtassa dhammadesana½ sutv± dhammo abhisamitoti.Paµhama½. 2. Tissasutta½ 84. S±vatthinid±na½. Tena kho pana samayena ±yasm± tisso bhagavato pitu-cch±putto sambahul±na½ bhikkh³na½ evam±roceti– “api me, ±vuso, madhuraka-j±to viya k±yo; dis±pi me na pakkh±yanti; dhamm±pi ma½ na paµibhanti; thinami-ddhañca ‚ me citta½ pariy±d±ya tiµµhati; anabhirato ca brahmacariya½ car±mi;

Page 67: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

hoti ca me dhammesu vicikicch±”ti. Atha kho sambahul± bhikkh³ yena bhagav± tenupasaªkami½su; upasaªka-mitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di½su. Ekamanta½ nisinn± khote bhikkh³ bhagavanta½ etadavocu½– “±yasm±, bhante, tisso bhagavato pitucch±-putto sambahul±na½ bhikkh³na½ evam±roceti– ‘api me, ±vuso, madhurakaj±toviya k±yo; dis±pi me na pakkh±yanti; dhamm±pi ma½ na paµibhanti; thinami-ddhañca me citta½ pariy±d±ya tiµµhati; anabhirato ca brahmacariya½ car±mi; hotica me dhammesu vicikicch±’”ti. Atha kho bhagav± aññatara½ bhikkhu½ ±mantesi– “ehi tva½, bhikkhu, mamavacanena tissa½ bhikkhu½ ±manteh²”ti. “Eva½, bhante”ti kho so bhikkhu bhaga-vato paµissutv± yen±yasm± tisso tenupasaªkami; upasaªkamitv± ±yasmanta½tissa½ etadavoca– “satth± ta½, ±vuso tissa, ±mantet²”ti. “Evam±vuso”ti kho±yasm± tisso tassa bhikkhuno paµissutv± yena bhagav± tenupasaªkami; upasa-ªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinna½ kho±yasmanta½ tissa½ bhagav± etadavoca– “sacca½ kira tva½, tissa, sambahu-l±na½ bhikkh³na½ evam±rocesi– ‘api me, ±vuso, madhurakaj±to viya k±yo …pe…hoti ca me dhammesu vicikicch±’”ti? “Eva½, bhante”. “Ta½ ki½ maññasi, tissa,r³pe avigatar±gassa avigatacchandassa avigatapemassa avigatapip±sassa aviga-tapari¼±hassa avigatataºhassa, tassa r³passa vipariº±maññath±bh±v± uppajjantisokaparidevadukkhadomanassup±y±s±”ti? “Eva½, bhante”. “S±dhu (2.0088) s±dhu, tissa! Evañheta½, tissa, hoti. Yath± ta½ r³pe avigatar±-gassa… vedan±ya… saññ±ya… saªkh±resu avigatar±gassa …pe… tesa½saªkh±r±na½ vipariº±maññath±bh±v± uppajjanti sokaparidevadukkhadomana-ssup±y±s±”ti? “Eva½, bhante”. “S±dhu s±dhu, tissa! Evañheta½, tissa, hoti. Yath± ta½ viññ±ºe avigatar±gassaavigatacchandassa avigatapemassa avigatapip±sassa avigatapari¼±hassa aviga-tataºhassa, tassa viññ±ºassa vipariº±maññath±bh±v± uppajjanti sokaparidevadu-kkhadomanassup±y±s±”ti? “Eva½, bhante”. “S±dhu s±dhu, tissa! Evañheta½, tissa, hoti. Yath± ta½ viññ±ºe avigatar±gassa.Ta½ ki½ maññasi, tissa, r³pe vigatar±gassa vigatacchandassa vigatapemassavigatapip±sassa vigatapari¼±hassa vigatataºhassa, tassa r³passa vipariº±mañña-th±bh±v± uppajjanti sokaparidevadukkhadomanassup±y±s±”ti? “No heta½,bhante”. “S±dhu s±dhu, tissa! Evañheta½, tissa, hoti. Yath± ta½ r³pe vigatar±gassa…vedan±ya… saññ±ya… saªkh±resu vigatar±gassa… viññ±ºe vigatar±gassa viga-tacchandassa vigatapemassa vigatapip±sassa vigatapari¼±hassa vigatataºhassatassa viññ±ºassa vipariº±maññath±bh±v± uppajjanti sokaparidevadukkhadoma-nassup±y±s±”ti? “No heta½, bhante”. “S±dhu s±dhu, tissa! Evañheta½, tissa, hoti. Yath± ta½ viññ±ºe vigatar±gassa.Ta½ ki½ maññasi, tissa, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”.“Vedan± … saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante”. Tasm±tiha …pe… eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti.

Page 68: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

“Seyyath±pi, tissa, dve puris±– eko puriso amaggakusalo, eko puriso maggaku-salo. Tamena½ so amaggakusalo puriso amu½ maggakusala½ purisa½ magga½puccheyya. So eva½ vadeyya– ‘ehi, bho purisa, aya½ maggo. Tena muhutta½gaccha. Tena muhutta½ gantv± dakkhissasi dvedh±patha½, tattha v±ma½muñcitv± dakkhiºa½ gaºh±hi. Tena muhutta½ gaccha. Tena muhutta½ gantv±dakkhissasi tibba½ vanasaº¹a½. Tena muhutta½ gaccha. Tena muhutta½ gantv±dakkhissasi mahanta½ ninna½ pallala½. Tena muhutta½ gaccha. Tena muhutta½(2.0089) gantv± dakkhissasi sobbha½ pap±ta½. Tena muhutta½ gaccha. Tenamuhutta½ gantv± dakkhissasi sama½ bh³mibh±ga½ ramaº²yan’”ti. “Upam± kho my±ya½, tissa, kat± atthassa viññ±pan±ya. Aya½ cevettha attho–‘puriso amaggakusalo’ti kho, tissa, puthujjanasseta½ adhivacana½. ‘Purisomaggakusalo’ti kho, tissa, tath±gatasseta½ adhivacana½ arahato samm±sambu-ddhassa. ‘Dvedh±patho’ti kho, tissa, vicikicch±yeta½ adhivacana½. ‘V±mo maggo’-ti kho, tissa, aµµhaªgikasseta½ micch±maggassa adhivacana½, seyyathida½–micch±diµµhiy± …pe… micch±sam±dhissa. ‘Dakkhiºo maggo’ti kho, tissa, ariya-sseta½ aµµhaªgikassa maggassa adhivacana½, seyyathida½– samm±diµµhiy±…pe… samm±sam±dhissa. ‘Tibbo vanasaº¹o’ti kho, tissa, avijj±yeta½ adhiva-cana½. ‘Mahanta½ ninna½ pallalan’ti kho, tissa, k±m±nameta½ adhivacana½.‘Sobbho pap±to’ti kho, tissa, kodh³p±y±sasseta½ adhivacana½. ‘Samo bh³mi-bh±go ramaº²yo’ti kho, tissa, nibb±nasseta½ adhivacana½. Abhirama, tissa, abhi-rama, tissa! Ahamov±dena ahamanuggahena ahamanus±saniy±”ti ‚. Idamavoca bhagav±. Attamano ±yasm± tisso bhagavato bh±sita½ abhinand²ti.Dutiya½. 3. Yamakasutta½ 85. Eka½ samaya½ ±yasm± s±riputto s±vatthiya½ viharati jetavane an±thapi-º¹ikassa ±r±me. Tena kho pana samayena yamakassa n±ma bhikkhuno eva-r³pa½ p±paka½ diµµhigata½ uppanna½ hoti– “tath±ha½ bhagavat± dhamma½desita½ ±j±n±mi, yath± kh²º±savo bhikkhu k±yassa bhed± ucchijjati vinassati, nahoti para½ maraº±”ti. Assosu½ kho sambahul± bhikkh³ yamakassa kira n±ma bhikkhuno evar³pa½p±paka½ diµµhigata½ uppanna½ hoti– “tath±ha½ bhagavat± dhamma½ desita½±j±n±mi, yath± kh²º±savo bhikkhu k±yassa bhed± ucchijjati vinassati, na hotipara½ maraº±”ti. Atha kho te bhikkh³ yen±yasm± yamako (2.0090) tenupasaªka-mi½su; upasaªkamitv± ±yasmat± yamakena saddhi½ sammodi½su. Sammoda-n²ya½ katha½ s±raº²ya½ v²tis±retv± ekamanta½ nis²di½su. Ekamanta½ nisinn±kho te bhikkh³ ±yasmanta½ yamaka½ etadavocu½– “Sacca½ kira te, ±vuso yamaka, evar³pa½ p±paka½ diµµhigata½ uppanna½–‘tath±ha½ bhagavat± dhamma½ desita½ ±j±n±mi, yath± kh²º±savo bhikkhuk±yassa bhed± ucchijjati vinassati, na hoti para½ maraº±’”ti? “Eva½ khv±ha½,±vuso, bhagavat± dhamma½ desita½ ±j±n±mi– ‘kh²º±savo bhikkhu k±yassa

Page 69: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

bhed± ucchijjati vinassati, na hoti para½ maraº±’”ti. “M±, ±vuso yamaka, eva½ avaca, m± bhagavanta½ abbh±cikkhi. Na hi s±dhubhagavato abbh±cikkhana½. Na hi bhagav± eva½ vadeyya– ‘kh²º±savo bhikkhuk±yassa bhed± ucchijjati vinassati, na hoti para½ maraº±’”ti. Evampi kho ±yasm±yamako tehi bhikkh³hi vuccam±no tatheva ta½ p±paka½ diµµhigata½ th±mas±par±m±s± abhinivissa voharati– “tath±ha½ bhagavat± dhamma½ desita½ ±j±-n±mi, yath± kh²º±savo bhikkhu k±yassa bhed± ucchijjati vinassati, na hoti para½maraº±”ti. Yato kho te bhikkh³ n±sakkhi½su ±yasmanta½ yamaka½ etasm± p±pak± diµµhi-gat± vivecetu½, atha kho te bhikkh³ uµµh±y±san± yen±yasm± s±riputto tenupasa-ªkami½su; upasaªkamitv± ±yasmanta½ s±riputta½ etadavocu½– “yamakassan±ma, ±vuso s±riputta, bhikkhuno evar³pa½ p±paka½ diµµhigata½ uppanna½–‘tath±ha½ bhagavat± dhamma½ desita½ ±j±n±mi yath± kh²º±savo bhikkhuk±yassa bhed± ucchijjati vinassati, na hoti para½ maraº±’ti. S±dh±yasm± s±ri-putto yena yamako bhikkhu tenupasaªkamatu anukampa½ up±d±y±”ti. Adhiv±-sesi kho ±yasm± s±riputto tuºh²bh±vena. Atha kho ±yasm± s±riputto s±yanhasa-maya½ paµisall±n± vuµµhito yen±yasm± yamako tenupasaªkami; upasaªkamitv±±yasmat± yamakena saddhi½ sammodi …pe… ekamanta½ nisinno kho ±yasm±s±riputto ±yasmanta½ yamaka½ etadavoca– “Sacca½ kira te, ±vuso yamaka, evar³pa½ p±paka½ diµµhigata½ uppanna½–‘tath±ha½ bhagavat± dhamma½ desita½ ±j±n±mi, yath± kh²º±savo bhikkhuk±yassa bhed± ucchijjati vinassati, na hoti para½ maraº±’”ti? “Eva½ (2.0091)khv±ha½, ±vuso, bhagavat± dhamma½ desita½ ±j±n±mi, yath± kh²º±savobhikkhu k±yassa bhed± ucchijjati vinassati, na hoti para½ maraº±”ti. “Ta½ ki½ maññasi, ±vuso yamaka, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,±vuso”. “Vedan± nicc±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½v±”ti? “Anicca½, ±vuso”. Tasm±tiha …pe… eva½ passa½ …pe… n±para½ ittha-tt±y±ti paj±n±t²”ti. “Ta½ ki½ maññasi, ±vuso yamaka, r³pa½ tath±gatoti samanupassas²”ti? “Noheta½, ±vuso” … “vedana½ tath±gatoti samanupassas²”ti? “No heta½, ±vuso”…“sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ tath±gatoti samanupassas²”ti? “No heta½,±vuso”. “Ta½ ki½ maññasi, ±vuso yamaka, r³pasmi½ tath±gatoti samanupassas²”ti?“No heta½, ±vuso”. “Aññatra r³p± tath±gatoti samanupassas²”ti? “No heta½,±vuso”. “Vedan±ya… aññatra vedan±ya …pe… saññ±ya… aññatra saññ±ya…saªkh±resu… aññatra saªkh±rehi… viññ±ºasmi½ tath±gatoti samanupassas²”ti?“No heta½, ±vuso”. “Aññatra viññ±º± tath±gatoti samanupassas²”ti? “No heta½,±vuso”. “Ta½ ki½ maññasi, ±vuso yamaka, r³pa½… vedana½… sañña½… saªkh±re…viññ±ºa½ tath±gatoti samanupassas²”ti? “No heta½, ±vuso”. “Ta½ ki½ maññasi, ±vuso yamaka, aya½ so ar³p²… avedano… asaññ²… asa-ªkh±ro… aviññ±ºo tath±gatoti samanupassas²”ti? “No heta½, ±vuso”. “Ettha ca te,

Page 70: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

±vuso yamaka, diµµheva dhamme saccato thetato ‚ tath±gate anupalabbhiya-m±ne ‚, kalla½ nu te ta½ veyy±karaºa½– ‘tath±ha½ bhagavat± dhamma½desita½ ±j±n±mi, yath± kh²º±savo bhikkhu k±yassa bhed± ucchijjati vinassati, nahoti para½ maraº±’”ti? “Ahu kho me ta½, ±vuso s±riputta, pubbe aviddasuno p±paka½ diµµhigata½;idañca pan±yasmato s±riputtassa dhammadesana½ sutv± tañceva p±paka½diµµhigata½ pah²na½, dhammo ca me abhisamito”ti. “Sace (2.0092) ta½, ±vuso yamaka, eva½ puccheyyu½– ‘yo so, ±vuso yamaka,bhikkhu araha½ kh²º±savo so k±yassa bhed± para½ maraº± ki½ hot²’ti? Eva½puµµho tva½, ±vuso yamaka, kinti by±kareyy±s²”ti? “Sace ma½, ±vuso, eva½puccheyyu½– ‘yo so, ±vuso yamaka, bhikkhu araha½ kh²º±savo so k±yassabhed± para½ maraº± ki½ hot²’ti? Eva½ puµµhoha½, ±vuso, eva½ by±kareyya½–‘r³pa½ kho, ±vuso, anicca½. Yadanicca½ ta½ dukkha½; ya½ dukkha½ ta½niruddha½ tadatthaªgata½. Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anicca½.Yadanicca½ ta½ dukkha½; ya½ dukkha½ ta½ niruddha½ tadatthaªgatan’ti. Eva½puµµhoha½

Page 71: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

, ±vuso, eva½ by±kareyyan”ti. “S±dhu s±dhu, ±vuso yamaka! Tena h±vuso, yamaka, upama½ te kariss±mi eta-sseva atthassa bhiyyosomatt±ya ñ±º±ya. Seyyath±pi, ±vuso yamaka, gahapati v±gahapatiputto v± a¹¹ho mahaddhano mah±bhogo; so ca ±rakkhasampanno.Tassa kocideva puriso uppajjeyya anatthak±mo ahitak±mo ayogakkhemak±moj²vit± voropetuk±mo. Tassa evamassa– ‘aya½ kho gahapati v± gahapatiputto v±a¹¹ho mahaddhano mah±bhogo; so ca ±rakkhasampanno; n±ya½ ‚ sukaropasayha j²vit± voropetu½. Ya½n³n±ha½ anupakhajja j²vit± voropeyyan’ti. So ta½gahapati½ v± gahapatiputta½ v± upasaªkamitv± eva½ vadeyya– ‘upaµµhaheyya½ta½, bhante’ti. Tamena½ so gahapati v± gahapatiputto v± upaµµh±peyya. So upa-µµhaheyya pubbuµµh±y² pacch±nip±t² ki½k±rapaµiss±v² man±pac±r² piyav±d². Tassaso gahapati v± gahapatiputto v± mittatopi na½ saddaheyya ‚; suhajjatopi na½saddaheyya; tasmiñca viss±sa½ ±pajjeyya. Yad± kho, ±vuso, tassa purisassa eva-massa– ‘sa½vissattho kho my±ya½ gahapati v± gahapatiputto v±’ti, atha na½rahogata½ viditv± tiºhena satthena j²vit± voropeyya. “Ta½ ki½ maññasi, ±vuso yamaka, yad± hi so puriso amu½ gahapati½ v± gaha-patiputta½ v± upasaªkamitv± eva½ ±ha– ‘upaµµhaheyya½ ta½, bhante’ti, tad±pi sovadhakova. Vadhakañca pana santa½ na aññ±si– ‘vadhako me’ti. Yad±pi so upa-µµhahati pubbuµµh±y² pacch±nip±t² ki½k±rapaµiss±v² man±pac±r² piyav±d², tad±piso vadhakova. Vadhakañca pana santa½ (2.0093) na aññ±si– ‘vadhako me’ti.Yad±pi na½ rahogata½ viditv± tiºhena satthena j²vit± voropeti, tad±pi so vadha-kova. Vadhakañca pana santa½ na aññ±si– ‘vadhako me’”ti. “Evam±vuso”ti. “Eva-meva kho, ±vuso, assutav± puthujjano ariy±na½ adass±v² ariyadhammassa ako-vido ariyadhamme avin²to, sappuris±na½ adass±v² sappurisadhammassa akovidosappurisadhamme avin²to r³pa½ attato samanupassati, r³pavanta½ v± att±na½;attani v± r³pa½, r³pasmi½ v± att±na½. Vedana½… sañña½… saªkh±re…viññ±ºa½ attato samanupassati, viññ±ºavanta½ v± att±na½; attani v± viññ±ºa½,viññ±ºasmi½ v± att±na½”. “So anicca½ r³pa½ ‘anicca½ r³pan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Anicca½vedana½ ‘anicc± vedan±’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Anicca½ sañña½ ‘anicc±saññ±’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Anicce saªkh±re ‘anicc± saªkh±r±’ti yath±-bh³ta½ nappaj±n±ti. Anicca½ viññ±ºa½ ‘anicca½ viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ nappa-j±n±ti. “Dukkha½ r³pa½ ‘dukkha½ r³pan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Dukkha½ veda-na½… dukkha½ sañña½… dukkhe saªkh±re… dukkha½ viññ±ºa½ ‘dukkha½viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. “Anatta½ r³pa½ ‘anatt± r³pan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Anatta½ vedana½…anatta½ sañña½… anatte saªkh±re… anatta½ viññ±ºa½ ‘anatta½ viññ±ºan’tiyath±bh³ta½ nappaj±n±ti. “Saªkhata½ r³pa½ ‘saªkhata½ r³pan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Saªkhata½vedana½… saªkhata½ sañña½… saªkhate saªkh±re… saªkhata½ viññ±ºa½‘saªkhata½ viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti.

Page 72: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

“Vadhaka½ r³pa½ ‘vadhaka½ r³pan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Vadhaka½vedana½ ‘vadhak± vedan±’ti… vadhaka½ sañña½ ‘vadhak± saññ±’ti… vadhakesaªkh±re ‘vadhak± saªkh±r±’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Vadhaka½ viññ±ºa½‘vadhaka½ viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. “So r³pa½ upeti up±diyati adhiµµh±ti ‘att± me’ti. Vedana½… sañña½… saªkh±-re… viññ±ºa½ upeti up±diyati adhiµµh±ti ‘att± me’ti. Tassime pañcup±d±na-kkhandh± upet± up±dinn± d²gharatta½ ahit±ya dukkh±ya sa½vattanti. “Sutav± (2.0094) ca kho, ±vuso, ariyas±vako ariy±na½ dass±v² …pe… sappuri-sadhamme suvin²to na r³pa½ attato samanupassati, na r³pavanta½ att±na½; naattani r³pa½, na r³pasmi½ att±na½. Na vedana½… na sañña½… na saªkh±re…na viññ±ºa½ attato samanupassati, na viññ±ºavanta½ att±na½; na attaniviññ±ºa½, na viññ±ºasmi½ att±na½. “So anicca½ r³pa½ ‘anicca½ r³pan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. Anicca½ vedana½… anicca½ sañña½… anicce saªkh±re … anicca½ viññ±ºa½ ‘anicca½ viññ±ºan’-ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. “Dukkha½ r³pa½ ‘dukkha½ r³pan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. Dukkha½ veda-na½… dukkha½ sañña½… dukkhe saªkh±re… dukkha½ viññ±ºa½ ‘dukkha½viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. “Anatta½ r³pa½ ‘anatt± r³pan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. Anatta½ vedana½…anatta½ sañña½… anatte saªkh±re… anatta½ viññ±ºa½ ‘anatt± viññ±ºan’tiyath±bh³ta½ paj±n±ti. “Saªkhata½ r³pa½ ‘saªkhata½ r³pan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. Saªkhata½vedana½… saªkhata½ sañña½… saªkhate saªkh±re… saªkhata½ viññ±ºa½‘saªkhata½ viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. “Vadhaka½ r³pa½ ‘vadhaka½ r³pan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. Vadhaka½ veda-na½… vadhaka½ sañña½… vadhake saªkh±re “vadhak± saªkh±r±”ti yath±-bh³ta½ paj±n±ti. Vadhaka½ viññ±ºa½ ‘vadhaka½ viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ paj±-n±ti. “So r³pa½ na upeti, na up±diyati, n±dhiµµh±ti– ‘att± me’ti. Vedana½… sañña½…saªkh±re… viññ±ºa½ na upeti, na up±diyati, n±dhiµµh±ti– ‘att± me’ti. Tassimepañcup±d±nakkhandh± anupet± anup±dinn± d²gharatta½ hit±ya sukh±ya sa½va-ttant²”ti. “Evameta½, ±vuso s±riputta, hoti yesa½ ±yasmant±na½ t±dis± sabrahma-c±rino anukampak± atthak±m± ov±dak± anus±sak±. Idañca pana me ±yasmatos±riputtassa dhammadesana½ sutv± anup±d±ya ±savehi citta½ vimuttan”ti.Tatiya½. 4. Anur±dhasutta½ 86. Eva½ me suta½– eka½ samaya½ bhagav± ves±liya½ viharati mah±vanek³µ±g±ras±l±ya½. Tena kho pana samayena ±yasm± anur±dho bhagavato avi-d³re (2.0095) araññakuµik±ya½ viharati. Atha kho sambahul± aññatitthiy± paribb±-jak± yena ±yasm± anur±dho tenupasaªkami½su; upasaªkamitv± ±yasmat± anur±-

Page 73: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

dhena saddhi½ sammodi½su. Sammodan²ya½ katha½ s±raº²ya½ v²tis±retv± eka-manta½ nis²di½su. Ekamanta½ nisinn± kho te aññatitthiy± paribb±jak± ±ya-smanta½ anur±dha½ etadavocu½– “yo so, ±vuso anur±dha, tath±gato uttamapu-riso paramapuriso paramapattipatto, ta½ tath±gato imesu cat³su µh±nesu paññ±-payam±no paññ±peti– ‘hoti tath±gato para½ maraº±’ti v±, ‘na hoti tath±gato para½maraº±’ti v±, ‘hoti ca na ca hoti tath±gato para½ maraº±’ti v±, ‘neva hoti na nahoti tath±gato para½ maraº±’ti v±”ti? Eva½ vutte, ±yasm± anur±dho te aññatitthiye paribb±jake etadavoca– “yo so±vuso tath±gato uttamapuriso paramapuriso paramapattipatto ta½ tath±gatoaññatra imehi cat³hi µh±nehi paññ±payam±no paññ±peti– ‘hoti tath±gato para½maraº±’ti v±, ‘na hoti tath±gato para½ maraº±’ti v±, ‘hoti ca na ca hoti tath±gatopara½ maraº±’ti v±, ‘neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraº±’ti v±”ti. Eva½vutte, aññatitthiy± paribb±jak± ±yasmanta½ anur±dha½ etadavocu½– “so c±ya½bhikkhu navo bhavissati acirapabbajito, thero v± pana b±lo abyatto”ti. Atha khoaññatitthiy± paribb±jak± ±yasmanta½ anur±dha½ navav±dena ca b±lav±dena caapas±detv± uµµh±y±san± pakkami½su. Atha kho ±yasmato anur±dhassa acirapakkantesu tesu aññatitthiyesu paribb±ja-kesu etadahosi– “sace kho ma½ te aññatitthiy± paribb±jak± uttari½ pañha½puccheyyu½. Katha½ by±karam±no nu khv±ha½ tesa½ aññatitthiy±na½ paribb±-jak±na½ vuttav±d² ceva bhagavato assa½, na ca bhagavanta½ abh³tena abbh±-cikkheyya½, dhammassa c±nudhamma½ by±kareyya½, na ca koci sahadha-mmiko v±d±nuv±do g±rayha½ µh±na½ ±gaccheyy±”ti? Atha kho ±yasm± anur±dho yena bhagav± tenupasaªkami; upasaªkamitv±…pe… ekamanta½ nisinno kho ±yasm± anur±dho bhagavanta½ etadavoca–“idh±ha½, bhante, bhagavato avid³re araññakuµik±ya½ vihar±mi. Atha kho,bhante, sambahul± aññatitthiy± paribb±jak± yen±ha½ tenupasaªkami½su (2.0096)…pe… ma½ etadavocu½– ‘yo so, ±vuso anur±dha, tath±gato uttamapuriso para-mapuriso paramapattipatto ta½ tath±gato imesu cat³su µh±nesu paññ±payam±nopaññ±peti– hoti tath±gato para½ maraº±ti v±, na hoti… hoti ca na ca hoti, nevahoti na na hoti tath±gato para½ maraº±ti v±’”ti? Eva½ vutt±ha½, bhante, te aññatitthiye paribb±jake etadavoca½– “yo so, ±vuso,tath±gato uttamapuriso paramapuriso paramapattipatto, ta½ tath±gato aññatraimehi cat³hi µh±nehi paññ±payam±no paññ±peti– ‘hoti tath±gato para½ maraº±’tiv± …pe… ‘neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraº±’ti v±ti. Eva½ vutte,bhante, te aññatitthiy± paribb±jak± ma½ etadavocu½– ‘so c±ya½ bhikkhu na vobhavissati acirapabbajito thero v± pana b±lo abyatto’ti. Atha kho ma½, bhante, teaññatitthiy± paribb±jak± navav±dena b±lav±dena ca apas±detv± uµµh±y±san±pakkami½su”. “Tassa mayha½, bhante, acirapakkantesu tesu aññatitthiyesu paribb±jakesuetadahosi– ‘sace kho ma½ te aññatitthiy± paribb±jak± uttari½ pañha½puccheyyu½. Katha½ by±karam±no nu khv±ha½ tesa½ aññatitthiy±na½ paribb±-jak±na½ vuttav±d² ceva bhagavato assa½, na ca bhagavanta½ abh³tena abbh±-

Page 74: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

cikkheyya½, dhammassa c±nudhamma½ by±kareyya½, na ca koci sahadha-mmiko v±d±nuv±do g±rayha½ µh±na½ ±gaccheyy±’”ti? “Ta½ ki½ maññasi, anur±dha, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½ kalla½ nu ta½ samanupa-ssitu½– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”. “Veda-n±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½ bhante …”-pe… tasm±tiha …pe… eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±ti”. “Ta½ ki½ maññasi, anur±dha, r³pa½ tath±gatoti samanupassas²”ti? “No heta½,bhante”. “Vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ tath±gatoti samanupassa-s²”ti? “No heta½, bhante”. “Ta½ (2.0097) ki½ maññasi, anur±dha, r³pasmi½ tath±gatoti samanupassa-s²”ti? “No heta½, bhante”. “Aññatra r³p± tath±gatoti samanupassas²”ti? “No heta½,bhante”. “Vedan±ya …pe… aññatra vedan±ya …pe… saññ±ya… aññatra saññ±-ya… saªkh±resu… aññatra saªkh±rehi… viññ±ºasmi½… aññatra viññ±º± tath±-gatoti samanupassas²”ti? “No heta½, bhante”. “Ta½ ki½ maññasi, anur±dha, r³pa½… vedan±… saññ±… saªkh±r±…viññ±ºa½ tath±gatoti samanupassas²”ti? “No heta½, bhante”. “Ta½ ki½ maññasi, anur±dha, aya½ so ar³p² avedano asaññ² asaªkh±ro avi-ññ±ºo tath±gatoti samanupassas²”ti? “No heta½, bhante”. “Ettha ca te, anur±dha, diµµheva dhamme saccato thetato tath±gate anupala-bbhiyam±ne kalla½ nu te ta½ veyy±karaºa½– ‘yo so, ±vuso, tath±gato uttamapu-riso paramapuriso paramapattipatto ta½ tath±gato aññatra imehi cat³hi µh±nehipaññ±payam±no paññ±peti– hoti tath±gato para½ maraº±ti v±… neva hoti na nahoti tath±gato para½ maraº±ti v±’”ti? “No heta½, bhante”. “S±dhu s±dhu, anur±dha! Pubbe c±ha½, anur±dha, etarahi ca dukkhañcevapaññapemi, dukkhassa ca nirodhan”ti. Catuttha½. 5. Vakkalisutta½ 87. Eka½ samaya½ bhagav± r±jagahe viharati ve¼uvane kalandakaniv±pe.Tena kho pana samayena ±yasm± vakkali kumbhak±ranivesane viharati ±b±-dhiko dukkhito b±¼hagil±no. Atha kho ±yasm± vakkali upaµµh±ke ±mantesi– “ethatumhe, ±vuso, yena bhagav± tenupasaªkamatha; upasaªkamitv± mama vaca-nena bhagavato p±de siras± vandatha– ‘vakkali, bhante, bhikkhu ±b±dhikodukkhito b±¼hagil±no, so bhagavato p±de siras± vandat²’ti. Evañca vadetha–‘s±dhu kira, bhante, bhagav± yena vakkali bhikkhu tenupasaªkamatu; anukampa½up±d±y±’”ti. “Evam±vuso”ti kho te bhikkh³ ±yasmato vakkalissa paµissutv± yena (2.0bhagav± tenupasaªkami½su; upasaªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± eka-manta½ nis²di½su. Ekamanta½ nisinn± kho te bhikkh³ bhagavanta½ etadavocu½–“vakkali, bhante, bhikkhu ±b±dhiko dukkhito b±¼hagil±no, so bhagavato p±desiras± vandati; evañca pana vadeti– ‘s±dhu kira, bhante, bhagav± yena vakkali

Page 75: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

bhikkhu tenupasaªkamatu; anukampa½ up±d±y±’”ti. Adhiv±sesi bhagav± tuºh²-bh±vena. Atha kho bhagav± niv±setv± pattac²varam±d±ya yen±yasm± vakkali tenupasa-ªkami. Addas± kho ±yasm± vakkali bhagavanta½ d³ratova ±gacchanta½.Disv±na mañcake samadhosi ‚. Atha kho bhagav± ±yasmanta½ vakkali½ etada-voca– “ala½, vakkali, m± tva½ mañcake samadhosi. Santim±ni ±san±ni pañña-tt±ni; tatth±ha½ nis²diss±m²”ti. Nis²di bhagav± paññatte ±sane. Nisajja khobhagav± ±yasmanta½ vakkali½ etadavoca– “kacci te, vakkali, khaman²ya½, kacciy±pan²ya½, kacci dukkh± vedan± paµikkamanti, no abhikkamanti; paµikkamos±na½paññ±yati, no abhikkamo”ti? “Na me, bhante, khaman²ya½, na y±pan²ya½; b±¼h±me dukkh± vedan± abhikkamanti, no paµikkamanti; abhikkamos±na½ paññ±yati,no paµikkamo”ti. “Kacci te, vakkali, na kiñci kukkucca½, na koci vippaµis±ro”ti?“Taggha me, bhante, anappaka½ kukkucca½, anappako vippaµis±ro”ti. “Kaccipana ta½, vakkali, att± s²lato na upavadat²”ti? “Na kho ma½, bhante, att± s²latoupavadat²”ti. “No ce kira ta½, vakkali, att± s²lato upavadati; atha kiñca tekukkucca½ ko ca vippaµis±ro”ti? “Cirapaµik±ha½, bhante, bhagavanta½ dassa-n±ya upasaªkamituk±mo, natthi ca me k±yasmi½ t±vatik± balamatt±, y±vat±ha½ ‚bhagavanta½ dassan±ya upasaªkameyyan”ti. “Ala½, vakkali, ki½ te imin± p³tik±yena diµµhena? Yo kho, vakkali, dhamma½passati so ma½ passati; yo ma½ passati so dhamma½ passati. Dhammañhi,vakkali, passanto ma½ passati; ma½ passanto dhamma½ passati. “Ta½ ki½ maññasi, vakkali, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”.“Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½

Page 76: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, kalla½ (2.0099) nu ta½ samanupa-ssitu½– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”. “Veda-n±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante…”pe… eso me att±ti? “No heta½, bhante”. “Tasm±tiha …pe… eva½ passa½…pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Atha kho bhagav± ±yasmanta½ vakkali½ imin± ov±dena ovaditv± uµµh±y±san±yena gijjhak³µo pabbato tena pakk±mi. Atha kho ±yasm± vakkali acirapakka-ntassa bhagavato upaµµh±ke ±mantesi– “etha ma½, ±vuso, mañcaka½ ±ropetv±yena isigilipassa½ k±¼asil± tenupasaªkamatha. Kathañhi n±ma m±diso antara-ghare k±la½ kattabba½ maññeyy±”ti? “Evam±vuso”ti kho te bhikkh³ ±yasmatovakkalissa paµissutv± ±yasmanta½ vakkali½ mañcaka½ ±ropetv± yena isigili-passa½ k±¼asil± tenupasaªkami½su. Atha kho bhagav± tañca ratti½ tañca div±va-sesa½ gijjhak³µe pabbate vih±si. Atha kho dve devat±yo abhikkant±ya rattiy±abhikkantavaºº± kevalakappa½ gijjhak³µa½ obh±setv± yena bhagav± tenupasa-ªkami½su …pe… ekamanta½ aµµha½su. Ekamanta½ µhit± kho ek± devat± bhaga-vanta½ etadavoca– “vakkali, bhante, bhikkhu vimokkh±ya cetet²”ti. Apar± devat±bhagavanta½ etadavoca– “so hi n³na, bhante, suvimutto vimuccissat²”ti. Idama-vocu½ t± devat±yo. Ida½ vatv± bhagavanta½ abhiv±detv± padakkhiºa½ katv±tatthevantaradh±yi½su. Atha kho bhagav± tass± rattiy± accayena bhikkh³ ±mantesi– “etha tumhe,bhikkhave, yena vakkali bhikkhu tenupasaªkamatha; upasaªkamitv± vakkali½bhikkhu½ eva½ vadetha– “‘Suº±vuso tva½, vakkali, bhagavato vacana½ dvinnañca devat±na½. Ima½,±vuso, ratti½ dve devat±yo abhikkant±ya rattiy± abhikkantavaºº± kevalakappa½gijjhak³µa½ obh±setv± yena bhagav± tenupasaªkami½su; upasaªkamitv± bhaga-vanta½ abhiv±detv± ekamanta½ aµµha½su. Ekamanta½ µhit± kho, ±vuso, ek±devat± bhagavanta½ etadavoca– vakkali, bhante, bhikkhu vimokkh±ya cetet²ti.Apar± devat± bhagavanta½ etadavoca– so hi n³na, bhante, suvimutto vimuccissa-t²ti. Bhagav± ca ta½, ±vuso vakkali, evam±ha– m± bh±yi, vakkali; m± bh±yi,vakkali! Ap±paka½ te maraºa½ bhavissati, ap±pik± k±lakiriy±’”ti. “Eva½, bhante”-ti kho te (2.0100) bhikkh³ bhagavato paµissutv± yen±yasm± vakkali tenupasaªka-mi½su; upasaªkamitv± ±yasmanta½ vakkali½ etadavocu½– “suº±vuso vakkali,bhagavato vacana½ dvinnañca devat±nan”ti. Atha kho ±yasm± vakkali upaµµh±ke ±mantesi– “etha ma½, ±vuso, mañcak± oro-petha. Kathañhi n±ma m±diso ucce ±sane nis²ditv± tassa bhagavato s±sana½sotabba½ maññeyy±”ti! “Evam±vuso”ti kho te bhikkh³ ±yasmato vakkalissa paµi-ssutv± ±yasmanta½ vakkali½ mañcak± oropesu½. “Ima½, ±vuso, ratti½ dve deva-t±yo abhikkant±ya rattiy± …pe… ekamanta½ aµµha½su. Ekamanta½ µhit± kho,±vuso, ek± devat± bhagavanta½ etadavoca– ‘vakkali, bhante, bhikkhu vimo-kkh±ya cetet²’ti. Apar± devat± bhagavanta½ etadavoca– ‘so hi n³na, bhante, suvi-mutto vimuccissat²’ti. Bhagav± ca ta½, ±vuso vakkali, evam±ha– ‘m± bh±yi,vakkali; m± bh±yi, vakkali! Ap±paka½ te maraºa½ bhavissati, ap±pik± k±lakiriy±’”-

Page 77: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

ti. “Tena h±vuso, mama vacanena bhagavato p±de siras± vandatha– ‘vakkali,bhante, bhikkhu ±b±dhiko dukkhito b±¼hagil±no. So bhagavato p±de siras± vanda-t²’ti. Evañca vadetha– ‘r³pa½ anicca½. T±ha½, bhante, na kaªkh±mi. Yadanicca½ta½ dukkhanti na vicikicch±mi. Yadanicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½,natthi me tattha chando v± r±go v± pema½ v±ti na vicikicch±mi. Vedan± anicc±.T±ha½, bhante, na kaªkh±mi. Yadanicca½ ta½ dukkhanti na vicikicch±mi. Yada-nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, natthi me tattha chando v± r±go v±pema½ v±ti na vicikicch±mi. Saññ±… saªkh±r± anicc±. T±ha½, bhante, nakaªkh±mi. Yadanicca½ ta½ dukkhanti na vicikicch±mi. Yadanicca½ dukkha½vipariº±madhamma½, natthi me tattha chando v± r±go v± pema½ v±ti na viciki-cch±mi. Viññ±ºa½ anicca½. T±ha½, bhante, na kaªkh±mi. Yadanicca½ ta½dukkhanti na vicikicch±mi. Yadanicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, natthi metattha chando v± r±go v± pema½ v±ti na vicikicch±m²’”ti. “Evam±vuso”ti kho tebhikkh³ ±yasmato vakkalissa paµissutv± pakkami½su. Atha kho ±yasm± vakkaliacirapakkantesu tesu bhikkh³su sattha½ ±haresi. Atha kho te bhikkh³ yena bhagav± tenupasaªkami½su; upasaªkamitv± eka-manta½ nis²di½su. Ekamanta½ nisinn± kho te bhikkh³ bhagavanta½ etadavocu½–“vakkali, bhante, bhikkhu ±b±dhiko dukkhito b±¼hagil±no; so bhagavato (2.0101)p±de siras± vandati; evañca vadeti– ‘r³pa½ anicca½. T±ha½, bhante, nakaªkh±mi. Yadanicca½ ta½ dukkhanti na vicikicch±mi. Yadanicca½ dukkha½vipariº±madhamma½, natthi me tattha chando v± r±go v± pema½ v±ti na viciki-cch±mi. Vedan±… saññ±… saªkh±r± … viññ±ºa½ anicca½. T±ha½, bhante, nakaªkh±mi. Yadanicca½ ta½ dukkhanti na vicikicch±mi. Yadanicca½ dukkha½vipariº±madhamma½, natthi me tattha chando v± r±go v± pema½ v±ti na viciki-cch±m²’”ti. Atha kho bhagav± bhikkh³ ±mantesi– “±y±ma, bhikkhave, yena isigilipassa½k±¼asil± tenupasaªkamiss±ma; yattha vakkalin± kulaputtena sattham±haritan”ti.“Eva½, bhante”ti kho te bhikkh³ bhagavato paccassosu½. Atha kho bhagav±sambahulehi bhikkh³hi saddhi½ yena isigilipassa½ k±¼asil± tenupasaªkami.Addas± kho bhagav± ±yasmanta½ vakkali½ d³ratova mañcake vivattakkhandha½sem±na½. Tena kho pana samayena dh³m±yitatta½ timir±yitatta½ gacchateva purima½disa½, gacchati pacchima½ disa½, gacchati uttara½ disa½, gacchati dakkhiºa½disa½, gacchati uddha½ disa½, gacchati adho disa½, gacchati anudisa½. Athakho bhagav± bhikkh³ ±mantesi– “passatha no tumhe, bhikkhave, eta½ dh³m±yi-tatta½ timir±yitatta½ gacchateva purima½ disa½ …pe… gacchati anudisan”ti.“Eva½, bhante”. “Eso kho, bhikkhave, m±ro p±pim± vakkalissa kulaputtassaviññ±ºa½ samanvesati ‚– ‘kattha vakkalissa kulaputtassa viññ±ºa½ patiµµhitan’ti?Appatiµµhitena ca, bhikkhave, viññ±ºena vakkali kulaputto parinibbuto”ti.Pañcama½. 6. Assajisutta½

Page 78: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

88. Eka½ samaya½ bhagav± r±jagahe viharati ve¼uvane kalandakaniv±pe.Tena kho pana samayena ±yasm± assaji kassapak±r±me viharati ±b±dhikodukkhito b±¼hagil±no. Atha kho ±yasm± assaji upaµµh±ke ±mantesi– “etha tumhe,±vuso, yena bhagav± tenupasaªkamatha; upasaªkamitv± mama vacanena bhaga-vato p±de siras± vandatha– ‘assaji, bhante, bhikkhu ±b±dhiko dukkhito b±¼hagi-l±no. So bhagavato p±de siras± vandat²’ti. Evañca vadetha– ‘s±dhu kira, bhante,bhagav± (2.0102) yena assaji bhikkhu tenupasaªkamatu anukampa½ up±d±-y±’”ti. “Evam±vuso”ti kho te bhikkh³ ±yasmato assajissa paµissutv± yena bhagav±tenupasaªkami½su; upasaªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²-di½su. Ekamanta½ nisinn± kho te bhikkh³ bhagavanta½ etadavocu½– “assaji,bhante, bhikkhu ±b±dhiko …pe… s±dhu kira, bhante, bhagav± yena assajibhikkhu tenupasaªkamatu anukampa½ up±d±y±”ti. Adhiv±sesi bhagav± tuºh²bh±-vena. Atha kho bhagav± s±yanhasamaya½ paµisall±n± vuµµhito yen±yasm± assajitenupasaªkami. Addas± kho ±yasm± assaji bhagavanta½ d³ratova ±gacchanta½.Disv±na mañcake samadhosi. Atha kho bhagav± ±yasmanta½ assaji½ ‚ etada-voca– “ala½, assaji, m± tva½ mañcake samadhosi. Santim±ni ±san±ni paññatt±ni,tatth±ha½ nis²diss±m²”ti. Nis²di bhagav± paññatte ±sane. Nisajja kho bhagav± ±ya-smanta½ assaji½ etadavoca– “kacci te, assaji, khaman²ya½, kacci y±pan²ya½…pe… paµikkamos±na½ paññ±yati no abhikkamo”ti? “Na me, bhante, khaman²ya½ …pe… abhikkamos±na½ paññ±yati no paµikka-mo”ti. “Kacci te, assaji, na kiñci kukkucca½ na koci vippaµis±ro”ti? “Taggha me,bhante, anappaka½ kukkucca½ anappako vippaµis±ro”ti. “Kacci pana ta½, assaji,att± s²lato na upavadat²”ti? “Na kho ma½, bhante, att± s²lato upavadat²”ti. “No cekira ta½, assaji, att± s²lato upavadati, atha kiñca te kukkucca½ ko ca vippaµis±-ro”ti? “Pubbe khv±ha½, bhante, gelaññe passambhetv± passambhetv± k±yasa-ªkh±re vihar±mi, soha½ sam±dhi½ nappaµilabh±mi. Tassa mayha½, bhante, ta½sam±dhi½ appaµilabhato eva½ hoti– ‘no cass±ha½ parih±y±m²’”ti. “Ye te, assaji,samaºabr±hmaº± sam±dhis±rak± sam±dhis±maññ± tesa½ ta½ sam±dhi½ appa-µilabhata½ eva½ hoti– ‘no cassu maya½ parih±y±m±’”ti. “Ta½ ki½ maññasi, assaji, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante …”-pe… viññ±ºa½ …pe… tasm±tiha …pe… eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±-y±ti paj±n±t²ti. So sukha½ ce vedana½ vedayati ‚, s± ‘anicc±’ti paj±n±ti. ‘Anajjho-sit±’ti (2.0103) paj±n±ti. ‘Anabhinandit±’ti paj±n±ti. Dukkha½ ce vedana½ veda-yati, s± ‘anicc±’ti paj±n±ti. ‘Anajjhosit±’ti paj±n±ti. ‘Anabhinandit±’ti paj±n±ti. Adu-kkhamasukha½ ce vedana½ vedayati, s± ‘anicc±’ti paj±n±ti …pe… ‘anabhinandi-t±’ti paj±n±ti. So sukha½ ce vedana½ vedayati, visa½yutto na½ vedayati;dukkha½ ce vedana½ vedayati, visa½yutto na½ vedayati; adukkhamasukha½ cevedana½ vedayati, visa½yutto na½ vedayati. So k±yapariyantika½ ce vedana½vedayam±no ‘k±yapariyantika½ vedana½ veday±m²’ti paj±n±ti. J²vitapariyantika½ce vedana½ vedayam±n±-e ‘j²vitapariyantika½ vedana½ veday±m²’ti paj±n±ti.

Page 79: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

‘K±yassa bhed± uddha½ j²vitapariy±d±n± idheva sabbavedayit±ni anabhinandi-t±ni s²t²bhavissant²’ti paj±n±ti. “Seyyath±pi, assaji, telañca paµicca, vaµµiñca paµicca, telappad²po jh±yeyya;tasseva telassa ca vaµµiy± ca pariy±d±n± an±h±ro nibb±yeyya. Evameva kho,assaji, bhikkhu k±yapariyantika½ vedana½ vedayam±no ‘k±yapariyantika½vedana½ veday±m²’ti paj±n±ti. J²vitapariyantika½ vedana½ vedayam±no ‘j²vitapa-riyantika½ vedana½ veday±m²’ti paj±n±ti. ‘K±yassa bhed± uddha½ j²vitapariy±-d±n± idheva sabbavedayit±ni anabhinandit±ni s²t²bhavissant²’ti paj±n±t²”ti.Chaµµha½. 7. Khemakasutta½ 89. Eka½ samaya½ sambahul± ther± bhikkh³ kosambiya½ viharanti ghosit±-r±me. Tena kho pana samayena ±yasm± khemako badarik±r±me viharati ±b±-dhiko dukkhito b±¼hagil±no. Atha kho ther± bhikkh³ s±yanhasamaya½ paµisall±n±vuµµhit± ±yasmanta½ d±saka½ ±mantesu½– “ehi tva½, ±vuso d±saka, yenakhemako bhikkhu tenupasaªkama; upasaªkamitv± khemaka½ bhikkhu½ eva½vadehi– ‘ther± ta½, ±vuso khemaka, evam±ha½su– kacci te, ±vuso, khaman²ya½,kacci y±pan²ya½, kacci dukkh± vedan± paµikkamanti no abhikkamanti, paµikkamo-s±na½ paññ±yati no abhikkamo’”ti? “Evam±vuso”ti kho ±yasm± d±sako ther±na½bhikkh³na½ paµissutv± yen±yasm± khemako tenupasaªkami; upasaªkamitv± ±ya-smanta½ khemaka½ etadavoca– “ther± ta½, ±vuso (2.0104) khemaka, evam±-ha½su– ‘kacci te, ±vuso, khaman²ya½ …pe… no abhikkamo’”ti? “Na me, ±vuso,khaman²ya½ na y±pan²ya½ …pe… abhikkamos±na½ paññ±yati no paµikkamo”ti. Atha kho ±yasm± d±sako yena ther± bhikkh³ tenupasaªkami; upasaªkamitv±there bhikkh³ etadavoca– “khemako, ±vuso, bhikkhu evam±ha– ‘na me, ±vuso,khaman²ya½ …pe… abhikkamos±na½ paññ±yati no paµikkamo’”ti. “Ehi tva½,±vuso d±saka, yena khemako bhikkhu tenupasaªkama; upasaªkamitv±khemaka½ bhikkhu½ eva½ vadehi– ‘ther± ta½, ±vuso khemaka, evam±ha½su–pañcime, ±vuso, up±d±nakkhandh± vutt± bhagavat±, seyyathida½– r³pup±d±na-kkhandho, vedanup±d±nakkhandho, saññup±d±nakkhandho, saªkh±rup±d±na-kkhandho, viññ±ºup±d±nakkhandho. Imesu ±yasm± khemako pañcasu up±d±na-kkhandhesu kiñci atta½ v± attaniya½ v± samanupassat²’”ti? “Evam±vuso”ti kho ±yasm± d±sako ther±na½ bhikkh³na½ paµissutv± yen±-yasm± khemako tenupasaªkami; upasaªkamitv± …pe… ther± ta½, ±vusokhemaka, evam±ha½su– “pañcime, ±vuso, up±d±nakkhandh± vutt± bhagavat±,seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho …pe… viññ±ºup±d±nakkhandho. Imesu±yasm± khemako pañcasu up±d±nakkhandhesu kiñci atta½ v± attaniya½ v±samanupassat²”ti? “Pañcime, ±vuso, up±d±nakkhandh± vutt± bhagavat±, seyya-thida½– r³pup±d±nakkhandho …pe… viññ±ºup±d±nakkhandho. Imesu khv±ha½,±vuso, pañcasu up±d±nakkhandhesu na kiñci atta½ v± attaniya½ v± samanupa-ss±m²”ti.

Page 80: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Atha kho ±yasm± d±sako yena ther± bhikkh³ tenupasaªkami; upasaªkamitv±there bhikkh³ etadavoca– “khemako, ±vuso, bhikkhu evam±ha– ‘pañcime, ±vuso,up±d±nakkhandh± vutt± bhagavat±, seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho …pe…viññ±ºup±d±nakkhandho. Imesu khv±ha½, ±vuso, pañcasu up±d±nakkhandhesuna kiñci atta½ v± attaniya½ v± samanupass±m²’”ti. “Ehi tva½, ±vuso d±saka, yenakhemako bhikkhu tenupasaªkama; upasaªkamitv± khemaka½ bhikkhu½ eva½vadehi– ‘ther± ta½, ±vuso khemaka, evam±ha½su– pañcime, ±vuso, up±d±na-kkhandh± vutt± bhagavat±, seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho …pe… viññ±ºu-p±d±nakkhandho. No ce kir±yasm± khemako imesu (2.0105) pañcasu up±d±na-kkhandhesu kiñci atta½ v± attaniya½ v± samanupassati. Tenah±yasm± khemakoaraha½ kh²º±savo’”ti. “Evam±vuso”ti kho ±yasm± d±sako ther±na½ bhikkh³na½ paµissutv± yen±-yasm± khemako …pe… ther± ta½, ±vuso khemaka, evam±ha½su– “pañcime,±vuso, up±d±nakkhandh± vutt± bhagavat±, seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho…pe… viññ±ºup±d±nakkhandho; no ce kir±yasm± khemako imesu pañcasu up±-d±nakkhandhesu kiñci atta½ v± attaniya½ v± samanupassati, tenah±yasm±khemako araha½ kh²º±savo”ti. “Pañcime, ±vuso, up±d±nakkhandh± vutt± bhaga-vat±, seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho …pe… viññ±ºup±d±nakkhandho.Imesu khv±ha½, ±vuso, pañcasu up±d±nakkhandhesu na kiñci atta½ v± attaniya½v± samanupass±mi, na camhi araha½ kh²º±savo; api ca me, ±vuso, pañcasu up±-d±nakkhandhesu ‘asm²’ti adhigata½, ‘ayamahamasm²’ti na ca samanupass±m²”ti. Atha kho ±yasm± d±sako yena ther± bhikkh³ …pe… there bhikkh³ etadavoca–“khemako, ±vuso, bhikkhu evam±ha– pañcime, ±vuso, up±d±nakkhandh± vutt±bhagavat±, seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho …pe… viññ±ºup±d±nakkhandho.Imesu khv±ha½, ±vuso, pañcasu up±d±nakkhandhesu na kiñci atta½ v± attaniya½v± samanupass±mi, na camhi araha½ kh²º±savo; api ca me, ±vuso, pañcasu up±-d±nakkhandhesu ‘asm²’ti adhigata½, ‘ayamahamasm²’ti na ca samanupass±m²”ti. “Ehi tva½, ±vuso d±saka, yena khemako bhikkhu tenupasaªkama; upasaªka-mitv± khemaka½ bhikkhu½ eva½ vadehi– ‘ther± ta½, ±vuso khemaka, evam±-ha½su– yameta½, ±vuso khemaka, asm²ti vadesi, kimeta½ asm²ti vadesi? R³pa½asm²ti vadesi, aññatra r³p± asm²ti vadesi, vedana½… sañña½… saªkh±re…

Page 81: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

sandh±vanik±ya! ¾har±vuso, daº¹a½; ahameva yena ther± bhikkh³ tenupasaªka-miss±m²”ti. Atha kho ±yasm± khemako daº¹amolubbha yena ther± bhikkh³ tenupasa-ªkami; upasaªkamitv± therehi bhikkh³hi saddhi½ sammodi. Sammodan²ya½katha½ s±raº²ya½ v²tis±retv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinna½ kho ±ya-smanta½ khemaka½ ther± bhikkh³ etadavocu½– “yameta½, ±vuso khemaka,‘asm²’ti vadesi, kimeta½ ‘asm²’ti vadesi? R³pa½ ‘asm²’ti vadesi, aññatra r³p±‘asm²’ti vadesi? Vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ ‘asm²’ti vadesi,aññatra viññ±º± ‘asm²’ti vadesi? Yameta½, ±vuso khemaka, ‘asm²’ti vadesi,kimeta½ ‘asm²’ti vades²”ti? “Na khv±ha½, ±vuso, r³pa½ ‘asm²’ti vad±mi; napiaññatra r³p± ‘asm²’ti vad±mi. Na vedana½… na sañña½… na saªkh±re… naviññ±ºa½ ‘asm²’ti vad±mi; napi aññatra viññ±º± ‘asm²’ti vad±mi. Api ca me, ±vuso,pañcasu up±d±nakkhandhesu ‘asm²’ti adhigata½ ‘ayamahamasm²’ti na ca sama-nupass±mi”. “Seyyath±pi, ±vuso, uppalassa v± padumassa v± puº¹ar²kassa v± gandho. Yonu kho eva½ vadeyya– ‘pattassa gandho’ti v± ‘vaººassa ‚ gandho’ti v± ‘kiñja-kkhassa gandho’ti v± samm± nu kho so vadam±no vadeyy±”ti? “No heta½, ±vuso”.“Yath± katha½, pan±vuso, samm± by±karam±no by±kareyy±”ti? “‘Pupphassagandho’ti kho, ±vuso, samm± by±karam±no by±kareyy±”ti. “Evameva khv±ha½,±vuso, na r³pa½ ‘asm²’ti vad±mi, napi aññatra r³p± ‘asm²’ti vad±mi. Na vedana½…na sañña½… na saªkh±re… na viññ±ºa½ ‘asm²’ti vad±mi, napi aññatra viññ±º±‘asm²’ti vad±mi. Api ca me, ±vuso, pañcasu up±d±nakkhandhesu ‘asm²’ti adhi-gata½ ‘ayamahamasm²’ti na ca samanupass±mi”. “Kiñc±pi, ±vuso, ariyas±vakassa pañcorambh±giy±ni sa½yojan±ni pah²n±nibhavanti, atha khvassa hoti– ‘yo ca pañcasu up±d±nakkhandhesu anusahagato (2.01asm²ti m±no, asm²ti chando, asm²ti anusayo asam³hato. So aparena samayenapañcasu up±d±nakkhandhesu udayabbay±nupass² viharati– iti r³pa½, iti r³passasamudayo, iti r³passa atthaªgamo; iti vedan±… iti saññ±… iti saªkh±r±… itiviññ±ºa½, iti viññ±ºassa samudayo, iti viññ±ºassa atthaªgamo’ti. Tassimesupañcasu up±d±nakkhandhesu udayabbay±nupassino viharato yopissa hotipañcasu up±d±nakkhandhesu anusahagato ‘asm²’ti, m±no ‘asm²’ti, chando‘asm²’ti anusayo asam³hato, sopi samuggh±ta½ gacchati. “Seyyath±pi, ±vuso, vattha½ sa½kiliµµha½ malaggahita½. Tamena½ s±mik±rajakassa anupadajju½. Tamena½ rajako ³se v± kh±re v± gomaye v± samma-dditv± acche udake vikkh±leti. Kiñc±pi ta½ hoti vattha½ parisuddha½ pariyod±ta½,atha khvassa hoti yeva anusahagato ³sagandho v± kh±ragandho v± gomaya-gandho v± asam³hato. Tamena½ rajako s±mik±na½ deti. Tamena½ s±mik±gandhaparibh±vite karaº¹ake nikkhipanti. Yopissa hoti anusahagato ³sagandhov± kh±ragandho v± gomayagandho v± asam³hato, sopi samuggh±ta½ gacchati.Evameva kho, ±vuso, kiñc±pi ariyas±vakassa pañcorambh±giy±ni sa½yojan±nipah²n±ni bhavanti, atha khvassa hoti yeva pañcasu up±d±nakkhandhesu anusaha-gato ‘asm²’ti, m±no ‘asm²’ti, chando ‘asm²’ti anusayo asam³hato. So aparena

Page 82: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

samayena pañcasu up±d±nakkhandhesu udayabbay±nupass² viharati. ‘Iti r³pa½,iti r³passa samudayo, iti r³passa atthaªgamo; iti vedan±… iti saññ±… iti saªkh±-r±… iti viññ±ºa½, iti viññ±ºassa samudayo, iti viññ±ºassa atthaªgamo’ti. Tassaimesu pañcasu up±d±nakkhandhesu udayabbay±nupassino viharato yopissahoti pañcasu up±d±nakkhandhesu anusahagato ‘asm²’ti, m±no ‘asm²’ti, chando‘asm²’ti anusayo asam³hato, sopi samuggh±ta½ gacchat²”ti. Eva½ vutte, ther± bhikkh³ ±yasmanta½ khemaka½ etadavocu½– “na kho ‚maya½ ±yasmanta½ khemaka½ vihes±pekh± pucchimha, api c±yasm± khemakopahosi tassa bhagavato s±sana½ vitth±rena ±cikkhitu½ desetu½ paññ±petu½ (2.010paµµhapetu½ vivaritu½ vibhajitu½ utt±n²k±tu½. Tayida½ ±yasmat± khemakenatassa bhagavato s±sana½ vitth±rena ±cikkhita½ desita½ paññ±pita½ paµµhapita½vivarita½ vibhajita½ utt±n²katan”ti. Idamavoca ±yasm± khemako. Attaman± ther± bhikkh³ ±yasmato khemakassabh±sita½ abhinandu½. Imasmiñca pana veyy±karaºasmi½ bhaññam±ne saµµhima-tt±na½ ther±na½ bhikkh³na½ anup±d±ya ±savehi citt±ni vimucci½su, ±yasmatokhemakassa c±ti. Sattama½. 8. Channasutta½ 90. Eka½ samaya½ sambahul± ther± bhikkh³ b±r±ºasiya½ viharanti isipatanemigad±ye. Atha kho ±yasm± channo s±yanhasamaya½ paµisall±n± vuµµhito av±pu-raºa½ ‚ ±d±ya vih±rena vih±ra½ upasaªkamitv± there bhikkh³ etadavoca– “ova-dantu ma½ ±yasmanto ther±, anus±santu ma½ ±yasmanto ther±, karontu me ±ya-smanto ther± dhammi½ katha½, yath±ha½ dhamma½ passeyyan”ti. Eva½ vutte, ther± bhikkh³ ±yasmanta½ channa½ etadavocu½– “r³pa½ kho,±vuso channa, anicca½; vedan± anicc±; saññ± anicc±; saªkh±r± anicc±;viññ±ºa½ anicca½. R³pa½ anatt±; vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½anatt±. Sabbe saªkh±r± anicc±; sabbe dhamm± anatt±”ti. Atha kho ±yasmato channassa etadahosi– “mayhampi kho eta½ eva½ ‚ hoti–‘r³pa½ anicca½, vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anicca½; r³pa½ anatt±,vedan± … saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anatt±. Sabbe saªkh±r± anicc±, sabbedhamm± anatt±’ti. Atha ca pana me sabbasaªkh±rasamathe sabb³padhipaµini-ssagge taºh±kkhaye vir±ge nirodhe nibb±ne citta½ na pakkhandati nappas²datina santiµµhati n±dhimuccati. Paritassan± up±d±na½ uppajjati; paccud±vattatim±nasa½– ‘atha ko carahi me att±’ti? Na kho paneva½ dhamma½ passato hoti.Ko nu kho me tath± dhamma½ deseyya yath±ha½ dhamma½ passeyyan”ti. Atha kho ±yasmato channassa etadahosi– “aya½ kho ±yasm± ±nando kosa-mbiya½ viharati ghosit±r±me satthu ceva sa½vaººito sambh±vito (2.0109) caviññ³na½ sabrahmac±r²na½, pahoti ca me ±yasm± ±nando tath± dhamma½desetu½ yath±ha½ dhamma½ passeyya½; atthi ca me ±yasmante ±nande t±va-tik± vissaµµhi ‚. Ya½n³n±ha½ yen±yasm± ±nando tenupasaªkameyyan”ti. Athakho ±yasm± channo sen±sana½ sa½s±metv± pattac²varam±d±ya yena kosamb²

Page 83: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

ghosit±r±mo yen±yasm± ±nando tenupasaªkami; upasaªkamitv± ±yasmat± ±na-ndena saddhi½ sammodi …pe… ekamanta½ nisinno kho ±yasm± channo ±ya-smanta½ ±nanda½ etadavoca– “Ekamid±ha½, ±vuso ±nanda, samaya½ b±r±ºasiya½ vihar±mi isipatane miga-d±ye. Atha khv±ha½, ±vuso, s±yanhasamaya½ paµisall±n± vuµµhito av±puraºa½±d±ya vih±rena vih±ra½ upasaªkami½; upasaªkamitv± there bhikkh³ etadavoca½–‘ovadantu ma½ ±yasmanto ther±, anus±santu ma½ ±yasmanto ther±, karontu me±yasmanto ther± dhammi½ katha½ yath±ha½ dhamma½ passeyyan’ti. Eva½vutte ma½, ±vuso, ther± bhikkh³ etadavocu½– ‘r³pa½ kho, ±vuso channa, anicca½;vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anicca½; r³pa½ anatt± …pe…viññ±ºa½ anatt±. Sabbe saªkh±r± anicc±, sabbe dhamm± anatt±’”ti. “Tassa mayha½, ±vuso, etadahosi– ‘mayhampi kho eta½ eva½ hoti– r³pa½anicca½ …pe… viññ±ºa½ anicca½, r³pa½ anatt±, vedan±… saññ±… saªkh±r±…viññ±ºa½ anatt±. Sabbe saªkh±r± anicc±, sabbe dhamm± anatt±’ti. Atha ca paname sabbasaªkh±rasamathe sabb³padhipaµinissagge taºh±kkhaye vir±ge nirodhenibb±ne citta½ na pakkhandati nappas²dati na santiµµhati n±dhimuccati. Parita-ssan± up±d±na½ uppajjati; paccud±vattati m±nasa½– ‘atha ko carahi me att±’ti?Na kho paneva½ dhamma½ passato hoti. Ko nu kho me tath± dhamma½ deseyyayath±ha½ dhamma½ passeyyanti! “Tassa mayha½, ±vuso, etadahosi– ‘aya½ kho ±yasm± ±nando kosambiya½viharati ghositar±me satthu ceva sa½vaººito sambh±vito ca viññ³na½ sabrahma-c±r²na½, pahoti ca me ±yasm± ±nando tath± dhamma½ desetu½ yath±ha½dhamma½ passeyya½. Atthi ca me ±yasmante ±nande (2.0110) t±vatik± vissaµµhi.Ya½n³n±ha½ yen±yasm± ±nando tenupasaªkameyyan’ti. Ovadatu ma½, ±yasm±±nando; anus±satu ma½, ±yasm± ±nando; karotu me, ±yasm± ±nando dhammi½katha½ yath±ha½ dhamma½ passeyyan”ti. “Ettakenapi maya½ ±yasmato channassa attaman± api n±ma ta½ ‚ ±yasm±channo ±vi ak±si kh²la½ chindi ‚. Odah±vuso, channa, sota½; bhabbosi ‚dhamma½ viññ±tun”ti. Atha kho ±yasmato channassa t±vatakeneva ‚ u¼±ra½p²tip±mojja½ uppajji– “bhabbo kirasmi dhamma½ viññ±tun”ti. “Sammukh± meta½, ±vuso channa, bhagavato suta½, sammukh± ca paµigga-hita½ kacc±nagotta½ bhikkhu½ ovadantassa– dvayanissito khv±ya½, kacc±na,loko yebhuyyena atthitañceva natthitañca. Lokasamudaya½ kho, kacc±na, yath±-bh³ta½ sammappaññ±ya passato y± loke natthit±, s± na hoti. Lokanirodha½ kho,kacc±na, yath±bh³ta½ sammappaññ±ya passato y± loke atthit±, s± na hoti. Upa-yup±d±n±bhinivesavinibandho khv±ya½, kacc±na, loko yebhuyyena ta½ c±ya½upayup±d±na½ cetaso adhiµµh±n±bhinives±nusaya½ na upeti na up±diyati n±dhi-µµh±ti ‘att± me’ti. Dukkhameva uppajjam±na½ uppajjati, dukkha½ nirujjham±na½nirujjhat²ti na kaªkhati na vicikicchati. Aparappaccay± ñ±ºamevassa ettha hoti.Ett±vat± kho, kacc±na, samm±diµµhi hoti. Sabbamatth²ti kho, kacc±na, ayamekoanto. Sabba½ natth²ti aya½ dutiyo anto. Ete te, kacc±na, ubho ante anupagammamajjhena tath±gato dhamma½ deseti– avijj±paccay± saªkh±r±; saªkh±rapaccay±

Page 84: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

viññ±ºa½ …pe… evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti.Avijj±ya tveva asesavir±ganirodh± saªkh±ranirodho …pe… evametassa keva-lassa dukkhakkhandhassa nirodho hot²”ti. “Evameta½, ±vuso ±nanda, hoti yesa½ ±yasmant±na½ t±dis± sabrahmac±rayoanukampak± atthak±m± ov±dak± anus±sak±. Idañca pana me ±yasmato ±na-ndassa dhammadesana½ sutv± dhammo abhisamito”ti. Aµµhama½. 9. R±hulasutta½ 91. S±vatthinid±na½ (2.0111). Atha kho ±yasm± r±hulo yena bhagav± tenupasa-ªkami; upasaªkamitv± …pe… ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±hulo bhaga-vanta½ etadavoca– “katha½ nu kho, bhante, j±nato katha½ passato imasmiñcasaviññ±ºake k±ye bahiddh± ca sabbanimittesu ahaªk±ramamaªk±ram±n±nusay±na hont²”ti? “Ya½ kiñci, r±hula, r³pa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v±o¼±rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, sabba½r³pa½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½sammappaññ±ya passati. Y± k±ci vedan± … y± k±ci saññ±… ye keci saªkh±r±…ya½ kiñci viññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v± …pe…sabba½ viññ±ºa½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±-bh³ta½ sammappaññ±ya passati. Eva½ kho, r±hula, j±nato eva½ passato ima-smiñca saviññ±ºake k±ye bahiddh± ca sabbanimittesu ahaªk±ramamaªk±ram±-n±nusay± na hont²”ti. Navama½. 10. Dutiyar±hulasutta½ 92. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±hulo bhagavanta½ eta-davoca– “katha½ nu kho, bhante, j±nato katha½ passato imasmiñca saviññ±ºakek±ye bahiddh± ca sabbanimittesu ahaªk±ramamaªk±ram±n±pagata½ m±nasa½hoti vidh±samatikkanta½ santa½ suvimuttan”ti? “Ya½ kiñci, r±hula, r³pa½ at²t±n±-gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v± …pe… ya½ d³re santike v±,sabba½ r³pa½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±-bh³ta½ sammappaññ±ya disv± anup±d± vimutto hoti. Y± k±ci vedan±… y± k±cisaññ±… ye keci saªkh±r±… ya½ kiñci viññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½d³re santike v±, sabba½ viññ±ºa½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’tievameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya disv± anup±d± vimutto hoti. Eva½ kho,r±hula (2.0112), j±nato eva½ passato imasmiñca saviññ±ºake k±ye bahiddh± casabbanimittesu ahaªk±ramamaªk±ram±n±pagata½ m±nasa½ hoti vidh± samati-kkanta½ santa½ suvimuttan”ti. Dasama½. Theravaggo navamo.

Page 85: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Tassudd±na½– ¾nando tisso yamako, anur±dho ca vakkali; assaji khemako channo, r±hul± apare duve. 10. Pupphavaggo 1. Nad²sutta½ 93. S±vatthinid±na½. “Seyyath±pi, bhikkhave, nad² pabbateyy± oh±rin² d³ra-ªgam± s²ghasot±. Tass± ubhosu t²resu ‚ k±s± cepi j±t± assu, te na½ ajjhola-mbeyyu½; kus± cepi j±t± assu, te na½ ajjholambeyyu½; pabbaj± ‚ cepi j±t± assu,te na½ ajjholambeyyu½; b²raº± cepi j±t± assu, te na½ ajjholambeyyu½; rukkh±cepi j±t± assu, te na½ ajjholambeyyu½. Tass± puriso sotena vuyham±no k±secepi gaºheyya, te palujjeyyu½. So tatonid±na½ anayabyasana½ ±pajjeyya. Kusecepi gaºheyya, pabbaje cepi gaºheyya, b²raºe cepi gaºheyya, rukkhe cepigaºheyya, te palujjeyyu½. So tatonid±na½ anayabyasana½ ±pajjeyya. Evamevakho, bhikkhave, assutav± puthujjano ariy±na½ adass±v² ariyadhammassa akovidoariyadhamme avin²to, sappuris±na½ adass±v² sappurisadhammassa akovidosappurisadhamme avin²to r³pa½ attato samanupassati, r³pavanta½ v± att±na½;attani v± r³pa½, r³pasmi½ v± att±na½. Tassa ta½ r³pa½ palujjati. So tatonid±na½anayabyasana½ ±pajjati. Vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ attatosamanupassati, viññ±ºavanta½ v± att±na½ (2.0113); attani v± viññ±ºa½, viññ±-ºasmi½ v± att±na½. Tassa ta½ viññ±ºa½ palujjati. So tatonid±na½ anayabya-sana½ ±pajjati. Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti?“Anicca½ bhante”. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½v±”ti? “Anicca½ bhante”. “Tasm±tiha …pe… eva½ passa½ …pe… n±para½ ittha-tt±y±ti paj±n±t²”ti. Paµhama½.

Page 86: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

2. Pupphasutta½ 94. S±vatthinid±na½. “N±ha½, bhikkhave, lokena vivad±mi, lokova may± viva-dati. Na, bhikkhave, dhammav±d² kenaci lokasmi½ vivadati. Ya½, bhikkhave,natthisammata½ loke paº¹it±na½, ahampi ta½ ‘natth²’ti vad±mi. Ya½, bhikkhave,atthisammata½ loke paº¹it±na½, ahampi ta½ ‘atth²’ti vad±mi”. “Kiñca, bhikkhave, natthisammata½ loke paº¹it±na½, yamaha½ ‘natth²’tivad±mi? R³pa½, bhikkhave, nicca½ dhuva½ sassata½ avipariº±madhamma½natthisammata½ loke paº¹it±na½; ahampi ta½ ‘natth²’ti vad±mi. Vedan±…saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ dhuva½ sassata½ avipariº±madhamma½natthisammata½ loke paº¹it±na½; ahampi ta½ ‘natth²’ti vad±mi. Ida½ kho,bhikkhave, natthisammata½ loke paº¹it±na½; ahampi ta½ ‘natth²’ti vad±mi”. “Kiñca, bhikkhave, atthisammata½ loke paº¹it±na½, yamaha½ ‘atth²’ti vad±mi?R³pa½, bhikkhave, anicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½ atthisammata½ lokepaº¹it±na½; ahampi ta½ ‘atth²’ti vad±mi. Vedan± anicc± …pe… viññ±ºa½anicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½ atthisammata½ loke paº¹it±na½;ahampi ta½ ‘atth²’ti vad±mi. Ida½ kho, bhikkhave, atthisammata½ loke paº¹it±na½;ahampi ta½ ‘atth²’ti vad±mi”. “Atthi, bhikkhave, loke lokadhammo, ta½ tath±gato abhisambujjhati abhisameti;abhisambujjhitv± abhisametv± ta½ ±cikkhati deseti paññapeti paµµhapeti vivarativibhajati utt±n²karoti. “Kiñca, bhikkhave, loke lokadhammo, ta½ tath±gato abhisambujjhati abhisa-meti, abhisambujjhitv± abhisametv± ±cikkhati deseti paññapeti paµµhapeti vivarativibhajati utt±n²karoti? R³pa½, bhikkhave, loke lokadhammo ta½ tath±gato abhisa-mbujjhati abhisameti. Abhisambujjhitv± (2.0114) abhisametv± ±cikkhati desetipaññapeti paµµhapeti vivarati vibhajati utt±n²karoti. “Yo, bhikkhave, tath±gatena eva½ ±cikkhiyam±ne desiyam±ne paññapiyam±nepaµµhapiyam±ne vivariyam±ne vibhajiyam±ne utt±n²kariyam±ne na j±n±ti napassati tamaha½, bhikkhave, b±la½ puthujjana½ andha½ acakkhuka½ aj±nanta½apassanta½ kinti karomi! Vedan±, bhikkhave, loke lokadhammo …pe… saññ±,bhikkhave… saªkh±r±, bhikkhave… viññ±ºa½, bhikkhave, loke lokadhammo ta½tath±gato abhisambujjhati abhisameti. Abhisambujjhitv± abhisametv± ±cikkhatideseti paññapeti paµµhapeti vivarati vibhajati utt±n²karoti. “Yo, bhikkhave, tath±gatena eva½ ±cikkhiyam±ne desiyam±ne paññapiyam±nepaµµhapiyam±ne vivariyam±ne vibhajiyam±ne utt±n²kariyam±ne na j±n±ti napassati tamaha½, bhikkhave, b±la½ puthujjana½ andha½ acakkhuka½ aj±nanta½apassanta½ kinti karomi! “Seyyath±pi, bhikkhave, uppala½ v± paduma½ v± puº¹ar²ka½ v± udake j±ta½udake sa½va¹¹ha½ udak± accuggamma µh±ti ‚ anupalitta½ udakena; evamevakho, bhikkhave, tath±gato loke j±to loke sa½va¹¹ho loka½ abhibhuyya viharatianupalitto loken±”ti. Dutiya½.

Page 87: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

3. Pheºapiº¹³pamasutta½ 95. Eka½ samaya½ bhagav± ayujjh±ya½ ‚ viharati gaªg±ya nadiy± t²re. Tatrakho bhagav± bhikkh³ ±mantesi– “Seyyath±pi, bhikkhave, aya½ gaªg± nad² mahanta½ pheºapiº¹a½ ±vaheyya.Tamena½ cakkhum± puriso passeyya nijjh±yeyya yoniso upaparikkheyya. Tassata½ passato nijjh±yato yoniso upaparikkhato rittakaññeva kh±yeyya, tucchaka-ññeva kh±yeyya, as±rakaññeva kh±yeyya. Kiñhi siy±, bhikkhave, pheºapiº¹es±ro? Evameva kho, bhikkhave, ya½ kiñci r³pa½ at²t±n±gatapaccuppanna½…pe… ya½ d³re santike v± ta½ bhikkhu passati nijjh±yati yoniso upaparikkhati.Tassa ta½ passato nijjh±yato yoniso upaparikkhato rittakaññeva kh±yati (2.0115),tucchakaññeva kh±yati, as±rakaññeva kh±yati. Kiñhi siy±, bhikkhave, r³pe s±ro? “Seyyath±pi, bhikkhave, saradasamaye thullaphusitake deve vassante udakeudakapubbu¼a½ ‚ uppajjati ceva nirujjhati ca. Tamena½ cakkhum± purisopasseyya nijjh±yeyya yoniso upaparikkheyya. Tassa ta½ passato nijjh±yatoyoniso upaparikkhato rittakaññeva kh±yeyya, tucchakaññeva kh±yeyya, as±raka-ññeva kh±yeyya. Kiñhi siy±, bhikkhave, udakapubbu¼e s±ro? Evameva kho,bhikkhave, y± k±ci vedan± at²t±n±gatapaccuppann± …pe… y± d³re santike v± ta½bhikkhu passati nijjh±yati yoniso upaparikkhati. Tassa ta½ passato nijjh±yatoyoniso upaparikkhato rittakaññeva kh±yati, tucchakaññeva kh±yati, as±rakaññevakh±yati. Kiñhi siy±, bhikkhave, vedan±ya s±ro? “Seyyath±pi, bhikkhave, gimh±na½ pacchime m±se µhite majjhanhike k±le mar²-cik± phandati. Tamena½ cakkhum± puriso passeyya nijjh±yeyya yoniso upapari-kkheyya. Tassa ta½ passato nijjh±yato yoniso upaparikkhato rittakaññevakh±yeyya, tucchakaññeva kh±yeyya …pe… kiñhi siy±, bhikkhave, mar²cik±yas±ro? Evameva kho, bhikkhave, y± k±ci saññ± …pe…. “Seyyath±pi, bhikkhave, puriso s±ratthiko s±ragaves² s±rapariyesana½ cara-m±no tiºha½ kuµh±ri½ ‚ ±d±ya vana½ paviseyya. So tattha passeyya mahanta½kadalikkhandha½ uju½ nava½ akukkukaj±ta½ ‚. Tamena½ m³le chindeyya;m³le chetv± agge chindeyya, agge chetv± pattavaµµi½ vinibbhujeyya. So tassapattavaµµi½ vinibbhujanto pheggumpi n±dhigaccheyya, kuto s±ra½! Tamena½cakkhum± puriso passeyya nijjh±yeyya yoniso upaparikkheyya. Tassa ta½passato nijjh±yato yoniso upaparikkhato rittakaññeva kh±yeyya, tucchakaññevakh±yeyya, as±rakaññeva kh±yeyya. Kiñhi siy±, bhikkhave, kadalikkhandhe s±ro?Evameva kho, bhikkhave, ye keci saªkh±r± at²t±n±gatapaccuppann± …pe… ye (2.01d³re santike v± ta½ bhikkhu passati nijjh±yati yoniso upaparikkhati. Tassa ta½passato nijjh±yato yoniso upaparikkhato rittakaññeva kh±yati, tucchakaññevakh±yati, as±rakaññeva kh±yati. Kiñhi siy±, bhikkhave, saªkh±resu s±ro? “Seyyath±pi, bhikkhave, m±y±k±ro v± m±y±k±rantev±s² v± catumah±pathe ‚m±ya½ vida½seyya. Tamena½ cakkhum± puriso passeyya nijjh±yeyya yonisoupaparikkheyya. Tassa ta½ passato nijjh±yato yoniso upaparikkhato rittakaññeva

Page 88: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

kh±yeyya, tucchakaññeva kh±yeyya, as±rakaññeva kh±yeyya. Kiñhi siy±,bhikkhave, m±y±ya s±ro? Evameva kho, bhikkhave, ya½ kiñci viññ±ºa½ at²t±n±-gatapaccuppanna½ …pe… ya½ d³re santike v±, ta½ bhikkhu passati nijjh±yatiyoniso upaparikkhati. Tassa ta½ passato nijjh±yato yoniso upaparikkhato rittaka-ññeva kh±yati, tucchakaññeva kh±yati, as±rakaññeva kh±yati. Kiñhi siy±,bhikkhave, viññ±ºe s±ro? “Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako r³pasmimpi nibbindati, vedan±-yapi… saññ±yapi… saªkh±resupi … viññ±ºasmimpi nibbindati. Nibbinda½ vira-jjati; vir±g± vimuccati. Vimuttasmi½ vimuttamiti ñ±ºa½ hoti …pe… n±para½ ittha-tt±y±ti paj±n±ti”. Idamavoca bhagav±. Ida½ vatv±na sugato ath±para½ etadavoca satth±– “Pheºapiº¹³pama½ r³pa½, vedan± bubbu¼³pam± ‚. mar²cik³pam± saññ±, saªkh±r± kadal³pam±; m±y³pamañca viññ±ºa½, desit±diccabandhun±. “Yath± yath± nijjh±yati, yoniso upaparikkhati; rittaka½ tucchaka½ hoti, yo na½ passati yoniso. “Imañca k±ya½ ±rabbha, bh³ripaññena desita½; pah±na½ tiººa½ dhamm±na½, r³pa½ passatha ‚ cha¹¹ita½. “¾yu (2.0117) usm± ca viññ±ºa½, yad± k±ya½ jahantima½; apaviddho ‚ tad± seti, parabhatta½ acetana½. “Et±dis±ya½ sant±no, m±y±ya½ b±lal±pin²; vadhako esa akkh±to, s±ro ettha na vijjati. “Eva½ khandhe avekkheyya, bhikkhu ±raddhav²riyo; div± v± yadi v± ratti½, sampaj±no paµissato. “Jaheyya sabbasa½yoga½, kareyya saraºattano; careyy±dittas²sova, patthaya½ accuta½ padan”ti. tatiya½; 4. Gomayapiº¹asutta½ 96. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “atthi nu kho, bhante, kiñci r³pa½ ya½ r³pa½ nicca½ dhuva½ sassata½avipariº±madhamma½ sassatisama½ tatheva µhassati? Atthi nu kho, bhante,k±ci vedan± y± vedan± nicc± dhuv± sassat± avipariº±madhamm± sassatisama½tatheva µhassati? Atthi nu kho, bhante, k±ci saññ± y± saññ± …pe… atthi nu kho,bhante, keci saªkh±r± ye saªkh±r± nicc± dhuv± sassat± avipariº±madhamm±sassatisama½ tatheva µhassanti? Atthi nu kho, bhante, kiñci viññ±ºa½, ya½viññ±ºa½ nicca½ dhuva½ sassata½ avipariº±madhamma½ sassatisama½tatheva µhassat²”ti? “Natthi kho, bhikkhu, kiñci r³pa½, ya½ r³pa½ nicca½ dhuva½sassata½ avipariº±madhamma½ sassatisama½ tatheva µhassati. Natthi kho,bhikkhu, k±ci vedan±… k±ci saññ±… keci saªkh±r±… kiñci viññ±ºa½, ya½viññ±ºa½ nicca½ dhuva½ sassata½ avipariº±madhamma½ sassatisama½tatheva µhassat²”ti.

Page 89: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Atha kho bhagav± paritta½ gomayapiº¹a½ p±ºin± gahetv± ta½ bhikkhu½ eta-davoca– “ettakopi kho, bhikkhu, attabh±vapaµil±bho natthi nicco dhuvo sassatoavipariº±madhammo sassatisama½ tatheva µhassati. Ettako cepi, bhikkhu, atta-bh±vapaµil±bho abhavissa nicco dhuvo sassato (2.0118) avipariº±madhammo,nayida½ brahmacariyav±so paññ±yetha samm± dukkhakkhay±ya. Yasm± ca kho,bhikkhu, ettakopi attabh±vapaµil±bho natthi nicco dhuvo sassato avipariº±ma-dhammo, tasm± brahmacariyav±so paññ±yati samm± dukkhakkhay±ya. “Bh³tapubb±ha½, bhikkhu, r±j± ahosi½ khattiyo muddh±vasitto. Tassa mayha½,bhikkhu, rañño sato khattiyassa muddh±vasittassa catur±s²tinagarasahass±niahesu½ kus±vat² r±jadh±nippamukh±ni. Tassa mayha½, bhikkhu, rañño satokhattiyassa muddh±vasittassa catur±s²tip±s±dasahass±ni ahesu½ dhammap±s±-dappamukh±ni. Tassa mayha½, bhikkhu, rañño sato khattiyassa muddh±vasi-ttassa catur±s²tik³µ±g±rasahass±ni ahesu½ mah±by³hak³µ±g±rappamukh±ni ‚.Tassa mayha½, bhikkhu, rañño sato khattiyassa muddh±vasittassa catur±s²tipalla-ªkasahass±ni ahesu½ dantamay±ni s±ramay±ni sovaººamay±ni goºakatthat±nipaµikatthat±ni paµalikatthat±ni kadalimigapavarapaccattharaº±ni ‚ sa-uttaraccha-d±ni ubhatolohitak³padh±n±ni. Tassa mayha½, bhikkhu, rañño sato khattiyassamuddh±vasittassa catur±s²tin±gasahass±ni ahesu½ sovaºº±laªk±r±ni sovaººa-ddhaj±ni hemaj±lapaµicchann±ni uposathan±gar±jappamukh±ni. Tassa mayha½,bhikkhu, rañño sato khattiyassa muddh±vasittassa catur±s²ti-assasahass±niahesu½ sovaºº±laªk±r±ni sovaººaddhaj±ni hemaj±lapaµicchann±ni val±haka-a-ssar±jappamukh±ni. Tassa mayha½, bhikkhu, rañño sato khattiyassa muddh±va-sittassa catur±s²tirathasahass±ni ahesu½ sovaºº±laªk±r±ni sovaººaddhaj±nihemaj±lapaµicchann±ni vejayantarathappamukh±ni. Tassa mayha½, bhikkhu,rañño sato khattiyassa muddh±vasittassa catur±s²timaºisahass±ni ahesu½ maºi-ratanappamukh±ni. Tassa mayha½, bhikkhu …pe… catur±s²ti-itthisahass±niahesu½ subhadd±devippamukh±ni. Tassa mayha½, bhikkhu …pe… catur±s²tikha-ttiyasahass±ni ahesu½ anuyant±ni pariº±yakaratanappamukh±ni. Tassa mayha½,bhikkhu …pe… catur±s²tidhenusahass±ni ahesu½ duk³lasandan±ni ka½s³padh±-raº±ni. Tassa mayha½, bhikkhu …pe… catur±s²tivatthakoµisahass±ni ahesu½khomasukhum±ni koseyyasukhum±ni kambalasukhum±ni (2.0119) kapp±sikasu-khum±ni. Tassa mayha½, bhikkhu …pe… catur±s²tith±lip±kasahass±ni ahesu½;s±ya½ p±ta½ bhatt±bhih±ro abhihariyittha. “Tesa½ kho pana, bhikkhu, catur±s²tiy± nagarasahass±na½ ekaññeva ta½nagara½ hoti yamaha½ tena samayena ajjh±vas±mi– kus±vat² r±jadh±n². Tesa½kho pana, bhikkhu, catur±s²tiy± p±s±dasahass±na½ ekoyeva so p±s±do hotiyamaha½ tena samayena ajjh±vas±mi– dhammo p±s±do. Tesa½ kho pana,bhikkhu, catur±s²tiy± k³µ±g±rasahass±na½ ekaññeva ta½ k³µ±g±ra½ hotiyamaha½ tena samayena ajjh±vas±mi– mah±by³ha½ k³µ±g±ra½. Tesa½ khopana, bhikkhu, catur±s²tiy± pallaªkasahass±na½ ekoyeva so pallaªko hotiyamaha½ tena samayena paribhuñj±mi– dantamayo v± s±ramayo v± sovaººa-mayo v± r³piyamayo v±. Tesa½ kho pana, bhikkhu, catur±s²tiy± n±gasahass±na½

Page 90: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

ekoyeva so n±go hoti yamaha½ tena samayena abhiruh±mi– uposatho n±gar±j±.Tesa½ kho pana, bhikkhu, catur±s²tiy± assasahass±na½ ekoyeva so asso hotiyamaha½ tena samayena abhiruh±mi– val±hako assar±j±. Tesa½ kho pana,bhikkhu, catur±s²tiy± rathasahass±na½ ekoyeva so ratho hoti yamaha½ tenasamayena abhiruh±mi– vejayanto ratho. Tesa½ kho pana, bhikkhu, catur±s²tiy±itthisahass±na½ ek±yeva s± itth² hoti y± ma½ tena samayena paccupaµµh±ti–khattiy±n² v± vel±mik± v±. Tesa½ kho pana, bhikkhu, catur±s²tiy± vatthakoµisaha-ss±na½ ekaññeva ta½ vatthayuga½ hoti yamaha½ tena samayena paridah±mi–khomasukhuma½ v± koseyyasukhuma½ v± kambalasukhuma½ v± kapp±sikasu-khuma½ v±. Tesa½ kho pana, bhikkhu, catur±s²tiy± th±lip±kasahass±na½ eko-yeva so th±lip±ko hoti yato n±¼ikodanaparama½ bhuñj±mi tadupiyañca s³peyya½‚. Iti kho, bhikkhu, sabbe te saªkh±r± at²t± niruddh± vipariºat±. Eva½ anicc± kho,bhikkhu, saªkh±r±. Eva½ addhuv± kho, bhikkhu, saªkh±r±.

Page 91: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Eva½ anass±sik± kho, bhikkhu, saªkh±r±. Y±vañcida½, bhikkhu, alameva sabba-saªkh±resu nibbinditu½, ala½ virajjitu½, ala½ vimuccitun”ti. Catuttha½. 5. Nakhasikh±sutta½ 97. S±vatthinid±na½ (2.0120). Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhaga-vanta½ etadavoca– “atthi nu kho, bhante, kiñci r³pa½ ya½ r³pa½ nicca½ dhuva½sassata½ avipariº±madhamma½ sassatisama½ tatheva µhassati? Atthi nu kho,bhante, k±ci vedan± y± vedan± nicc± dhuv± sassat± avipariº±madhamm± sassa-tisama½ tatheva µhassati? Atthi nu kho, bhante, k±ci saññ± …pe… keci saªkh±r±,ye saªkh±r± nicc± dhuv± sassat± avipariº±madhamm± sassatisama½ tathevaµhassanti? Atthi nu kho, bhante, kiñci viññ±ºa½, ya½ viññ±ºa½ nicca½ dhuva½sassata½ avipariº±madhamma½ sassatisama½ tatheva µhassat²”ti? “Natthi kho,bhikkhu, kiñci r³pa½, ya½ r³pa½ nicca½ dhuva½ sassata½ avipariº±ma-dhamma½ sassatisama½ tatheva µhassati. Natthi kho, bhikkhu, k±ci vedan±…k±ci saññ±… keci saªkh±r± …pe… kiñci viññ±ºa½, ya½ viññ±ºa½ nicca½dhuva½ sassata½ avipariº±madhamma½ sassatisama½ tatheva µhassat²”ti. Atha kho bhagav± paritta½ nakhasikh±ya½ pa½su½ ±ropetv± ta½ bhikkhu½etadavoca– “ettakampi kho, bhikkhu, r³pa½ natthi nicca½ dhuva½ sassata½ avi-pariº±madhamma½ sassatisama½ tatheva µhassati. Ettaka½ cepi, bhikkhu, r³pa½abhavissa nicca½ dhuva½ sassata½ avipariº±madhamma½, nayida½ brahmaca-riyav±so paññ±yetha samm± dukkhakkhay±ya. Yasm± ca kho, bhikkhu, etta-kampi r³pa½ natthi nicca½ dhuva½ sassata½ avipariº±madhamma½, tasm±brahmacariyav±so paññ±yati samm± dukkhakkhay±ya”. “Ettak±pi kho, bhikkhu, vedan± natthi nicc± dhuv± sassat± avipariº±ma-dhamm± sassatisama½ tatheva µhassati. Ettak± cepi, bhikkhu, vedan± abhavissanicc± dhuv± sassat± avipariº±madhamm±, na yida½ brahmacariyav±so paññ±-yetha samm± dukkhakkhay±ya. Yasm± ca kho, bhikkhu, ettak±pi vedan± natthinicc± dhuv± sassat± avipariº±madhamm±, tasm± brahmacariyav±so paññ±yatisamm± dukkhakkhay±ya. “Ettak±pi kho, bhikkhu, saññ± natthi …pe… ettak±pi kho, bhikkhu, saªkh±r±natthi nicc± dhuv± sassat± avipariº±madhamm± sassatisama½ tatheva µhassanti.Ettak± cepi, bhikkhu, saªkh±r± abhavissa½su nicc± dhuv± sassat± (2.0121) avipa-riº±madhamm±, na yida½ brahmacariyav±so paññ±yetha samm± dukkhakkha-y±ya. Yasm± ca kho, bhikkhu, ettak±pi saªkh±r± natthi nicc± dhuv± sassat± avipa-riº±madhamm±, tasm± brahmacariyav±so paññ±yati samm± dukkhakkhay±ya. “Ettakampi kho, bhikkhu, viññ±ºa½ natthi nicca½ dhuva½ sassata½ avipariº±-madhamma½ sassatisama½ tatheva µhassati. Ettakampi kho, bhikkhu, viññ±ºa½abhavissa nicca½ dhuva½ sassata½ avipariº±madhamma½, na yida½ brahmaca-riyav±so paññ±yetha samm± dukkhakkhay±ya. Yasm± ca kho, bhikkhu, etta-kampi viññ±ºa½ natthi nicca½ dhuva½ sassata½ avipariº±madhamma½, tasm±brahmacariyav±so paññ±yati samm± dukkhakkhay±ya.

Page 92: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

“Ta½ ki½ maññasi, bhikkhu, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”.“Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½bhante …”pe… “tasm±tiha …pe… eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±-n±t²”ti. Pañcama½. 6. Suddhikasutta½ 98. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “atthi nu kho, bhante, kiñci r³pa½, ya½ r³pa½ nicca½ dhuva½ sassata½avipariº±madhamma½ sassatisama½ tatheva µhassati? Atthi nu kho, bhante,k±ci vedan± …pe… k±ci saññ±… keci saªkh±r±… kiñci viññ±ºa½, ya½ viññ±ºa½nicca½ dhuva½ sassata½ avipariº±madhamma½ sassatisama½ tatheva µhassat²”-ti? “Natthi kho, bhikkhu, kiñci r³pa½ ya½ r³pa½ nicca½ dhuva½ sassata½ avipa-riº±madhamma½ sassatisama½ tatheva µhassati. Natthi kho, bhikkhu, k±ci veda-n±… k±ci saññ±… keci saªkh±r±… kiñci viññ±ºa½, ya½ viññ±ºa½ nicca½dhuva½ sassata½ avipariº±madhamma½ sassatisama½ tatheva µhassat²”ti.Chaµµha½. 7. Gaddulabaddhasutta½ 99. S±vatthinid±na½. “Anamataggoya½, bhikkhave, sa½s±ro. Pubb± koµi napaññ±yati avijj±n²varaº±na½ satt±na½ taºh±sa½yojan±na½ sandh±vata½ sa½sa-rata½. Hoti so, bhikkhave, samayo ya½ mah±samuddo ussussati visussati na (2.012bhavati; na tvev±ha½, bhikkhave, avijj±n²varaº±na½ satt±na½ taºh±sa½yoja-n±na½ sandh±vata½ sa½sarata½ dukkhassa antakiriya½ vad±mi. Hoti so,bhikkhave, samayo ya½ sineru pabbatar±j± ¹ayhati vinassati na bhavati; natvev±ha½, bhikkhave, avijj±n²varaº±na½ satt±na½ taºh±sa½yojan±na½ sandh±-vata½ sa½sarata½ dukkhassa antakiriya½ vad±mi. Hoti so, bhikkhave, samayoya½ mah±pathav² ¹ayhati vinassati na bhavati; na tvev±ha½, bhikkhave, avijj±n²-varaº±na½ satt±na½ taºh±sa½yojan±na½ sandh±vata½ sa½sarata½ dukkhassaantakiriya½ vad±mi”. “Seyyath±pi, bhikkhave, s± gaddulabaddho ‚ da¼he kh²le v± thambhe v± upani-baddho tameva kh²la½ v± thambha½ v± anuparidh±vati anuparivattati; evamevakho, bhikkhave, assutav± puthujjano ariy±na½ adass±v² …pe… sappurisa-dhamme avin²to r³pa½ attato samanupassati …pe… vedana½ attato samanupa-ssati… sañña½ attato samanupassati… saªkh±re attato samanupassati…viññ±ºa½ attato samanupassati, viññ±ºavanta½ v± att±na½; attani v± viññ±ºa½,viññ±ºasmi½ v± att±na½. So r³paññeva anuparidh±vati anuparivattati, vedana-ññeva …pe… saññaññeva… saªkh±reyeva… viññ±ºaññeva anuparidh±vati anu-parivattati. So r³pa½ anuparidh±va½ anuparivatta½, vedana½ …pe… sañña½…saªkh±re… viññ±ºa½ anuparidh±va½ anuparivatta½, na parimuccati r³pamh±,na parimuccati vedan±ya, na parimuccati saññ±ya, na parimuccati saªkh±rehi, na

Page 93: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

parimuccati viññ±ºamh±, na parimuccati j±tiy± jar±maraºena sokehi paridevehidukkhehi domanassehi up±y±sehi. ‘Na parimuccati dukkhasm±’ti vad±mi”. “Sutav± ca kho, bhikkhave, ariyas±vako ariy±na½ dass±v² …pe… sappurisa-dhamme suvin²to, na r³pa½ attato samanupassati …pe… na vedana½… nasañña½… na saªkh±re… na viññ±ºa½ attato samanupassati, na viññ±ºavanta½v± att±na½; na attani v± viññ±ºa½, na viññ±ºasmi½ v± att±na½. So r³pa½ n±nu-paridh±vati n±nuparivattati, vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ n±nupa-ridh±vati n±nuparivattati. So r³pa½ ananuparidh±va½ ananuparivatta½, veda-na½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ ananuparidh±va½ ananuparivatta½;parimuccati r³pamh±, parimuccati vedan±ya, parimuccati saññ±ya, parimuccatisaªkh±rehi, parimuccati viññ±ºamh±, parimuccati j±tiy± jar±maraºena sokehiparidevehi dukkhehi domanassehi up±y±sehi. ‘Parimuccati dukkhasm±’ti vad±m²”-ti. Sattama½. 8. Dutiyagaddulabaddhasutta½ 100. S±vatthinid±na½ (2.0123). “Anamataggoya½, bhikkhave, sa½s±ro. Pubb±koµi na paññ±yati avijj±n²varaº±na½ satt±na½ taºh±sa½yojan±na½ sandh±vata½sa½sarata½. Seyyath±pi, bhikkhave, s± gaddulabaddho da¼he kh²le v± thambhev± upanibaddho. So gacchati cepi tameva kh²la½ v± thambha½ v± upagacchati;tiµµhati cepi tameva kh²la½ v± thambha½ v± upatiµµhati; nis²dati cepi tameva kh²la½v± thambha½ v± upanis²dati; nipajjati cepi tameva kh²la½ v± thambha½ v± upani-pajjati. Evameva kho, bhikkhave, assutav± puthujjano r³pa½ ‘eta½ mama, esoha-masmi, eso me att±’ti samanupassati. Vedana½… sañña½… saªkh±re…viññ±ºa½ ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’ti samanupassati. So gacchaticepi ime pañcup±d±nakkhandhe upagacchati; tiµµhati cepi ime pañcup±d±na-kkhandhe upatiµµhati; nis²dati cepi ime pañcup±d±nakkhandhe upanis²dati; nipa-jjati cepi ime pañcup±d±nakkhandhe upanipajjati. Tasm±tiha, bhikkhave, abhi-kkhaºa½ saka½ citta½ paccavekkhitabba½– ‘d²gharattamida½ citta½ sa½kiliµµha½r±gena dosena mohen±’ti. Cittasa½kiles±, bhikkhave, satt± sa½kilissanti; cittavo-d±n± satt± visujjhanti. “Diµµha½ vo, bhikkhave, caraºa½ n±ma cittan”ti? “Eva½, bhante”. “Tampi kho,bhikkhave, caraºa½ n±ma citta½ citteneva cittita½. Tenapi kho, bhikkhave, cara-ºena cittena cittaññeva cittatara½. Tasm±tiha, bhikkhave, abhikkhaºa½ saka½citta½ paccavekkhitabba½– ‘d²gharattamida½ citta½ sa½kiliµµha½ r±gena dosenamohen±’ti. Cittasa½kiles±, bhikkhave, satt± sa½kilissanti; cittavod±n± satt± visu-jjhanti. “N±ha½, bhikkhave, añña½ ekanik±yampi samanupass±mi eva½ citta½. Yatha-yida½, bhikkhave, tiracch±nagat± p±º±, tepi kho, bhikkhave, tiracch±nagat± p±º±citteneva cittit±, tehipi kho, bhikkhave, tiracch±nagatehi p±ºehi cittaññeva citta-tara½. Tasm±tiha, bhikkhave, abhikkhaºa½ saka½ citta½ paccavekkhitabba½–‘d²gharattamida½ citta½ sa½kiliµµha½ r±gena dosena mohen±’ti. Cittasa½kiles±,

Page 94: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

bhikkhave, satt± sa½kilissanti; cittavod±n± satt± visujjhanti. “Seyyath±pi (2.0124), bhikkhave, rajako v± cittak±rako v± rajan±ya v± l±kh±yav± haliddiy± v± n²liy± v± mañjiµµh±ya ‚ v± suparimaµµhe phalake v± bhittiy± v±dussapaµµe v± itthir³pa½ v± purisar³pa½ v± abhinimmineyya sabbaªgapaccaªgi½;evameva kho, bhikkhave, assutav± puthujjano r³paññeva abhinibbattento abhini-bbatteti, vedanaññeva …pe… saññaññeva… saªkh±re yeva… viññ±ºaññevaabhinibbattento abhinibbatteti. Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v±anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½…pe… “tasm±tiha, bhikkhave, eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±-t²”ti. Aµµhama½. 9. V±sijaµasutta½ 101. S±vatthinid±na½. “J±nato aha½, bhikkhave, passato ±sav±na½ khaya½vad±mi, no aj±nato no apassato. Kiñca, bhikkhave, j±nato ki½ passato ±sav±na½khayo hoti? ‘Iti r³pa½, iti r³passa samudayo, iti r³passa atthaªgamo; iti vedan±…iti saññ±… iti saªkh±r±… iti viññ±ºa½, iti viññ±ºassa samudayo, iti viññ±ºassaatthaªgamo’ti– eva½ kho, bhikkhave, j±nato eva½ passato ±sav±na½ khayo hoti”. “Bh±van±nuyoga½ ananuyuttassa, bhikkhave, bhikkhuno viharato kiñc±pi eva½icch± uppajjeyya– ‘aho vata me anup±d±ya ±savehi citta½ vimucceyy±’ti, athakhvassa neva anup±d±ya ±savehi citta½ vimuccati. Ta½ kissa hetu? ‘Abh±vitatt±’tissa vacan²ya½. Kissa abh±vitatt±? Abh±vitatt± catunna½ satipaµµh±n±na½, abh±-vitatt± catunna½ sammappadh±n±na½, abh±vitatt± catunna½ iddhip±d±na½,abh±vitatt± pañcanna½ indriy±na½, abh±vitatt± pañcanna½ bal±na½, abh±vitatt±sattanna½ bojjhaªg±na½, abh±vitatt± ariyassa aµµhaªgikassa maggassa. “Seyyath±pi, bhikkhave, kukkuµiy± aº¹±ni aµµha v± dasa v± dv±dasa v±.T±nassu kukkuµiy± na samm± adhisayit±ni, na samm± parisedit±ni, na samm±paribh±vit±ni. Kiñc±pi tass± kukkuµiy± eva½ icch± uppajjeyya– ‘aho, vata me (2.0125kukkuµapotak± p±danakhasikh±ya v± mukhatuº¹akena v± aº¹akosa½ pad±letv±sotthin± abhinibbhijjeyyun’ti, atha kho abhabb±va te kukkuµapotak± p±danakhasi-kh±ya v± mukhatuº¹akena v± aº¹akosa½ pad±letv± sotthin± abhinibbhijjitu½.Ta½ kissa hetu? Tath± hi pana, bhikkhave, kukkuµiy± aº¹±ni aµµha v± dasa v±dv±dasa v±; t±ni kukkuµiy± na samm± adhisayit±ni, na samm± parisedit±ni, nasamm± paribh±vit±ni. Evameva kho, bhikkhave, bh±van±nuyoga½ ananuyuttassabhikkhuno viharato kiñc±pi eva½ icch± uppajjeyya– ‘aho, vata me anup±d±ya ±sa-vehi citta½ vimucceyy±’ti, atha khvassa neva anup±d±ya ±savehi citta½ vimu-ccati. Ta½ kissa hetu? ‘Abh±vitatt±’tissa vacan²ya½. Kissa abh±vitatt±? Abh±vi-tatt± catunna½ satipaµµh±n±na½ …pe… aµµhaªgikassa maggassa. “Bh±van±nuyoga½ anuyuttassa, bhikkhave, bhikkhuno viharato kiñc±pi naeva½ icch± uppajjeyya– ‘aho vata me anup±d±ya ±savehi citta½ vimucceyy±’ti,atha khvassa anup±d±ya ±savehi citta½ vimuccati. Ta½ kissa hetu? ‘Bh±vitatt±’-tissa vacan²ya½. Kissa bh±vitatt±? Bh±vitatt± catunna½ satipaµµh±n±na½, bh±vi-

Page 95: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

tatt± catunna½ sammappadh±n±na½, bh±vitatt± catunna½ iddhip±d±na½, bh±vi-tatt± pañcanna½ indriy±na½, bh±vitatt± pañcanna½ bal±na½, bh±vitatt±sattanna½ bojjhaªg±na½, bh±vitatt± ariyassa aµµhaªgikassa maggassa. “Seyyath±pi, bhikkhave, kukkuµiy± aº¹±ni aµµha v± dasa v± dv±dasa v±.T±nassu kukkuµiy± samm± adhisayit±ni, samm± parisedit±ni, samm± paribh±vi-t±ni. Kiñc±pi tass± kukkuµiy± na eva½ icch± uppajjeyya– ‘aho vata me kukkuµapo-tak± p±danakhasikh±ya v± mukhatuº¹akena v± aº¹akosa½ pad±letv± sotthin±abhinibbhijjeyyun’ti, atha kho bhabb±va te kukkuµapotak± p±danakhasikh±ya v±mukhatuº¹akena v± aº¹akosa½ pad±letv± sotthin± abhinibbhijjitu½. Ta½ kissahetu? Tath± hi pana, bhikkhave, kukkuµiy± aº¹±ni aµµha v± dasa v± dv±dasa v±;t±nassu kukkuµiy± samm± adhisayit±ni, samm± parisedit±ni, samm± paribh±vi-t±ni. Evameva kho, bhikkhave, bh±van±nuyoga½ anuyuttassa bhikkhuno viharatokiñc±pi na eva½ icch± uppajjeyya– ‘aho vata me anup±d±ya ±savehi citta½ vimu-cceyy±’ti, atha khvassa anup±d±ya ±savehi citta½ vimuccati. Ta½ kissa hetu?‘Bh±vitatt±’tissa vacan²ya½. Kissa (2.0126) bh±vitatt±? Bh±vitatt± catunna½ sati-paµµh±n±na½ …pe… bh±vitatt± ariyassa aµµhaªgikassa maggassa. “Seyyath±pi, bhikkhave, palagaº¹assa v± palagaº¹antev±sissa v± v±sijaµedissanteva aªgulipad±ni dissati aªguµµhapada½. No ca khvassa eva½ ñ±ºa½hoti– ‘ettaka½ vata me ajja v±sijaµassa kh²ºa½, ettaka½ hiyyo, ettaka½ pare’ti.Atha khvassa kh²ºe kh²ºantveva ñ±ºa½ hoti. Evameva kho, bhikkhave, bh±van±-nuyoga½ anuyuttassa bhikkhuno viharato kiñc±pi na eva½ ñ±ºa½ hoti– ‘ettaka½vata me ajja ±sav±na½ kh²ºa½, ettaka½ hiyyo, ettaka½ pare’ti, atha khvassakh²ºe kh²ºantveva ñ±ºa½ hoti. Seyyath±pi, bhikkhave, s±muddik±ya n±v±ya vetta-bandhanabaddh±ya vassam±s±ni udake pariy±d±ya hemantikena thala½ ukkhi-tt±ya v±t±tapaparet±ni vettabandhan±ni. T±ni p±vusakena meghena abhippavu-µµh±ni appakasireneva paµippassambhanti p³tik±ni bhavanti; evameva kho,bhikkhave, bh±van±nuyoga½ anuyuttassa bhikkhuno viharato appakasirenevasa½yojan±ni paµippassambhanti p³tik±ni bhavant²”ti. Navama½. 10. Aniccasaññ±sutta½

Page 96: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

sabb±ni m³lasant±nak±ni sampad±lento kasati; evameva kho, bhikkhave, anicca-saññ± bh±vit± bahul²kat± sabba½ k±mar±ga½ pariy±diyati, sabba½ r³par±ga½pariy±diyati, sabba½ bhavar±ga½ pariy±diyati, sabba½ avijja½ pariy±diyati,sabba½ asmim±na½ sam³hanati. “Seyyath±pi, bhikkhave, pabbajal±yako pabbaja½ l±yitv± agge gahetv± odhu-n±ti niddhun±ti nicchoµeti; evameva kho, bhikkhave, aniccasaññ± bh±vit± bahul²-kat± sabba½ k±mar±ga½ pariy±diyati …pe… sabba½ asmim±na½ sam³hanati. “Seyyath±pi (2.0127), bhikkhave, ambapiº¹iy± vaºµacchinn±ya y±ni tatthaamb±ni vaºµapaµibandh±ni sabb±ni t±ni tadanvay±ni bhavanti; evameva kho,bhikkhave, aniccasaññ± bh±vit± …pe… sabba½ asmim±na½ sam³hanati. “Seyyath±pi, bhikkhave, k³µ±g±rassa y± k±ci gop±nasiyo sabb± t± k³µaªgam±k³µaninn± k³µasamosaraº±, k³µa½ t±sa½ aggamakkh±yati; evameva kho,bhikkhave, aniccasaññ± bh±vit± …pe… sabba½ asmim±na½ sam³hanati. “Seyyath±pi, bhikkhave, ye keci m³lagandh± k±¼±nus±rigandho tesa½ aggama-kkh±yati; evameva kho, bhikkhave, aniccasaññ± …pe… sabba½ asmim±na½sam³hanati. “Seyyath±pi, bhikkhave, ye keci s±ragandh±, lohitacandana½ tesa½ aggama-kkh±yati; evameva kho, bhikkhave, aniccasaññ± …pe… sabba½ asmim±na½sam³hanati. “Seyyath±pi, bhikkhave, ye keci pupphagandh±, vassika½ tesa½ aggamakkh±-yati; evameva kho, bhikkhave, aniccasaññ± …pe… sabba½ asmim±na½ sam³ha-nati. “Seyyath±pi, bhikkhave, ye keci kuµµar±j±no ‚, sabbete rañño cakkavattissaanuyant± bhavanti, r±j± tesa½ cakkavatti aggamakkh±yati; evameva kho,bhikkhave, aniccasaññ± …pe… sabba½ asmim±na½ sam³hanati. “Seyyath±pi, bhikkhave, y± k±ci t±rakar³p±na½ pabh±, sabb± t± candimappa-bh±ya kala½ n±gghanti so¼asi½, candappabh± t±sa½ aggamakkh±yati; evamevakho, bhikkhave, aniccasaññ± …pe… sabba½ asmim±na½ sam³hanati. “Seyyath±pi, bhikkhave, saradasamaye viddhe vigataval±hake deve ±dicconata½ abbhussakkam±no, sabba½ ±k±sagata½ tamagata½ abhivihacca bh±sateca tapate ca virocate ca; evameva kho, bhikkhave, aniccasaññ± bh±vit± bahul²-kat± sabba½ k±mar±ga½ pariy±diyati, sabba½ r³par±ga½ pariy±diyati, sabba½bhavar±ga½ pariy±diyati, sabba½ avijja½ pariy±diyati, sabba½ asmim±na½ sam³-hanati. “Katha½ bh±vit± ca, bhikkhave, aniccasaññ± katha½ bahul²kat± sabba½ k±ma-r±ga½ pariy±diyati …pe… sabba½ asmim±na½ sam³hanati? ‘Iti r³pa½, itir³passa (2.0128) samudayo, iti r³passa atthaªgamo; iti vedan±… iti saññ±… itisaªkh±r±… iti viññ±ºa½, iti viññ±ºassa samudayo, iti viññ±ºassa atthaªgamo’ti–eva½ bh±vit± kho, bhikkhave, aniccasaññ± eva½ bahul²kat± sabba½ k±mar±ga½pariy±diyati, sabba½ r³par±ga½ pariy±diyati, sabba½ bhavar±ga½ pariy±diyati,sabba½ avijja½ pariy±diyati, sabba½ asmim±na½ sam³hanat²”ti. Dasama½.

Page 97: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Pupphavaggo dasamo. Tassudd±na½– Nad² pupphañca pheºañca, gomayañca nakh±sikha½; suddhika½ dve ca gaddul±, v±s²jaµa½ aniccat±ti. Majjhimapaºº±sako samatto. Tassa majjhimapaºº±sakassa vaggudd±na½– Upayo arahanto ca, khajjan² therasavhaya½; pupphavaggena paºº±sa, dutiyo tena vuccat²ti. 11. Antavaggo 1. Antasutta½ 103. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, ant±. Katame catt±ro? Sakk±-yanto, sakk±yasamudayanto, sakk±yanirodhanto, sakk±yanirodhag±minippaµipa-danto. Katamo ca, bhikkhave, sakk±yanto? Pañcup±d±nakkhandh±tissa vaca-n²ya½. Katame pañca? Seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho, vedanup±d±na-kkhandho, saññup±d±nakkhandho, saªkh±rup±d±nakkhandho, viññ±ºup±d±na-kkhandho– aya½ vuccati, bhikkhave, sakk±yanto”. “Katamo ca, bhikkhave, sakk±yasamudayanto? Y±ya½ taºh± ponobhavik±nandir±gasahagat± tatratatr±bhinandin², seyyathida½– k±mataºh±, bhavataºh±,vibhavataºh±. Aya½ (2.0129) vuccati, bhikkhave, sakk±yasamudayanto. “Katamo ca, bhikkhave, sakk±yanirodhanto? Yo tass±yeva taºh±ya asesavir±-ganirodho c±go paµinissaggo mutti an±layo– aya½ vuccati, bhikkhave, sakk±yani-rodhanto. “Katamo ca, bhikkhave, sakk±yanirodhag±minippaµipadanto? Ayameva ariyoaµµhaªgiko maggo. Seyyathida½– samm±diµµhi, samm±saªkappo, samm±v±c±,samm±kammanto, samm±-±j²vo, samm±v±y±mo, samm±sati, samm±sam±dhi.Aya½ vuccati, bhikkhave, sakk±yanirodhag±minippaµipadanto. Ime kho,bhikkhave, catt±ro ant±”ti. Paµhama½. 2. Dukkhasutta½ 104. S±vatthinid±na½. “Dukkhañca vo, bhikkhave, desess±mi dukkhasamuda-yañca dukkhanirodhañca dukkhanirodhag±miniñca paµipada½. Ta½ suº±tha.Katamañca, bhikkhave, dukkha½? Pañcup±d±nakkhandh±tissa vacan²ya½.Katame pañca? Seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho …pe… viññ±ºup±d±na-

Page 98: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

kkhandho. Ida½ vuccati, bhikkhave, dukkha½. Katamo ca, bhikkhave, dukkhasa-mudayo? Y±ya½ taºh± ponobhavik± …pe… k±mataºh±, bhavataºh±, vibhava-taºh±– aya½ vuccati, bhikkhave, dukkhasamudayo. Katamo ca, bhikkhave,dukkhanirodho? Yo tass±yeva taºh±ya asesavir±ganirodho c±go paµinissaggomutti an±layo– aya½ vuccati, bhikkhave, dukkhanirodho. Katam± ca, bhikkhave,dukkhanirodhag±min² paµipad±? Ayameva ariyo aµµhaªgiko maggo. Seyyathida½–samm±diµµhi …pe… samm±sam±dhi. Aya½ vuccati, bhikkhave, dukkhanirodhag±-min² paµipad±”ti. Dutiya½. 3. Sakk±yasutta½ 105. S±vatthinid±na½. “Sakk±yañca vo, bhikkhave, desess±mi sakk±yasamuda-yañca sakk±yanirodhañca sakk±yanirodhag±miniñca paµipada½. Ta½ suº±tha.Katamo ca, bhikkhave, sakk±yo? Pañcup±d±nakkhandh±tissa vacan²ya½.Katame pañca? Seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho, vedanup±d±nakkhandho,saññup±d±nakkhandho, saªkh±rup±d±nakkhandho, viññ±ºup±d±nakkhandho.Aya½ vuccati, bhikkhave, sakk±yo. Katamo ca, bhikkhave, sakk±yasamudayo?Y±ya½ taºh± ponobhavik± …pe… k±mataºh±, bhavataºh±, vibhavataºh±– aya½vuccati, bhikkhave, sakk±yasamudayo. Katamo ca, bhikkhave, sakk±yanirodho?Yo tass±yeva taºh±ya …pe… aya½ vuccati (2.0130), bhikkhave, sakk±yanirodho.Katam± ca, bhikkhave, sakk±yanirodhag±min² paµipad±? Ayameva ariyo aµµha-ªgiko maggo. Seyyathida½– samm±diµµhi …pe… samm±sam±dhi. Aya½ vuccati,bhikkhave, sakk±yanirodhag±min² paµipad±”ti. Tatiya½. 4. Pariññeyyasutta½ 106. S±vatthinid±na½. “Pariññeyye ca, bhikkhave, dhamme desess±mi pari-ññañca pariññ±t±viñca puggala½. Ta½ suº±tha. Katame ca, bhikkhave, pari-ññeyy± dhamm±? R³pa½, bhikkhave, pariññeyyo dhammo. Vedan± …pe…saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ pariññeyyo dhammo. Ime vuccanti, bhikkhave,pariññeyy± dhamm±. Katam± ca, bhikkhave, pariññ±? R±gakkhayo, dosakkhayo,mohakkhayo– aya½ vuccati, bhikkhave, pariññ±. Katamo ca, bhikkhave, pariññ±-t±v² puggalo? Arah±tissa vacan²ya½. Yv±ya½ ±yasm± eva½n±mo eva½gotto–aya½ vuccati, bhikkhave, pariññ±t±v² puggalo”ti. Catuttha½. 5. Samaºasutta½ 107. S±vatthinid±na½. “Pañcime, bhikkhave, up±d±nakkhandh±. Katamepañca? Seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho …pe… viññ±ºup±d±nakkhandho.Ye hi keci, bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± imesa½ pañcanna½ up±d±na-kkhandh±na½ ass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ nappaj±nanti…pe… paj±nanti, saya½ abhiññ± sacchikatv± upasampajja viharant²”ti.

Page 99: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Pañcama½. 6. Dutiyasamaºasutta½ 108. S±vatthinid±na½. “Pañcime, bhikkhave, up±d±nakkhandh±. Katamepañca? Seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho, vedanup±d±nakkhandho, saññup±-d±nakkhandho, saªkh±rup±d±nakkhandho, viññ±ºup±d±nakkhandho. Ye hi keci,bhikkhave, samaº± v± br±hmaº± v± imesa½ pañcanna½ up±d±nakkhandh±na½samudayañca atthaªgamañca ass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½nappaj±nanti …pe… paj±nanti, saya½ abhiññ± sacchikatv± upasampajja vihara-nt²”ti. Chaµµha½. 7. Sot±pannasutta½ 109. S±vatthinid±na½ (2.0131). “Pañcime, bhikkhave, up±d±nakkhandh±.Katame pañca? Seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho …pe… viññ±ºup±d±na-kkhandho. Yato kho, bhikkhave, ariyas±vako imesa½ pañcanna½ up±d±nakkha-ndh±na½ samudayañca atthaªgamañca ass±dañca ±d²navañca nissaraºañcayath±bh³ta½ paj±n±ti. Aya½ vuccati, bhikkhave, ariyas±vako sot±panno avinip±ta-dhammo niyato sambodhipar±yano”ti. Sattama½. 8. Arahantasutta½ 110. S±vatthinid±na½. “Pañcime, bhikkhave, up±d±nakkhandh±. Katame pañca?Seyyathida½– r³pup±d±nakkhandho …pe… viññ±ºup±d±nakkhandho. Yato kho,bhikkhave, bhikkhu imesa½ pañcanna½ up±d±nakkhandh±na½ samudayañcaatthaªgamañca ass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ viditv± anup±-d±vimutto hoti. Aya½ vuccati, bhikkhave, bhikkhu araha½ kh²º±savo vusitav± kata-karaº²yo ohitabh±ro anuppattasadattho parikkh²ºabhavasa½yojano sammadaññ±-vimutto”ti. Aµµhama½. 9. Chandappah±nasutta½ 111. S±vatthinid±na½. “R³pe, bhikkhave, yo chando yo r±go y± nand² y± taºh±,ta½ pajahatha. Eva½ ta½ r³pa½ pah²na½ bhavissati ucchinnam³la½ t±l±vatthu-kata½ anabh±va½kata½ ±yati½ anupp±dadhamma½. Vedan±ya …pe… saññ±-ya… saªkh±resu… viññ±ºe yo chando yo r±go y± nand² y± taºh±, ta½ pajahatha.Eva½ ta½ viññ±ºa½ pah²na½ bhavissati ucchinnam³la½ t±l±vatthukata½ anabh±-va½kata½ ±yati½ anupp±dadhamman”ti. Navama½. 10. Dutiyachandappah±nasutta½

Page 100: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

112. S±vatthinid±na½. “R³pe, bhikkhave, yo chando yo r±go y± nand² y± taºh±ye upayup±d±n± cetaso adhiµµh±n±bhinives±nusay±, te pajahatha. Eva½ ta½r³pa½ pah²na½ bhavissati ucchinnam³la½ …pe… vedan±ya… saññ±ya…saªkh±resu yo chando …pe… eva½ te saªkh±r± pah²n± bhavissanti ucchinna-m³l± t±l±vatthukat± anabh±va½kat± ±yati½ (2.0132) anupp±dadhamm±. Viññ±ºeyo chando yo r±go y± nand² y± taºh± ye upayup±d±n± cetaso adhiµµh±n±bhinive-s±nusay±, te pajahatha. Eva½ ta½ viññ±ºa½ pah²na½ bhavissati ucchinnam³la½t±l±vatthukata½ anabh±va½kata½ ±yati½ anupp±dadhamman”ti. Dasama½. Antavaggo ek±dasamo. Tassudd±na½– Anto dukkhañca sakk±yo, pariññeyy± samaº± duve; sot±panno arah± ca, duve ca chandappah±n±ti. 12. Dhammakathikavaggo 1. Avijj±sutta½ 113. S±vatthinid±na½. Atha kho aññataro bhikkhu yena bhagav± tenupasa-ªkami …pe… ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca–“‘avijj± avijj±’ti, bhante, vuccati. Katam± nu kho, bhante, avijj±, kitt±vat± ca avijj±-gato hot²”ti? “Idha, bhikkhu, assutav± puthujjano r³pa½ nappaj±n±ti, r³pasamu-daya½ nappaj±n±ti, r³panirodha½ nappaj±n±ti, r³panirodhag±mini½ paµipada½nappaj±n±ti; vedana½ nappaj±n±ti… sañña½… saªkh±re nappaj±n±ti …pe…viññ±ºanirodhag±mini½ paµipada½ nappaj±n±ti. Aya½ vuccati, bhikkhu, avijj±.Ett±vat± ca avijj±gato hot²”ti. Paµhama½. 2. Vijj±sutta½

Page 101: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

– “‘vijj± vijj±’ti, bhante, vuccati. Katam± nu kho, bhante, vijj±, kitt±vat± ca vijj±gatohot²”ti? “Idha, bhikkhu, sutav± ariyas±vako r³pa½ paj±n±ti, r³pasamudaya½ paj±-n±ti, r³panirodha½ paj±n±ti, r³panirodhag±mini½ paµipada½ paj±n±ti. Vedana½…sañña½… saªkh±re paj±n±ti …pe… viññ±ºanirodhag±mini½ paµipada½ paj±n±ti.Aya½ vuccati, bhikkhu, vijj±. Ett±vat± ca vijj±gato hot²”ti. Dutiya½. 3. Dhammakathikasutta½ 115. S±vatthinid±na½ (2.0133). Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhaga-vanta½ etadavoca– “‘dhammakathiko dhammakathiko’ti, bhante, vuccati. Kitt±vat±nu kho, bhante, dhammakathiko hot²”ti? “R³passa ce, bhikkhu, nibbid±ya vir±g±yanirodh±ya dhamma½ deseti ‘dhammakathiko bhikkh³’ti ala½ vacan±ya. R³passace, bhikkhu, nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipanno hoti, ‘dhamm±nudhamma-ppaµipanno bhikkh³’ti ala½ vacan±ya. R³passa ce, bhikkhu, nibbid± vir±g±nirodh± anup±d±vimutto hoti, ‘diµµhadhammanibb±nappatto bhikkh³’ti ala½ vaca-n±ya. Vedan±ya ce, bhikkhu …pe… saññ±ya ce, bhikkhu… saªkh±r±na½ ce,bhikkhu… viññ±ºassa ce, bhikkhu, nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya dhamma½deseti, ‘dhammakathiko bhikkh³’ti ala½ vacan±ya. Viññ±ºassa ce, bhikkhu, nibbi-d±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipanno hoti, ‘dhamm±nudhammappaµipanno bhikkh³’-ti ala½ vacan±ya. Viññ±ºassa ce, bhikkhu, nibbid± vir±g± nirodh± anup±d±vi-mutto hoti, ‘diµµhadhammanibb±nappatto bhikkh³’ti ala½ vacan±y±”ti. Tatiya½. 4. Dutiyadhammakathikasutta½ 116. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “‘dhammakathiko dhammakathiko’ti, bhante, vuccati. Kitt±vat± nu kho,bhante, dhammakathiko hoti, kitt±vat± dhamm±nudhammappaµipanno hoti, kitt±-vat± diµµhadhammanibb±nappatto hot²”ti? “R³passa ce, bhikkhu, nibbid±ya vir±-g±ya nirodh±ya dhamma½ deseti, ‘dhammakathiko bhikkh³’ti ala½ vacan±ya.R³passa ce, bhikkhu, nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipanno hoti, ‘dhamm±nu-dhammappaµipanno bhikkh³’ti ala½ vacan±ya. R³passa ce, bhikkhu, nibbid±vir±g± nirodh± anup±d±vimutto hoti, ‘diµµhadhammanibb±nappatto bhikkh³’ti ala½vacan±ya. Vedan±ya ce, bhikkhu …pe… saññ±ya ce, bhikkhu… saªkh±r±na½ ce,bhikkhu… viññ±ºassa ce, bhikkhu, nibbid±ya vir±g±ya nirodh±ya dhamma½deseti, ‘dhammakathiko bhikkh³’ti ala½ vacan±ya. Viññ±ºassa ce, bhikkhu, nibbi-d±ya vir±g±ya nirodh±ya paµipanno hoti, ‘dhamm±nudhammappaµipanno bhikkh³’-ti ala½ vacan±ya. Viññ±ºassa ce, bhikkhu, nibbid± vir±g± (2.0134) nirodh± anup±-d±vimutto hoti, ‘diµµhadhammanibb±nappatto bhikkh³’ti ala½ vacan±y±”ti.Catuttha½. 5. Bandhanasutta½

Page 102: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

117. S±vatthinid±na½. “Idha bhikkhave assutav± puthujjano ariy±na½ ada-ss±v² …pe… sappurisadhamme avin²to r³pa½ attato samanupassati, r³pavanta½v± att±na½; attani v± r³pa½, r³pasmi½ v± att±na½. Aya½ vuccati, bhikkhave,assutav± puthujjano r³pabandhanabaddho santarab±hirabandhanabaddho at²ra-dass² ap±radass², baddho j²yati ‚ baddho m²yati baddho asm± lok± para½ loka½gacchati. Vedana½ attato samanupassati …pe… vedan±ya v± att±na½. Aya½vuccati, bhikkhave, assutav± puthujjano vedan±bandhanabaddho santarab±hira-bandhanabaddho at²radass² ap±radass², baddho j²yati baddho m²yati baddhoasm± lok± para½ loka½ gacchati. Sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ attato sama-nupassati …pe… aya½ vuccati, bhikkhave, assutav± puthujjano viññ±ºabandha-nabaddho santarab±hirabandhanabaddho at²radass² ap±radass², baddho j²yatibaddho m²yati baddho asm± lok± para½ loka½ gacchati”. “Sutav± ca kho, bhikkhave, ariyas±vako ariy±na½ dass±v² …pe… sappurisa-dhamme suvin²to na r³pa½ attato samanupassati, na r³pavanta½ v± att±na½; naattani v± r³pa½, na r³pasmi½ v± att±na½. Aya½ vuccati, bhikkhave, sutav± ariya-s±vako na r³pabandhanabaddho, na santarab±hirabandhanabaddho, t²radass²,p±radass²; ‘parimutto so dukkhasm±’ti vad±mi. Na vedana½ attato …pe… nasañña½ attato …pe… na saªkh±re attato …pe… na viññ±ºa½ attato samanupa-ssati …pe… aya½ vuccati, bhikkhave, sutav± ariyas±vako na viññ±ºabandhana-baddho, na santarab±hirabandhanabaddho, t²radass², p±radass², ‘parimutto sodukkhasm±’ti vad±m²”ti. Pañcama½. 6. Paripucchitasutta½ 118. S±vatthinid±na½. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ ‘eta½ mama,esohamasmi, eso me att±’ti samanupassath±”ti? “No heta½, bhante”. “S±dhu,bhikkhave! R³pa½, bhikkhave, ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti eva-meta½ (2.0135) yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. “Vedana½…sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’ti sama-nupassath±”ti? “No heta½, bhante”. “S±dhu, bhikkhave! Viññ±ºa½, bhikkhave,‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappa-ññ±ya daµµhabba½ …pe… eva½ passa½ …pe… kata½ karaº²ya½, n±para½ ittha-tt±y±ti paj±n±t²ti. Chaµµha½. 7. Dutiyaparipucchitasutta½ 119. S±vatthinid±na½. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ ‘neta½ mama,nesohamasmi, na meso att±’ti samanupassath±”ti? “Eva½, bhante”. “S±dhubhikkhave! R³pa½, bhikkhave, ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti eva-meta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. Vedana½… sañña½…saªkh±re… viññ±ºa½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti samanupassa-th±”ti? “Eva½, bhante”. “S±dhu bhikkhave! Viññ±ºa½, bhikkhave, ‘neta½ mama,

Page 103: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappaññ±yadaµµhabba½ …pe… eva½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Sattama½. 8. Sa½yojaniyasutta½ 120. S±vatthinid±na½. “Sa½yojaniye ca, bhikkhave, dhamme desess±m²sa½yojanañca. Ta½ suº±tha. Katame ca, bhikkhave, sa½yojaniy± dhamm±,katama½ sa½yojana½? R³pa½, bhikkhave, sa½yojaniyo dhammo; yo tatthachandar±go, ta½ tattha sa½yojana½. Vedan± …pe… saññ±… saªkh±r±…viññ±ºa½ sa½yojaniyo dhammo; yo tattha chandar±go, ta½ tattha sa½yojana½.Ime vuccanti, bhikkhave, sa½yojaniy± dhamm±, ida½ sa½yojanan”ti. Aµµhama½. 9. Up±d±niyasutta½ 121. S±vatthinid±na½. “Up±d±niye ca, bhikkhave, dhamme desess±mi up±d±-nañca. Ta½ suº±tha. Katame ca, bhikkhave, up±d±niy± dhamm±, katama½ up±-d±na½? R³pa½, bhikkhave, up±d±niyo dhammo, yo tattha chandar±go, ta½ tatthaup±d±na½. Vedan± …pe… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ up±d±niyo dhammo;yo tattha chandar±go, ta½ tattha up±d±na½. Ime vuccanti, bhikkhave, up±d±niy±dhamm±, ida½ up±d±nan”ti. Navama½. 10. S²lavantasutta½ 122. Eka½ (2.0136) samaya½ ±yasm± ca s±riputto ±yasm± ca mah±koµµhiko ‚b±r±ºasiya½ viharanti isipatane migad±ye. Atha kho ±yasm± mah±koµµhiko s±ya-nhasamaya½ paµisall±n± vuµµhito yen±yasm± s±riputto tenupasaªkami …pe… eta-davoca– “s²lavat±vuso, s±riputta, bhikkhun± katame dhamm± yoniso manasik±ta-bb±”ti? “S²lavat±vuso, koµµhika, bhikkhun± pañcup±d±nakkhandh± aniccatodukkhato rogato gaº¹ato sallato aghato ±b±dhato parato palokato suññato ana-ttato yoniso manasi k±tabb±. Katame pañca? Seyyathida½– r³pup±d±na-kkhandho, vedanup±d±nakkhandho, saññup±d±nakkhandho, saªkh±rup±d±na-kkhandho, viññ±ºup±d±nakkhandho. S²lavat±vuso, koµµhika, bhikkhun± ime pañcu-p±d±nakkhandh± aniccato dukkhato rogato gaº¹ato sallato aghato ±b±dhatoparato palokato suññato anattato yoniso manasi k±tabb±. Ýh±na½ kho paneta½,±vuso, vijjati ya½ s²lav± bhikkhu ime pañcup±d±nakkhandhe aniccato …pe… ana-ttato yoniso manasi karonto sot±pattiphala½ sacchikareyy±”ti. “Sot±pannena pan±vuso s±riputta, bhikkhun± katame dhamm± yoniso manasik±tabb±”ti? “Sot±pannenapi kho, ±vuso koµµhika, bhikkhun± ime pañcup±d±na-kkhandh± aniccato …pe… anattato yoniso manasi k±tabb±. Ýh±na½ kho paneta½,±vuso, vijjati ya½ sot±panno bhikkhu ime pañcup±d±nakkhandhe aniccato …pe…anattato yoniso manasi karonto sakad±g±miphala½ sacchikareyy±”ti. “Sakad±g±min± pan±vuso s±riputta, bhikkhun± katame dhamm± yoniso

Page 104: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

manasi k±tabb±”ti? “Sakad±g±min±pi kho, ±vuso koµµhika, bhikkhun± ime pañcu-p±d±nakkhandh± aniccato …pe… anattato yoniso manasi k±tabb±. Ýh±na½ khopaneta½, ±vuso, vijjati ya½ sakad±g±m² bhikkhu ime pañcup±d±nakkhandhe ani-ccato …pe… anattato yoniso manasi karonto an±g±miphala½ sacchikareyy±”ti. “An±g±min± (2.0137) pan±vuso s±riputta, bhikkhun± katame dhamm± yonisomanasi k±tabb±”ti? “An±g±min±pi kho, ±vuso koµµhika, bhikkhun± ime pañcup±d±-nakkhandh± aniccato …pe… anattato yoniso manasi k±tabb±. Ýh±na½ khopaneta½, ±vuso, vijjati ya½ an±g±m² bhikkhu ime pañcup±d±nakkhandhe ani-ccato …pe… anattato yoniso manasi karonto arahatta½ sacchikareyy±”ti. “Arahat± pan±vuso s±riputta, katame dhamm± yoniso manasi k±tabb±”ti? “Ara-hat±pi kho, ±vuso koµµhika, ime pañcup±d±nakkhandhe aniccato dukkhato rogatogaº¹ato sallato aghato ±b±dhato parato palokato suññato anattato yonisomanasi k±tabb±. Natthi, khv±vuso, arahato uttari karaº²ya½ katassa v± paticayo;api ca ime dhamm± bh±vit± bahul²kat± diµµhadhammasukhavih±r± ceva sa½va-ttanti satisampajaññ± c±”ti. Dasama½. 11. Sutavantasutta½ 123. Eka½ samaya½ ±yasm± ca s±riputto ±yasm± ca mah±koµµhiko b±r±ºa-siya½ viharanti isipatane migad±ye. Atha kho ±yasm± mah±koµµhiko s±yanhasa-maya½ paµisall±n± vuµµhito yen±yasm± s±riputto tenupasaªkami; upasaªkamitv±…pe… etadavoca– “Sutavat±vuso s±riputta, bhikkhun± katame dhamm± yoniso manasi k±tabb±”ti?“Sutavat±vuso koµµhika, bhikkhun± pañcup±d±nakkhandh± aniccato …pe… ana-ttato yoniso manasi k±tabb±. Katame pañca? Seyyathida½– r³pup±d±na-kkhandho …pe… viññ±ºup±d±nakkhandho. Sutavat±vuso koµµhika, bhikkhun±ime pañcup±d±nakkhandh± aniccato …pe… anattato yoniso manasi k±tabb±.Ýh±na½ kho paneta½, ±vuso, vijjati– ya½ sutav± bhikkhu ime pañcup±d±na-kkhandhe aniccato …pe… anattato yoniso manasi karonto sot±pattiphala½sacchikareyy±”ti. “Sot±pannena pan±vuso s±riputta, bhikkhun± katame dhamm± yoniso manasik±tabb±”ti? “Sot±pannenapi kho ±vuso koµµhika (2.0138), bhikkhun± ime pañcup±-d±nakkhandh± aniccato …pe… anattato yoniso manasi k±tabb±. Ýh±na½ khopaneta½, ±vuso, vijjati– ya½ sot±panno bhikkhu ime pañcup±d±nakkhandhe ani-ccato …pe… anattato yoniso manasi karonto sakad±g±miphala½ …pe… an±g±-miphala½ …pe… arahattaphala½ sacchikareyy±”ti. “Arahat± pan±vuso s±riputta, katame dhamm± yoniso manasi k±tabb±”ti? “Ara-hat±pi khv±vuso, koµµhika, ime pañcup±d±nakkhandh± aniccato dukkhato rogatogaº¹ato sallato aghato ±b±dhato parato palokato suññato anattato yonisomanasi k±tabb±. Natthi, khv±vuso, arahato uttari karaº²ya½, katassa v± paticayo;api ca kho ime dhamm± bh±vit± bahul²kat± diµµhadhammasukhavih±r±ya cevasa½vattanti satisampajaññ± c±”ti. Ek±dasama½.

Page 105: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

12. Kappasutta½ 124. S±vatthinid±na½. Atha kho ±yasm± kappo yena bhagav± tenupasaªkami…pe… ekamanta½ nisinno kho ±yasm± kappo bhagavanta½ etadavoca– “katha½nu kho, bhante, j±nato katha½ passato imasmiñca saviññ±ºake k±ye bahiddh± casabbanimittesu ahaªk±ramamaªk±ram±n±nusay± na hont²”ti? “Ya½ kiñci, kappa, r³pa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v±o¼±rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, sabba½r³pa½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½sammappaññ±ya passati. Y± k±ci vedan± …pe… y± k±ci saññ±… ye keci saªkh±-r±… ya½ kiñci viññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh± v± o¼±-rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, sabba½viññ±ºa½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½sammappaññ±ya passati. Eva½ kho, kappa, j±nato eva½ passato imasmiñcasaviññ±ºake k±ye bahiddh± ca sabbanimittesu ahaªk±ramamaªk±ram±n±nusay±na hont²”ti. Dv±dasama½. 13. Dutiyakappasutta½ 125. S±vatthinid±na½ (2.0139). Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± kappo bhaga-vanta½ etadavoca– “katha½ nu kho, bhante, j±nato katha½ passato imasmiñcasaviññ±ºake k±ye bahiddh± ca sabbanimittesu ahaªk±ramamaªk±ram±n±pa-gata½ m±nasa½ hoti vidh± samatikkanta½ santa½ suvimuttan”ti? “Ya½ kiñci, kappa, r³pa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ …pe… sabba½ r³pa½‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½ sammappa-ññ±ya disv± anup±d±vimutto hoti. Y± k±ci vedan±… y± k±ci saññ±… ye kecisaªkh±r±… ya½ kiñci viññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh±v± o¼±rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, sabba½viññ±ºa½ ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½sammappaññ±ya disv± anup±d±vimutto hoti. Eva½ kho, kappa, j±nato eva½

Page 106: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Dhammakathikavaggo dv±dasamo. Tassudd±na½– Avijj± vijj± dve kathik±, bandhan± paripucchit± duve; sa½yojana½ up±d±na½, s²la½ sutav± dve ca kappen±ti. 13. Avijj±vaggo 1. Samudayadhammasutta½ 126. S±vatthinid±na½. Atha kho aññataro bhikkhu yena bhagav± tenupasa-ªkami; upasaªkamitv± …pe… ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½etadavoca– “‘avijj± avijj±’ti, bhante, vuccati. Katam± nu kho, bhante, avijj±, kitt±-vat± ca avijj±gato hot²”ti? “Idha (2.0140), bhikkhu, assutav± puthujjano samudayadhamma½ r³pa½‘samudayadhamma½ r³pan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti; vayadhamma½ r³pa½‘vayadhamma½ r³pan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti; samudayavayadhamma½r³pa½ ‘samudayavayadhamma½ r³pan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Samudaya-dhamma½ vedana½ ‘samudayadhamm± vedan±’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti;vayadhamma½ vedana½ ‘vayadhamm± vedan±’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti;samudayavayadhamma½ vedana½ ‘samudayavayadhamm± vedan±’ti yath±-bh³ta½ nappaj±n±ti. Samudayadhamma½ sañña½ …pe… samudayadhammesaªkh±re ‘samudayadhamm± saªkh±r±’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti; vaya-dhamme saªkh±re ‘vayadhamm± saªkh±r±’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti; samuda-yavayadhamme saªkh±re ‘samudayavayadhamm± saªkh±r±’ti yath±bh³ta½nappaj±n±ti. Samudayadhamma½ viññ±ºa½ ‘samudayadhamma½ viññ±ºan’tiyath±bh³ta½ nappaj±n±ti; vayadhamma½ viññ±ºa½ ‘vayadhamma½ viññ±ºan’tiyath±bh³ta½ nappaj±n±ti; samudayavayadhamma½ viññ±ºa½ ‘samudayavaya-dhamma½ viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Aya½ vuccati, bhikkhu, avijj±;ett±vat± ca avijj±gato hot²”ti. Eva½ vutte, so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “‘vijj± vijj±’ti, bhante, vuccati.Katam± nu kho, bhante, vijj±, kitt±vat± ca vijj±gato hot²”ti? “Idha, bhikkhu, sutav± ariyas±vako samudayadhamma½ r³pa½ ‘samudaya-dhamma½ r³pan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti; vayadhamma½ r³pa½ ‘vayadhamma½r³pan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti; samudayavayadhamma½ r³pa½ ‘samudayavaya-dhamma½ r³pan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. Samudayadhamma½ vedana½ ‘samu-dayadhamm± vedan±’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti; vayadhamma½ vedana½ ‘vaya-dhamm± vedan±’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti; samudayavayadhamma½ vedana½‘samudayavayadhamm± vedan±’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. Samudayadhamma½sañña½… samudayadhamme saªkh±re ‘samudayadhamm± saªkh±r±’ti yath±-

Page 107: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

bh³ta½ paj±n±ti; vayadhamme saªkh±re ‘vayadhamm± saªkh±r±’ti yath±bh³ta½paj±n±ti; samudayavayadhamme saªkh±re ‘samudayavayadhamm± saªkh±r±’tiyath±bh³ta½ paj±n±ti. Samudayadhamma½ viññ±ºa½ ‘samudayadhamma½viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti; vayadhamma½ viññ±ºa½ ‘vayadhamma½viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti; samudayavayadhamma½ viññ±ºa½ ‘samuda-yavayadhamma½ viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. Aya½ vuccati, bhikkhu, vijj±;ett±vat± ca vijj±gato hot²”ti. Paµhama½. 2. Dutiyasamudayadhammasutta½ 127. Eka½ (2.0141) samaya½ ±yasm± ca s±riputto ±yasm± ca mah±koµµhikob±r±ºasiya½ viharanti isipatane migad±ye. Atha kho ±yasm± mah±koµµhiko s±ya-nhasamaya½ paµisall±n± vuµµhito …pe… ekamanta½ nisinno kho ±yasm± mah±-koµµhiko ±yasmanta½ s±riputta½ etadavoca– “‘avijj±, avijj±’ti, ±vuso s±riputta,vuccati. Katam± nu kho, ±vuso, avijj±, kitt±vat± ca avijj±gato hot²”ti? “Idh±vuso assutav± puthujjano samudayadhamma½ r³pa½ ‘samudaya-dhamma½ r³pan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti; vayadhamma½ r³pa½ …pe…‘samudayavayadhamma½ r³pan’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Samudaya-dhamma½ vedana½ …pe… vayadhamma½ vedana½ …pe… ‘samudayavaya-dhamm± vedan±’ti yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Samudayadhamma½ sañña½…pe… samudayadhamme saªkh±re …pe… vayadhamme saªkh±re …pe…samudayavayadhamme saªkh±re ‘samudayavayadhamm± saªkh±r±’ti yath±-bh³ta½ nappaj±n±ti. Samudayadhamma½ viññ±ºa½ …pe… samudayavaya-dhamma½ viññ±ºa½ ‘samudayavayadhamma½ viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ nappaj±-n±ti. Aya½ vuccati, ±vuso, avijj±; ett±vat± ca avijj±gato hot²”ti. Dutiya½. 3. Tatiyasamudayadhammasutta½ 128. Eka½ samaya½ ±yasm± ca s±riputto ±yasm± ca mah±koµµhiko b±r±ºa-siya½ viharanti isipatane migad±ye …pe… ekamanta½ nisinno kho ±yasm±mah±koµµhiko ±yasmanta½ s±riputta½ etadavoca– “‘vijj±, vijj±’ti, ±vuso s±riputta,vuccati. Katam± nu kho, ±vuso, vijj±, kitt±vat± ca vijj±gato hot²”ti? “Idh±vuso, sutav± ariyas±vako samudayadhamma½ r³pa½ ‘samudaya-dhamma½ r³pan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti; vayadhamma½ r³pa½ …pe… samuda-yavayadhamma½ r³pa½ ‘samudayavayadhamma½ r³pan’ti yath±bh³ta½ paj±-n±ti; samudayadhamma½ vedana½ …pe… samudayavayadhamm± vedan± …samudayadhamma½ sañña½ …pe… samudayadhamme saªkh±re… vaya-dhamme saªkh±re… samudayavayadhamme saªkh±re ‘samudayavayadhamm±saªkh±r±’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. Samudayadhamma½ viññ±ºa½… vaya-dhamma½ viññ±ºa½… samudayavayadhamma½ viññ±ºa½ ‘samudayavaya-dhamma½ viññ±ºan’ti yath±bh³ta½ paj±n±ti. Aya½ vuccat±vuso, vijj±; ett±vat± cavijj±gato hot²”ti. Tatiya½.

Page 108: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

4. Ass±dasutta½ 129. B±r±ºasiya½ (2.0142) viharanti isipatane migad±ye …pe… ekamanta½nisinno kho ±yasm± mah±koµµhiko ±yasmanta½ s±riputta½ etadavoca– “‘avijj±,avijj±’ti, ±vuso s±riputta, vuccati. Katam± nu kho, ±vuso, avijj±, kitt±vat± ca avijj±-gato hot²”ti? “Idh±vuso assutav± puthujjano r³passa ass±dañca ±d²navañca nissaraºañcayath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Vedan±ya …pe… saññ±ya… saªkh±r±na½… viññ±-ºassa ass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Aya½vuccat±vuso, avijj±; ett±vat± ca avijj±gato hot²”ti. Catuttha½. 5. Dutiya-ass±dasutta½ 130. B±r±ºasiya½ viharanti isipatane migad±ye …pe… “‘vijj±, vijj±’ti, ±vusos±riputta, vuccati. Katam± nu kho, ±vuso, vijj±, kitt±vat± ca vijj±gato hot²”ti? “Idh±vuso, sutav± ariyas±vako r³passa ass±dañca ±d²navañca nissaraºañcayath±bh³ta½ paj±n±ti. Vedan±ya …pe… saññ±ya… saªkh±r±na½… viññ±ºassaass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ paj±n±ti. Aya½ vuccat±vuso,vijj±; ett±vat± ca vijj±gato hot²”ti. Pañcama½. 6. Samudayasutta½ 131. B±r±ºasiya½ viharanti isipatane migad±ye …pe… “‘avijj±, avijj±’ti, ±vusos±riputta, vuccati. Katam± nu kho, ±vuso, avijj±, kitt±vat± ca avijj±gato hot²”ti? “Idh±vuso, assutav± puthujjano r³passa samudayañca atthaªgamañca ass±-dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Vedan±ya …pe…saññ±ya… saªkh±r±na½… viññ±ºassa samudayañca atthaªgamañca ass±dañca±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Aya½ vuccat±vuso, avijj±;ett±vat± ca avijj±gato hot²”ti. Chaµµha½. 7. Dutiyasamudayasutta½ 132. B±r±ºasiya½ (2.0143) viharanti isipatane migad±ye …pe… ekamanta½nisinno kho ±yasm± mah±koµµhiko ±yasmanta½ s±riputta½ etadavoca– “‘vijj±, vijj±’-ti, ±vuso s±riputta, vuccati. Katam± nu kho, ±vuso, vijj±, kitt±vat± ca vijj±gato hot²”-ti? “Idh±vuso, sutav± ariyas±vako r³passa samudayañca atthaªgamañca ass±-dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ paj±n±ti. Vedan±ya …pe… saññ±-ya… saªkh±r±na½… viññ±ºassa samudayañca atthaªgamañca ass±dañca ±d²na-vañca nissaraºañca yath±bh³ta½ paj±n±ti. Aya½ vuccat±vuso, vijj±; ett±vat± cavijj±gato hot²”ti. Sattama½.

Page 109: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

8. Koµµhikasutta½ 133. B±r±ºasiya½ viharanti isipatane migad±ye. Atha kho ±yasm± s±riputtos±yanhasamaya½ …pe… ekamanta½ nisinno kho ±yasm± s±riputto ±yasmanta½mah±koµµhika½ etadavoca– “‘avijj±, avijj±’ti, ±vuso koµµhika, vuccati. Katam± nukho, ±vuso, avijj±, kitt±vat± ca avijj±gato hot²”ti? “Idh±vuso, assutav± puthujjano r³passa ass±dañca ±d²navañca nissaraºañcayath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Vedan±ya …pe… saññ±ya… saªkh±r±na½… viññ±-ºassa ass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Aya½vuccat±vuso, avijj±; ett±vat± ca avijj±gato hot²”ti. Eva½ vutte, ±yasm± s±riputto ±yasmanta½ mah±koµµhika½ etadavoca– “‘vijj±,vijj±’ti, ±vuso koµµhika, vuccati. Katam± nu kho, ±vuso, vijj±, kitt±vat± ca vijj±gatohot²”ti? “Idh±vuso sutav± ariyas±vako r³passa ass±dañca ±d²navañca nissaraºañcayath±bh³ta½ paj±n±ti. Vedan±ya …pe… saññ±ya… saªkh±r±na½… viññ±ºassaass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ paj±n±ti. Aya½ vuccat±vuso,vijj±; ett±vat± ca vijj±gato hot²”ti. Aµµhama½. 9. Dutiyakoµµhikasutta½ 134. B±r±ºasiya½ (2.0144) viharanti isipatane migad±ye …pe… “‘avijj±, avi-jj±’ti, ±vuso koµµhika, vuccati. Katam± nu kho, ±vuso, avijj±, kitt±vat± ca avijj±gatohot²”ti? “Idh±vuso, assutav± puthujjano r³passa samudayañca atthaªgamañca ass±-dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Vedan±ya …pe…saññ±ya… saªkh±r±na½… viññ±ºassa samudayañca atthaªgamañca ass±dañca±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ nappaj±n±ti. Aya½ vuccat±vuso, avijj±;ett±vat± ca avijj±gato hot²”ti. Eva½ vutte, ±yasm± s±riputto ±yasmanta½ mah±koµµhika½ etadavoca– “‘vijj±,vijj±’ti, ±vuso koµµhika, vuccati. Katam± nu kho, ±vuso, vijj±, kitt±vat± ca vijj±gatohot²”ti? “Idh±vuso, sutav± ariyas±vako r³passa samudayañca atthaªgamañca ass±-dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ paj±n±ti. Vedan±ya …pe… saññ±-ya… saªkh±r±na½… viññ±ºassa samudayañca atthaªgamañca ass±dañca ±d²na-vañca nissaraºañca yath±bh³ta½ paj±n±ti. Aya½ vuccat±vuso, vijj±; ett±vat± cavijj±gato hot²”ti. Navama½. 10. Tatiyakoµµhikasutta½ 135. Taññeva nid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± s±riputto ±yasmanta½mah±koµµhika½ etadavoca– “‘avijj±, avijj±’ti, ±vuso koµµhika, vuccati. Katam± nu

Page 110: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

kho, ±vuso, avijj±, kitt±vat± ca avijj±gato hot²”ti? “Idh±vuso, assutav± puthujjano r³pa½ nappaj±n±ti, r³pasamudaya½ nappaj±-n±ti, r³panirodha½ nappaj±n±ti, r³panirodhag±mini½ paµipada½ nappaj±n±ti.Vedana½ nappaj±n±ti …pe… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ nappaj±n±ti, viññ±-ºasamudaya½ nappaj±n±ti, viññ±ºanirodha½ nappaj±n±ti, viññ±ºanirodhag±-mini½ paµipada½ nappaj±n±ti. Aya½ vuccat±vuso, avijj±; ett±vat± ca avijj±gatohot²”ti. Eva½ (2.0145) vutte, ±yasm± s±riputto ±yasmanta½ mah±koµµhika½ etadavoca–“‘vijj±, vijj±’ti, ±vuso koµµhika, vuccati. Katam± nu kho, ±vuso, vijj±, kitt±vat± ca vijj±-gato hot²”ti? “Idh±vuso, sutav± ariyas±vako r³pa½ paj±n±ti, r³pasamudaya½ paj±-n±ti, r³panirodha½ paj±n±ti, r³panirodhag±mini½ paµipada½ paj±n±ti. Vedana½…sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ paj±n±ti, viññ±ºasamudaya½ paj±n±ti, viññ±ºa-nirodha½ paj±n±ti, viññ±ºanirodhag±mini½ paµipada½ paj±n±ti. Aya½ vuccat±-vuso, vijj±; ett±vat± ca vijj±gato hot²”ti. Dasama½. Avijj±vaggo terasamo. Tassudd±na½– Samudayadhamme t²ºi, ass±do apare duve; samudaye ca dve vutt±, koµµhike apare tayoti. 14. Kukku¼avaggo 1. Kukku¼asutta½ 136. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, kukku¼a½, vedan± kukku¼±, saññ±kukku¼±, saªkh±r± kukku¼±, viññ±ºa½ kukku¼a½. Eva½ passa½, bhikkhave,sutav± ariyas±vako r³pasmimpi nibbindati, vedan±yapi nibbindati, saññ±yapinibbindati, saªkh±resupi nibbindati, viññ±ºasmimpi nibbindati. Nibbinda½ virajjati;vir±g± vimuccati.

Page 111: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Vimuttasmi½ vimuttamiti ñ±ºa½ hoti. ‘Kh²º± j±ti, vusita½ brahmacariya½, kata½karaº²ya½, n±para½ itthatt±y±’ti paj±n±t²”ti. Paµhama½. 2. Aniccasutta½ 137. S±vatthinid±na½. “Ya½, bhikkhave, anicca½; tatra vo chando pah±tabbo.Kiñca, bhikkhave, anicca½? R³pa½, bhikkhave, anicca½; tatra vo chando pah±-tabbo. Vedan± anicc± …pe… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anicca½; tatra vochando pah±tabbo. Ya½, bhikkhave, anicca½; tatra vo chando pah±tabbo”ti.Dutiya½. 3. Dutiya-aniccasutta½ 138. S±vatthinid±na½ (2.0146). “Ya½, bhikkhave, anicca½; tatra vo r±go pah±-tabbo. Kiñca, bhikkhave, anicca½? R³pa½, bhikkhave, anicca½; tatra vo r±gopah±tabbo. Vedan± anicc±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anicca½; tatra vor±go pah±tabbo. Ya½, bhikkhave, anicca½; tatra vo r±go pah±tabbo”ti. Tatiya½. 4. Tatiya-aniccasutta½ 139. S±vatthinid±na½. “Ya½, bhikkhave, anicca½; tatra vo chandar±go pah±-tabbo. Kiñca, bhikkhave, anicca½? R³pa½, bhikkhave, anicca½, tatra vo chanda-r±go pah±tabbo. Vedan± anicc±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anicca½; tatravo chandar±go pah±tabbo. Ya½, bhikkhave, anicca½; tatra vo chandar±go pah±ta-bbo”ti. Catuttha½. 5. Dukkhasutta½ 140. S±vatthinid±na½. “Ya½, bhikkhave, dukkha½; tatra vo chando pah±tabbo…pe… ya½, bhikkhave, dukkha½; tatra vo chando pah±tabbo”ti. Pañcama½. 6. Dutiyadukkhasutta½ 141. S±vatthinid±na½. “Ya½, bhikkhave, dukkha½; tatra vo r±go pah±tabbo…pe… ya½, bhikkhave, dukkha½; tatra vo r±go pah±tabbo”ti. Chaµµha½. 7. Tatiyadukkhasutta½ 142. S±vatthinid±na½. “Ya½, bhikkhave, dukkha½; tatra vo chandar±go pah±-tabbo …pe… ya½, bhikkhave, dukkha½; tatra vo chandar±go pah±tabbo”ti.Sattama½.

Page 112: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

8. Anattasutta½ 143. S±vatthinid±na½. “Yo, bhikkhave, anatt±; tatra vo chando pah±tabbo. Koca, bhikkhave, anatt±? R³pa½, bhikkhave, anatt±; tatra vo chando pah±tabbo.Vedan± anatt±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anatt±; tatra vo chando pah±-tabbo. Yo, bhikkhave, anatt±; tatra vo chando pah±tabbo”ti. Aµµhama½. 9. Dutiya-anattasutta½ 144. S±vatthinid±na½ (2.0147). “Yo, bhikkhave, anatt±; tatra vo r±go pah±tabbo. Ko ca, bhikkhave, anatt±? R³pa½, bhikkhave, anatt±; tatra vo r±go pah±tabbo.Vedan± anatt±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anatt±; tatra vo r±go pah±tabbo.Yo, bhikkhave, anatt±; tatra vo r±go pah±tabbo”ti. Navama½. 10. Tatiya-anattasutta½ 145. S±vatthinid±na½. “Yo, bhikkhave, anatt±; tatra vo chandar±go pah±tabbo.Ko ca, bhikkhave, anatt±? R³pa½, bhikkhave, anatt±; tatra vo chandar±go pah±-tabbo. Vedan± anatt±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ anatt±; tatra vo chanda-r±go pah±tabbo. Yo, bhikkhave, anatt±; tatra vo chandar±go pah±tabbo”ti.Dasama½. 11. Nibbid±bahulasutta½ 146. S±vatthinid±na½. “Saddh±pabbajitassa, bhikkhave, kulaputtassa ayamanu-dhammo hoti– ya½ r³pe nibbid±bahulo ‚ vihareyya. Vedan±ya …pe… saññ±ya…saªkh±resu… viññ±ºe nibbid±bahulo vihareyya. Yo r³pe nibbid±bahulo viharanto,vedan±ya… saññ±ya… saªkh±resu… viññ±ºe nibbid±bahulo viharanto r³pa½parij±n±ti, vedana½… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ parij±n±ti; so r³pa½ pari-j±na½ vedana½ parij±na½ sañña½ parij±na½ saªkh±re parij±na½ viññ±ºa½ pari-j±na½ parimuccati r³pamh±, parimuccati vedan±ya, parimuccati saññ±ya, parimu-ccati saªkh±rehi, parimuccati viññ±ºamh±, parimuccati j±tiy± jar±ya maraºenasokehi paridevehi dukkhehi domanassehi up±y±sehi; ‘parimuccati dukkhasm±’tivad±m²”ti. Ek±dasama½. 12. Anicc±nupass²sutta½ 147. S±vatthinid±na½. “Saddh±pabbajitassa, bhikkhave, kulaputtassa ayamanu-dhammo hoti– ya½ r³pe anicc±nupass² vihareyya. Vedan±ya… saññ±ya…saªkh±resu… viññ±ºe anicc±nupass² vihareyya …pe… ‘parimuccati dukkhasm±’-ti vad±m²”ti. Dv±dasama½.

Page 113: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

13. Dukkh±nupass²sutta½ 148. S±vatthinid±na½ (2.0148). “Saddh±pabbajitassa, bhikkhave, kulaputtassaayamanudhammo hoti– ya½ r³pe dukkh±nupass² vihareyya. Vedan±ya… saññ±-ya… saªkh±resu… viññ±ºe dukkh±nupass² vihareyya …pe… ‘parimuccatidukkhasm±’ti vad±m²”ti. Terasama½. 14. Anatt±nupass²sutta½ 149. S±vatthinid±na½. “Saddh±pabbajitassa, bhikkhave, kulaputtassa ayamanu-dhammo hoti– ya½ r³pe anatt±nupass² vihareyya. Vedan±ya… saññ±ya… saªkh±-resu… viññ±ºe anatt±nupass² vihareyya. (so r³pe) anatt±nupass² viharanto, veda-n±ya… saññ±ya… saªkh±resu… viññ±ºe anatt±nupass² viharanto r³pa½ parij±-n±ti, vedana½ …pe… sañña½… saªkh±re… viññ±ºa½ parij±n±ti. So r³pa½ pari-j±na½ vedana½ parij±na½ sañña½ parij±na½ saªkh±re parij±na½ viññ±ºa½ pari-j±na½ parimuccati r³pamh±, parimuccati vedan±ya, parimuccati saññ±ya, parimu-ccati saªkh±rehi, parimuccati viññ±ºamh±, parimuccati j±tiy± jar±ya maraºenasokehi paridevehi dukkhehi domanassehi up±y±sehi; ‘parimuccati dukkhasm±’tivad±m²”ti. Cuddasama½. Kukku¼avaggo cuddasamo. Tassudd±na½– Kukku¼± tayo aniccena, dukkhena apare tayo; anattena tayo vutt±, kulaputtena dve duk±ti. 15. Diµµhivaggo 1. Ajjhattasutta½ 150. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya uppajjatiajjhatta½ sukhadukkhan”ti? Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe… “r³pekho, bhikkhave, sati r³pa½ up±d±ya uppajjati ajjhatta½ sukhadukkha½. Vedan±yasati …pe… saññ±ya (2.0149) sati… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati viññ±ºa½ up±-d±ya uppajjati ajjhatta½ sukhadukkha½. Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±ma-dhamma½, api nu ta½ anup±d±ya uppajjeyya ajjhatta½ sukhadukkhan”ti? “Noheta½, bhante”. “Vedan± …pe… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v±anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½, dukkha½ v± ta½ sukha½v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½,

Page 114: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

api nu ta½ anup±d±ya uppajjeyya ajjhatta½ sukhadukkhan”ti? “No heta½, bhante”.“Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Paµhama½. 2. Eta½mamasutta½ 151. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’ti samanupassat²”ti? Bhagava½-m³lak± no, bhante, dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya,r³pa½ abhinivissa …pe… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa–‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’ti samanupassati. Ta½ ki½ maññatha,bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante …”pe… vipariº±-madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eta½ mama, esohamasmi, eso me att±tisamanupasseyy±ti? “No heta½, bhante”. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±…viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½ bhante …”pe… vipariº±ma-dhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eta½ mama, esohamasmi, eso me att±ti sama-nupasseyy±ti? “No heta½, bhante”. “Eva½ passa½..pe… n±para½ itthatt±y±tipaj±n±t²”ti. Dutiya½. 3. So-att±sutta½ 152. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘so att±, so loko, so pecca bhaviss±mi nicco dhuvosassato avipariº±madhammo’”ti? Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe….“R³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppa-jjati– ‘so att±, so loko, so pecca bhaviss±mi nicco dhuvo sassato avipariº±madha-mmo’ti. Vedan±ya …pe… saññ±ya… saªkh±resu (2.0150) …pe… viññ±ºe sati,viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘so att±, so loko,so pecca bhaviss±mi nicco dhuvo sassato avipariº±madhammo’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante”. “Ya½ pan±nicca½, dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”.“Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½diµµhi uppajjeyya– ‘so att±, so loko, so pecca bhaviss±mi nicco dhuvo sassato avi-pariº±madhammo’”ti? “No heta½, bhante”. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±…viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘so att± soloko, so pecca bhaviss±mi nicco dhuvo sassato avipariº±madhammo’”ti? “Noheta½, bhante”. Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²ti. Tatiya½. 4. Nocamesiy±sutta½ 153. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-

Page 115: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘no cassa½, no ca me siy±, n±bhavissa, na me bhavi-ssat²’”ti? Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave,sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘no cassa½, no came siy±, n±bhavissa, na me bhavissat²’ti. Vedan±ya sati… saññ±ya sati… saªkh±-resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa, eva½ diµµhiuppajjati– ‘no cassa½, no ca me siy±, n±bhavissa, na me bhavissat²’ti. Ta½ ki½maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½pan±nicca½, dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±-nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppa-jjeyya– ‘no cassa½, no ca me siy±, n±bhavissa, na me bhavissat²’”ti? “No heta½,bhante”. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti?“Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½, dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½,bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±-d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘no cassa½, no ca me siy±, n±bhavissa, na mebhavissat²’”ti? “No heta½, bhante”. “Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±tipaj±n±t²”ti. Catuttha½. 5. Micch±diµµhisutta½ 154. S±vatthinid±na½ (2.0151). “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya,ki½ abhinivissa micch±diµµhi uppajjat²”ti? Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm±…pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissa micch±-diµµhi uppajjati. Vedan±ya sati… micch±diµµhi uppajjati. Saññ±ya sati… saªkh±-resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa micch±diµµhiuppajjati. Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti?“Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ …pe… api nu ta½ anup±d±ya micch±diµµhiuppajjeyy±”ti? “No heta½, bhante”. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½, dukkha½ v± ta½sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±ma-dhamma½, api nu ta½ anup±d±ya micch±diµµhi uppajjeyy±”ti? “No heta½, bhante”.“Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti.‘Pañcama½.

Page 116: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

sakk±yadiµµhi uppajjati. Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ …pe… api nu ta½ anup±d±ya sakk±-yadiµµhi uppajjeyy±”ti? “No heta½, bhante”. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±…viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ …pe…api nu ta½ anup±d±ya sakk±yadiµµhi uppajjeyy±”ti? “No heta½, bhante”. “Eva½passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Chaµµha½. 7. Att±nudiµµhisutta½ 156. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa att±nudiµµhi uppajjat²”ti? Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe…“r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissa att±nudiµµhi uppa-jjati. Vedan±ya sati… saññ±ya sati… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa att±nudiµµhi uppajjati (2.0152). Ta½ ki½ maññatha,bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½…pe… api nu ta½ anup±d±ya att±nudiµµhi uppajjeyy±”ti? “No heta½, bhante”.“Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante”. “Ya½ pan±nicca½ …pe… api nu ta½ anup±d±ya att±nudiµµhi uppajjeyy±”-ti? “No heta½, bhante”. “Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti.Sattama½. 8. Abhinivesasutta½ 157. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa uppajjanti sa½yojan±bhinivesavinibandh±”ti? Bhagava½m³lak± no,bhante, dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhi-nivissa uppajjanti sa½yojan±bhinivesavinibandh±. Vedan±ya sati… saññ±ya sati…saªkh±resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa uppa-jjanti sa½yojan±bhinivesavinibandh±. Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ …pe… api nuta½ anup±d±ya uppajjeyyu½ sa½yojan±bhinivesavinibandh±”ti? “No heta½,bhante …”pe… “eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Aµµhama½. 9. Dutiya-abhinivesasutta½ 158. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa uppajjanti sa½yojan±bhinivesavinibandh±jjhos±n±”ti? ‚ Bhagava½m³-lak± no, bhante, dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya,r³pa½ abhinivissa uppajjanti sa½yojan±bhinivesavinibandh±jjhos±n±. Vedan±yasati … saññ±ya sati… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya,viññ±ºa½ abhinivissa uppajjanti sa½yojan±bhinivesavinibandh±jjhos±n±. Ta½ ki½maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½

Page 117: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

pan±nicca½ …pe… api nu ta½ anup±d±ya uppajjeyyu½ sa½yojan±bhinivesavini-bandh±jjhos±n±”ti? “No heta½, bhante …”pe… “eva½ passa½ …pe… n±para½itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Navama½. 10. ¾nandasutta½ 159. S±vatthinid±na½ (2.0153). Atha kho ±yasm± ±nando yena bhagav± tenu-pasaªkami; upasaªkamitv± …pe… bhagavanta½ etadavoca– “s±dhu me, bhante,bhagav± sa½khittena dhamma½ desetu, yamaha½ bhagavato dhamma½ sutv±eko v³pakaµµho appamatto ±t±p² pahitatto vihareyyan”ti. “Ta½ ki½ maññasi, ±nanda, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”.“Ya½ pan±nicca½, dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, kalla½ nu ta½ samanupassitu½–‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”. “Vedan±…saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”.“Ya½ pan±nicca½, dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, kalla½ nu ta½ samanupassitu½–‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante” ‚. “Eva½ passa½…pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Dasama½. Diµµhivaggo pañcadasamo. Tassudd±na½– Ajjhattika½ eta½mama, so-att± nocamesiy±; micch±sakk±yatt±nu dve, abhinives± ±nanden±ti. Uparipaºº±sako samatto. Tassa uparipaºº±sakassa vaggudd±na½– Anto dhammakathik± vijj±, kukku¼a½ diµµhipañcama½; tatiyo paºº±sako vutto, nip±toti pavuccat²ti ‚. Khandhasa½yutta½ samatta½. 2. R±dhasa½yutta½ 1. Paµhamavaggo 1. M±rasutta½

Page 118: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

160. S±vatthinid±na½ (2.0154). Atha kho ±yasm± r±dho yena bhagav± tenupa-saªkami; upasaªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di. Eka-manta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½ etadavoca– “‘M±ro, m±ro’ti, bhante, vuccati. Kitt±vat± nu kho, bhante, m±ro”ti? “R³pe kho,r±dha, sati m±ro v± assa m±ret± v± yo v± pana m²yati. Tasm±tiha tva½, r±dha,r³pa½ m±roti passa, m±ret±ti passa, m²yat²ti passa, rogoti passa, gaº¹oti passa,sallanti passa, aghanti passa, aghabh³tanti passa. Ye na½ eva½ passanti tesamm± passanti. Vedan±ya sati… saññ±ya sati… saªkh±resu sati… viññ±ºe satim±ro v± assa m±ret± v± yo v± pana m²yati. Tasm±tiha tva½, r±dha, viññ±ºa½m±roti passa, m±ret±ti passa, m²yat²ti passa, rogoti passa, gaº¹oti passa, sallantipassa, aghanti passa, aghabh³tanti passa. Ye na½ eva½ passanti, te samm±passant²”ti. “Samm±dassana½ pana, bhante, kimatthiyan”ti? “Samm±dassana½ kho, r±dha,nibbidattha½”. “Nibbid± pana, bhante, kimatthiy±”ti? “Nibbid± kho, r±dha, vir±-gatth±”. “Vir±go pana, bhante, kimatthiyo”ti? “Vir±go kho, r±dha, vimuttattho”.“Vimutti pana, bhante, kimatthiy±”ti? “Vimutti kho, r±dha, nibb±natth±”. “Nibb±na½pana, bhante, kimatthiyan”ti? “Accay±si ‚, r±dha, pañha½, n±sakkhi pañhassapariyanta½ gahetu½. Nibb±nogadhañhi, r±dha, brahmacariya½ vussati, nibb±na-par±yana½ nibb±napariyos±nan”ti. Paµhama½. 2. Sattasutta½ 161. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½etadavoca– “‘satto, satto’ti, bhante, vuccati. Kitt±vat± nu kho, bhante (2.0155),sattoti vuccat²”ti? “R³pe kho, r±dha, yo chando yo r±go y± nand² y± taºh±, tatrasatto, tatra visatto, tasm± sattoti vuccati. Vedan±ya… saññ±ya… saªkh±resu…viññ±ºe yo chando yo r±go y± nand² y± taºh±, tatra satto, tatra visatto, tasm±sattoti vuccati”. “Seyyath±pi, r±dha, kum±rak± v± kum±rik±yo v± pa½sv±g±rakehi k²¼anti. Y±va-k²vañca tesu pa½sv±g±rakesu avigatar±g± honti avigatacchand± avigatapem±avigatapip±s± avigatapari¼±h± avigatataºh±, t±va t±ni pa½sv±g±rak±ni all²yantike¼±yanti dhan±yanti ‚ mam±yanti. Yato ca kho, r±dha, kum±rak± v± kum±rik±yov± tesu pa½sv±g±rakesu vigatar±g± honti vigatacchand± vigatapem± vigatapi-p±s± vigatapari¼±h± vigatataºh±, atha kho t±ni pa½sv±g±rak±ni hatthehi cap±dehi ca vikiranti vidhamanti viddha½senti vik²¼aniya½ ‚ karonti. Evameva kho,r±dha, tumhepi r³pa½ vikiratha vidhamatha viddha½setha vik²¼aniya½ karothataºh±kkhay±ya paµipajjatha. Vedana½ vikiratha vidhamatha viddha½setha vik²¼a-niya½ karotha taºh±kkhay±ya paµipajjatha. Sañña½… saªkh±re vikiratha vidha-matha viddha½setha vik²¼aniya½ karotha taºh±kkhay±ya paµipajjatha. Viññ±ºa½vikiratha vidhamatha viddha½setha vik²¼aniya½ karotha taºh±kkhay±ya paµipa-jjatha. Taºh±kkhayo hi, r±dha, nibb±nan”ti. Dutiya½.

Page 119: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

3. Bhavanettisutta½ 162. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½etadavoca– “‘bhavanettinirodho ‚, bhavanettinirodho’ti ‚, bhante, vuccati.Katam± nu kho, bhante, bhavanetti, katamo bhavanettinirodho”ti? “R³pe kho,r±dha, yo chando yo r±go y± nand² y± taºh± ye upayup±d±n± cetaso adhiµµh±n±-bhinives±nusay±– aya½ vuccati bhavanetti. Tesa½ nirodho ‚ bhavanettinirodho.Vedan±ya… saññ±ya… saªkh±resu (2.0156) … viññ±ºe yo chando …pe… adhi-µµh±n±bhinives±nusay±– aya½ vuccati bhavanetti. Tesa½ nirodho bhavanettiniro-dho”ti. Tatiya½. 4. Pariññeyyasutta½ 163. S±vatthinid±na½. ¾yasm± r±dho yena bhagav± tenupasaªkami; upasaªka-mitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinna½ kho±yasmanta½ r±dha½ bhagav± etadavoca– “Pariññeyye ca, r±dha, dhamme desess±mi pariññañca pariññ±t±vi½ pugga-lañca. Ta½ suº±hi, s±dhuka½ manasi karohi; bh±siss±m²”ti. “Eva½, bhante”ti kho±yasm± r±dho bhagavato paccassosi. Bhagav± etadavoca– “katame ca, r±dha,pariññeyy± dhamm±? R³pa½ kho, r±dha, pariññeyyo dhammo, vedan± pari-ññeyyo dhammo, saññ± pariññeyyo dhammo, saªkh±r± pariññeyyo dhammo,viññ±ºa½ pariññeyyo dhammo. Ime vuccanti, r±dha, pariññeyy± dhamm±.Katam± ca, r±dha, pariññ±? Yo kho, r±dha, r±gakkhayo dosakkhayo mohakkhayo–aya½ vuccati, r±dha, pariññ±. Katamo ca, r±dha, pariññ±t±v² puggalo? ‘Arah±’-tissa vacan²ya½. Yv±ya½ ±yasm± eva½n±mo eva½gotto– aya½ vuccati, r±dha,pariññ±t±v² puggalo”ti. Catuttha½. 5. Samaºasutta½ 164. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinna½ kho ±yasmanta½ r±dha½bhagav± etadavoca– “pañcime, r±dha, up±d±nakkhandh±. Katame pañca? R³pu-p±d±nakkhandho, vedanup±d±nakkhandho, saññup±d±nakkhandho, saªkh±rup±-d±nakkhandho, viññ±ºup±d±nakkhandho. Ye hi keci, r±dha, samaº± v±br±hmaº± v± imesa½ pañcanna½ up±d±nakkhandh±na½ ass±dañca ±d²navañcanissaraºañca yath±bh³ta½ nappaj±nanti; na me te, r±dha, samaº± v± br±hmaº±v± samaºesu v± samaºasammat± br±hmaºesu v± br±hmaºasammat±, na capana te ±yasmanto s±maññattha½ v± brahmaññattha½ v± diµµheva dhammesaya½ abhiññ± sacchikatv± upasampajja viharanti. Ye ca kho keci, r±dha,samaº± v± br±hmaº± v± imesa½ pañcanna½ up±d±nakkhandh±na½ ass±dañca±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ paj±nanti; te kho me, r±dha, samaº± v±br±hmaº± v± samaºesu ceva samaºasammat± br±hmaºesu ca br±hmaºasa-

Page 120: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

mmat± (2.0157), te ca pan±yasmanto s±maññatthañca brahmaññatthañcadiµµheva dhamme saya½ abhiññ± sacchikatv± upasampajja viharant²”ti.Pañcama½. 6. Dutiyasamaºasutta½ 165. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinna½ kho ±yasmanta½ r±dha½bhagav± etadavoca– “pañcime, r±dha, up±d±nakkhandh±. Katame pañca? R³pu-p±d±nakkhandho …pe… viññ±ºup±d±nakkhandho. Ye hi keci, r±dha, samaº± v±br±hmaº± v± imesa½ pañcanna½ up±d±nakkhandh±na½ samudayañca atthaªga-mañca ass±dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ nappaj±nanti …pe…saya½ abhiññ± sacchikatv± upasampajja viharant²”ti. Chaµµha½. 7. Sot±pannasutta½ 166. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinna½ kho ±yasmanta½ r±dha½bhagav± etadavoca– “pañcime, r±dha, up±d±nakkhandh±. Katame pañca? R³pu-p±d±nakkhandho …pe… viññ±ºup±d±nakkhandho. Yato kho, r±dha, ariyas±vakoimesa½ pañcanna½ up±d±nakkhandh±na½ samudayañca atthaªgamañca ass±-dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ paj±n±ti– aya½ vuccati, r±dha, ari-yas±vako sot±panno avinip±tadhammo niyato sambodhipar±yano”ti. Sattama½. 8. Arahantasutta½ 167. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinna½ kho ±yasmanta½ r±dha½bhagav± etadavoca– “pañcime, r±dha, up±d±nakkhandh±. Katame pañca? R³pu-p±d±nakkhandho …pe… viññ±ºup±d±nakkhandho. Yato kho, r±dha, bhikkhuimesa½ pañcanna½ up±d±nakkhandh±na½ samudayañca atthaªgamañca ass±-dañca ±d²navañca nissaraºañca yath±bh³ta½ viditv± anup±d±vimutto hoti– aya½vuccati, r±dha, araha½ kh²º±savo vusitav± katakaraº²yo ohitabh±ro anuppattasa-dattho parikkh²ºabhavasa½yojano sammadaññ±vimutto”ti. Aµµhama½.

Page 121: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

168. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinna½ kho ±yasmanta½ r±dha½bhagav± etadavoca– “r³pe kho, r±dha, yo chando yo r±go y± nand² y± taºh±, ta½pajahatha. Eva½ ta½ r³pa½ pah²na½ bhavissati ucchinnam³la½ t±l±vatthukata½anabh±va½kata½ ±yati½ anupp±dadhamma½. Vedan±ya yo (2.0158) chando yor±go y± nand² y± taºh±, ta½ pajahatha. Eva½ s± vedan± pah²n± bhavissati ucchi-nnam³l± t±l±vatthukat± anabh±va½kat± ±yati½ anupp±dadhamm±. Saññ±ya…saªkh±resu yo chando yo r±go y± nand² y± taºh±, ta½ pajahatha. Eva½ tesaªkh±r± pah²n± bhavissanti ucchinnam³l± t±l±vatthukat± anabh±va½kat± ±yati½anupp±dadhamm±. Viññ±ºe yo chando yo r±go y± nand² y± taºh±, ta½ pajahatha.Eva½ ta½ viññ±ºa½ pah²na½ bhavissati …pe… anupp±dadhamman”ti. Navama½. 10. Dutiyachandar±gasutta½ 169. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinna½ kho ±yasmanta½ r±dha½bhagav± etadavoca– “r³pe kho, r±dha, yo chando yo r±go y± nand² y± taºh± yeupayup±d±n± cetaso adhiµµh±n±bhinives±nusay±, te pajahatha. Eva½ ta½ r³pa½pah²na½ bhavissati ucchinnam³la½ t±l±vatthukata½ anabh±va½kata½ ±yati½anupp±dadhamma½. Vedan±ya yo chando yo r±go y± nand² y± taºh± ye upayup±-d±n± cetaso adhiµµh±n±bhinives±nusay±, te pajahatha. Eva½ s± vedan± pah²n±bhavissati ucchinnam³l± t±l±vatthukat± anabh±va½kat± ±yati½ anupp±da-dhamm±. Saññ±ya… saªkh±resu yo chando yo r±go y± nand² y± taºh± ye upayu-p±d±n± cetaso adhiµµh±n±bhinives±nusay±, te pajahatha. Eva½ te saªkh±r±pah²n± bhavissanti ucchinnam³l± t±l±vatthukat± anabh±va½kat± ±yati½ anupp±-dadhamm±. Viññ±ºe yo chando yo r±go y± nand² y± taºh± ye upayup±d±n±cetaso adhiµµh±n±bhinives±nusay±, te pajahatha. Eva½ ta½ viññ±ºa½ pah²na½bhavissati ucchinnam³la½ t±l±vatthukata½ anabh±va½kata½ ±yati½ anupp±da-dhamman”ti. Dasama½. R±dhasa½yuttassa paµhamo vaggo. Tassudd±na½– M±ro satto bhavanetti, pariññeyy± samaº± duve; sot±panno arah± ca, chandar±g±pare duveti. 2. Dutiyavaggo 1. M±rasutta½ 170. S±vatthinid±na½ (2.0159). Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhaga-vanta½ etadavoca– “‘m±ro, m±ro’ti, bhante, vuccati. Katamo nu kho, bhante, m±ro”-ti? “R³pa½ kho, r±dha, m±ro, vedan± m±ro, saññ± m±ro, saªkh±r± m±ro,

Page 122: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

viññ±ºa½ m±ro. Eva½ passa½, r±dha, sutav± ariyas±vako r³pasmimpi nibbindati,vedan±yapi nibbindati, saññ±yapi nibbindati, saªkh±resupi nibbindati, viññ±ºa-smimpi nibbindati. Nibbinda½ virajjati; vir±g± vimuccati. Vimuttasmi½ vimuttamitiñ±ºa½ hoti. ‘Kh²º± j±ti, vusita½ brahmacariya½, kata½ karaº²ya½, n±para½ ittha-tt±y±’ti paj±n±t²”ti. Paµhama½. 2. M±radhammasutta½ 171. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½etadavoca– “‘m±radhammo, m±radhammo’ti, bhante, vuccati. Katamo nu kho,bhante, m±radhammo”ti? “R³pa½ kho, r±dha, m±radhammo, vedan± m±ra-dhammo, saññ± m±radhammo, saªkh±r± m±radhammo, viññ±ºa½ m±radhammo.Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Dutiya½. 3. Aniccasutta½ 172. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½etadavoca– “‘anicca½, aniccan’ti, bhante, vuccati. Katama½ nu kho, bhante, ani-ccan”ti? “R³pa½ kho, r±dha, anicca½, vedan± anicc±, saññ± anicc±, saªkh±r±anicc±, viññ±ºa½ anicca½. Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti.Tatiya½. 4. Aniccadhammasutta½ 173. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½etadavoca– “‘aniccadhammo, aniccadhammo’ti, bhante, vuccati. Katamo nu kho,bhante, aniccadhammo”ti? “R³pa½ kho, r±dha, aniccadhammo, vedan± anicca-dhammo, saññ± aniccadhammo, saªkh±r± aniccadhammo, viññ±ºa½ anicca-dhammo. Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Catuttha½. 5. Dukkhasutta½ 174. S±vatthinid±na½ (2.0160). Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhaga-vanta½ etadavoca– “‘dukkha½, dukkhan’ti, bhante, vuccati. Katama½ nu kho,bhante, dukkhan”ti? “R³pa½ kho, r±dha, dukkha½, vedan± dukkh±, saññ± dukkh±,saªkh±r± dukkh±, viññ±ºa½ dukkha½. Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±-y±ti paj±n±t²”ti. Pañcama½. 6. Dukkhadhammasutta½ 175. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½etadavoca– “‘dukkhadhammo, dukkhadhammo’ti, bhante, vuccati. Katamo nu kho,

Page 123: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

bhante, dukkhadhammo”ti? “R³pa½ kho, r±dha, dukkhadhammo, vedan± dukkha-dhammo, saññ± dukkhadhammo, saªkh±r± dukkhadhammo, viññ±ºa½ dukkha-dhammo. Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Chaµµha½. 7. Anattasutta½ 176. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½etadavoca– “‘anatt±, anatt±’ti, bhante, vuccati. Katamo nu kho, bhante, anatt±”ti?“R³pa½ kho, r±dha, anatt±, vedan± anatt±, saññ± anatt±, saªkh±r± anatt±,viññ±ºa½ anatt±. Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Sattama½. 8. Anattadhammasutta½ 177. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½etadavoca– “‘anattadhammo, anattadhammo’ti, bhante, vuccati. Katamo nu kho,bhante, anattadhammo”ti? “R³pa½ kho, r±dha, anattadhammo, vedan± anatta-dhammo, saññ± anattadhammo, saªkh±r± anattadhammo, viññ±ºa½ anatta-dhammo. Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Aµµhama½. 9.Khayadhammasutta½ 178. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½etadavoca– “‘khayadhammo, khayadhammo’ti, bhante, vuccati. Katamo nu kho,bhante, khayadhammo”ti? “R³pa½ kho, r±dha, khayadhammo, vedan± khaya-dhammo, saññ± (2.0161) khayadhammo, saªkh±r± khayadhammo, viññ±ºa½khayadhammo. Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Navama½. 10. Vayadhammasutta½ 179. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½etadavoca– “‘vayadhammo, vayadhammo’ti, bhante, vuccati. Katamo nu kho,bhante, vayadhammo”ti? “R³pa½ kho, r±dha, vayadhammo, vedan± vaya-dhammo, saññ± vayadhammo, saªkh±r± vayadhammo, viññ±ºa½ vayadhammo.Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Dasama½. 11. Samudayadhammasutta½ 180. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½etadavoca– “‘samudayadhammo, samudayadhammo’ti, bhante, vuccati. Katamonu kho, bhante, samudayadhammo”ti? “R³pa½ kho, r±dha, samudayadhammo,vedan± samudayadhammo, saññ± samudayadhammo, saªkh±r± samudaya-dhammo, viññ±ºa½ samudayadhammo. Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±-

Page 124: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

y±ti paj±n±t²”ti. Ek±dasama½. 12. Nirodhadhammasutta½ 181. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½etadavoca– “‘nirodhadhammo, nirodhadhammo’ti, bhante, vuccati. Katamo nu kho,bhante, nirodhadhammo”ti? “R³pa½ kho, r±dha, nirodhadhammo, vedan± nirodha-dhammo, saññ± nirodhadhammo, saªkh±r± nirodhadhammo, viññ±ºa½ nirodha-dhammo. Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Dv±dasama½. R±dhasa½yuttassa dutiyo vaggo. Tassudd±na½– M±ro ca m±radhammo ca, aniccena apare duve; dukkhena ca duve vutt±, anattena ‚ tatheva ca. khayavayasamudaya½, nirodhadhammena dv±das±ti. 3. ¾y±canavaggo 1-11. M±r±disutta-ek±dasaka½ 182. S±vatthinid±na½ (2.0162). Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhaga-vanta½ etadavoca– “s±dhu me, bhante, bhagav± sa½khittena dhamma½ desetu,yamaha½ bhagavato dhamma½ sutv± eko v³pakaµµho appamatto ±t±p² pahitattovihareyyan”ti. “Yo kho, r±dha, m±ro; tatra te chando pah±tabbo, r±go pah±tabbo, chandar±gopah±tabbo ‚. Ko ca, r±dha, m±ro? R³pa½ kho, r±dha, m±ro; tatra te chando pah±-tabbo, r±go pah±tabbo, chandar±go pah±tabbo ‚. Vedan± m±ro; tatra te chandopah±tabbo …pe… saññ± m±ro; tatra te chando pah±tabbo …pe… saªkh±r± m±ro;tatra te chando pah±tabbo …pe… viññ±ºa½ m±ro; tatra te chando pah±tabbo…pe… yo kho, r±dha, m±ro; tatra te chando pah±tabbo, r±go pah±tabbo, chanda-r±go pah±tabbo”ti. 183. Yo kho, r±dha, m±radhammo; tatra te chando pah±tabbo, r±go pah±tabbo,chandar±go pah±tabbo …pe…. 184. Ya½ kho, r±dha, anicca½ …pe…. 185. Yo kho, r±dha, aniccadhammo …pe…. 186. Ya½ kho, r±dha, dukkha½ …pe…. 187. Yo kho, r±dha, dukkhadhammo …pe…. 188. Yo kho, r±dha, anatt± …pe…. 189. Yo (2.0163) kho, r±dha, anattadhammo …pe…. 190. Yo kho, r±dha, khayadhammo …pe….

Page 125: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

191. Yo kho, r±dha, vayadhammo …pe…. 192. Yo kho, r±dha, samudayadhammo; tatra te chando pah±tabbo, r±go pah±-tabbo, chandar±go pah±tabbo …pe…. 12. Nirodhadhammasutta½ 193. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho ±yasm± r±dho bhagavanta½etadavoca– “s±dhu me, bhante, bhagav± sa½khittena dhamma½ desetu,yamaha½ bhagavato dhamma½ sutv± eko v³pakaµµho appamatto ±t±p² pahitattovihareyyan”ti. “Yo kho, r±dha, nirodhadhammo; tatra te chando pah±tabbo, r±go pah±tabbo,chandar±go pah±tabbo. Ko ca, r±dha, nirodhadhammo? R³pa½ kho, r±dha, niro-dhadhammo; tatra te chando pah±tabbo …pe… vedan± nirodhadhammo; tatra techando pah±tabbo …pe… saññ± nirodhadhammo; tatra te chando pah±tabbo…pe… saªkh±r± nirodhadhammo; tatra te chando pah±tabbo …pe… viññ±ºa½nirodhadhammo; tatra te chando pah±tabbo …pe… yo kho, r±dha, nirodha-dhammo; tatra te chando pah±tabbo, r±go pah±tabbo, chandar±go pah±tabbo”ti ‚. ¾y±canavaggo tatiyo.

Page 126: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Tassudd±na½– M±ro ca m±radhammo ca, aniccena apare duve; dukkhena ca duve vutt±, anattena tatheva ca; khayavayasamudaya½, nirodhadhammena dv±das±ti. 4. Upanisinnavaggo 1-11. M±r±disutta-ek±dasaka½ 194. S±vatthinid±na½ (2.0164). Ekamanta½ nisinna½ kho ±yasmanta½ r±dha½bhagav± etadavoca– “yo kho, r±dha, m±ro; tatra te chando pah±tabbo, r±go pah±-tabbo, chandar±go pah±tabbo. Ko ca, r±dha, m±ro? R³pa½ kho, r±dha, m±ro;tatra te chando pah±tabbo …pe… viññ±ºa½ m±ro; tatra te chando pah±tabbo…pe… yo kho, r±dha, m±ro; tatra te chando pah±tabbo, r±go pah±tabbo, chanda-r±go pah±tabbo”ti. 195. Yo kho, r±dha, m±radhammo; tatra te chando pah±tabbo, r±go pah±tabbo,chandar±go pah±tabbo …pe…. 196. Ya½ kho, r±dha, anicca½ …pe…. 197. Yo kho, r±dha, aniccadhammo …pe…. 198. Ya½ kho, r±dha, dukkha½ …pe…. 199. Yo kho, r±dha, dukkhadhammo …pe…. 200. Yo kho, r±dha, anatt± …pe…. 201. Yo kho, r±dha, anattadhammo …pe…. 202. Yo kho, r±dha, khayadhammo …pe…. 203. Yo kho, r±dha, vayadhammo …pe…. 204. Yo kho, r±dha, samudayadhammo; tatra te chando pah±tabbo, r±go pah±-tabbo, chandar±go pah±tabbo …pe…. 12. Nirodhadhammasutta½ 205. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinna½ kho ±yasmanta½ r±dha½bhagav± etadavoca– “yo kho, r±dha, nirodhadhammo; tatra te chando pah±tabbo,r±go pah±tabbo, chandar±go pah±tabbo. Ko ca, r±dha, nirodhadhammo? R³pa½(2.0165) kho, r±dha, nirodhadhammo; tatra te chando pah±tabbo, r±go pah±tabbo,chandar±go pah±tabbo. Vedan± …pe… saññ± …pe… saªkh±r± …pe… viññ±ºa½nirodhadhammo; tatra te chando pah±tabbo, r±go pah±tabbo, chandar±go pah±-tabbo. Yo kho, r±dha, nirodhadhammo; tatra te chando pah±tabbo, r±go pah±-tabbo, chandar±go pah±tabbo”ti. Upanisinnavaggo catuttho.

Page 127: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Tassudd±na½– M±ro ca m±radhammo ca, aniccena apare duve; dukkhena ca duve vutt±, anattena tatheva ca; khayavayasamudaya½, nirodhadhammena dv±das±ti. R±dhasa½yutta½ samatta½. 3. Diµµhisa½yutta½ 1. Sot±pattivaggo 1. V±tasutta½ 206. Eka½ (2.0166) samaya½ bhagav± s±vatthiya½ viharati jetavane. Bhagav±etadavoca– “kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhinivissa eva½diµµhi uppajjati– ‘na v±t± v±yanti, na najjo sandanti, na gabbhiniyo vij±yanti, nacandimas³riy± udenti v± apenti v± esikaµµh±yiµµhit±’”ti? “Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± bhagava½nettik± bhagava½paµisaraº±.S±dhu vata, bhante, bhagavantaññeva paµibh±tu etassa bh±sitassa attho. Bhaga-vato sutv± bhikkh³ dh±ressant²”ti. “Tena hi, bhikkhave, suº±tha, s±dhuka½manasi karotha; bh±siss±m²”ti. “Eva½, bhante”ti kho te bhikkh³ bhagavato pacca-ssosu½. Bhagav± etadavoca– “R³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhiuppajjati– ‘na v±t± v±yanti, na najjo sandanti, na gabbhiniyo vij±yanti, na candima-s³riy± udenti v± apenti v± esikaµµh±yiµµhit±’ti. Vedan±ya sati …pe… saññ±ya sati…saªkh±resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa eva½diµµhi uppajjati– ‘na v±t± v±yanti, na najjo sandanti, na gabbhiniyo vij±yanti, nacandimas³riy± udenti v± apenti v± esikaµµh±yiµµhit±’ti. Ta½ ki½ maññatha,bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½,dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½, dukkha½vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘na v±t±v±yanti, na najjo sandanti, na gabbhiniyo vij±yanti, na candimas³riy± udenti v±apenti v± esikaµµh±yiµµhit±’”ti? “No heta½, bhante”. “Vedan± nicc± v± anicc± v±”ti… “saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v±anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½ sukha½v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½,api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘na v±t± v±yanti, na najjo sandanti,na gabbhiniyo vij±yanti, na candimas³riy± udenti (2.0167) v± apenti v± esikaµµh±-yiµµhit±’”ti? “No heta½, bhante”. “Yampida½ ‚ diµµha½ suta½ muta½ viññ±ta½

Page 128: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

patta½ pariyesita½ anuvicarita½ manas± tampi nicca½ v± anicca½ v±”ti?“Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½,bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±-d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘na v±t± v±yanti, na najjo sandanti, na gabbhiniyovij±yanti, na candimas³riy± udenti v± apenti v± esikaµµh±yiµµhit±’”ti? “No heta½,bhante”. “Yato kho, bhikkhave, ariyas±vakassa imesu ca ‚ µh±nesu kaªkh± pah²n± hoti,dukkhepissa kaªkh± pah²n± hoti, dukkhasamudayepissa kaªkh± pah²n± hoti,dukkhanirodhepissa kaªkh± pah²n± hoti, dukkhanirodhag±miniy± paµipad±yapissakaªkh± pah²n± hoti– aya½ vuccati, bhikkhave, ariyas±vako sot±panno avinip±ta-dhammo niyato sambodhipar±yano”ti. Paµhama½. 2. Eta½mamasutta½ 207. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? Bhaga-va½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±-d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso meatt±’ti. Vedan±ya sati …pe… saññ±ya sati … saªkh±resu sati… viññ±ºe sati,viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘eta½ mama, eso-hamasmi, eso me att±’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …”pe… “vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”-ti? “Anicca½, bhante …”pe… api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘eta½mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”. “Yampida½ diµµha½suta½ muta½ viññ±ta½ patta½ pariyesita½ anuvicarita½ manas± tampi nicca½v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½ sukha½v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½,api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso meatt±’”ti? “No heta½, bhante”. “Yato (2.0168) kho, bhikkhave, ariyas±vakassa imesu ca µh±nesu kaªkh±pah²n± hoti, dukkhepissa kaªkh± pah²n± hoti …pe… dukkhanirodhag±miniy± paµi-pad±yapissa kaªkh± pah²n± hoti– aya½ vuccati, bhikkhave, ariyas±vako sot±-panno avinip±tadhammo niyato sambodhipar±yano”ti. Dutiya½. 3. So-att±sutta½ 208. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘so att±, so loko, so pecca bhaviss±mi nicco dhuvosassato avipariº±madhammo’”ti? Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe…. “R³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhiuppajjati– ‘so att±, so loko, so pecca bhaviss±mi nicco dhuvo sassato avipariº±ma-

Page 129: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

dhammo’ti. Vedan±ya sati …pe… saññ±ya sati… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati,viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘so att±, so loko,so pecca bhaviss±mi nicco dhuvo sassato avipariº±madhammo’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½bhante …”pe… api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘so att± …pe… avi-pariº±madhammo’ti? “No heta½, bhante”. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±…viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½ bhante …pe… api nu ta½ anup±-d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘so att± …pe… avipariº±madhammo’”ti? “No heta½,bhante”. “Yampida½ diµµha½ suta½ muta½ viññ±ta½ patta½ pariyesita½ anuvica-rita½ manas± tampi nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante …pe… api nuta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘so att±, so loko, so pecca bhaviss±minicco dhuvo sassato avipariº±madhammo’”ti? “No heta½, bhante”. “Yato kho, bhikkhave, ariyas±vakassa imesu ca µh±nesu kaªkh± pah²n± hoti,dukkhepissa kaªkh± pah²n± hoti …pe… dukkhanirodhag±miniy± paµipad±yapissakaªkh± pah²n± hoti– aya½ vuccati, bhikkhave, ariyas±vako sot±panno avinip±ta-dhammo niyato sambodhipar±yano”ti. Tatiya½. 4. Nocamesiy±sutta½ 209. S±vatthinid±na½ (2.0169). “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya,ki½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘no cassa½, no ca me siy±, n±bhavissa, name bhavissat²’”ti? Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe…. “R³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhiuppajjati– ‘no cassa½, no ca me siy±, n±bhavissa, na me bhavissat²’ti. Vedan±yasati… saññ±ya sati… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya,viññ±ºa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘no cassa½, no ca me siy±, n±bha-vissa, na me bhavissat²’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …”pe… api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘no cassa½, no came siy±, n±bhavissa, na me bhavissat²’ti? “No heta½, bhante”. “Vedan±… saññ±…saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante …pe… api nuta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘no cassa½, no ca me siy±, n±bhavissa,na me bhavissat²’”ti? “No heta½, bhante”. “Yampida½ diµµha½ suta½ muta½viññ±ta½ patta½ pariyesita½ anuvicarita½ manas± tampi nicca½ v± anicca½ v±”-ti? “Anicca½, bhante …pe… api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘nocassa½, no ca me siy±, n±bhavissa, na me bhavissat²”ti? “No heta½, bhante”. “Yato kho, bhikkhave, ariyas±vakassa imesu ca µh±nesu kaªkh± pah²n± hoti,dukkhepissa kaªkh± pah²n± hoti …pe… dukkhanirodhag±miniy± paµipad±yapissakaªkh± pah²n± hoti– aya½ vuccati, bhikkhave, ariyas±vako sot±panno avinip±ta-dhammo niyato sambodhipar±yano”ti. Catuttha½. 5. Natthidinnasutta½

Page 130: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

210. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘natthi dinna½, natthi yiµµha½, natthi huta½, natthisukatadukkaµ±na½ ‚ kamm±na½ phala½ vip±ko; natthi aya½ loko, natthi paroloko, natthi m±t±, natthi pit±, natthi satt± opap±tik±; natthi loke (2.0170) samaºa-br±hmaº± sammaggat± ‚ samm±paµipann± ye imañca loka½ parañca loka½saya½ abhiññ± sacchikatv± pavedenti. C±tumah±bh³tiko ‚ aya½ puriso yad±k±laªkaroti pathav² pathav²k±ya½ anupeti anupagacchati, ±po ±pok±ya½ anupetianupagacchati, tejo tejok±ya½ anupeti anupagacchati, v±yo v±yok±ya½ anupetianupagacchati. ¾k±sa½ indriy±ni saªkamanti. ¾sandipañcam±

Page 131: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

puris± mata½ ±d±ya gacchanti. Y±va ±¼±han± pad±ni paññ±yanti. K±potak±niaµµh²ni bhavanti. Bhassant± ±hutiyo. Dattupaññatta½ yadida½ d±na½ ‚. Tesa½tuccha½ mus± vil±po ye keci atthikav±da½ vadanti. B±le ca paº¹ite ca k±yassabhed± ucchijjanti vinassanti na honti para½ maraº±’”ti? Bhagava½m³lak± no,bhante, dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘natthi dinna½, natthi yiµµha½ …pe… k±yassa bhed±ucchijjanti vinassanti na honti para½ maraº±’ti. Vedan±ya sati …pe… saññ±yasati… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissaeva½ diµµhi uppajjati– ‘natthi dinna½, natthi yiµµha½ …pe… k±yassa bhed± ucchi-jjanti vinassanti na honti para½ maraº±’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …pe… api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘natthi dinna½,natthi yiµµha½ …pe… k±yassa bhed± ucchijjanti vinassanti na honti para½ maraº±’”-ti? “No heta½, bhante”. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v±anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante …pe… api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppa-jjeyya– ‘natthi dinna½, natthi yiµµha½ …pe… k±yassa bhed± ucchijjanti vinassantina honti para½ maraº±’”ti? “No heta½, bhante”. “Yampida½ diµµha½ suta½ muta½viññ±ta½ patta½ pariyesita½ anuvicarita½ manas± tampi nicca½ v± anicca½ v±”-ti? “Anicca½, bhante …pe… api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya–‘natthi dinna½, natthi yiµµha½ …pe… ye keci atthikav±da½ vadanti; b±le capaº¹ite ca k±yassa bhed± ucchijjanti vinassanti na honti para½ maraº±’”ti? “Noheta½, bhante”. “Yato kho, bhikkhave, ariyas±vakassa imesu ca µh±nesu kaªkh± pah²n± hoti,dukkhepissa kaªkh± pah²n± hoti …pe… dukkhanirodhag±miniy± paµipad±yapissa(2.0171) kaªkh± pah²n± hoti– aya½ vuccati, bhikkhave, ariyas±vako sot±pannoavinip±tadhammo niyato sambodhipar±yano”ti. Pañcama½. 6. Karotosutta½ 211. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘karoto k±rayato chindato ched±payato pacato p±c±-payato socato soc±payato kilamato kilam±payato phandato phand±payato p±ºa-matip±tayato adinna½ ±diyato sandhi½ chindato nillopa½ harato ek±g±rika½karoto paripanthe tiµµhato parad±ra½ gacchato mus± bhaºato karoto na kar²yatip±pa½. Khurapariyantena cepi cakkena yo imiss± pathaviy± p±ºe ekama½sa-khala½ ekama½sapuñja½ kareyya, natthi tatonid±na½ p±pa½, natthi p±passa±gamo. Dakkhiºa½ cepi gaªg±ya t²ra½ gaccheyya; hananto gh±tento chindantoched±pento pacanto p±cento, natthi tatonid±na½ p±pa½, natthi p±passa ±gamo.Uttara½ cepi gaªg±ya t²ra½ gaccheyya; dadanto d±pento yajanto yaj±pento,natthi tatonid±na½ puñña½, natthi puññassa ±gamo. D±nena damena sa½ya-mena saccavajjena natthi puñña½ natthi puññassa ±gamo’”ti. Bhagava½m³lak±no, bhante, dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½

Page 132: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘karoto k±rayato …pe… natthi puñña½ natthipuññassa ±gamo’ti. Vedan±ya sati …pe… saññ±ya sati… saªkh±resu sati…viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati–‘karoto k±rayato …pe… natthi puñña½ natthi puññassa ±gamo’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …”pe… api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘karoto …pe…natthi puñña½ natthi puññassa ±gamo”ti? “No heta½, bhante”. “Vedan±…saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante …pe…api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘karoto k±rayato (2.0172) …pe…natthi puñña½ natthi puññassa ±gamo’”ti? “No heta½, bhante”. “Yampida½diµµha½ suta½ muta½ viññ±ta½ patta½ pariyesita½ anuvicarita½ manas± tampinicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante …pe… api nu ta½ anup±d±ya eva½diµµhi uppajjeyya– ‘karoto k±rayato …pe… natthi puñña½ natthi puññassa ±gamo’”-ti? “No heta½, bhante”. “Yato kho, bhikkhave, ariyas±vakassa imesu ca µh±nesu kaªkh± pah²n± hoti,dukkhepissa kaªkh± pah²n± hoti …pe… dukkhanirodhag±miniy± paµipad±yapissakaªkh± pah²n± hoti– aya½ vuccati, bhikkhave, ariyas±vako sot±panno avinip±ta-dhammo niyato sambodhipar±yano”ti. Chaµµha½. 7. Hetusutta½ 212. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘natthi hetu, natthi paccayo satt±na½ sa½kiles±ya.Ahet³ appaccay± satt± sa½kilissanti. Natthi hetu, natthi paccayo satt±na½ visu-ddhiy±. Ahet³ appaccay± satt± visujjhanti. Natthi bala½ natthi v²riya½ natthi puri-sath±mo natthi purisaparakkamo. Sabbe satt± sabbe p±º± sabbe bh³t± sabbej²v± avas± abal± av²riy± niyatisaªgatibh±vapariºat± chasvev±bhij±t²su sukha-dukkha½ paµisa½vedent²’”ti? Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe…“r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppa-jjati– ‘natthi hetu, natthi paccayo …pe… sukhadukkha½ paµisa½vedent²’ti. Veda-n±ya sati …pe… saññ±ya sati… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±-d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘natthi hetu, natthi paccayo…pe… sukhadukkha½ paµisa½vedent²’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …pe… vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppa-jjeyya– ‘natthi hetu, natthi paccayo …pe… sukhadukkha½ paµisa½vedent²’”ti? “Noheta½, bhante”. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”-ti? “Anicca½, bhante …pe… api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya–‘natthi hetu, natthi paccayo …pe… sukhadukkha½ paµisa½vedent²’”ti? “No heta½,bhante”. “Yampida½ diµµha½ suta½ muta½ viññ±ta½ patta½ pariyesita½ anuvica-rita½ manas± tampi nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante …pe… api nuta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘natthi hetu natthi paccayo …pe… sukha-

Page 133: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

dukkha½ paµisa½vedent²’”ti? “No heta½, bhante”. “Yato (2.0173) kho, bhikkhave, ariyas±vakassa imesu ca µh±nesu kaªkh±pah²n± hoti, dukkhepissa kaªkh± pah²n± hoti …pe… dukkhanirodhag±miniy± paµi-pad±yapissa kaªkh± pah²n± hoti– aya½ vuccati, bhikkhave, ariyas±vako sot±-panno avinip±tadhammo niyato sambodhipar±yano”ti. Sattama½. 8. Mah±diµµhisutta½ 213. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘sattime k±y± akaµ±, akaµavidh±, animmit±, animm±t±,vañjh±, k³µaµµh±, esikaµµh±yiµµhit±; te na iñjanti, na vipariºamanti ‚, na añña-mañña½ by±b±dhenti; n±la½ aññamaññassa sukh±ya v± dukkh±ya v± sukhadu-kkh±ya v±. Katame satta? Pathav²k±yo, ±pok±yo, tejok±yo, v±yok±yo, sukhe,dukkhe, j²ve sattame. Ime satta ‚ k±y± akaµ±, akaµavidh±, animmit±, animm±t±,vañjh±, k³µaµµh± esikaµµh±yiµµhit±; te na iñjanti, na vipariºamanti, na aññamañña½by±b±dhenti; n±la½ aññamaññassa sukh±ya v± dukkh±ya v± sukhadukkh±ya v±.Yopi tiºhena satthena s²sa½ chindati, na sopi kañci ‚ j²vit± voropeti; sattanna½-tveva k±y±namantarena sattha½ vivaramanupavisati ‚. Cuddasa kho panim±niyonipamukhasatasahass±ni saµµhi ca sat±ni cha ca sat±ni pañca ca kammunosat±ni pañca ca kamm±ni, t²ºi ca kamm±ni, kamme ca a¹¹hakamme ca dvaµµhipa-µipad±, dvaµµhantarakapp±, cha¼±bhij±tiyo, aµµhapurisabh³miyo, ek³napaññ±sa ±j²-vakasate, ek³napaññ±sa paribb±jakasate, ek³napaññ±sa n±gav±sasate, v²seindriyasate, ti½se nirayasate, chatti½sarajodh±tuyo, satta saññ²gabbh±, satta asa-ññ²gabbh±, satta nigaºµhigabbh±, satta dev±, satta m±nus±, satta pes±c±, sattasar±, satta pavuµ± ‚, satta pap±t±, satta ca pap±tasat±ni, satta supin±, satta supi-nasat±ni, cull±s²ti mah±kappino ‚ satasahass±ni, y±ni b±le ca paº¹ite ca sandh±-vitv± (2.0174) sa½saritv± dukkhassanta½ karissanti. Tattha natthi imin±ha½s²lena v± vatena v± tapena v± brahmacariyena v± aparipakka½ v± kamma½ pari-p±cess±mi; paripakka½ v± kamma½ phussa phussa byant²kariss±m²ti heva½natthi doºamite sukhadukkhe pariyantakate sa½s±re, natthi h±yanava¹¹hane,natthi ukka½s±vaka½se. Seyyath±pi n±ma suttagu¼e khitte nibbeµhiyam±namevapaleti; evameva b±le ca paº¹ite ca nibbeµhiyam±n± sukhadukkha½ palent²’”ti? Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati,r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘sattime k±y± akaµ±, aka-µavidh± …pe… sukhadukkha½ palent²’ti. Vedan±ya sati …pe… saññ±ya sati…saªkh±resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa eva½diµµhi uppajjati– ‘sattime k±y± akaµ±, akaµavidh± …pe… sukhadukkha½ palent²’”ti.“Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …”pe… “ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, api nu ta½anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘sattime k±y± akaµ± akaµavidh± …pe… sukha-dukkha½ palent²’”ti? “No heta½, bhante”. “Yampida½ diµµha½ suta½ muta½viññ±ta½ patta½ pariyesita½ anuvicarita½ manas± tampi nicca½ v± anicca½ v±”-

Page 134: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

ti? “Anicca½, bhante …pe… api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya–‘sattime k±y± akaµ± akaµavidh± …pe… nibbeµhiyam±n± sukhadukkha½ palent²’”ti?“No heta½, bhante”. “Yato kho, bhikkhave, ariyas±vakassa imesu ca µh±nesu kaªkh± pah²n± hoti,dukkhepissa kaªkh± pah²n± hoti …pe… dukkhanirodhag±miniy± paµipad±yapissakaªkh± pah²n± hoti– aya½ vuccati, bhikkhave, ariyas±vako sot±panno avinip±ta-dhammo niyato sambodhipar±yano”ti. Aµµhama½. 9. Sassatadiµµhisutta½ 214. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘sassato loko’”ti? Bhagava½m³lak± no, bhante,dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissaeva½ diµµhi uppajjati– ‘sassato loko’ti. Vedan±ya sati …pe… saññ±ya sati…saªkh±resu sati… viññ±ºe (2.0175) sati, viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhini-vissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘sassato loko’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …”pe… vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppa-jjeyya– ‘sassato loko’ti? “No heta½, bhante”. “Vedan± … saññ±… saªkh±r±…viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante …pe… api nu ta½ anup±-d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘sassato loko’”ti? “No heta½, bhante”. “Yampida½diµµha½ suta½ muta½ viññ±ta½ patta½ pariyesita½ anuvicarita½ manas± tampinicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±ma-dhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘sassato loko’”ti? “Noheta½, bhante”. “Yato kho, bhikkhave, ariyas±vakassa imesu ca µh±nesu kaªkh± pah²n± hoti,dukkhepissa kaªkh± pah²n± hoti …pe… dukkhanirodhag±miniy± paµipad±yapissakaªkh± pah²n± hoti– aya½ vuccati, bhikkhave, ariyas±vako sot±panno avinip±ta-dhammo niyato sambodhipar±yano”ti. Navama½. 10. Asassatadiµµhisutta½ 215. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘asassato loko’”ti? Bhagava½m³lak± no, bhante,dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati …pe… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½v±”ti? “Anicca½, bhante …”pe… api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya–asassato lokoti? “No heta½, bhante”. “Yampida½ diµµha½ suta½ muta½ viññ±ta½patta½ pariyesita½ anuvicarita½ manas± tampi nicca½ v± anicca½ v±”ti?“Anicca½, bhante …pe… api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘asa-ssato loko’”ti? “No heta½, bhante”. “Yato kho, bhikkhave, ariyas±vakassa imesu ca µh±nesu kaªkh± pah²n± hoti,

Page 135: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

dukkhepissa kaªkh± pah²n± hoti …pe… dukkhanirodhag±miniy± paµipad±yapissakaªkh± pah²n± hoti– aya½ vuccati, bhikkhave, ariyas±vako sot±panno avinip±ta-dhammo niyato sambodhipar±yano”ti. Dasama½. 11. Antav±sutta½ 216. S±vatthinid±na½ (2.0176). “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya,ki½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘antav± loko’”ti? Bhagava½m³lak± no,bhante, dhamm± …pe… niyato sambodhipar±yano”ti. Ek±dasama½. 12. Anantav±sutta½ 217. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘anantav± loko’”ti? Bhagava½m³lak± no, bhante,dhamm± …pe… niyato sambodhipar±yano”ti. Dv±dasama½. 13. Ta½j²va½ta½sar²ra½sutta½ 218. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘ta½ j²va½ ta½ sar²ran’”ti? Bhagava½m³lak± no,bhante, dhamm± …pe… niyato sambodhipar±yano”ti. Terasama½. 14. Añña½j²va½-añña½sar²ra½sutta½ 219. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘añña½ j²va½ añña½ sar²ran’”ti? Bhagava½m³lak±no,

Page 136: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

bhante, dhamm± …pe… niyato sambodhipar±yano”ti. Cuddasama½. 15. Hotitath±gatosutta½ 220. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘hoti tath±gato para½ maraº±’”ti? Bhagava½m³lak±no, bhante, dhamm± …pe… niyato sambodhipar±yano”ti. Pannarasama½. 16. Nahotitath±gatosutta½ 221. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘na hoti tath±gato para½ maraº±’”ti? Bhagava½m³-lak± no, bhante, dhamm± …pe… niyato sambodhipar±yano”ti. So¼asama½. 17. Hoticanacahotitath±gatosutta½ 222. S±vatthinid±na½ (2.0177). “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya,ki½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘hoti ca na ca hoti tath±gato para½ maraº±’”-ti? Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe… niyato sambodhipar±yano”ti.Sattarasama½. 18. Nevahotinanahotitath±gatosutta½ 223. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘neva hoti, na na hoti tath±gato para½ maraº±’”ti?Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½up±d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘neva hoti, na na hoti tath±gatopara½ maraº±’ti …pe…. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …”pe… vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppa-jjeyya– ‘neva hoti, na na hoti tath±gato para½ maraº±”ti? “No heta½, bhante”.“Yampida½ diµµha½ suta½ muta½ viññ±ta½ patta½ pariyesita½ anuvicarita½manas± tampi nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½ pan±nicca½ dukkha½vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘neva hoti,na na hoti tath±gato para½ maraº±’”ti? “No heta½, bhante”. “Yato kho, bhikkhave, ariyas±vakassa imesu ca µh±nesu kaªkh± pah²n± hoti,dukkhepissa kaªkh± pah²n± hoti, dukkhasamudayepissa kaªkh± pah²n± hoti,dukkhanirodhepissa kaªkh± pah²n± hoti, dukkhanirodhag±miniy± paµipad±yapissakaªkh± pah²n± hoti– aya½ vuccati, bhikkhave, ariyas±vako sot±panno avinip±ta-dhammo niyato sambodhipar±yano”ti. Aµµh±rasama½.

Page 137: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Sot±pattivaggo. Aµµh±rasaveyy±karaºa½ niµµhita½. Tassudd±na½– V±ta½ (2.0178) eta½ mama, so att± no ca me siy±; natthi karoto hetu ca, mah±diµµhena aµµhama½. Sassato loko ca, asassato ca antav± ca; anantav± ca ta½ j²va½ ta½ sar²ranti; añña½ j²va½ añña½ sar²ranti ca. Hoti tath±gato para½ maraº±ti; na hoti tath±gato para½ maraº±ti; neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraº±ti. 2. Dutiyagamanavaggo 1. V±tasutta½ 224. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘na v±t± v±yanti, na najjo sandanti, na gabbhiniyo vij±-yanti, na candimas³riy± udenti v± apenti v±, esikaµµh±yiµµhit±’”ti? Bhagava½m³-lak± no, bhante, dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya,r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘na v±t± v±yanti …pe… esikaµµh±yiµµhi-t±’ti. Vedan±ya sati …pe… saññ±ya sati …pe… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati,viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘na v±t± v±yanti…pe… esikaµµh±yiµµhit±’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …”pe… vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppa-jjeyya– na v±t± v±yanti …pe… esikaµµh±yiµµhit±”ti? “No heta½, bhante”. “Iti kho,bhikkhave, dukkhe sati, dukkha½ up±d±ya, dukkha½ abhinivissa eva½ diµµhi uppa-jjati– ‘na v±t± v±yanti …pe… esikaµµh±yiµµhit±’”ti. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±…viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante …”pe… vipariº±ma-dhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya ‘na v±t± v±yanti …pe…esikaµµh±yiµµhit±’”ti? “No heta½, bhante”. “Iti kho, bhikkhave, dukkhe sati, dukkha½up±d±ya, dukkha½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘na v±t± v±yanti, na najjosandanti, na gabbhiniyo vij±yanti, na candimas³riy± udenti v± apenti v±, esikaµµh±-yiµµhit±’”ti. Paµhama½. 225-240. (purimavagge viya aµµh±rasa veyy±karaº±ni vitth±retabb±n²ti (2.0179).)Sattarasama½.

Page 138: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

18. Nevahotinanahotisutta½ 241. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraº±’”ti?Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½up±d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘neva hoti, na na hoti tath±gatopara½ maraº±’ti. Vedan±ya sati… saññ±ya sati… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati,viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘neva hoti, na nahoti tath±gato para½ maraº±’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …”pe… vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppa-jjeyya– ‘neva hoti, na na hoti tath±gato para½ maraº±’”ti? “No heta½, bhante”. “Itikho, bhikkhave, dukkhe sati, dukkha½ up±d±ya, dukkha½ abhinivissa eva½ diµµhiuppajjati– ‘neva hoti, na na hoti tath±gato para½ maraº±’”ti. “Vedan±… saññ± …saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante …”pe… vipari-º±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘neva hoti, na nahoti tath±gato para½ maraº±’”ti? “No heta½, bhante”. “Iti kho, bhikkhave, dukkhesati, dukkha½ up±d±ya dukkha½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘neva hoti, nana hoti tath±gato para½ maraº±’”ti. Aµµh±rasama½. 19. R³p²-att±sutta½ 242. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘r³p² att± hoti, arogo para½ maraº±’”ti? Bhagava½-m³lak± no, bhante, dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya,r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘r³p² att± hoti, arogo para½ maraº±’ti.Vedan±ya sati …pe… saññ±ya sati… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘r³p² att± hoti, arogo para½maraº±’”ti. “Ta½ (2.0180) ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti?“Anicca½, bhante …”pe… vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½diµµhi uppajjeyya– ‘r³p² att± hoti, arogo para½ maraº±’”ti? “No heta½, bhante”. “Itikho, bhikkhave, dukkhe sati, dukkha½ up±d±ya, dukkha½ abhinivissa eva½ diµµhiuppajjati– ‘r³p² att± hoti, arogo para½ maraº±’”ti? “Vedan± …pe… “no heta½,bhante”. “Iti kho, bhikkhave, dukkhe sati, dukkha½ up±d±ya, dukkha½ abhinivissaeva½ diµµhi uppajjati– ‘r³p² att± hoti, arogo para½ maraº±’”ti. Ek³nav²satima½. 20. Ar³p²-att±sutta½ 243. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘ar³p² att± hoti arogo para½ maraº±’”ti? (peyy±lo)v²satima½.

Page 139: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

21. R³p²ca-ar³p²ca-att±sutta½ 244. S±vatthinid±na½. “R³p² ca ar³p² ca att± hoti arogo para½ maraº±”ti …pe….Ekav²satima½. 22. Nevar³p²n±r³p²-att±sutta½ 245. “Neva r³p² n±r³p² att± hoti arogo para½ maraº±”ti …pe…. B±v²satima½. 23. Ekantasukh²sutta½ 246. “Ekantasukh² att± hoti arogo para½ maraº±”ti …pe…. Tev²satima½. 24. Ekantadukkh²sutta½ 247. “Ekantadukkh² att± hoti arogo para½ maraº±”ti …pe…. Catuv²satima½. 25. Sukhadukkh²sutta½ 248. “Sukhadukkh² att± hoti arogo para½ maraº±”ti …pe…. Pañcav²satima½. 26. Adukkhamasukh²sutta½ 249. “Adukkhamasukh² (2.0181) att± hoti arogo para½ maraº±”ti? Bhagava½-m³lak± no, bhante, dhamm± …pe… “r³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya,r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘adukkhamasukh² att± hoti arogo para½maraº±’ti. Vedan±ya sati… saññ±ya sati… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati,viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘adukkhama-sukh² att± hoti arogo para½ maraº±’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …”pe… vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppa-jjeyya– ‘adukkhamasukh² att± hoti arogo para½ maraº±’”ti? “No heta½, bhante”. “Iti kho, bhikkhave, dukkhe sati, dukkha½ up±d±ya, dukkha½ abhinivissa eva½diµµhi uppajjati– ‘adukkhamasukh² att± hoti arogo para½ maraº±’”ti. “Vedan±…saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bha-…”pe… vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya–‘adukkhamasukh² att± hoti arogo para½ maraº±’”ti? “No heta½, bhante”. “Iti kho,bhikkhave, dukkhe sati, dukkha½ up±d±ya, dukkha½ abhinivissa eva½ diµµhi uppa-jjati– ‘adukkhamasukh² att± hoti arogo para½ maraº±’”ti. Chabb²satima½. Dutiyapeyy±lo.

Page 140: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Tassudd±na½– V±ta½ eta½ mama so, att± no ca me siy±; natthi karoto hetu ca, mah±diµµhena aµµhama½. Sassato asassato ceva, ant±nantav± ca vuccati; ta½ j²va½ añña½ j²vañca, tath±gatena catt±ro. R³p² att± hoti, ar³p² ca att± hoti; r³p² ca ar³p² ca att± hoti; neva r³p² n±r³p² att± hoti, ekantasukh² att± hoti. Ekantadukkh² att± hoti, sukhadukkh² att± hoti; adukkhamasukh² att± hoti, arogo para½ maraº±ti;

Page 141: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

ime chabb²sati sutt±, dutiyav±rena desit±. 3. Tatiyagamanavaggo 1. Nav±tasutta½ 250. S±vatthinid±na½ (2.0182). “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya,ki½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘na v±t± v±yanti, na najjo sandanti, nagabbhiniyo vij±yanti, na candimas³riy± udenti v± apenti v± esikaµµh±yiµµhit±’”ti?Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe…. “R³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhiuppajjati– na v±t± v±yanti …pe… vedan±ya sati… saññ±ya sati… saªkh±resusati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppa-jjati– ‘na v±t± v±yanti …pe… esikaµµh±yiµµhit±’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …”pe… vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppa-jjeyya– ‘na v±t± v±yanti …pe… esikaµµh±yiµµhit±’”ti? “No heta½, bhante”. “Iti kho,bhikkhave, yadanicca½ ta½ dukkha½. Tasmi½ sati, tadup±d±ya, eva½ diµµhi uppa-jjati– ‘na v±t± v±yanti, na najjo sandanti, na gabbhiniyo vij±yanti, na candimas³riy±udenti v± apenti v± esikaµµh±yiµµhit±’”ti. “Vedan±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante …”pe… vipariº±madhamma½, api nuta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppajjeyya– ‘na v±t± v±yanti …pe… esikaµµh±yiµµhit±’”-ti? “No heta½, bhante”. “Iti kho, bhikkhave, yadanicca½ ta½ dukkha½. Tasmi½sati, tadup±d±ya eva½ diµµhi uppajjati– ‘na v±t± v±yanti …pe… esikaµµh±yiµµhit±’”ti.Paµhama½. 251-274. (dutiyavagge viya catuv²sati sutt±ni p³retabb±ni.) Pañcav²satima½. 26. Adukkhamasukh²sutta½ 275. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘adukkhamasukh² att± hoti arogo para½ maraº±’”ti?Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe…. “R³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhiuppajjati– ‘adukkhamasukh² att± hoti arogo para½ maraº±’ti. Vedan±ya sati (2.0183)…pe… saññ±ya sati… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya,viññ±ºa½ abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘adukkhamasukh² att± hoti, arogopara½ maraº±’”ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …”pe… vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppa-jjeyya– ‘adukkhamasukh² att± hoti arogo para½ maraº±’”ti? “No heta½, bhante”. “Iti kho, bhikkhave, yadanicca½ ta½ dukkha½. Tasmi½ sati, tadup±d±ya eva½

Page 142: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

diµµhi uppajjati– ‘adukkhamasukh² att± hoti arogo para½ maraº±’”ti. “Vedan±…pe… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante …”pe… vipariº±madhamma½, api nu ta½ anup±d±ya eva½ diµµhi uppa-jjeyya– ‘adukkhamasukh² att± hoti, arogo para½ maraº±’”ti? “No heta½, bhante”. “Iti kho, bhikkhave, yadanicca½ ta½ dukkha½. Tasmi½ sati, tadup±d±ya eva½diµµhi uppajjati– ‘adukkhamasukh² att± hoti arogo para½ maraº±’”ti. Chabb²satima½. Tatiyapeyy±lo. 4. Catutthagamanavaggo 1. Nav±tasutta½ 276. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘na v±t± v±yanti, na najjo sandanti, na gabbhiniyo vij±-yanti, na candimas³riy± udenti v± apenti v± esikaµµh±yiµµhit±’”ti? Bhagava½m³lak±no, bhante, dhamm± …pe…. “R³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhiuppajjati– ‘na v±t± v±yanti …pe… esikaµµh±yiµµhit±’ti. Vedan±ya sati …pe…saññ±ya sati… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘na v±t± v±yanti …pe… esikaµµh±yiµµhit±’”ti. “Ta½ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”.“Ya½ pan±nicca½, dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, kalla½ nu ta½ samanupassitu½–‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”. “Vedan± (2.0184) …saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”.“Ya½ pan±nicca½, dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, kalla½ nu ta½ samanupassitu½–‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”. “Tasm±tiha, bhikkhave, ya½ kiñci r³pa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½v± bahiddh± v±, o¼±rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santikev±, sabba½ r³pa½– ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±-bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. Y± k±ci vedan±… y± k±ci saññ±… ye kecisaªkh±r±… ya½ kiñci viññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh±v± o¼±rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, sabba½viññ±ºa½– ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±bh³ta½sammappaññ±ya daµµhabba½. “Eva½ passa½ …pe… n±para½ itthatt±y±ti paj±n±t²”ti. Paµhama½. 277-300. (dutiyavagge viya catuv²sati sutt±ni p³retabb±ni.) Pañcav²satima½.

Page 143: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

26. Adukkhamasukh²sutta½ 301. S±vatthinid±na½. “Kismi½ nu kho, bhikkhave, sati, ki½ up±d±ya, ki½ abhi-nivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘adukkhamasukh² att± hoti, arogo para½ maraº±’”ti?Bhagava½m³lak± no, bhante, dhamm± …pe…. “R³pe kho, bhikkhave, sati, r³pa½ up±d±ya, r³pa½ abhinivissa eva½ diµµhiuppajjati– ‘adukkhamasukh² att± hoti, arogo para½ maraº±’ti. Vedan±ya sati…saññ±ya sati… saªkh±resu sati… viññ±ºe sati, viññ±ºa½ up±d±ya, viññ±ºa½abhinivissa eva½ diµµhi uppajjati– ‘adukkhamasukh² att± hoti, arogo para½ maraº±’”-ti. “Ta½ ki½ maññatha, bhikkhave, r³pa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½,bhante”. “Ya½ pan±nicca½, dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante ”.“Ya½ pan±nicca½ dukkha½ vipariº±madhamma½, kalla½ nu ta½ samanupa-ssitu½– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”. “Veda-n±… saññ±… saªkh±r±… viññ±ºa½ nicca½ v± anicca½ v±”ti? “Anicca½, bhante”.“Ya½ pan±nicca½ dukkha½ v± ta½ sukha½ v±”ti? “Dukkha½, bhante”. “Ya½pan±nicca½ dukkha½ (2.0185) vipariº±madhamma½, kalla½ nu ta½ samanupa-ssitu½– ‘eta½ mama, esohamasmi, eso me att±’”ti? “No heta½, bhante”. “Tasm±tiha, bhikkhave, ya½ kiñci r³pa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½v± bahiddh± v± o¼±rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santikev±, sabba½ r³pa½– ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’ti evameta½ yath±-bh³ta½ sammappaññ±ya daµµhabba½. Y± k±ci vedan±… y± k±ci saññ±… ye kecisaªkh±r±… ya½ kiñci viññ±ºa½ at²t±n±gatapaccuppanna½ ajjhatta½ v± bahiddh±v±, o¼±rika½ v± sukhuma½ v± h²na½ v± paº²ta½ v± ya½ d³re santike v±, sabba½viññ±ºa½– ‘neta½ mama, nesohamasmi, na meso att±’”ti evameta½ yath±bh³ta½sammappaññ±ya daµµhabba½. “Eva½ passa½, bhikkhave, sutav± ariyas±vako r³pasmimpi nibbindati, vedan±-yapi nibbindati, saññ±yapi nibbindati, saªkh±resupi nibbindati, viññ±ºasmimpinibbindati. Nibbinda½ virajjati; vir±g± vimuccati. Vimuttasmi½ vimuttamiti ñ±ºa½hoti. ‘Kh²º± j±ti, vusita½ brahmacariya½, kata½ karaº²ya½, n±para½ itthatt±y±’tipaj±n±t²”ti. Chabb²satima½. Tassudd±na½– Purimagamane aµµh±rasa veyy±karaº±; dutiyagamane chabb²sa½ vitth±retabb±ni. Tatiyagamane chabb²sa½ vitth±retabb±ni; catutthagamane chabb²sa½ vitth±retabb±ni. Diµµhisa½yutta½ samatta½. 4. Okkantasa½yutta½

Page 144: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

1. Cakkhusutta½ 302. S±vatthinid±na½ (2.0186). “Cakkhu½, bhikkhave, anicca½ vipariº±miaññath±bh±vi; sota½ anicca½ vipariº±mi aññath±bh±vi; gh±na½ anicca½ vipari-º±mi aññath±bh±vi; jivh± anicc± vipariº±m² aññath±bh±v² ‚; k±yo anicco vipari-º±m² aññath±bh±v²; mano anicco vipariº±m² aññath±bh±v². Yo, bhikkhave, imedhamme eva½ saddahati adhimuccati– aya½ vuccati saddh±nus±r², okkantosammattaniy±ma½, sappurisabh³mi½ okkanto, v²tivatto puthujjanabh³mi½;abhabbo ta½ kamma½ k±tu½, ya½ kamma½ katv± niraya½ v± tiracch±nayoni½v± pettivisaya½ v± upapajjeyya; abhabbo ca ‚ t±va k±la½ k±tu½ y±va na sot±pa-ttiphala½ sacchikaroti”. “Yassa kho, bhikkhave, ime dhamm± eva½ paññ±ya mattaso nijjh±na½khamanti, aya½ vuccati– ‘dhamm±nus±r², okkanto sammattaniy±ma½, sappurisa-bh³mi½ okkanto, v²tivatto puthujjanabh³mi½; abhabbo ta½ kamma½ k±tu½, ya½kamma½ katv± niraya½ v± tiracch±nayoni½ v± pettivisaya½ v± upapajjeyya;abhabbo ca t±va k±la½ k±tu½ y±va na sot±pattiphala½ sacchikaroti’. Yo,bhikkhave, ime dhamme eva½ paj±n±ti eva½ passati, aya½ vuccati– ‘sot±pannoavinip±tadhammo niyato sambodhipar±yano’”ti. Paµhama½. 2. R³pasutta½ 303. S±vatthinid±na½. “R³p±, bhikkhave, anicc± vipariº±mino aññath±bh±vino;sadd± anicc± vipariº±mino aññath±bh±vino; gandh± anicc± vipariº±mino aññath±-bh±vino; ras± anicc± vipariº±mino aññath±bh±vino; phoµµhabb± anicc± vipariº±-mino aññath±bh±vino; dhamm± anicc± vipariº±mino aññath±bh±vino. Yo,bhikkhave, ime dhamme eva½ saddahati adhimuccati, aya½ vuccati saddh±nu-s±r², okkanto sammattaniy±ma½, sappurisabh³mi½ okkanto, v²tivatto puthujjana-bh³mi½; abhabbo ta½ kamma½ k±tu½, ya½ kamma½ katv± niraya½ v± tiracch±-nayoni½ v± pettivisaya½ (2.0187) v± upapajjeyya; abhabbo ca t±va k±la½ k±tu½y±va na sot±pattiphala½ sacchikaroti”. “Yassa kho, bhikkhave, ime dhamm± eva½ paññ±ya mattaso nijjh±na½khamanti, aya½ vuccati– ‘dhamm±nus±r², okkanto sammattaniy±ma½, sappurisa-bh³mi½ okkanto, v²tivatto puthujjanabh³mi½; abhabbo ta½ kamma½ k±tu½, ya½kamma½ katv± niraya½ v± tiracch±nayoni½ v± pettivisaya½ v± upapajjeyya;abhabbo ca t±va k±la½ k±tu½ y±va na sot±pattiphala½ sacchikaroti’. Yo,bhikkhave, ime dhamme eva½ paj±n±ti eva½ passati, aya½ vuccati– ‘sot±pannoavinip±tadhammo niyato sambodhipar±yano’”ti. Dutiya½. 3. Viññ±ºasutta½ 304. S±vatthinid±na½. “Cakkhuviññ±ºa½, bhikkhave, anicca½ vipariº±mi añña-

Page 145: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

th±bh±vi; sotaviññ±ºa½… gh±naviññ±ºa½… jivh±viññ±ºa½… k±yaviññ±ºa½…manoviññ±ºa½ anicca½ vipariº±mi aññath±bh±vi. Yo bhikkhave …pe… sambo-dhipar±yano”ti. Tatiya½. 4. Samphassasutta½ 305. S±vatthinid±na½. “Cakkhusamphasso, bhikkhave, anicco vipariº±m² añña-th±bh±v²; sotasamphasso… gh±nasamphasso… jivh±samphasso… k±yasampha-sso… manosamphasso anicco vipariº±m² aññath±bh±v². Yo, bhikkhave, imedhamme eva½ saddahati adhimuccati, aya½ vuccati ‘saddh±nus±r² …pe…sambodhipar±yano’”ti. Catuttha½. 5. Samphassaj±sutta½ 306. S±vatthinid±na½. “Cakkhusamphassaj±, bhikkhave, vedan± anicc± vipari-º±m² aññath±bh±v²; sotasamphassaj± vedan± …pe… gh±nasamphassaj± vedan±…pe… jivh±samphassaj± vedan± …pe… k±yasamphassaj± vedan± …pe… mano-samphassaj± vedan± anicc± vipariº±m² aññath±bh±v². Yo, bhikkhave, imedhamme eva½ saddahati adhimuccati, aya½ vuccati ‘saddh±nus±r² …pe…sambodhipar±yano’”ti. Pañcama½. 6. R³pasaññ±sutta½ 307. S±vatthinid±na½ (2.0188). “R³pasaññ±, bhikkhave, anicc± vipariº±m²aññath±bh±v²; saddasaññ±… gandhasaññ±… rasasaññ±… phoµµhabbasaññ±…dhammasaññ± anicc± vipariº±m² aññath±bh±v². Yo, bhikkhave, ime dhammeeva½ saddahati adhimuccati, aya½ vuccati ‘saddh±nus±r² …pe… sambodhipar±-yano’”ti. Chaµµha½. 7. R³pasañcetan±sutta½

Page 146: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

308. S±vatthinid±na½. “R³pasañcetan±, bhikkhave, anicc± vipariº±m² aññath±-bh±v²; saddasañcetan±… gandhasañcetan±… rasasañcetan±… phoµµhabbasa-ñcetan±… dhammasañcetan± anicc± vipariº±m² aññath±bh±v². Yo, bhikkhave,ime dhamme eva½ saddahati adhimuccati, aya½ vuccati ‘saddh±nus±r² …pe…sambodhipar±yano’”ti. Sattama½. 8. R³pataºh±sutta½ 309. S±vatthinid±na½. “R³pataºh±, bhikkhave, anicc± vipariº±m² aññath±-bh±v²; saddataºh±… gandhataºh±… rasataºh±… phoµµhabbataºh±… dhamma-taºh± anicc± vipariº±m² aññath±bh±v². Yo, bhikkhave, ime dhamme eva½ sadda-hati adhimuccati, aya½ vuccati ‘saddh±nus±r² …pe… sambodhipar±yano’”ti.Aµµhama½. 9. Pathav²dh±tusutta½ 310. S±vatthinid±na½. “Pathav²dh±tu, bhikkhave, anicc± vipariº±m² aññath±-bh±v²; ±podh±tu… tejodh±tu… v±yodh±tu… ±k±sadh±tu… viññ±ºadh±tu anicc±vipariº±m² aññath±bh±v². Yo, bhikkhave, ime dhamme eva½ saddahati adhimu-ccati, aya½ vuccati ‘saddh±nus±r² …pe… sambodhipar±yano’”ti. Navama½. 10. Khandhasutta½ 311. S±vatthinid±na½. “R³pa½, bhikkhave, anicca½ vipariº±mi aññath±bh±vi;vedan± anicc± vipariº±m² aññath±bh±v²; saññ±… saªkh±r± anicc± vipariº±minoaññath±bh±vino; viññ±ºa½ anicca½ vipariº±mi aññath±bh±vi (2.0189). Yo,bhikkhave, ime dhamme eva½ saddahati adhimuccati, aya½ vuccati saddh±nu-s±r², okkanto sammattaniy±ma½, sappurisabh³mi½ okkanto, v²tivatto puthujjana-bh³mi½; abhabbo ta½ kamma½ k±tu½, ya½ kamma½ katv± niraya½ v± tiracch±-nayoni½ v± pettivisaya½ v± upapajjeyya; abhabbo ca t±va k±la½ k±tu½ y±va nasot±pattiphala½ sacchikaroti”. “Yassa kho, bhikkhave, ime dhamm± eva½ paññ±ya mattaso nijjh±na½khamanti, aya½ vuccati– ‘dhamm±nus±r², okkanto sammattaniy±ma½, sappurisa-bh³mi½ okkanto, v²tivatto puthujjanabh³mi½; abhabbo ta½ kamma½ k±tu½, ya½kamma½ katv± niraya½ v± tiracch±nayoni½ v± pettivisaya½ v± upapajjeyya;abhabbo ca t±va k±la½ k±tu½ y±va na sot±pattiphala½ sacchikaroti’. Yo,bhikkhave, ime dhamme eva½ paj±n±ti eva½ passati, aya½ vuccati– ‘sot±pannoavinip±tadhammo niyato sambodhipar±yano’”ti. Dasama½. Okkantasa½yutta½ ‚ samatta½. Tassudd±na½– Cakkhu r³pañca viññ±ºa½, phasso ca vedan±ya ca;

Page 147: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

saññ± ca cetan± taºh±, dh±tu khandhena te das±ti. 5. Upp±dasa½yutta½ 1. Cakkhusutta½ 312. S±vatthinid±na½ (2.0190). “Yo kho, bhikkhave, cakkhussa upp±do µhitiabhinibbatti p±tubh±vo, dukkhasseso upp±do, rog±na½ µhiti, jar±maraºassa p±tu-bh±vo. Yo sotassa upp±do µhiti …pe… yo gh±nassa upp±do µhiti… yo jivh±yaupp±do µhiti… yo k±yassa upp±do µhiti… yo manassa upp±do µhiti abhinibbattip±tubh±vo, dukkhasseso upp±do, rog±na½ µhiti, jar±maraºassa p±tubh±vo. Yo ca,bhikkhave, cakkhussa nirodho v³pasamo atthaªgamo, dukkhasseso nirodho,rog±na½ v³pasamo, jar±maraºassa atthaªgamo. Yo sotassa nirodho …pe… yogh±nassa nirodho… yo jivh±ya nirodho… yo k±yassa nirodho… yo manassanirodho v³pasamo atthaªgamo, dukkhasseso nirodho, rog±na½ v³pasamo, jar±-maraºassa atthaªgamo”ti. Paµhama½. 2. R³pasutta½ 313. S±vatthinid±na½. “Yo kho, bhikkhave, r³p±na½ upp±do µhiti abhinibbattip±tubh±vo, dukkhasseso upp±do, rog±na½ µhiti, jar±maraºassa p±tubh±vo. Yosadd±na½… yo gandh±na½… yo ras±na½… yo phoµµhabb±na½… yodhamm±na½ upp±do µhiti abhinibbatti p±tubh±vo, dukkhasseso upp±do, rog±na½µhiti, jar±maraºassa p±tubh±vo. Yo ca kho, bhikkhave, r³p±na½ nirodho v³pa-samo atthaªgamo, dukkhasseso nirodho, rog±na½ v³pasamo, jar±maraºassaatthaªgamo. Yo sadd±na½… yo gandh±na½… yo ras±na½… yo phoµµhabb±-na½… yo dhamm±na½ nirodho v³pasamo atthaªgamo, dukkhasseso nirodho,rog±na½ v³pasamo, jar±maraºassa atthaªgamo”ti. Dutiya½. 3. Viññ±ºasutta½ 314. S±vatthinid±na½ (2.0191). “Yo kho, bhikkhave, cakkhuviññ±ºassa upp±doµhiti …pe… jar±maraºassa p±tubh±vo …pe… yo manoviññ±ºassa upp±do µhiti…pe… jar±maraºassa p±tubh±vo. Yo ca kho, bhikkhave, cakkhuviññ±ºassanirodho …pe… jar±maraºassa atthaªgamo …pe… yo manoviññ±ºassa nirodho…pe… jar±maraºassa atthaªgamo”ti. Tatiya½. 4. Samphassasutta½ 315. S±vatthinid±na½. “Yo kho, bhikkhave, cakkhusamphassassa upp±do µhiti…pe… jar±maraºassa p±tubh±vo …pe… yo manosamphassassa upp±do µhiti

Page 148: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

…pe… jar±maraºassa p±tubh±vo. Yo ca kho, bhikkhave, cakkhusamphassassanirodho …pe… jar±maraºassa atthaªgamo …pe… yo manosamphassassanirodho …pe… jar±maraºassa atthaªgamo”ti. Catuttha½. 5. Samphassajasutta½ 316. S±vatthinid±na½. “Yo kho, bhikkhave, cakkhusamphassaj±ya vedan±yaupp±do µhiti …pe… jar±maraºassa p±tubh±vo …pe…. Yo manosamphassaj±ya vedan±ya upp±do µhiti …pe… jar±maraºassa p±tu-bh±vo. Yo ca kho, bhikkhave, cakkhusamphassaj±ya vedan±ya nirodho v³pa-samo …pe… jar±maraºassa atthaªgamo …pe… yo manosamphassaj±ya veda-n±ya nirodho v³pasamo atthaªgamo, dukkhasseso nirodho, rog±na½ v³pasamo,jar±maraºassa atthaªgamo”ti. Pañcama½. 6. Saññ±sutta½ 317. S±vatthinid±na½. “Yo kho, bhikkhave, r³pasaññ±ya upp±do µhiti …pe…jar±maraºassa p±tubh±vo …pe… yo dhammasaññ±ya upp±do µhiti abhinibbattip±tubh±vo, dukkhasseso upp±do, rog±na½ µhiti, jar±maraºassa p±tubh±vo. Yo cakho, bhikkhave, r³pasaññ±ya nirodho …pe… jar±maraºassa atthaªgamo …pe…yo dhammasaññ±ya nirodho v³pasamo atthaªgamo, dukkhasseso nirodho,rog±na½ v³pasamo, jar±maraºassa atthaªgamo”ti. Chaµµha½. 7. Sañcetan±sutta½ 318. S±vatthinid±na½ (2.0192). “Yo kho, bhikkhave, r³pasañcetan±ya upp±doµhiti …pe… jar±maraºassa p±tubh±vo …pe… yo dhammasañcetan±ya upp±doµhiti abhinibbatti p±tubh±vo, dukkhasseso upp±do, rog±na½ µhiti, jar±maraºassap±tubh±vo. Yo ca kho, bhikkhave, r³pasañcetan±ya nirodho …pe… jar±mara-ºassa atthaªgamo …pe… yo dhammasañcetan±ya nirodho v³pasamo attha-ªgamo, dukkhasseso nirodho, rog±na½ v³pasamo, jar±maraºassa atthaªgamo”ti.Sattama½. 8. Taºh±sutta½ 319. S±vatthinid±na½. “Yo kho, bhikkhave, r³pataºh±ya upp±do µhiti …pe…jar±maraºassa p±tubh±vo …pe… yo dhammataºh±ya upp±do µhiti abhinibbattip±tubh±vo, dukkhasseso upp±do, rog±na½ µhiti, jar±maraºassa p±tubh±vo. Yo cakho, bhikkhave, r³pataºh±ya nirodho …pe… jar±maraºassa atthaªgamo …pe…yo dhammataºh±ya nirodho v³pasamo atthaªgamo, dukkhasseso nirodho,rog±na½ v³pasamo, jar±maraºassa atthaªgamo”ti. Aµµhama½.

Page 149: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

9. Dh±tusutta½ 320. S±vatthinid±na½. “Yo kho, bhikkhave, pathav²dh±tuy± upp±do µhiti abhini-bbatti p±tubh±vo …pe… jar±maraºassa p±tubh±vo; yo ±podh±tuy±… yo tejodh±-tuy±… yo v±yodh±tuy±… yo ±k±sadh±tuy±… yo viññ±ºadh±tuy± upp±do µhitiabhinibbatti p±tubh±vo, dukkhasseso upp±do, rog±na½ µhiti, jar±maraºassa p±tu-bh±vo. Yo ca kho, bhikkhave, pathav²dh±tuy± nirodho …pe… jar±maraºassaatthaªgamo; yo ±podh±tuy± nirodho… yo tejodh±tuy± nirodho… yo v±yodh±tuy±nirodho… yo ±k±sadh±tuy± nirodho… yo viññ±ºadh±tuy± nirodho v³pasamoatthaªgamo, dukkhasseso nirodho, rog±na½ v³pasamo, jar±maraºassa atthaªga-mo”ti. Navama½. 10. Khandhasutta½ 321. S±vatthinid±na½ (2.0193). “Yo kho, bhikkhave, r³passa upp±do µhiti abhi-nibbatti p±tubh±vo, dukkhasseso upp±do, rog±na½ µhiti, jar±maraºassa p±tu-bh±vo. Yo vedan±ya… yo saññ±ya… yo saªkh±r±na½… yo viññ±ºassa upp±doµhiti abhinibbatti p±tubh±vo, dukkhasseso upp±do, rog±na½ µhiti, jar±maraºassap±tubh±vo. Yo ca kho, bhikkhave, r³passa nirodho v³pasamo atthaªgamo,dukkhasseso nirodho, rog±na½ v³pasamo, jar±maraºassa atthaªgamo. Yo veda-n±ya… yo saññ±ya… yo saªkh±r±na½… yo viññ±ºassa nirodho v³pasamo attha-ªgamo, dukkhasseso nirodho, rog±na½ v³pasamo, jar±maraºassa atthaªgamo”ti.Dasama½. Upp±dasa½yutta½ samatta½. Tassudd±na½– Cakkhu r³pañca viññ±ºa½, phasso ca vedan±ya ca; saññ± ca cetan± taºh±, dh±tu khandhena te das±ti. 6. Kilesasa½yutta½ 1. Cakkhusutta½ 322. S±vatthinid±na½ (2.0194). “Yo, bhikkhave, cakkhusmi½ chandar±go, citta-sseso upakkileso. Yo sotasmi½ chandar±go, cittasseso upakkileso. Yogh±nasmi½ chandar±go, cittasseso upakkileso. Yo jivh±ya chandar±go, citta-sseso upakkileso. Yo k±yasmi½ chandar±go, cittasseso upakkileso. Yomanasmi½ chandar±go, cittasseso upakkileso. Yato kho, bhikkhave, bhikkhunoimesu chasu µh±nesu cetaso upakkileso pah²no hoti, nekkhammaninnañcassacitta½ hoti. Nekkhammaparibh±vita½ citta½ kammaniya½ kh±yati, abhiññ±

Page 150: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

sacchikaraº²yesu dhammes³”ti. Paµhama½. 2. R³pasutta½ 323. S±vatthinid±na½. “Yo, bhikkhave, r³pesu chandar±go, cittasseso upakki-leso. Yo saddesu… yo gandhesu… yo rasesu… yo phoµµhabbesu… yodhammesu chandar±go, cittasseso upakkileso. Yato kho, bhikkhave, bhikkhunoimesu chasu µh±nesu cetaso upakkileso pah²no hoti, nekkhammaninnañcassacitta½ hoti. Nekkhammaparibh±vita½ citta½ kammaniya½ kh±yati, abhiññ±sacchikaraº²yesu dhammes³”ti. Dutiya½. 3. Viññ±ºasutta½ 324. S±vatthinid±na½. “Yo, bhikkhave, cakkhuviññ±ºasmi½ chandar±go, citta-sseso upakkileso. Yo sotaviññ±ºasmi½… yo gh±naviññ±ºasmi½… yo jivh±viññ±-ºasmi½… yo k±yaviññ±ºasmi½… yo manoviññ±ºasmi½ chandar±go, cittassesoupakkileso. Yato kho, bhikkhave, bhikkhuno imesu chasu µh±nesu cetaso upakki-leso pah²no hoti, nekkhammaninnañcassa citta½ hoti. Nekkhammaparibh±vita½citta½ kammaniya½ kh±yati, abhiññ± sacchikaraº²yesu dhammes³”ti. Tatiya½. 4. Samphassasutta½ 325. S±vatthinid±na½ (2.0195). “Yo, bhikkhave, cakkhusamphassasmi½chandar±go, cittasseso upakkileso. Yo sotasamphassasmi½… yo gh±nasampha-ssasmi½… yo jivh±samphassasmi½… yo k±yasamphassasmi½… yo manosa-mphassasmi½ chandar±go, cittasseso upakkileso. Yato kho, bhikkhave,bhikkhuno …pe… abhiññ± sacchikaraº²yesu dhammes³”ti. Catuttha½. 5. Samphassajasutta½ 326. S±vatthinid±na½. “Yo, bhikkhave, cakkhusamphassaj±ya vedan±ya

Page 151: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

upakkileso. Yo saddasaññ±ya… yo gandhasaññ±ya… yo rasasaññ±ya… yophoµµhabbasaññ±ya… yo dhammasaññ±ya chandar±go, cittasseso upakkileso.Yato kho, bhikkhave, bhikkhuno …pe… abhiññ± sacchikaraº²yesu dhammes³”ti.Chaµµha½. 7. Sañcetan±sutta½ 328. S±vatthinid±na½. “Yo, bhikkhave, r³pasañcetan±ya chandar±go, citta-sseso upakkileso. Yo saddasañcetan±ya… yo gandhasañcetan±ya… yo rasasa-ñcetan±ya… yo phoµµhabbasañcetan±ya… yo dhammasañcetan±ya chandar±go,cittasseso upakkileso. Yato kho, bhikkhave, bhikkhuno …pe… abhiññ± sacchika-raº²yesu dhammes³”ti. Sattama½. 8. Taºh±sutta½ 329. S±vatthinid±na½ (2.0196). “Yo, bhikkhave, r³pataºh±ya chandar±go, citta-sseso upakkileso. Yo saddataºh±ya… yo gandhataºh±ya… yo rasataºh±ya… yophoµµhabbataºh±ya… yo dhammataºh±ya chandar±go, cittasseso upakkileso.Yato kho, bhikkhave, bhikkhuno …pe… abhiññ± sacchikaraº²yesu dhammes³”ti.Aµµhama½. 9. Dh±tusutta½ 330. S±vatthinid±na½. “Yo, bhikkhave, pathav²dh±tuy± chandar±go, cittassesoupakkileso. Yo ±podh±tuy±… yo tejodh±tuy±… yo v±yodh±tuy±… yo ±k±sadh±tu-y±… yo viññ±ºadh±tuy± chandar±go, cittasseso upakkileso. Yato kho, bhikkhave,bhikkhuno imesu chasu µh±nesu cetaso upakkileso pah²no hoti, nekkhammaninna-ñcassa citta½ hoti. Nekkhammaparibh±vita½ citta½ kammaniya½ kh±yati,abhiññ± sacchikaraº²yesu dhammes³”ti. Navama½. 10. Khandhasutta½ 331. S±vatthinid±na½. “Yo, bhikkhave, r³pasmi½ chandar±go, cittasseso upa-kkileso …pe… yo viññ±ºasmi½ chandar±go, cittasseso upakkileso. Yato kho,bhikkhave, bhikkhuno imesu pañcasu µh±nesu cetaso upakkileso pah²no hoti,nekkhammaninnañcassa citta½ hoti. Nekkhammaparibh±vita½ citta½ kamma-niya½ kh±yati, abhiññ± sacchikaraº²yesu dhammes³”ti. Dasama½. Kilesasa½yutta½ samatta½. Tassudd±na½– Cakkhu r³pañca viññ±ºa½, phasso ca vedan±ya ca;

Page 152: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

saññ± ca cetan± taºh±, dh±tu khandhena te das±ti. 7. S±riputtasa½yutta½ 1. Vivekajasutta½ 332. Eka½ (2.0197) samaya½ ±yasm± s±riputto s±vatthiya½ viharati jetavanean±thapiº¹ikassa ±r±me. Atha kho ±yasm± s±riputto pubbaºhasamaya½ niv±-setv± pattac²varam±d±ya s±vatthi½ piº¹±ya p±visi. S±vatthiya½ piº¹±ya caritv±pacch±bhatta½ piº¹ap±tapaµikkanto yena andhavana½ tenupasaªkami div±vih±-r±ya. Andhavana½ ajjhog±hetv± aññatarasmi½ rukkham³le div±vih±ra½ nis²di. Atha kho ±yasm± s±riputto s±yanhasamaya½ paµisall±n± vuµµhito yena jeta-vana½ an±thapiº¹ikassa ±r±mo tenupasaªkami. Addas± kho ±yasm± ±nando±yasmanta½ s±riputta½ d³ratova ±gacchanta½. Disv±na ±yasmanta½ s±riputta½etadavoca– “vippasann±ni kho te, ±vuso s±riputta, indriy±ni; parisuddho mukha-vaººo pariyod±to. Katamen±yasm± s±riputto ajja vih±rena vih±s²”ti? “Idh±ha½, ±vuso, vivicceva k±mehi vivicca akusalehi dhammehi savitakka½savic±ra½ vivekaja½ p²tisukha½ paµhama½ jh±na½ upasampajja vihar±mi. Tassamayha½, ±vuso, na eva½ hoti– ‘aha½ paµhama½ jh±na½ sam±pajj±m²’ti v± ‘aha½paµhama½ jh±na½ sam±panno’ti v± ‘aha½ paµham± jh±n± vuµµhito’ti v±”ti. “Tath±hi pan±yasmato s±riputtassa d²gharatta½ ahaªk±ramamaªk±ram±n±nusay± susa-m³hat±. Tasm± ±yasmato s±riputtassa na eva½ hoti– ‘aha½ paµhama½ jh±na½sam±pajj±m²’ti v± ‘aha½ paµhama½ jh±na½ sam±panno’ti v± ‘aha½ paµham±jh±n± vuµµhito’ti v±”ti. Paµhama½. 2. Avitakkasutta½ 333. S±vatthinid±na½. Addas± kho ±yasm± ±nando …pe… ±yasmanta½ s±ri-putta½ etadavoca– “vippasann±ni kho te, ±vuso s±riputta, indriy±ni; parisuddhomukhavaººo pariyod±to. Katamen±yasm± s±riputto ajja vih±rena vih±s²”ti? “Idh±ha½ (2.0198), ±vuso, vitakkavic±r±na½ v³pasam± ajjhatta½ sampas±-dana½ cetaso ekodibh±va½ avitakka½ avic±ra½ sam±dhija½ p²tisukha½ dutiya½jh±na½ upasampajja vihar±mi. Tassa mayha½, ±vuso, na eva½ hoti– ‘aha½dutiya½ jh±na½ sam±pajj±m²’ti v± ‘aha½ dutiya½ jh±na½ sam±panno’ti v± ‘aha½dutiy± jh±n± vuµµhito’ti v±”ti. “Tath± hi pan±yasmato s±riputtassa d²gharatta½ aha-ªk±ramamaªk±ram±n±nusay± susam³hat±. Tasm± ±yasmato s±riputtassa naeva½ hoti– ‘aha½ dutiya½ jh±na½ sam±pajj±m²’ti v± ‘aha½ dutiya½ jh±na½ sam±-panno’ti v± ‘aha½ dutiy± jh±n± vuµµhito’ti v±”ti. Dutiya½. 3. P²tisutta½

Page 153: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

334. S±vatthinid±na½. Addas± kho ±yasm± ±nando …pe… “vippasann±ni khote, ±vuso s±riputta, indriy±ni; parisuddho mukhavaººo pariyod±to. Katamen±-yasm± s±riputto ajja vih±rena vih±s²”ti? “Idh±ha½, ±vuso, p²tiy± ca vir±g± upekkhako ca vih±si½ sato ca sampaj±nosukhañca k±yena paµisa½vedemi; ya½ ta½ ariy± ±cikkhanti ‘upekkhako satim±sukhavih±r²’ti tatiya½ jh±na½ upasampajja vihar±mi. Tassa mayha½, ±vuso, naeva½ hoti– ‘aha½ tatiya½ jh±na½ sam±pajj±m²’ti v± ‘aha½ tatiya½ jh±na½ sam±-panno’ti v± ‘aha½ tatiy± jh±n± vuµµhito’ti v±”ti. “Tath± hi pan±yasmato s±riputtassad²gharatta½ ahaªk±ramamaªk±ram±n±nusay± susam³hat±. Tasm± ±yasmatos±riputtassa na eva½ hoti– ‘aha½ tatiya½ jh±na½ sam±pajj±m²’ti v± ‘aha½ tatiya½jh±na½ sam±panno’ti v± ‘aha½ tatiy± jh±n± vuµµhito’ti v±”ti. Tatiya½. 4. Upekkh±sutta½ 335. S±vatthinid±na½. Addas± kho ±yasm± ±nando …pe… “vippasann±ni khote, ±vuso s±riputta, indriy±ni; parisuddho mukhavaººo pariyod±to. Katamen±-yasm± s±riputto ajja vih±rena vih±s²”ti? “Idh±ha½, ±vuso, sukhassa ca pah±n± dukkhassa ca pah±n± pubbeva somana-ssadomanass±na½ atthaªgam± adukkhamasukha½ upekkh±satip±risuddhi½catuttha½ (2.0199) jh±na½ upasampajja vihar±mi. Tassa mayha½, ±vuso, naeva½ hoti– ‘aha½ catuttha½ jh±na½ sam±pajj±m²’ti v± ‘aha½ catuttha½ jh±na½sam±panno’ti v± ‘aha½ catutth± jh±n± vuµµhito’ti v±”ti. “Tath± hi pan±yasmato s±ri-puttassa d²gharatta½ ahaªk±ramamaªk±ram±n±nusay± susam³hat±. Tasm± ±ya-smato s±riputtassa na eva½ hoti– ‘aha½ catuttha½ jh±na½ sam±pajj±m²’ti v±‘aha½ catuttha½ jh±na½ sam±panno’ti v± ‘aha½ catutth± jh±n± vuµµhito’ti v±”ti.Catuttha½. 5. ¾k±s±nañc±yatanasutta½ 336. S±vatthinid±na½. Addas± kho ±yasm± ±nando …pe… “idh±ha½, ±vuso,sabbaso r³pasaññ±na½ samatikkam± paµighasaññ±na½ atthaªgam± n±nattasa-ññ±na½ amanasik±r± ananto ±k±soti ±k±s±nañc±yatana½ upasampajja vihar±mi…pe… vuµµhitoti v±”ti. Pañcama½. 6. Viññ±ºañc±yatanasutta½ 337. S±vatthinid±na½. Addas± kho ±yasm± ±nando …pe… “idh±ha½, ±vuso,sabbaso ±k±s±nañc±yatana½ samatikkamma ananta½ viññ±ºanti viññ±ºañc±ya-tana½ upasampajja vihar±mi …pe… vuµµhitoti v±”ti. Chaµµha½. 7. ¾kiñcaññ±yatanasutta½

Page 154: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

338. S±vatthinid±na½. Atha kho ±yasm± s±riputto …pe… “idh±ha½, ±vuso,sabbaso viññ±ºañc±yatana½ samatikkamma, natthi kiñc²ti ±kiñcaññ±yatana½upasampajja vihar±mi …pe… vuµµhitoti v±”ti. Sattama½. 8. Nevasaññ±n±saññ±yatanasutta½ 339. S±vatthinid±na½. Atha kho ±yasm± s±riputto …pe… “idh±ha½, ±vuso, ±ki-ñcaññ±yatana½ samatikkamma nevasaññ±n±saññ±yatana½ upasampajja viha-r±mi …pe… vuµµhitoti v±”ti. Aµµhama½. 9. Nirodhasam±pattisutta½ 340. S±vatthinid±na½. Atha kho ±yasm± s±riputto …pe…. “Idh±ha½, ±vuso,sabbaso nevasaññ±n±saññ±yatana½ samatikkamma saññ±vedayitanirodha½ (2.020upasampajja vihar±mi. Tassa mayha½, ±vuso, na eva½ hoti– ‘aha½ saññ±vedayi-tanirodha½ sam±pajj±m²’ti v± ‘aha½ saññ±vedayitanirodha½ sam±panno’ti v±‘aha½ saññ±vedayitanirodh± vuµµhito’ti v±”ti. “Tath± hi pan±yasmato s±riputtassad²gharatta½ ahaªk±ramamaªk±ram±n±nusay± susam³hat±. Tasm± ±yasmatos±riputtassa na eva½ hoti– ‘aha½ saññ±vedayitanirodha½ sam±pajj±m²’ti v±‘aha½ saññ±vedayitanirodha½ sam±panno’ti v± ‘aha½ saññ±vedayitanirodh±vuµµhito’ti v±”ti. Navama½. 10. S³cimukh²sutta½ 341. Eka½ samaya½ ±yasm± s±riputto r±jagahe viharati ve¼uvane kalandakani-v±pe. Atha kho ±yasm± s±riputto pubbaºhasamaya½ niv±setv± pattac²varam±-d±ya r±jagahe piº¹±ya p±visi. R±jagahe sapad±na½ piº¹±ya caritv± ta½ piº¹a-p±ta½ aññatara½ kuµµam³la½ ‚ niss±ya paribhuñjati. Atha kho s³cimukh² paribb±-jik± yen±yasm± s±riputto tenupasaªkami; upasaªkamitv± ±yasmanta½ s±riputta½etadavoca– “Ki½ nu kho, samaºa, adhomukho bhuñjas²”ti? “Na khv±ha½, bhagini, adho-mukho bhuñj±m²”ti. “Tena hi, samaºa, ubbhamukho ‚ bhuñjas²”ti? “Na khv±ha½,bhagini, ubbhamukho bhuñj±m²”ti. “Tena hi, samaºa, dis±mukho bhuñjas²”ti? “Nakhv±ha½, bhagini, dis±mukho bhuñj±m²”ti. “Tena hi, samaºa, vidis±mukho bhuñja-s²”ti? “Na khv±ha½, bhagini, vidis±mukho bhuñj±m²”ti. “‘Ki½ nu, samaºa, adhomukho bhuñjas²’ti iti puµµho sam±no ‘na khv±ha½,bhagini, adhomukho bhuñj±m²’ti vadesi. ‘Tena hi, samaºa, ubbhamukho bhuñjas²’-ti iti puµµho sam±no ‘na khv±ha½, bhagini, ubbhamukho bhuñj±m²’ti vadesi. ‘Tenahi, samaºa, dis±mukho bhuñjas²’ti iti puµµho sam±no ‘na khv±ha½, bhagini, dis±-mukho bhuñj±m²’ti vadesi. ‘Tena hi, samaºa, vidis±mukho bhuñjas²’ti iti puµµhosam±no ‘na khv±ha½, bhagini, vidis±mukho bhuñj±m²’ti vadesi”. “Kathañcarahi (2.0201), samaºa, bhuñjas²”ti? “Ye hi keci, bhagini, samaºabr±-

Page 155: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

hmaº± ‚ vatthuvijj±tiracch±navijj±ya micch±j²vena j²vika½ ‚ kappenti, imevuccanti, bhagini, samaºabr±hmaº± ‘adhomukh± bhuñjant²’ti. Ye hi keci, bhagini,samaºabr±hmaº± nakkhattavijj±tiracch±navijj±ya micch±j²vena j²vika½ kappenti,ime vuccanti, bhagini, samaºabr±hmaº± ‘ubbhamukh± bhuñjant²’ti. Ye hi keci,bhagini, samaºabr±hmaº± d³teyyapahiºagaman±nuyog±ya ‚ micch±j²venaj²vika½ kappenti, ime vuccanti, bhagini, samaºabr±hmaº± ‘dis±mukh± bhuñjant²’ti.Ye hi keci, bhagini, samaºabr±hmaº± aªgavijj±tiracch±navijj±ya micch±j²venaj²vika½ kappenti, ime vuccanti, bhagini, samaºabr±hmaº± ‘vidis±mukh± bhuñjant²’”-ti. “So khv±ha½, bhagini, na vatthuvijj±tiracch±navijj±ya micch±j²vena j²vika½kappemi, na nakkhattavijj±tiracch±navijj±ya micch±j²vena j²vika½ kappemi, nad³teyyapahiºagaman±nuyog±ya micch±j²vena j²vika½ kappemi, na aªgavijj±tira-cch±navijj±ya micch±j²vena j²vika½ kappemi. Dhammena bhikkha½ pariyes±mi;dhammena bhikkha½ pariyesitv± bhuñj±m²”ti. Atha kho s³cimukh² paribb±jik± r±jagahe rathiy±ya rathiya½, siªgh±µakenasiªgh±µaka½ upasaªkamitv± evam±rocesi– “dhammika½ samaº± sakyaputtiy±±h±ra½ ±h±renti; anavajja½ ‚ samaº± sakyaputtiy± ±h±ra½ ±h±renti. Dethasamaº±na½ sakyaputtiy±na½ piº¹an”ti. Dasama½. S±riputtasa½yutta½ samatta½. Tassudd±na½– Vivekaja½ avitakka½, p²ti upekkh± catutthaka½; ±k±sañceva viññ±ºa½, ±kiñca½ nevasaññin±; nirodho navamo vutto, dasama½ s³cimukh² c±ti.

Page 156: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

8. N±gasa½yutta½ 1. Suddhikasutta½ 342. S±vatthinid±na½ (2.0202). “Catasso im±, bhikkhave, n±gayoniyo. Katam±catasso? Aº¹aj± n±g±, jal±buj± n±g±, sa½sedaj± n±g±, opap±tik± n±g±– im± kho,bhikkhave, catasso n±gayoniyo”ti. Paµhama½. 2. Paº²tatarasutta½ 343. S±vatthinid±na½. “Catasso im±, bhikkhave, n±gayoniyo. Katam± catasso?Aº¹aj± n±g±, jal±buj± n±g±, sa½sedaj± n±g±, opap±tik± n±g±. Tatra, bhikkhave,aº¹ajehi n±gehi jal±buj± ca sa½sedaj± ca opap±tik± ca n±g± paº²tatar±. Tatra,bhikkhave, aº¹ajehi ca jal±bujehi ca n±gehi sa½sedaj± ca opap±tik± ca n±g±paº²tatar±. Tatra, bhikkhave, aº¹ajehi ca jal±bujehi ca sa½sedajehi ca n±gehi opa-p±tik± n±g± paº²tatar±. Im± kho, bhikkhave, catasso n±gayoniyo”ti. Dutiya½. 3. Uposathasutta½ 344. Eka½ samaya½ bhagav± s±vatthiya½ viharati jetavane an±thapiº¹ikassa±r±me. Atha kho aññataro bhikkhu yena bhagav± tenupasaªkami; upasaªkamitv±bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhubhagavanta½ etadavoca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacceaº¹aj± n±g± uposatha½ upavasanti vossaµµhak±y± ca bhavant²”ti? “Idha, bhikkhu, ekacc±na½ aº¹aj±na½ n±g±na½ eva½ hoti– ‘maya½ kho pubbek±yena dvayak±rino ahumha, v±c±ya dvayak±rino, manas± dvayak±rino. Temaya½ k±yena dvayak±rino, v±c±ya dvayak±rino, manas± dvayak±rino, k±yassabhed± para½ maraº± aº¹aj±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapann±. Sacajjamaya½ k±yena sucarita½ careyy±ma, v±c±ya sucarita½ careyy±ma, manas±sucarita½ careyy±ma, eva½ maya½ (2.0203) k±yassa bhed± para½ maraº±sugati½ sagga½ loka½ upapajjeyy±ma. Handa, maya½ etarahi k±yena sucarita½car±ma, v±c±ya sucarita½ car±ma, manas± sucarita½ car±m±’ti. Aya½ kho,bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yena midhekacce aº¹aj± n±g± uposatha½ upava-santi vossaµµhak±y± ca bhavant²”ti. Tatiya½. 4. Dutiya-uposathasutta½ 345. S±vatthinid±na½. Atha kho aññataro bhikkhu yena bhagav± …pe… eka-manta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “ko nu kho, bhante,hetu, ko paccayo, yena midhekacce jal±buj± n±g± uposatha½ upavasanti vossa-

Page 157: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

µµhak±y± ca bhavant²”ti? “Idha, bhikkhu …pe… aya½ kho, bhikkhu, hetu, aya½paccayo, yena midhekacce jal±buj± n±g± uposatha½ upavasanti vossaµµhak±y±ca bhavant²”ti. Catuttha½. 5. Tatiya-uposathasutta½ 346. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacce sa½sedaj± n±g±uposatha½ upavasanti vossaµµhak±y± ca bhavant²”ti? “Idha, bhikkhu …pe… aya½kho, bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yena midhekacce sa½sedaj± n±g± uposatha½upavasanti vossaµµhak±y± ca bhavant²”ti. Pañcama½. 6. Catuttha-uposathasutta½ 347. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacce opap±tik± n±g±uposatha½ upavasanti vossaµµhak±y± ca bhavant²”ti? “Idha, bhikkhu, ekacc±na½ opap±tik±na½ n±g±na½ eva½ hoti– ‘maya½ khopubbe k±yena dvayak±rino ahumha, v±c±ya dvayak±rino, manas± dvayak±rino.Te maya½ k±yena dvayak±rino, v±c±ya dvayak±rino, manas± dvayak±rino,k±yassa bhed± para½ maraº± opap±tik±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapann±.Sacajja maya½ k±yena sucarita½ careyy±ma (2.0204), v±c±ya… manas± suca-rita½ careyy±ma, eva½ maya½ k±yassa bhed± para½ maraº± sugati½ sagga½loka½ upapajjeyy±ma. Handa, maya½ etarahi k±yena sucarita½ car±ma, v±c±ya…manas± sucarita½ car±m±’ti. Aya½ kho, bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yenamidhekacce opap±tik± n±g± uposatha½ upavasanti vossaµµhak±y± ca bhavant²”ti.Chaµµha½. 7. Sutasutta½ 348. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed±para½ maraº± aº¹aj±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? “Idha, bhikkhu, ekacco k±yena dvayak±r² hoti, v±c±ya dvayak±r² hoti, manas±dvayak±r² hoti. Tassa suta½ hoti– ‘aº¹aj± n±g± d²gh±yuk± vaººavanto sukhabahu-l±’ti. Tassa eva½ hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº± aº¹aj±na½n±g±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. So k±yassa bhed± para½ maraº± aº¹a-j±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho, bhikkhu, hetu, aya½ paccayo,yena midhekacco k±yassa bhed± para½ maraº± aº¹aj±na½ n±g±na½ saha-byata½ upapajjat²”ti. Sattama½. 8. Dutiyasutasutta½

Page 158: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

349. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed±para½ maraº± jal±buj±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? …Pe… aya½kho, bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed± para½maraº± jal±buj±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapajjat²ti. Aµµhama½. 9. Tatiyasutasutta½ 350. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassa (2.0205)bhed± para½ maraº± sa½sedaj±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? …Pe…aya½ kho, bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed± para½maraº± sa½sedaj±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapajjat²ti. Navama½. 10. Catutthasutasutta½ 351. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed±para½ maraº± opap±tik±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? “Idha, bhikkhu, ekacco k±yena dvayak±r² hoti, v±c±ya dvayak±r², manas± dvaya-k±r². Tassa suta½ hoti– ‘opap±tik± n±g± d²gh±yuk± vaººavanto sukhabahul±’ti.Tassa eva½ hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº± opap±tik±na½n±g±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. So k±yassa bhed± para½ maraº± opap±ti-k±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho, bhikkhu, hetu, aya½ paccayo,yena midhekacco k±yassa bhed± para½ maraº± opap±tik±na½ n±g±na½ saha-byata½ upapajjat²”ti. Dasama½. 11-20. Aº¹ajad±n³pak±rasuttadasaka½ 352-361. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “ko nukho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed± para½ maraº±aº¹aj±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? “Idha, bhikkhu, ekacco k±yena dvayak±r² hoti, v±c±ya dvayak±r², manas± dvaya-k±r². Tassa suta½ hoti– ‘aº¹aj± n±g± d²gh±yuk± vaººavanto sukhabahul±’ti.Tassa eva½ hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº± aº¹aj±na½n±g±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. So anna½ deti. So k±yassa bhed± para½maraº± aº¹aj±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho, bhikkhu, hetu…pe… upapajjat²ti …pe… so p±na½ deti …pe… vattha½ deti …pe… y±na½ deti…pe… m±la½ deti …pe… gandha½ deti …pe… vilepana½ deti …pe… seyya½deti …pe… ±vasatha½ deti …pe… pad²peyya½ (2.0206) deti. So k±yassa bhed±para½ maraº± aº¹aj±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho, bhikkhu,

Page 159: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

hetu, aya½ paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed± para½ maraº± aº¹aj±na½n±g±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti. V²satima½. 21-50. Jal±buj±did±n³pak±rasuttatti½saka½ 362-391. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½etadavoca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassabhed± para½ maraº± jal±buj±na½ n±g±na½ …pe… sa½sedaj±na½ n±g±na½…pe… opap±tik±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? “Idha, bhikkhu, ekacco k±yena dvayak±r² hoti, v±c±ya dvayak±r², manas± dvaya-k±r². Tassa suta½ hoti– ‘opap±tik± n±g± d²gh±yuk± vaººavanto sukhabahul±’ti.Tassa eva½ hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº± opap±tik±na½n±g±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. So anna½ deti …pe… p±na½ deti …pe…pad²peyya½ deti. So k±yassa bhed± para½ maraº± opap±tik±na½ n±g±na½ saha-byata½ upapajjati. Aya½ kho, bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yena midhekaccok±yassa bhed± para½ maraº± opap±tik±na½ n±g±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti. (imin± peyy±lena dasa dasa suttant± k±tabb±. Eva½ cat³su yon²su catt±l²sa½veyy±karaº± honti. Purimehi pana dasahi suttantehi saha honti paºº±sasutta-nt±ti.) N±gasa½yutta½ samatta½. Tassudd±na½– Suddhika½ paº²tatara½, caturo ca uposath±; tassa suta½ caturo ca, d±n³pak±r± ca t±l²sa½; paºº±sa piº¹ato sutt±, n±gamhi suppak±sit±ti. 9. Supaººasa½yutta½ 1. Suddhikasutta½ 392. S±vatthinid±na½ (2.0207). “Catasso im±, bhikkhave, supaººayoniyo.Katam± catasso? Aº¹aj± supaºº±, jal±buj± supaºº±, sa½sedaj± supaºº±, opap±-tik± supaºº±– im± kho, bhikkhave, catasso supaººayoniyo”ti. Paµhama½. 2. Harantisutta½ 393. S±vatthinid±na½. “Catasso im±, bhikkhave, supaººayoniyo. Katam±catasso? Aº¹aj± …pe… im± kho, bhikkhave, catasso supaººayoniyo. Tatra,bhikkhave, aº¹aj± supaºº± aº¹ajeva n±ge haranti, na jal±buje, na sa½sedaje, naopap±tike. Tatra, bhikkhave, jal±buj± supaºº± aº¹aje ca jal±buje ca n±ge haranti,

Page 160: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

na sa½sedaje, na opap±tike. Tatra, bhikkhave, sa½sedaj± supaºº± aº¹aje ca jal±-buje ca sa½sedaje ca n±ge haranti, na opap±tike. Tatra, bhikkhave, opap±tik±supaºº± aº¹aje ca jal±buje ca sa½sedaje ca opap±tike ca n±ge haranti. Im± kho,bhikkhave, catasso supaººayoniyo”ti. Dutiya½. 3. Dvayak±r²sutta½ 394. S±vatthinid±na½. Aññataro bhikkhu yena bhagav± tenupasaªkami; upasa-ªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinno khoso bhikkhu bhagavanta½ etadavoca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yenamidhekacco k±yassa bhed± para½ maraº± aº¹aj±na½ supaºº±na½ sahabyata½upapajjat²”ti? “Idha, bhikkhu, ekacco k±yena dvayak±r² hoti, v±c±ya dvayak±r²,manas± dvayak±r². Tassa suta½ hoti– ‘aº¹aj± supaºº± d²gh±yuk± vaººavantosukhabahul±’ti. Tassa eva½ hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº±aº¹aj±na½ supaºº±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. So k±yassa bhed± para½maraº± aº¹aj±na½ supaºº±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho, bhikkhu,hetu, aya½ paccayo (2.0208), yena midhekacco k±yassa bhed± para½ maraº±aº¹aj±na½ supaºº±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti. Tatiya½. 4-6. Dutiy±didvayak±r²suttattika½ 395-397. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½etadavoca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassabhed± para½ maraº± jal±buj±na½ supaºº±na½ …pe… sa½sedaj±na½ supa-ºº±na½ …pe… opap±tik±na½ supaºº±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? “Idha,bhikkhu, ekacco k±yena dvayak±r² hoti, v±c±ya dvayak±r², manas± dvayak±r².Tassa suta½ hoti– ‘opap±tik± supaºº± d²gh±yuk± vaººavanto sukhabahul±’ti.Tassa eva½ hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº± opap±tik±na½supaºº±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. So k±yassa bhed± para½ maraº± opa-p±tik±na½ supaºº±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho, bhikkhu, hetu, aya½paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed± para½ maraº± opap±tik±na½ supa-

Page 161: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

sukhabahul±’ti. Tassa eva½ hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº±aº¹aj±na½ supaºº±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. So anna½ deti …pe…p±na½ deti… vattha½ deti… y±na½ deti… m±la½ deti… gandha½ deti… vile-pana½ deti… seyya½ deti… ±vasatha½ deti… pad²peyya½ deti. So k±yassabhed± para½ maraº± aº¹aj±na½ supaºº±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho,bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed± para½ maraº±aº¹aj±na½ supaºº±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti. So¼asama½. 17-46. Jal±buj±did±n³pak±rasuttati½saka½ 408-437. S±vatthinid±na½ (2.0209). Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhaga-vanta½ etadavoca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekaccok±yassa bhed± para½ maraº± jal±buj±na½ supaºº±na½ …pe… sa½sedaj±na½supaºº±na½ …pe… opap±tik±na½ supaºº±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? “Idha,bhikkhu, ekacco k±yena dvayak±r² hoti, v±c±ya dvayak±r², manas± dvayak±r².Tassa suta½ hoti– ‘opap±tik± supaºº± d²gh±yuk± vaººavanto sukhabahul±’ti.Tassa eva½ hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº± opap±tik±na½supaºº±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. So anna½ deti …pe… p±na½ deti…pe… pad²peyya½ deti. So k±yassa bhed± para½ maraº± opap±tik±na½ supa-ºº±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho, bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yenamidhekacco k±yassa bhed± para½ maraº± opap±tik±na½ supaºº±na½ saha-byata½ upapajjat²”ti. Chacatt±l²sama½. (eva½ piº¹akena chacatt±l²sa½ suttant± honti.) Supaººasa½yutta½ samatta½. Tassudd±na½– Suddhika½ haranti ceva, dvayak±r² ca caturo; d±n³pak±r± t±l²sa½, supaººe suppak±sit±ti. 10. Gandhabbak±yasa½yutta½ 1. Suddhikasutta½ 438. Eka½ (2.0210) samaya½ bhagav± s±vatthiya½ viharati jetavane an±thapi-º¹ikassa ±r±me …pe… bhagav± etadavoca– “gandhabbak±yike vo, bhikkhave,deve desess±mi. Ta½ suº±tha. Katam± ca, bhikkhave, gandhabbak±yik± dev±?Santi, bhikkhave, m³lagandhe adhivatth± dev±. Santi, bhikkhave, s±ragandheadhivatth± dev±. Santi, bhikkhave, pheggugandhe adhivatth± dev±. Santi,bhikkhave, tacagandhe adhivatth± dev±. Santi, bhikkhave, papaµikagandhe adhi-vatth± dev±. Santi, bhikkhave, pattagandhe adhivatth± dev±. Santi, bhikkhave,

Page 162: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

pupphagandhe adhivatth± dev±. Santi, bhikkhave, phalagandhe adhivatth± dev±.Santi, bhikkhave, rasagandhe adhivatth± dev±. Santi, bhikkhave, gandhagandheadhivatth± dev±. Ime vuccanti, bhikkhave, gandhabbak±yik± dev±”ti. Paµhama½. 2. Sucaritasutta½ 439. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed±para½ maraº± gandhabbak±yik±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? “Idha,bhikkhu, ekacco k±yena sucarita½ carati, v±c±ya sucarita½ carati, manas± suca-rita½ carati. Tassa suta½ hoti– ‘gandhabbak±yik± dev± d²gh±yuk± vaººavantosukhabahul±’ti. Tassa eva½ hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº±gandhabbak±yik±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. So k±yassa bhed±para½ maraº± gandhabbak±yik±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho,bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed± para½ maraº±gandhabbak±yik±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti. Dutiya½. 3. M³lagandhad±t±sutta½ 440. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed±para½ maraº± m³lagandhe adhivatth±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti (2.02“Idha, bhikkhu, ekacco k±yena sucarita½ carati, v±c±ya sucarita½ carati, manas±sucarita½ carati. Tassa suta½ hoti– ‘m³lagandhe adhivatth± dev± d²gh±yuk±vaººavanto sukhabahul±’ti. Tassa eva½ hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½maraº± m³lagandhe adhivatth±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. Sod±t± hoti m³lagandh±na½. So k±yassa bhed± para½ maraº± m³lagandhe adhiva-tth±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho, bhikkhu, hetu …pe… yenamidhekacco k±yassa bhed± para½ maraº± m³lagandhe adhivatth±na½ dev±na½sahabyata½ upapajjat²”ti. Tatiya½. 4-12. S±ragandh±did±t±suttanavaka½ 441-449. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½etadavoca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassabhed± para½ maraº± s±ragandhe adhivatth±na½ dev±na½ …pe… pheggu-gandhe adhivatth±na½ dev±na½… tacagandhe adhivatth±na½ dev±na½… papa-µikagandhe adhivatth±na½ dev±na½… pattagandhe adhivatth±na½ dev±na½…pupphagandhe adhivatth±na½ dev±na½… phalagandhe adhivatth±na½ dev±-na½… rasagandhe adhivatth±na½ dev±na½… gandhagandhe adhivatth±na½dev±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? “Idha, bhikkhu, ekacco k±yena sucarita½carati, v±c±ya sucarita½ carati, manas± sucarita½ carati. Tassa suta½ hoti– ‘s±ra-

Page 163: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

gandhe adhivatth± dev± d²gh±yuk± vaººavanto sukhabahul±’ti. Tassa eva½ hoti–‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº± s±ragandhe adhivatth±na½ dev±na½…pe… pheggugandhe adhivatth±na½ dev±na½… tacagandhe adhivatth±na½dev±na½… papaµikagandhe adhivatth±na½ dev±na½… pattagandhe adhiva-tth±na½ dev±na½… pupphagandhe adhivatth±na½ dev±na½… phalagandheadhivatth±na½ dev±na½… rasagandhe adhivatth±na½ dev±na½… gandha-gandhe adhivatth±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. So d±t± hoti s±ra-gandh±na½ …pe… so d±t± hoti pheggugandh±na½… so d±t± hoti tacagandh±-na½… so d±t± hoti papaµikagandh±na½… so d±t± hoti pattagandh±na½… sod±t± hoti pupphagandh±na½… so d±t± hoti phalagandh±na½… so d±t± hoti rasa-gandh±na½… so d±t± hoti gandhagandh±na½. So k±yassa bhed± para½ maraº±gandhagandhe adhivatth±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho,bhikkhu, hetu, aya½ (2.0212) paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed± para½maraº± gandhagandhe adhivatth±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti. Dv±da-sama½. 13-22. M³lagandhad±n³pak±rasuttadasaka½ 450-459. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½etadavoca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassabhed± para½ maraº± m³lagandhe adhivatth±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajja-t²”ti? “Idha, bhikkhu, ekacco k±yena sucarita½ carati, v±c±ya sucarita½ carati,manas± sucarita½ carati. Tassa suta½ hoti– ‘m³lagandhe adhivatth± dev± d²gh±-yuk± vaººavanto sukhabahul±’ti. Tassa eva½ hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed±para½ maraº± m³lagandhe adhivatth±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajje-n’ti. So anna½ deti …pe… p±na½ deti… vattha½ deti… y±na½ deti… m±la½deti… gandha½ deti… vilepana½ deti… seyya½ deti… ±vasatha½ deti… pad²-peyya½ deti. So k±yassa bhed± para½ maraº± m³lagandhe adhivatth±na½dev±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho, bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yenamidhekacco k±yassa bhed± para½ maraº± m³lagandhe adhivatth±na½ dev±na½sahabyata½ upapajjat²”ti. B±v²satima½. 23-112. S±ragandh±did±n³pak±rasuttanavutika½ 460-549. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½etadavoca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassabhed± para½ maraº± s±ragandhe adhivatth±na½ dev±na½ …pe… pheggu-gandhe adhivatth±na½ dev±na½… tacagandhe adhivatth±na½ dev±na½ … papa-µikagandhe adhivatth±na½ dev±na½… pattagandhe adhivatth±na½ dev±na½…pupphagandhe adhivatth±na½ dev±na½… phalagandhe adhivatth±na½ dev±-na½… rasagandhe adhivatth±na½ dev±na½… gandhagandhe adhivatth±na½dev±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? “Idha, bhikkhu, ekacco k±yena sucarita½

Page 164: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

carati, v±c±ya sucarita½ carati, manas± sucarita½ carati. Tassa suta½ hoti–‘gandhagandhe adhivatth± dev± d²gh±yuk± vaººavanto sukhabahul±’ti. Tassaeva½ hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº± gandhagandhe adhiva-tth±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. So anna½ deti …pe… p±na½deti… vattha½ deti… y±na½ deti… m±la½ deti… gandha½ deti… vilepana½ (2.0213deti… seyya½ deti… ±vasatha½ deti… pad²peyya½ deti. So k±yassa bhed±para½ maraº± gandhagandhe adhivatth±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjati.Aya½ kho, bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed± para½maraº± gandhagandhe adhivatth±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti. Dv±da-sasatima½. (eva½ piº¹akena ekasatañca dv±dasa ca suttant± honti.) Gandhabbak±yasa½yutta½ samatta½. Tassudd±na½– Suddhikañca sucarita½, d±t± hi apare dasa; d±n³pak±r± satadh±, gandhabbe suppak±sit±ti. 11. Val±hakasa½yutta½ 1. Suddhikasutta½ 550. S±vatthinid±na½ (2.0214). “Val±hakak±yike vo, bhikkhave, deve dese-ss±mi. Ta½ suº±tha. Katame ca, bhikkhave, val±hakak±yik± dev±? Santi,bhikkhave, s²taval±hak± dev±; santi uºhaval±hak± dev±; santi abbhaval±hak±dev±; santi v±taval±hak± dev±; santi vassaval±hak± dev±– ime vuccanti,bhikkhave, ‘val±hakak±yik± dev±’”ti. Paµhama½. 2. Sucaritasutta½ 551. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed±para½ maraº± val±hakak±yik±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? “Idha,bhikkhu, ekacco k±yena sucarita½ carati, v±c±ya sucarita½ carati, manas± suca-rita½ carati. Tassa suta½ hoti– ‘val±hakak±yik± dev± d²gh±yuk± vaººavantosukhabahul±’ti. Tassa eva½ hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº±val±hakak±yik±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. So k±yassa bhed±para½ maraº± val±hakak±yik±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho,bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed± para½ maraº±val±hakak±yik±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti. Dutiya½.

Page 165: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

3-12. S²taval±hakad±n³pak±rasuttadasaka½ 552-561. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½etadavoca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassabhed± para½ maraº± s²taval±hak±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? “Idhabhikkhu, ekacco k±yena sucarita½ carati, v±c±ya sucarita½ carati, manas± suca-rita½ carati. Tassa suta½ hoti– ‘s²taval±hak± dev± d²gh±yuk± vaººavanto sukhaba-hul±’ti. Tassa eva½ (2.0215) hoti– ‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº±s²taval±hak±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjeyyan’ti. So anna½ deti …pe…pad²peyya½ deti. So k±yassa bhed± para½ maraº± s²taval±hak±na½ dev±na½sahabyata½ upapajjati. Aya½ kho, bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yena midhe-kacco k±yassa bhed± para½ maraº± s²taval±hak±na½ dev±na½ sahabyata½ upa-pajjat²”ti. Dv±dasama½. 13-52. Uºhaval±hakad±n³pak±rasuttac±l²saka½ 562-601. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½etadavoca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yena midhekacco k±yassabhed± para½ maraº± uºhaval±hak±na½ dev±na½ …pe… abbhaval±hak±na½dev±na½ …pe… v±taval±hak±na½ dev±na½ …pe… vassaval±hak±na½dev±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti? “Idha, bhikkhu, ekacco k±yena sucarita½carati, v±c±ya sucarita½ carati, manas± sucarita½ carati. Tassa suta½ hoti–‘vassaval±hak± dev± d²gh±yuk± vaººavanto sukhabahul±’ti. Tassa eva½ hoti–‘aho vat±ha½ k±yassa bhed± para½ maraº± vassaval±hak±na½ dev±na½ saha-byata½ upapajjeyyan’ti. So anna½ deti …pe… pad²peyya½ deti. So k±yassabhed± para½ maraº± vassaval±hak±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjati. Aya½kho, bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yena midhekacco k±yassa bhed± para½maraº± vassaval±hak±na½ dev±na½ sahabyata½ upapajjat²”ti. Dvepaññ±sama½. 53. S²taval±hakasutta½

Page 166: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

hot²”ti. Pañcapaññ±sama½. 56. V±taval±hakasutta½ 605. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yenekad± v±to hot²”ti? “Santi, bhikkhu,v±taval±hak± n±ma dev±. Tesa½ yad± eva½ hoti– ‘ya½n³na maya½ sak±yaratiy± vaseyy±m±’ti, tesa½ ta½ cetopaºidhimanv±ya v±to hoti. Aya½ kho, bhikkhu,hetu, aya½ paccayo, yenekad± v±to hot²”ti. Chappaññ±sama½. 57. Vassaval±hakasutta½ 606. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho so bhikkhu bhagavanta½ etada-voca– “ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo, yenekad± devo vassat²”ti? “Santi,bhikkhu, vassaval±hak± n±ma dev±. Tesa½ yad± (2.0217) eva½ hoti– ‘ya½n³namaya½ sak±ya ratiy± vaseyy±m±’ti, tesa½ ta½ cetopaºidhimanv±ya devo vassati.Aya½ kho, bhikkhu, hetu, aya½ paccayo, yenekad± devo vassat²”ti. Sattapaññ±-sama½. Sattapaññ±sasuttanta½ niµµhita½. Val±hakasa½yutta½ samatta½. Tassudd±na½– Suddhika½ sucaritañca d±n³pak±rapaññ±sa½; s²ta½ uºhañca abbhañca v±tavassaval±hak±ti. 12. Vacchagottasa½yutta½ 1. R³pa-aññ±ºasutta½ 607. Eka½ (2.0218) samaya½ bhagav± s±vatthiya½ viharati jetavane an±thapi-º¹ikassa ±r±me. Atha kho vacchagotto paribb±jako yena bhagav± tenupasa-ªkami; upasaªkamitv± bhagavat± saddhi½ sammodi. Sammodan²ya½ katha½s±raº²ya½ v²tis±retv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinno kho vacchagottoparibb±jako bhagavanta½ etadavoca– “ko nu kho, bho gotama, hetu, ko paccayo,y±nim±ni ‚ anekavihit±ni diµµhigat±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v±, asassatolokoti v±, antav± lokoti v±, anantav± lokoti v±, ta½ j²va½ ta½ sar²ranti v±, añña½j²va½ añña½ sar²ranti v±, hoti tath±gato para½ maraº±ti v±, na hoti tath±gatopara½ maraº±ti v±, hoti ca na ca hoti tath±gato para½ maraº±ti v±, neva hoti na

Page 167: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

na hoti tath±gato para½ maraº±ti v±”ti? “R³pe kho, vaccha, aññ±º±, r³pasamu-daye aññ±º±, r³panirodhe aññ±º±, r³panirodhag±miniy± paµipad±ya aññ±º±; eva-mim±ni anekavihit±ni diµµhigat±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v± …pe… nevahoti na na hoti tath±gato para½ maraº±ti v±ti. Aya½ kho, vaccha, hetu, aya½paccayo, y±nim±ni ‚ anekavihit±ni diµµhigat±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v±,asassato lokoti v± …pe… neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraº±ti v±”ti.Paµhama½. 2. Vedan±-aññ±ºasutta½ 608. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho vacchagotto paribb±jako bhaga-vanta½ etadavoca– “ko nu kho, bho gotama, hetu, ko paccayo, y±nim±ni anekavi-hit±ni diµµhigat±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v±, asassato lokoti v± …pe…neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraº±ti v±”ti? “Vedan±ya kho, vaccha,aññ±º±, vedan±samudaye aññ±º±, vedan±nirodhe aññ±º±, vedan±nirodhag±mi-niy± (2.0219) paµipad±ya aññ±º±; evamim±ni anekavihit±ni diµµhigat±ni loke uppa-jjanti– sassato lokoti v±, asassato lokoti v± …pe… neva hoti na na hoti tath±gatopara½ maraº±ti v±ti. Aya½ kho, vaccha, hetu, aya½ paccayo, y±nim±ni anekavihi-t±ni diµµhigat±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v±, asassato lokoti v± …pe… nevahoti na na hoti tath±gato para½ maraº±ti v±”ti. Dutiya½. 3. Saññ±-aññ±ºasutta½ 609. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho vacchagotto paribb±jako bhaga-vanta½ etadavoca– “ko nu kho, bho gotama, hetu, ko paccayo, y±nim±ni anekavi-hit±ni diµµhigat±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v±, asassato lokoti v± …pe…neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraº±ti v±”ti? “Saññ±ya kho, vaccha,aññ±º±, saññ±samudaye aññ±º±, saññ±nirodhe aññ±º±, saññ±nirodhag±miniy±paµipad±ya aññ±º±; evamim±ni anekavihit±ni diµµhigat±ni loke uppajjanti– sassatolokoti v±, asassato lokoti v± …pe… neva hoti na na hoti tath±gato para½ mara-º±ti v±ti. Aya½ kho, vaccha, hetu, aya½ paccayo, y±nim±ni anekavihit±ni diµµhiga-t±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v±, asassato lokoti v± …pe… neva hoti na nahoti tath±gato para½ maraº±ti v±”ti. Tatiya½. 4. Saªkh±ra-aññ±ºasutta½ 610. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho vacchagotto paribb±jako bhaga-vanta½ etadavoca– “ko nu kho, bho gotama, hetu, ko paccayo, y±nim±ni anekavi-hit±ni diµµhigat±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v±, asassato lokoti v± …pe…neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraº±ti v±”ti? “Saªkh±resu kho, vaccha,aññ±º±, saªkh±rasamudaye aññ±º±, saªkh±ranirodhe aññ±º±, saªkh±ranirodha-g±miniy± paµipad±ya aññ±º±; evamim±ni anekavihit±ni diµµhigat±ni loke uppa-

Page 168: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

jjanti– sassato lokoti v±, asassato lokoti v± …pe… neva hoti na na hoti tath±gatopara½ maraº±ti v±ti. Aya½ kho, vaccha, hetu, aya½ paccayo, y±nim±ni anekavihi-t±ni diµµhigat±ni loke (2.0220) uppajjanti– sassato lokoti v±, asassato lokoti v±…pe… neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraº±ti v±”ti. Catuttha½. 5. Viññ±ºa-aññ±ºasutta½ 611. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho vacchagotto paribb±jako bhaga-vanta½ etadavoca– “ko nu kho, bho gotama, hetu, ko paccayo, y±nim±ni anekavi-hit±ni diµµhigat±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v±, asassato lokoti v± …pe…neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraº±ti v±”ti? “Viññ±ºe kho, vaccha,aññ±º±, viññ±ºasamudaye aññ±º±, viññ±ºanirodhe aññ±º±, viññ±ºanirodhag±-miniy± paµipad±ya aññ±º±; evamim±ni anekavihit±ni diµµhigat±ni loke uppajjanti–sassato lokoti v±, asassato lokoti v± …pe… neva hoti na na hoti tath±gato para½maraº±ti v±ti. Aya½ kho, vaccha, hetu, aya½ paccayo, y±nim±ni anekavihit±nidiµµhigat±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v±, asassato lokoti v± …pe… neva hotina na hoti tath±gato para½ maraº±ti v±”ti. Pañcama½. 6-10. R³pa-adassan±disuttapañcaka½ 612-616. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho vacchagotto paribb±jakobhagavanta½ etadavoca– “ko nu kho, bho gotama, hetu, ko paccayo, y±nim±nianekavihit±ni diµµhigat±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v±, asassato lokoti v±…pe… neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraº±ti v±”ti? R³pe kho, vaccha,adassan± …pe… r³panirodhag±miniy± paµipad±ya adassan± …pe… vedan±ya …saññ±ya … saªkh±resu kho, vaccha, adassan± …pe… viññ±ºe kho, vaccha, ada-ssan± …pe… viññ±ºanirodhag±miniy± paµipad±ya adassan± …pe…. Dasama½. 11-15. R³pa-anabhisamay±disuttapañcaka½ 617-621. S±vatthinid±na½ (2.0221). R³pe kho, vaccha, anabhisamay± …pe…r³panirodhag±miniy± paµipad±ya anabhisamay± …pe…. S±vatthinid±na½. Vedan±ya kho, vaccha, anabhisamay± …pe…. S±vatthinid±na½. Saññ±ya kho, vaccha, anabhisamay± …pe…. S±vatthinid±na½. Saªkh±resu kho, vaccha, anabhisamay± …pe…. S±vatthinid±na½. Viññ±ºe kho, vaccha, anabhisamay± …pe…. Pannarasama½. 16-20. R³pa-ananubodh±disuttapañcaka½ 622-626. S±vatthinid±na½. Ekamanta½ nisinno kho vacchagotto paribb±jakobhagavanta½ etadavoca– ko nu kho, bho gotama, hetu, ko paccayo …pe… r³pekho, vaccha, ananubodh± …pe… r³panirodhag±miniy± paµipad±ya ananubodh±

Page 169: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

…pe…. S±vatthinid±na½. Vedan±ya kho, vaccha …pe…. S±vatthinid±na½. Saññ±ya kho, vaccha …pe…. S±vatthinid±na½. Saªkh±resu kho, vaccha …pe…. S±vatthinid±na½. Viññ±ºe kho, vaccha ananubodh± …pe… viññ±ºanirodhag±-miniy± paµipad±ya ananubodh±. V²satima½. 21-25. R³pa-appaµivedh±disuttapañcaka½ 627-631. S±vatthinid±na½. Ko nu kho, bho gotama, hetu, ko paccayo …pe….R³pe kho, vaccha, appaµivedh± …pe… viññ±ºe kho, vaccha, appaµivedh± …pe….Pañcav²satima½. 26-30. R³pa-asallakkhaº±disuttapañcaka½ 632-636. S±vatthinid±na½. R³pe kho, vaccha, asallakkhaº± …pe… viññ±ºekho, vaccha, asallakkhaº± …pe…. Ti½satima½. 31-35. R³pa-anupalakkhaº±disuttapañcaka½ 637-641. S±vatthinid±na½ (2.0222). R³pe kho, vaccha, anupalakkhaº± …pe…viññ±ºe kho, vaccha, anupalakkhaº± …pe…. Pañcati½satima½. 36-40. R³pa-appaccupalakkhaº±disuttapañcaka½ 642-646. S±vatthinid±na½. R³pe kho, vaccha, appaccupalakkhaº± …pe…viññ±ºe kho, vaccha, appaccupalakkhaº± …pe…. Catt±l²sama½. 41-45. R³pa-asamapekkhaº±disuttapañcaka½ 647-651. S±vatthinid±na½. R³pe kho, vaccha, asamapekkhaº± …pe… viññ±ºekho, vaccha, asamapekkhaº± …pe…. Pañcacatt±l²sama½. 46-50. R³pa-appaccupekkhaº±disuttapañcaka½ 652-656. S±vatthinid±na½. R³pe kho, vaccha, appaccupekkhaº± …pe…viññ±ºe kho, vaccha, appaccupekkhaº± …pe…. Paññ±sama½. 51-54. R³pa-appaccakkhakamm±disuttacatukka½ 657-660. S±vatthinid±na½. Atha kho vacchagotto paribb±jako yena bhagav±tenupasaªkami; upasaªkamitv± bhagavat± saddhi½ sammodi. Sammodan²ya½

Page 170: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

katha½ s±raº²ya½ v²tis±retv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinno kho vaccha-gotto paribb±jako bhagavanta½ etadavoca– “ko nu kho, bho gotama, hetu, kopaccayo, y±nim±ni anekavihit±ni diµµhigat±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v±…pe… neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraº±ti v±”ti? R³pe kho, vaccha,appaccakkhakamm±, r³pasamudaye appaccakkhakamm±, r³panirodhe appacca-kkhakamm±, r³panirodhag±miniy± paµipad±ya appaccakkhakamm± …pe…. S±vatthinid±na½. Vedan±ya kho, vaccha, appaccakkhakamm± …pe… vedan±-nirodhag±miniy± paµipad±ya appaccakkhakamm± …pe…. S±vatthinid±na½. Saññ±ya kho, vaccha, appaccakkhakamm± …pe… saññ±niro-dhag±miniy± paµipad±ya appaccakkhakamm± …pe…. S±vatthinid±na½ (2.0223). Saªkh±resu kho, vaccha, appaccakkhakamm±…pe… saªkh±ranirodhag±miniy± paµipad±ya appaccakkhakamm± …pe…. Catu-paññ±sama½. 55. Viññ±ºa-appaccakkhakammasutta½ 661. S±vatthinid±na½. “Viññ±ºe kho, vaccha, appaccakkhakamm±, viññ±ºasa-mudaye appaccakkhakamm±, viññ±ºanirodhe appaccakkhakamm±, viññ±ºaniro-dhag±miniy± paµipad±ya appaccakkhakamm±; evamim±ni anekavihit±ni diµµhiga-t±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v±, asassato lokoti v± …pe… neva hoti na nahoti tath±gato para½ maraº±ti v±ti. Aya½ kho, vaccha, hetu, aya½ paccayo, y±ni-m±ni anekavihit±ni diµµhigat±ni loke uppajjanti– sassato lokoti v±, asassato lokotiv±, antav± lokoti v±, anantav± lokoti v±, ta½ j²va½ ta½ sar²ranti v±, añña½ j²va½añña½ sar²ranti v±, hoti tath±gato para½ maraº±ti v±, na hoti tath±gato para½maraº±ti v±, hoti ca na ca

Page 171: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

hoti tath±gato para½ maraº±ti v±, neva hoti na na hoti tath±gato para½ maraº±tiv±”ti. Pañcapaññ±sama½. Vacchagottasa½yutta½ samatta½. Tassudd±na½– Aññ±º± adassan± ceva, anabhisamay± ananubodh±; appaµivedh± asallakkhaº±, anupalakkhaºena appaccupalakkhaº±; asamapekkhaº± appaccupekkhaº±, appaccakkhakammanti. 13. Jh±nasa½yutta½ 1. Sam±dhim³lakasam±pattisutta½ 662. S±vatthinid±na½ (2.0224). “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro?Idha, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na sam±dhismi½sam±pattikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattiku-salo hoti, na sam±dhismi½ sam±dhikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y²neva sam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ sam±pattikusalo.Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hoti, sam±-dhismi½ sam±pattikusalo ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ sam±-dhikusalo ca hoti sam±dhismi½ sam±pattikusalo ca aya½ imesa½ catunna½jh±y²na½ aggo ca seµµho ca mokkho ‚ ca uttamo ca pavaro ca. Seyyath±pi,bhikkhave, gav± kh²ra½, kh²ramh± dadhi, dadhimh± navan²ta½, navan²tamh±sappi, sappimh± sappimaº¹o tatra aggamakkh±yati; evameva kho, bhikkhave,yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hoti sam±dhismi½ sam±pattiku-salo ca aya½ imesa½ catunna½ jh±y²na½ aggo ca seµµho ca mokkho ca uttamoca pavaro c±”ti. Paµhama½. 2. Sam±dhim³lakaµhitisutta½ 663. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na sam±dhismi½ µhiti-kusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ µhitikusalo hoti, na sam±-dhismi½ sam±dhikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² neva sam±dhismi½sam±dhikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ µhitikusalo. Idha pana, bhikkhave,ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hoti, sam±dhismi½ µhitikusalo ca.Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hoti sam±-dhismi½ µhitikusalo ca aya½ imesa½ catunna½ jh±y²na½ aggo ca seµµho camokkho ca uttamo ca pavaro ca. Seyyath±pi, bhikkhave, gav± kh²ra½, kh²ramh±dadhi, dadhimh± navan²ta½, navan²tamh± (2.0225) sappi, sappimh± sappimaº¹otatra aggamakkh±yati; evameva kho, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½sam±dhikusalo ca hoti sam±dhismi½ µhitikusalo ca aya½ imesa½ catunna½

Page 172: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

jh±y²na½ aggo ca seµµho ca mokkho ca uttamo ca pavaro c±”ti. Dutiya½. 3. Sam±dhim³lakavuµµh±nasutta½ 664. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na sam±dhismi½vuµµh±nakusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ vuµµh±nakusalohoti, na sam±dhismi½ sam±dhikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² nevasam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ vuµµh±nakusalo. Idhapana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hoti, sam±dhismi½vuµµh±nakusalo ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusaloca hoti sam±dhismi½ vuµµh±nakusalo ca aya½ imesa½ catunna½ jh±y²na½ aggoca seµµho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. Seyyath±pi, bhikkhave, gav± kh²ra½…pe… pavaro c±”ti. Tatiya½. 4. Sam±dhim³lakakallitasutta½ 665. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na sam±dhismi½ kalli-takusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ kallitakusalo hoti, nasam±dhismi½ sam±dhikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² neva sam±-dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ kallitakusalo. Idha pana,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hoti, sam±dhismi½ kalli-takusalo ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hotisam±dhismi½ kallitakusalo ca aya½ imesa½ catunna½ jh±y²na½ aggo ca seµµhoca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. Seyyath±pi, bhikkhave, gav± kh²ra½ …pe…pavaro c±”ti. Catuttha½. 5. Sam±dhim³laka-±rammaºasutta½ 666. S±vatthinid±na½ (2.0226). “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro?Idha, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na sam±dhismi½±rammaºakusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ ±rammaºaku-salo hoti, na sam±dhismi½ sam±dhikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y²neva sam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ ±rammaºakusalo.Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hoti, sam±-dhismi½ ±rammaºakusalo ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½sam±dhikusalo ca hoti sam±dhismi½ ±rammaºakusalo ca aya½ imesa½catunna½ jh±y²na½ aggo ca seµµho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. Seyya-th±pi, bhikkhave, gav± kh²ra½ …pe… pavaro c±”ti. Pañcama½. 6. Sam±dhim³lakagocarasutta½

Page 173: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

667. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na sam±dhismi½gocarakusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ gocarakusalohoti, na sam±dhismi½ sam±dhikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² nevasam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ gocarakusalo. Idha pana,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hoti, sam±dhismi½ goca-rakusalo ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hotisam±dhismi½ gocarakusalo ca aya½ imesa½ catunna½ jh±y²na½ aggo ca seµµhoca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. Seyyath±pi, bhikkhave, gav± kh²ra½ …pe…pavaro c±”ti. Chaµµha½. 7. Sam±dhim³laka-abhin²h±rasutta½ 668. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na sam±dhismi½abhin²h±rakusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ abhin²h±raku-salo hoti, na sam±dhismi½ sam±dhikusalo. Idha (2.0227) pana, bhikkhave,ekacco jh±y² neva sam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ abhin²-h±rakusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo cahoti, sam±dhismi½ abhin²h±rakusalo ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±-dhismi½ sam±dhikusalo ca hoti sam±dhismi½ abhin²h±rakusalo ca aya½ imesa½catunna½ jh±y²na½ aggo ca seµµho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. Seyya-th±pi, bhikkhave, gav± kh²ra½ …pe… pavaro c±”ti. Sattama½. 8. Sam±dhim³lakasakkaccak±r²sutta½ 669. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na sam±dhismi½sakkaccak±r². Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sakkaccak±r²hoti, na sam±dhismi½ sam±dhikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² nevasam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ sakkaccak±r². Idha pana,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hoti, sam±dhismi½sakkaccak±r² ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo cahoti sam±dhismi½ sakkaccak±r² ca aya½ imesa½ catunna½ jh±y²na½ aggo caseµµho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. Seyyath±pi, bhikkhave, gav± kh²ra½…pe… pavaro c±”ti. Aµµhama½. 9. Sam±dhim³lakas±taccak±r²sutta½ 670. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na sam±dhismi½ s±ta-

Page 174: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

ccak±r². Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ s±taccak±r² hoti, nasam±dhismi½ sam±dhikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² neva sam±-dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ s±taccak±r². Idha pana,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hoti, sam±dhismi½ s±ta-ccak±r² ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hoti,sam±dhismi½ s±taccak±r² ca aya½ imesa½ catunna½ jh±y²na½ aggo ca seµµhoca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. Seyyath±pi, bhikkhave, gav± kh²ra½ …pe…pavaro c±”ti. Navama½. 10. Sam±dhim³lakasapp±yak±r²sutta½ 671. S±vatthinid±na½ (2.0228). “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro?Idha, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na sam±dhismi½sapp±yak±r². Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sapp±yak±r² hoti,na sam±dhismi½ sam±dhikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² neva sam±-dhismi½ sam±dhikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ sapp±yak±r². Idha pana,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo ca hoti, sam±dhismi½sapp±yak±r² ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ sam±dhikusalo cahoti sam±dhismi½ sapp±yak±r² ca aya½ imesa½ catunna½ jh±y²na½ aggo caseµµho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. Seyyath±pi, bhikkhave, gav± kh²ra½…pe… pavaro c±”ti. Dasama½. (sam±dhim³laka½.) 11. Sam±pattim³lakaµhitisutta½ 672. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na sam±dhismi½µhitikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ µhitikusalo hoti, nasam±dhismi½ sam±pattikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² neva sam±-dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ µhitikusalo. Idha pana,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo ca hoti, sam±dhismi½µhitikusalo ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo cahoti, sam±dhismi½ µhitikusalo ca aya½ imesa½ catunna½ jh±y²na½ aggo caseµµho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. Seyyath±pi, bhikkhave, gav± kh²ra½…pe… pavaro c±”ti. Ek±dasama½. 12. Sam±pattim³lakavuµµh±nasutta½ 673. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na sam±dhismi½vuµµh±nakusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ vuµµh±nakusalohoti, na sam±dhismi½ sam±pattikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² nevasam±dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na ca (2.0229) sam±dhismi½ vuµµh±nakusalo.

Page 175: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo ca hoti, sam±-dhismi½ vuµµh±nakusalo ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² …pe… pavaro c±”ti.Dv±dasama½. 13. Sam±pattim³lakakallitasutta½ 674. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na sam±dhismi½kallitakusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ kallitakusalo hoti,na sam±dhismi½ sam±pattikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² neva sam±-dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ kallitakusalo. Idha pana,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo ca hoti, sam±dhismi½kallitakusalo ca. Tatra …pe… pavaro c±”ti. Terasama½. 14. Sam±pattim³laka-±rammaºasutta½ 675. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na sam±dhismi½ ±ra-mmaºakusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ ±rammaºaku-salo hoti, na sam±dhismi½ sam±pattikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y²neva sam±dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ ±rammaºakusalo.Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo ca hoti, sam±-dhismi½ ±rammaºakusalo ca. Tatra …pe… pavaro c±”ti. Cuddasama½. 15. Sam±pattim³lakagocarasutta½ 676. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na sam±dhismi½gocarakusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ gocarakusalohoti, na sam±dhismi½ sam±pattikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² nevasam±dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ gocarakusalo. Idha pana,

Page 176: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

17. Sam±pattim³lakasakkaccasutta½ 678. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na sam±dhismi½sakkaccak±r². Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sakkaccak±r²hoti, na sam±dhismi½ sam±pattikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² nevasam±dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ sakkaccak±r². Idha pana,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo ca hoti, sam±dhismi½sakkaccak±r² ca. Tatra …pe… pavaro c±”ti. Sattarasama½. 18. Sam±pattim³lakas±taccasutta½ 679. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na sam±dhismi½s±taccak±r². Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ s±taccak±r² hoti,na sam±dhismi½ sam±pattikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² neva sam±-dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ s±taccak±r². Idha pana,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo ca hoti, sam±dhismi½s±taccak±r² ca. Tatra …pe… pavaro c±”ti. Aµµh±rasama½. 19. Sam±pattim³lakasapp±yak±r²sutta½ 680. S±vatthinid±na½ (2.0231). “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro?Idha, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na sam±-dhismi½ sapp±yak±r². Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sapp±ya-k±r² hoti, na sam±dhismi½ sam±pattikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y²neva sam±dhismi½ sam±pattikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ sapp±yak±r². Idhapana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sam±pattikusalo ca hoti, sam±-dhismi½ sapp±yak±r² ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ sam±patti-kusalo ca hoti sam±dhismi½ sapp±yak±r² ca aya½ imesa½ catunna½ jh±y²na½aggo ca seµµho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. Seyyath±pi, bhikkhave, gav±kh²ra½, kh²ramh± dadhi, dadhimh± navan²ta½, navan²tamh± sappi, sappimh±sappimaº¹o tatra aggamakkh±yati; evameva kho, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±-dhismi½ sam±pattikusalo ca hoti sam±dhismi½ sapp±yak±r² ca aya½ imesa½catunna½ jh±y²na½ aggo ca seµµho ca mokkho ca uttamo ca pavaro c±”ti. Ek³na-v²satima½. (sam±pattim³laka½.) 20-27. Ýhitim³lakavuµµh±nasutt±di-aµµhaka½ 681-688. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ µhitikusalo hoti, na sam±dhismi½ vuµµh±na-

Page 177: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

kusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ vuµµh±nakusalo hoti, nasam±dhismi½ µhitikusalo. Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² neva sam±dhismi½µhitikusalo hoti, na ca sam±dhismi½ vuµµh±nakusalo. Idha pana, bhikkhave,ekacco jh±y² sam±dhismi½ µhitikusalo ca hoti, sam±dhismi½ vuµµh±nakusalo ca.Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² …pe… uttamo ca pavaro c±”ti. V²satima½. (puri-mam³lak±ni viya y±va sattav²satim± µhitim³lakasapp±yak±r²sutt± aµµha sutt±nip³retabb±ni. Ýhitim³laka½.) 28-34. Vuµµh±nam³lakakallitasutt±disattaka½ 689-695. S±vatthinid±na½. “Catt±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ vuµµh±nakusalo hoti, na (2.0232) sam±-dhismi½ kallitakusalo… sam±dhismi½ kallitakusalo hoti, na sam±dhismi½ vuµµh±-nakusalo… neva sam±dhismi½ vuµµh±nakusalo hoti, na ca sam±dhismi½ kallitaku-salo… sam±dhismi½ vuµµh±nakusalo ca hoti sam±dhismi½ kallitakusalo ca. Tatra,bhikkhave, yv±ya½ jh±y² …pe… uttamo ca pavaro c±”ti. Aµµhav²satima½. (purima-m³lak±ni viya y±va catutti½satim± vuµµh±nam³lakasapp±yak±r²sutt± satta sutt±nip³retabb±ni. Vuµµh±nam³laka½.) 35-40. Kallitam³laka-±rammaºasutt±dichakka½ 696-701. S±vatthinid±na½ … “sam±dhismi½ kallitakusalo hoti, na sam±dhismi½±rammaºakusalo… sam±dhismi½ ±rammaºakusalo hoti, na sam±dhismi½ kallita-kusalo… neva sam±dhismi½ kallitakusalo hoti, na ca sam±dhismi½ ±rammaºaku-salo… sam±dhismi½ kallitakusalo ca hoti, sam±dhismi½ ±rammaºakusalo ca.Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² …pe… uttamo ca pavaro c±”ti. Pañcati½satima½.(purimam³lak±ni viya y±va catt±l²sam± kallitam³lakasapp±yak±r²sutt± cha sutt±nip³retabb±ni. Kallitam³laka½.) 41-45. ¾rammaºam³lakagocarasutt±dipañcaka½ 702-706. S±vatthinid±na½ … “sam±dhismi½ ±rammaºakusalo hoti, na sam±-dhismi½ gocarakusalo… sam±dhismi½ gocarakusalo hoti, na sam±dhismi½ ±ra-mmaºakusalo… neva sam±dhismi½ ±rammaºakusalo hoti, na ca sam±dhismi½gocarakusalo… sam±dhismi½ ±rammaºakusalo ca hoti, sam±dhismi½ gocaraku-salo ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² …pe… uttamo ca pavaro c±”ti. Ekacatt±l²-sama½. (purimam³lak±ni viya y±va pañcacatt±l²sam± ±rammaºam³lakasapp±ya-k±r²sutt± pañca sutt±ni p³retabb±ni. ¾rammaºam³laka½.) 46-49. Gocaram³laka-abhin²h±rasutt±dicatukka½ 707. S±vatthinid±na½… “sam±dhismi½ gocarakusalo hoti, na sam±dhismi½

Page 178: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

abhin²h±rakusalo… sam±dhismi½ abhin²h±rakusalo hoti (2.0233), na sam±-dhismi½ gocarakusalo… neva sam±dhismi½ gocarakusalo hoti, na ca sam±-dhismi½ abhin²h±rakusalo… sam±dhismi½ gocarakusalo ca hoti, sam±dhismi½abhin²h±rakusalo ca… seyyath±pi, bhikkhave, gav± kh²ra½, kh²ramh± dadhi,dadhimh± navan²ta½, navan²tamh± sappi, sappimh± sappimaº¹o tatra aggama-kkh±yati; evameva kho, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ gocarakusalo cahoti sam±dhismi½ abhin²h±rakusalo ca aya½ imesa½ catunna½ jh±y²na½ …pe…uttamo ca pavaro c±”ti. Chacatt±l²sama½. 708. Sam±dhismi½ gocarakusalo hoti, na sam±dhismi½ sakkaccak±r² …pe….Vitth±retabba½. Sattacatt±l²sama½. 709. Sam±dhismi½ gocarakusalo hoti, na sam±dhismi½ s±taccak±r² …pe….Aµµhacatt±l²sama½. 710. Sam±dhismi½ gocarakusalo hoti, na sam±dhismi½ sapp±yak±r² …pe….Ek³napaññ±sama½. (gocaram³laka½.) 50-52. Abhin²h±ram³lakasakkaccasutt±ditika½ 711. S±vatthinid±na½ … “sam±dhismi½ abhin²h±rakusalo hoti, na sam±-dhismi½ sakkaccak±r²… sam±dhismi½ sakkaccak±r² hoti, na sam±dhismi½ abhi-n²h±rakusalo… neva sam±dhismi½ abhin²h±rakusalo hoti, na ca sam±dhismi½sakkaccak±r²… sam±dhismi½ abhin²h±rakusalo ca hoti, sam±dhismi½ sakkacca-k±r² ca. Tatra, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² …pe… uttamo ca pavaro c±”ti. Paññ±-sama½. 712. Sam±dhismi½ abhin²h±rakusalo hoti, na sam±dhismi½ s±taccak±r² …pe….Ekapaññ±sama½. 713. Sam±dhismi½ abhin²h±rakusalo hoti, na sam±dhismi½ sapp±yak±r² …pe….Dvepaññ±sama½. (abhin²h±ram³laka½.) 53-54. Sakkaccam³lakas±taccak±r²sutt±diduka½ 714. S±vatthinid±na½ (2.0234) … “sam±dhismi½ sakkaccak±r² hoti, na sam±-dhismi½ s±taccak±r²… sam±dhismi½ s±taccak±r² hoti, na sam±dhismi½ sakkacca-k±r² … neva sam±dhismi½ sakkaccak±r² hoti, na ca sam±dhismi½ s±taccak±r²…sam±dhismi½ sakkaccak±r² ca hoti, sam±dhismi½ s±taccak±r² ca. Tatra,bhikkhave, yv±ya½ …pe… uttamo ca pavaro c±”ti. Tepaññ±sama½. 715. Sam±dhismi½ sakkaccak±r² hoti, na sam±dhismi½ sapp±yak±r² …pe….Catupaññ±sama½. 55. S±taccam³lakasapp±yak±r²sutta½ 716. S±vatthinid±na½. “Cat±rome, bhikkhave, jh±y². Katame catt±ro? Idha,bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ s±taccak±r² hoti, na sam±dhismi½ sapp±-

Page 179: Chattha Sanghayana CD - 國立臺灣大學ccbs.ntu.edu.tw/.../pali/Samyutta/Khandhavaaggapali.pdfrato diµµhe ceva dhamme dukkho vih±ro savigh±to sa-up±y±so sapari¼±ho, k±yassa

yak±r². Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² sam±dhismi½ sapp±yak±r² hoti, nasam±dhismi½ s±taccak±r². Idha pana, bhikkhave, ekacco jh±y² neva sam±dhismi½s±taccak±r² hoti, na ca sam±dhismi½ sapp±yak±r². Idha pana, bhikkhave, ekaccojh±y² sam±dhismi½ s±taccak±r² ca hoti, sam±dhismi½ sapp±yak±r² ca. Tatra,bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ s±taccak±r² ca hoti sam±dhismi½ sapp±ya-k±r² ca aya½ imesa½ catunna½ jh±y²na½ aggo ca seµµho ca mokkho ca uttamo capavaro ca. Seyyath±pi, bhikkhave, gav± kh²ra½, kh²ramh± dadhi, dadhimh± nava-n²ta½, navan²tamh± sappi, sappimh± sappimaº¹o tatra aggamakkh±yati; eva-meva kho, bhikkhave, yv±ya½ jh±y² sam±dhismi½ s±taccak±r² ca hoti, sam±-dhismi½ sapp±yak±r² aya½ imesa½ catunna½ jh±y²na½ aggo ca seµµho camokkho ca uttamo ca pavaro c±”ti. Idamavoca bhagav±. Attaman± te bhikkh³bhagavato bh±sita½ abhinandunti. Pañcapaññ±sama½. (yath± pañcapaññ±sa½veyy±karaº±ni honti tath± vitth±retabb±ni.) Jh±nasa½yutta½ ‚ samatta½. Tassudd±na½– Sam±dhi (2.0235) sam±patti µhiti ca, vuµµh±na½ kallit±rammaºena ca; gocar± abhin²h±ro sakkacca, s±tacca athopi sapp±yanti. Khandhavaggo tatiyo. Tassudd±na½– Khandha r±dhasa½yuttañca, diµµhi-okkanta ‚ upp±d±; kilesa s±riputt± ca, n±g± supaººa gandhabb±; val±ha vacchajh±nanti, khandhavaggamhi teras±ti. Khandhavaggasa½yuttap±¼i niµµhit±.