KOOMMPP IIUUTTEERRIINNIOO RRAA ŠŠTTIINNGGUUMMOO...

KKOOMMPPIIUUTTEERRIINNIIOO RRAAŠŠTTIINNGGUUMMOO MMOODDUULLIISS

EE.. ppiilliieeččiioo vveeiikkllaa:: kkoommppiiuutteerriiss,, iinntteerrnneettaass,, ee.. ppaassllaauuggooss

EE.. mmookkyymmaassiiss

IITT ppaannaauuddoojjiimmaass ddaarrbboo rriinnkkoojjee

IInnffoorrmmaacciijjooss vvaallddyymmaass nnaauuddoojjaanntt įįvvaaiirriiaass IITT pprrooggrraammaass

Modulio aprašas

Metodinės rekomendacijos dėstytojui

Padalomoji medţiaga

Lietuvos konfliktų prevencijos asociacija

Vilnius, 2009

Vigintas Stancelis, Algimantas Merkys, Aurimas Pečkys

KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO MODULIS

E. piliečio veikla: kompiuteris, internetas, e. paslaugos

E. mokymasis

IT panaudojimas darbo rinkoje

Informacijos valdymas naudojant įvairias IT programas

Modulio aprašas

Metodinės rekomendacijos dėstytojui

Padalomoji medţiaga

Modulis parengtas Lietuvos konfliktų prevencijos asociacijai vykdant Europos socialinio fondo fi-

nansuojamą projektą „Neįgaliųjų integracijos į darbo rinką mechanizmo tobulinimas ir įdiegimas“,

kodas Nr. VP1–1.3–SADM–02–K–01–137

© Vigintas Stancelis, Algimantas Merkys, Aurimas Pečkys, 2009

© Lietuvos konfliktų prevencijos asociacija, 2009

TURINYS

Įvadas ........................................................................................................................................................ 5

MODULIO APRAŠAS ............................................................................................................................. 6

METODINĖS REKOMENDACIJOS DĖSTYTOJUI ........................................................................... 14

Pritaikymas neįgaliesiems ............................................................................................................... 15

Pamokų aprašai ................................................................................................................................... 16

1. E. piliečio veikla: kompiuteris, internetas, e. paslaugos ..................................................................... 21

Paţintis su asmeniniu kompiuteriu ..................................................................................................... 21

Informacijos tvarkymas................................................................................................................... 22

Paţintis su taikomosiomis programomis......................................................................................... 23

Interneto pagrindai .......................................................................................................................... 24

E. pašto pagrindai ............................................................................................................................ 25

Informacijos paieška ........................................................................................................................... 25

Paieškos sistemos ............................................................................................................................ 25

Atsargumo priemonės naudojantis internetu ................................................................................... 26

Informacija ...................................................................................................................................... 27

Elektroninės paslaugos ........................................................................................................................ 28

Duomenų teikimas .......................................................................................................................... 28

Praktinis naudojimasis paslaugomis internete ................................................................................ 29

Elektroninė bankininkystė ............................................................................................................... 29

Naudojimasis kitomis e. paslaugomis ............................................................................................. 31

2. Elektroninis mokymasis ...................................................................................................................... 32

Apie elektroninį mokymąsi ............................................................................................................. 32

Nuo ko pradėti? Prisijungimas ........................................................................................................ 33

Veikiantieji asmenys ....................................................................................................................... 36

Kursų medţiaga............................................................................................................................... 37

Bendravimo priemonės ................................................................................................................... 39

Kitos priemonės .............................................................................................................................. 43

Patarimai besimokantiems .............................................................................................................. 45

Klausimai ir uţduotys ..................................................................................................................... 45

3 – 4. Informacinės technologijos darbe ir laisvalaikiu .......................................................................... 47

3.1. Google paslaugų sistema .............................................................................................................. 48

3.2. Registracija................................................................................................................................... 48

3.3. Gmail ............................................................................................................................................ 49

3.4. Google dokumentai ...................................................................................................................... 56

3.4.1. Tekstų tvarkymas .................................................................................................................. 59

3.4.2. Skaičiuoklės .......................................................................................................................... 71

3.4.3. Pateiktys ................................................................................................................................ 77

3.4.4. Formos .................................................................................................................................. 79

3.5. Google kalendorius ...................................................................................................................... 82

3.6. Google ţemėlapiai ....................................................................................................................... 84

3.7. Picasa ........................................................................................................................................... 86

3.8. Google svetainės .......................................................................................................................... 90

MODULIO TESTŲ KLAUSIMAI......................................................................................................... 94

INFORMACIJOS ŠALTINIAI ............................................................................................................ 107

Įvadas

2000 m. Europos Tarybos patvirtinta Lisabonos strategija nustatė tikslą per dešimtmetį Europos

Sąjungą (ES) paversti dinamiškiausia ţinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kartu siekiant

įdarbinimo galimybių didėjimo ir didesnės socialinė sanglaudos. Ypatingas dėmesys turi būti skiria-

mas uţimtumo skirtumams tarp socialiai nuskriaustų, įskaitant neįgaliuosius. Lietuva kartu su kitomis

ES valstybėmis įsipareigojo daugiau rūpintis labiausiai socialiai paţeidţiamais asmenimis, plėtoti

lanksčias ir neįgaliems ţmonėms labiau prieinamas darbo organizavimo formas.

Verslo ir darbo rinka nėra palanki neįgaliam ţmogui, tačiau neįgalieji gali į ją integruotis, ypač

naudojant nuotolinio darbo ir e. verslo galimybes. Viena iš svarbių prielaidų neįgaliųjų atskirties maţi-

nimui yra interneto informacinės aplinkos pritaikymas ţmonėms su negalia. Šiame modulyje siekiama

neįgaliųjų integracijos į darbo rinką, taikant naujas informacines technologijas.

Neįgaliesiems sunku konkuruoti naujomis informacijos technologijomis orientuotojoje darbo

rinkoje. Tačiau, naujos technologijos gali palaikyti neįgaliųjų sugrįţimą į darbą, įgalina adaptuoti dar-

bo vietas, darbo sąlygas ir darbo aplinką. Nuotolinis darbas gali padėti sumaţinti neįgaliųjų psicholo-

gines apkrovas, šis darbas maţiau susiejamas su laiku, jo organizavimo principas gali uţtikrinti didesnį

darbo produktyvumą ir sumaţinti nusiskundimų dėl sveikatos kiekį. Neįgaliajam ţmogui nereikia ke-

liauti iki savo darbo vietos, tai labai svarbu yra judėjimo problemą turintiems neįgaliesiems ar silpnai

matantiems ţmonėms.

Neįgaliųjų yra visuose Lietuvos miestuose ir kaimuose, o potencialūs darbdaviai, kuriems neįga-

lieji galėtų dirbti, daţniausiai lokalizuojasi didţiuosiuose Lietuvos miestuose. Šią problemą taip pat

gali išspręsti nuotolinis darbas. Darbų įvairovė neįgaliesiems priklauso nuo jų turimo išsilavinimo,

mokymo ir studijų proceso būsenos. Tačiau neįgalieji dėl nepakankamai pritaikytos informacinės ap-

linkos daţnai negali realizuoti šių galimybių. Siekiant panaikinti neįgaliųjų asmenų informacinę izolia-

ciją, reikia paspartinti informacijos technologijų adaptavimą neįgaliųjų poreikiams.

Šiais mokymais bus siekiama padidinti galimybę neįgaliesiems įsidarbinti, būti maţiau priklau-

somais nuo visuomenės paramos, uţsitikrinti uţimtumą, gauti papildomų pajamų, jaustis sava-

rankiškais ir reikalingais visuomenei.

Vertinant neįgaliųjų lavinimo sistemą, galima pastebėti, kad daţnai ši sistema orientuota tik į

profesinių įgūdţių formavimą, neskiriant atitinkamo dėmesio kitiems neįgaliųjų įgūdţiams, kurių trū-

kumas yra vieni pagrindinių trikdţių, neleidţiančių neįgaliesiems įsilieti į visuomeninį gyvenimą, in-

tegruotis į darbo rinką. Todėl vienas pagrindinių teikiamos mokymo medţiagos tikslų – suteikti neįga-

liesiems priemones aktyvesniam dalyvavimui ne tik darbo rinkoje (tam skirti pirmieji du moduliai -

informacinių technologijų panaudojimas darbo rinkoje bei informacijos valdymas, naudojant įvairias

IT programas), tačiau ir išmokyti patogiai ir efektyviai naudotis socialinėmis paslaugomis, bendrauti

6

su valstybinėmis institucijomis (modulis - e. piliečio veiklos būdai ir galimybės), bei nuolatos dalyvau-

ti nepertraukiamuose lavinimo ir savišvietos procesuose (modulis - elektroninis mokymasis).

MODULIO APRAŠAS

1. Modulio pavadinimas:

„Kompiuterinis raštingumas“

2. Modulio anotacija

Modulio paskirtis - neįgaliųjų gebėjimų tobulinimas informacinių technologijų taikymo srityse,

siekiant pagerinti neįgaliųjų integravimąsi darbo rinkoje ir formuojant jų gebėjimus mokytis visą gy-

venimą. Šiame 40 akad. val. tiesioginio bei 20 akad. val. apimties savarankiško darbo modulyje numa-

toma pritaikyti inovatyvias mokymo(si) metodikas ir siekti, kad dalyviai įgytų kasdienei bei darbinei

veiklai būtiniausių IT ţinių, gebėtų gauti viešasias ir kitas elektronines paslaugas, mokėtų valdyti

skaitmeninę informaciją bei susipaţintų su nuotoliniu mokymusi uţtikrinant tolesnį lavinimąsi. Kartu

bus siekiama integruoti specifines IT ţinias į bendrą dalyvių poreikių bei interesų kontekstą. Modulio

turinys klausytojams bus pristatomas praktinių uţsiėmimų (seminarų) metu, numatomas skirti sava-

rankiški darbas, taip pat bus suteikta metodinė literatūra – vadovėliai, uţdavinynai, uţduotys, testai bei

medţiaga elektroniniu formatu.

“E-pilietis” (e-Citizen) – visuotinai, pasauliniu mastu pripaţinta ir sėkmingai taikoma bazinio

kompiuterinio raštingumo programa, orientuota suteikti kurso klausytojui efektyvaus naudojimosi in-

terneto paslaugomis ţinias ir įgūdţius. Šioje programoje pristatomi būtiniausi darbo asmeniniu kom-

piuteriu pagrindai, supaţindinama su pasaulinio tinklo veikimo pagrindais ir galimybėmis, išmokoma

naudotis pagrindiniais jo pranašumais – tiesiogiai gauti valdţios institucijų informaciją ir pateikti savo

prašymus, sėkmingai naudotis komercinės, šviečiamosios ir kultūrinės informacijos paieška, šiuolaiki-

nėmis ryšio priemonėmis bendrauti su šeima ir draugais. Kursą išklausęs ir išlaikęs atestacinį egzaminą

mokymų dalyvis gauna e-piliečio paţymėjimą, objektyviai liudijantį jo įgytą kvalifikaciją. Vien 2006 –

2008 m. pagal šią programą buvo apmokyta virš 50.000 gyventojų.

Teikiamoje mokymo programoje šiai daliai numatyta skirti 12 akademinių valandų, per kurias

paskaitų ir praktinio darbo metu įgytos ţinios padės surasti darbui ir buities poreikiams tenkinti reika-

lingą informaciją ir paslaugas, atvers platesnes mokymosi galimybes, prisidės maţinant informacinę ir

socialinę atskirtį. Mokymų metu ugdomas e. paslaugų vartotojas, kas yra ypatingai svarbu šiuo metu,

kai viešosios ir verslo paslaugos perkeliamos į elektroninę terpę. Dėl to projektas sprendţia aktualias

kompiuterinio raštingumo problemas.

7

Šiuo metu Lietuvoje dominuojanti kompiuterinio raštingumo mokymo sistema, besiremianti

ECDL standartais yra gana stipriai orientuota į akademinį lavinimo aspektą – duoti platų ţinių kon-

tekstą, aprėpti visas sritis, nuo elementarių kompiuterio įjungimo veiksmų iki duomenų bazių valdymo

ir elektroninių pristatymų sudarymo. Tai aktualu patyrusiam biuro darbuotojui, tačiau sukuria akivaiz-

dţiai perteklinį krūvį pradedančiam.

Informacijos valdymo dalis, tiek dėl tikslinės auditorijos, tiek dėl nedidelės apimties – 12 akade-

minių valandų, skirtų auditoriniam darbui, sukonstruota remiantis kitu, tikslingumo principu. Joje pri-

statoma keletas vartotojiškų programų, ne siekiant atskleisti visą jų galimybių spektrą, tačiau demonst-

ruojant, kaip jų pagalba galima atlikti svarbias pradedančiajam uţduotis – sutvarkyti kompiuteryje su-

kauptas skaitmenines nuotraukas ar garso įrašus, pasiskaičiuoti namų ūkio pajamas ir išlaidas, susipla-

nuoti būsimus darbus ar graţiai apipavidalinti elektroninio pristatymo skaidres artimiausiam renginiui.

Laikmečio reikalavimai ţmogui, nuolat susiduriančiam su besikeičiančia aplinka – kintančiomis

ekonominėmis ir politinėmis sistemomis, aktyviai besivystančiomis technologijomis kelia vis naujus

išsilavinimo iššūkius, kurių jau nebepajėgia spręsti tradicinė viduriniu, profesiniu ar aukštuoju išsilavi-

nimu pagrista švietimo sistema. Mokymasis tampa nenutrūkstamu, nuolatiniu ir elektroninis mokyma-

sis yra vienas iš veiksmingų ir prieinamų sprendimo kelių.

Elektroninis, ir viena jo atmainų, nuotolinis mokymas sudaro galimybes besilavinančiam gilinti

savo ţinias jam patogiu laiku ir patogioje vietoje, tokiu tempu ir ritmu, koks jam atrodo patogiausias.

Tai ypač aktualu, kuomet kalbama apie neįgaliuosius, turinti omenyje jų ribotą mobilumą, sveikatos

problemas, bendravimo sunkumus.

Šiai mokymo programos daliai numatyta skirti 10 akademinių valandų, per kurias paskaitų ir

praktinio darbo metu įgytos ţinios padės įsisavinti savarankiško mokymosi metodus ir priemones, su-

paţindins su jiems prieinamais mokymosi resursais – mokomaisiais kompaktiniais diskais, elektroni-

niais vadovėliais, Internetiniais lavinimosi portalais.

Likusi programos dalis skiriama darbinių IT įgūdţių įgijimui, tobulinimui ir įtvirtinimui. Daly-

viai supaţindinami su populiariausia raštinės programine įranga bei daţniausiai pasitaikančių uţduočių

atlikimu, didţiausią dėmesį skiriant ne tiek IT teorijai, kiek praktikai ir įgudimui.

3. Modulio tikslai ir uţdaviniai

Modulio tikslas – supaţindinti tikslinę auditoriją su šiuolaikine informacinių technologijų taiky-

mo praktika, išmokyti ja naudotis kasdienėje veikloje, suteikti naudojimosi elektroninėmis paslaugo-

mis bei nuotoliniu mokymu įgūdţių.

Pirmosios dalies tikslas – per trumpą laiką parengti kompiuterio vartotoją, pajėgų efektyviai nau-

dotis socialiai reikšmingomis interneto paslaugomis, pavyzdţiui, elektroninė valdţia, elektroninė ban-

8

kininkystė, informacijos paieška apie darbo vietas, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigas, visuomeni-

nes ir politines organizacijas, kultūrinius renginius.

Svarbiausi pirmajai daliai keliami uţdaviniai – supaţindinti klausytoją su svarbiausiais darbo

asmeniniu kompiuteriu principais, išmokyti juo tinkamai naudotis viešame interneto prieigos centre,

išmokyti tikslingai ir saugiai naršyti internete, išaiškinti paieškos sistemų veikimo mechanizmus. Kartu

bus siekiama padėti kurso klausytojui susikurti elektroninio pašto adresą ir išmokyti naudotis elektro-

ninio pašto privalumais. Lygiagrečiai su bendro pobūdţio ţiniomis apie internetą, klausytojui bus pri-

statytos konkrečios, Lietuvoje veikiančios ir prieinamos internetinės paslaugos, kaip informacijos ga-

vimas ir pateikimas valdţios institucijoms, e. prekyba ir bankininkystė, kitos e. paslaugos.

Elektroninio mokymosi dalies tikslas - informuoti apie savarankiško mokymosi priemones, priei-

namas kompiuterio ir interneto dėka, suformuoti esminius jų naudojimo įgūdţius, įtvirtinti savišvietos

motyvaciją. Svarbiausi uţdaviniai – išmokinti klausytoją savarankiškai lavintis kompiuterio pagalba,

pradedant į kompiuterio operacinę sistemą ir taikomąsias programas integruotu pagalbos ţinynu ir bai-

giant kolegijų ir universitetų nuotolinio mokymo portalais. Siekiant to, neįgalieji bus mokomi susirasti

informaciją pagalbos ţinynuose, pasinaudojant Interneto paieška atsirinkti mokymuisi skirtą literatūrą

knygynuose, įprastinėse ir elektroninėse bibliotekose, naudotis mokomosiomis kompiuterinėmis pro-

gramomis-treniruokliais, supaţindinti su lavinimo įstaigų elektroniniais resursais, virtualiomis lavini-

mo aplinkomis.

Informacijos valdymo dalies tikslas – supaţindinti su populiariausiomis kompiuterinėmis pro-

gramomis, praktiniais pavydţiais demonstruojant jų paskirtį ir galimybes, paskatinti neįgaliuosius jo-

mis naudotis ir toliau savarankiškai gilinti savo ţinias ir tobulinti darbo kompiuteriu įgūdţius.

Remiantis visuotinai paplitusiomis ir prieinamomis programomis siekiama išmokinti klausytojus

atlikti visą eilę kompiuterio vartotojui svarbių uţduočių: įvedinėti ir deramai apipavidalinti tekstą ku-

riuo nors iš jam prieinamų tekstinių redaktorių (Wordpad, Microsoft Word ar Open Office Writer), at-

likti skaičiavimus (naudojant Windows skaičiuotuvą, Microsoft Excel ar Open Office Calc), tvarkyti ir

apdoroti skaitmenines nuotraukas (Windows fotogalerija, Xnview), planuoti darbus ir įvykius (Windows

kalendorius, Microsoft Outlook), sukurti patrauklią pateiktį (Microsoft Powerpoint, Open Office Imp-

ress).

Jungiant visas programos dalis formuojami ir įtvirtinami būtiniausi IT darbiniai įgūdţiai. Šios

programos dalies tikslas – išmokti atlikti daţniausiai pasitaikančias su IT naudojimu ir darbine veikla

susijusias uţduotis. Siekiama praktiškai supaţindinti su populiariausiomis raštinės programomis ir

įprastinių dokumentų kūrimu bei tvarkymu.

Kiti bendrieji modulio uţdaviniai – pratinti sieti informacines technologijas su savo vietos ben-

druomenės socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu fonu, suvokiant ir pritaikant jas kaip priemonę visuo-

9

meniškai svarbių uţdavinių sprendimui; suformuoti savarankiško darbo įgūdţius tvarkant informaciją,

supaţindinti su savarankiško mokymosi naudojant IT priemones metodika.

5. Modulio turinys (temos, valandos, naudojami metodai)

Modulis „Kompiuterinis raštingumas“ (apimtis – 60 akad. valandų, iš jų 40 – auditorinio ir 20 –

savarankiško darbo akad. val.).

Modulio sudėtinės dalys:

I. E. piliečio veiklos būdai ir galimybės – 12 val.

1. naudojimosi asmeniniu kompiuteriu pradmenys;

2. naudojimasis nesudėtingomis taikomosiomis programomis;

3. rinkmenų ir aplankų tvarkymas;

4. naudojimosi internetu pagrindai;

5. naudojimosi el. paštu pagrindai;

6. informacijos paieška;

7. informacijos sauga;

8. paslaugų gavimas internete;

9. dalyvavimas internete.

II. Elektroninis mokymasis – 10 val.

1. elektroninio mokymosi supratimas, pagrindiniai principai;

2. nuotolinis mokymasis, techniniai ir programiniai reikalavimai jam;

3. informacijos apie kompiuterį ir jo programas suradimas tame pačiame kompiuteryje – pagal-

bos ţinynai;

4. darbas su elektroninėmis enciklopedijomis, ţinynais;

5. mokomųjų kompaktinių diskų naudojimas savišvietai;

6. internete prieinami lavinimo įstaigų portalai;

7. virtualios mokymosi aplinkos, testavimo sistemos, Moodle.

III. Informacijos valdymas, naudojant įvairias IT programas – 12 val.

1. programų paleidimas, įvestos informacijos įrašymas ir spausdinimas;

2. teksto įvedimas, redagavimas, šrifto ir pastraipų formatavimas, klaidų taisymas, spausdini-

mas;

3. matematinių skaičiavimų atlikimas, naudojantis kalkuliatoriumi arba skaičiuoklėmis;

4. informacijos sąrašuose tvarkymo pagrindai – sąrašų rikiavimas, formatavimas, elementarioji

statistika;

5. skaitmeninių fotografijų kaupimas ir korekcija, darbo su skeneriu pagrindai;

6. susitikimų ir uţduočių planavimas elektroninėje uţrašų knygelėje;

10

7. renginio, projekto, veiklos pristatymas skaitmenine pateiktimi.

IV. Informacinių technologijų panaudojimas darbo rinkoje – 26 val.

1. Informacijos kaupimas elektroniniu būdu:

a) Tekstų įvedimas ir apdorojimas;

b) Informacijos įvedimas į duomenų bazes;

c) Biuro informacijos tvarkymas – el. paštas, verslo raštvedyba.

2. Sukauptos informacijos apdorojimas ir analizė:

a) verslo informacijos analizė, pasinaudojant skaičiuoklėmis;

b) grafinio pobūdţio informacijos apdorojimas, vizualių produktų kūrimas.

3. Paslaugų, susijusių su informacinėmis technologijomis teikimas:

a) Informacijos teikimo paslaugos, klientų aptarnavimas, skambučių centras;

b) Informacinių technologijų mokymas ir konsultavimas baziniame lygmenyje;

c) Su kompiuterinės technikos įrangos eksploatacija susijusios paslaugos;

d) Informacijos skelbimas internetinėje erdvėje, įvadas i ţiniatinklio dizainą.

6. Kompetencijos, kaip planuojama įgyti.

Kom

pe-

tenci

jų

srit

is

Kompetencijos elementai (ţinios, įgūdţiai, gebėjimai)

Įgyt

ų

kom

pe-

tenci

jų

įver

tin

i-

mo

for-

ma

Teo

rinės

ir

pra

kti

nės

in

form

acin

ių t

echnolo

gij

ų

ţinio

s

1. įgytos ţinios apie šiuolaikines informacines technologijas ir jų

pritaikymo sritis

2. veiksmingo darbo su populiariausiomis operacinėmis siste-

momis ir taikomosiomis programomis įgūdţiai

3. sugebės atlikti daugumą pradedančiam kompiuterio naudoto-

jui aktualių darbų, nuo teksto įvedimo iki pateikčių kūrimo;

4. gebėjimas kurti tinkamai apipavidalintus tekstinius dokumen-

tus, juos redaguoti ir spausdinti;

5. atlikti elementarius aritmetinius ir statistinius skaičiavimus,

atsirinkti informaciją sąrašuose;

6. gebėjimas lanksčiai dirbti besikeičiančioje informacinėje ap-

linkoje Tes

tai,

pra

kti

nės

uţd

uoty

s,

savar

ankiš

ko

dar

bo

pra

tim

ai

11

Pra

kti

nia

i IT

nau

doji

mo k

asdie

nėj

e vei

klo

je į

gūdţi

ai 1. gebėjimas pasitelkiant IT atlikti daţniausiai pasitaikančias

kasdienes uţduotis

2. gebėjimas gauti informaciją, elektronines paslaugas, bendrau-

ti, dalyvauti elektroninėje erdvėje

3. mokėjimas kurti ir tvarkyti daţniausiai pasitaikančius doku-

mentus

4. kaupti skaitmenines nuotraukas ir skenuotus dokumentus,

esant reikalui juos taisyti, o taip pat platinti spausdintu ir

skaitmeniniu formatu;

5. planuoti asmeninę ar organizacijos dienotvarkę, paskirstyti

uţduotis;

6. rengti elektronines pateiktis apie savo verslo siūlomas paslau-

gas ar organizacijos renginius. Tes

tai,

pra

kti

nių

uţd

uoči

ų a

tlik

imas

Ele

ktr

onin

io m

okym

osi

įgūdţi

ai

1. mokymų dalyviams bus perteikti savarankiško mokymosi

naudojantis kompiuteriu pagrindai – mokymosi medţiagos su-

radimas, praktinis darbas su ja, įgytų ţinių patikra;

2. galės savarankiškai naudotis elektroninėmis enciklopedi-jomis

ir ţinynais;

3. sugebės surasti svarbiausius šviečiamuosius Interneto resursus

ir naršyti juos, ieškant jiems reikiamos informacijos;

4. susipaţins su pagrindinių Lietuvos švietimo institucijų inter-

netinėmis svetainėmis, sugebės iš ten gauti reikiamą informa-

ciją ar susiekti su šiomis institucijomis;

5. išmoks dirbti su internetu pasiekiamomis elektroninėmis mo-

kymo ir testavimo sistemomis, jų pagalba gilinti ir vertinti sa-

vo ţinias. Ben

dro

dar

bo

pro

jekta

s, e

lektr

onin

iai

test

ai, pra

kti

nės

uţd

uoty

s

8. Modulio pritaikymas neįgaliesiems

Mokymo programa tinka mokyti neįgaliuosius dalyvius, atitinka jų lavinimosi interesus. Moky-

mo turinys ir tempas derinamas pagal konkrečių grupių pajėgumą, į tą turi atkreipti dėmesį dėstytojas,

įgyvendinantis mokymą. Mokymams skirta kompiuterinė technika ir programinė įranga kiek įmanoma

turi būti optimizuota pagal klausytojų sveikatos keliamus reikalavimus.

Mokymo turinyje dėstytojas turi sustiprintai akcentuoti neįgaliesiems skirtus informacinius ištek-

lius ir paslaugas: neįgaliųjų draugijų informaciją, medicininę informaciją, gydymo ir kurortines įstai-

gas, prieinamas internete.

12

Mokymų organizatoriai privalo iš anksto surinkti visą būtiną informaciją apie numatomų moky-

mų dalyvius, jų fizinę būklę, ligos ar negalios ypatybes, taip palengvinant būsimų mokymo grupių

formavimą pagal daugmaţ vienodą fizinį pajėgumą, mokymo medţiagos įsisavinimo tempą, būtiną

papildomą įrangą ir t.t.

Tiesiogiai su neįgaliais kurso klausytojais dirbantys asmenys (dėstytojai, kitas palaikantis perso-

nalas) turėtų atminti, kad būtent pats neįgalusis daţniausiai yra geriausias savo problemų ekspertas,

todėl pačioje mokymų pradţioje verta skirti laiko artimesniam susipaţinimui, išsiaiškinimui, kaip

jiems būtų lengviau ir patogiau mokytis.

Kita vertus, kurso klausytojai gali nepageidauti perdėtai viešinti savo turimas negalias, todėl mo-

kymus vedantys asmenys, susipaţinę su mokymams aktualia informacija apie klausytojo negalią, turi

stengtis išlaikyti šias ţinias konfidencialiai.

Esminiai dėstymo punktai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, pateikti modulio dėstytojo reko-

mendacijose.

9. Moduliui naudojama mokomoji medţiaga (metodiniai ruošiniai, techninės priemonės, litera-

tūros šaltiniai ir kt.)

Numatomas mokymų formatas derina savyje kaip auditorinį mokymą, taip ir savarankišką mo-

kymąsi. Nemaţas akcentas skiriamas nuotoliniam mokymui, paramai individualiam besimokančiųjų

lavinimuisi. Auditorinis mokymas remiasi kaip ir tradicine teorine paskaita, taip ir paties dalyko – in-

formacinių technologijų nulemto kompleksinio ir sinchroniško įvairių mokymo formų apjungimo –

dėstytojo pasakojimas ir demonstravimas lydimas klausytojų atgaminimo, jiems bandant pakartoti ma-

tomus veiksmus, įgyvendinti keliamus uţdavinius. Vadovėlio tekstas ir uţduotys lydimos kita lengvai

prieinama papildoma informacine medţiaga bei praktinėmis uţduotimis.

Didelė dalis medţiagos pritaikyta dalyvių savarankiškam mokymuisi – pateiktos nuorodos į va-

dovėlius, uţduotys ir savitikros klausimai. Tas leidţia išlyginti dalyvių pasirengimą mokytis, spartą bei

fizines galimybes. Savarankišką darbą skiria ir vertina dėstytojas.

Tuo pat metu turi būti vykdoma ir išmokimo kontrolė – tiek dėstytojas, tiek besimokantysis turi

ţinoti, kiek sėkmingai įsisavinta mokymo medţiaga, ar pavyksta atsakyti į kontrolinius klausimus. Pa-

siekimams įvertinti naudojamos vertinamos uţduotys, spausdintiniai ir kompiuteriniai testai. Nuotoli-

niam mokymui bus pasitelkiamos virtualios mokymo aplinkos, pavyzdţiui, Moodle.

Rekomenduojami leidiniai (dalis išleista ir CD):

1. Merkys A. ir kt. Kompiuterinis raštingumas bibliotekininkams. – V.:LNB, 2008.

2. Merkys A. ir kt. Kompiuterinis raštingumas bibliotekininkų lankytojams. – V.:LNB, 2008.

13

3. Merkys A. Skaičiuoklė Microsoft Excel 2007 (4 leidiniai). – V.:Kompetencijos ugdymo centras,

2007.

4. Merkys A. E. mokymasis. - V.:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras, 2006.

5. Merkys A. Apie internetą paprastai. - V.:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras,

2006.

6. Merkys A. Šiuolaikinės interneto paslaugos. – V. Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo

centras, 2007.

7. Merkys A., Stancelis V. Andragoginiai kompiuterinio raštingumo mokymo metodai. – V. Lietuvos

suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras, 2008.

8. Merkys A. E. piliečio abėcėlė. - V.:Langas į ateitį, 2006.

9. Merkys A. E. piliečio abėcėlė: metodinės rekomendacijos kursų dėstytojui. - V.: Langas į ateitį,

2006.

10. Merkys A. Mano bičiulis internetas. - V.:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras,

2005.

11. Merkys A. Kompiuteris ir internetas visiems: metodinė pagalba viešųjų interneto centrų konsultan-

tams. - V.:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras, 2005.

12. Stancelis V. Informacijos valdymas pradedant verslą. Vilnius, 2006.

13. Stancelis V. Nuo e-Citizen prie ECDL. Vilnius, 2006.

14. Stancelis V. Skaitmeninis vaizdas ir garsas. Vilnius, 2007.

15. Keršanskienė, J., Lapėnaitė, A. Mano bankas internete. Vilnius: Lietuvos su¬au¬gu¬sių¬jų švieti-

mo ir informavimo centras, 2005

14

METODINĖS REKOMENDACIJOS DĖSTYTOJUI

Modulis „Kompiuterinis raštingumas“ (apimtis – 60 akad. valandų, iš jų 40 – auditorinio ir 20 –

savarankiško darbo akad. val.).

Modulio teminis ir ţinių sąrašas:

Eil.

Nr.

Temos (potemės) pavadinimas

I. E. piliečio veiklos būdai ir galimybės – 12 val.

1.1. Naudojimosi asmeniniu kompiuteriu pradmenys;

1.2. naudojimasis nesudėtingomis taikomosiomis programomis;

1.3. rinkmenų ir aplankų tvarkymas;

1.4. naudojimosi internetu pagrindai;

1.5. naudojimosi el. paštu pagrindai;

1.6. informacijos paieška;

1.7. informacijos sauga;

1.8. paslaugų gavimas internete;

1.9. dalyvavimas internete.

II. Elektroninis mokymasis – 10 val.

2.1. elektroninio mokymosi supratimas, pagrindiniai principai;

2.2. nuotolinis mokymasis, techniniai ir programiniai reikalavimai jam;

2.3. informacijos apie kompiuterį ir jo programas suradimas tame pačiame kompiuteryje – pagalbos

ţinynai;

2.4. darbas su elektroninėmis enciklopedijomis, ţinynais;

2.5. mokomųjų kompaktinių diskų naudojimas savišvietai;

2.6. internete prieinami lavinimo įstaigų portalai;

2.7. virtualios mokymosi aplinkos, testavimo sistemos, Moodle.

III. Informacijos valdymas, naudojant įvairias IT programas* – 12 val.

3.1. Programų paleidimas, įvestos informacijos įrašymas ir spausdinimas;

3.2. teksto įvedimas, redagavimas, šrifto ir pastraipų formatavimas, klaidų taisymas, spausdinimas;

3.3. matematinių skaičiavimų atlikimas, naudojantis kalkuliatoriumi arba skaičiuoklėmis;

3.4. informacijos sąrašuose tvarkymo pagrindai – sąrašų rikiavimas, formatavimas, elementarioji

15

statistika;

3.5. skaitmeninių fotografijų kaupimas ir korekcija, darbo su skeneriu pagrindai;

3.6. susitikimų ir uţduočių planavimas;

3.7. renginio, projekto, veiklos pristatymas pateiktimi.

IV. Informacinių technologijų panaudojimas darbo rinkoje* – 26 val.

4.1. Informacijos kaupimas elektroniniu būdu:

tekstų įvedimas ir apdorojimas;

informacijos įvedimas į duomenų bazes;

biuro informacijos tvarkymas – el. paštas, verslo raštvedyba.

4.2. Sukauptos informacijos apdorojimas ir analizė:

verslo informacijos analizė, pasinaudojant skaičiuoklėmis;

grafinio pobūdţio informacijos apdorojimas, vizualių produktų kūrimas.

4.3. Paslaugų, susijusių su informacinėmis technologijomis teikimas:

informacijos teikimo paslaugos, klientų aptarnavimas, skambučių centras;

informacinių technologijų mokymas ir konsultavimas baziniame lygmenyje;

su kompiuterinės technikos įrangos eksploatacija susijusios paslaugos;

informacijos skelbimas internetinėje erdvėje, įvadas i ţiniatinklio dizainą.

* – III ir IV dalys padalomojoje medţiagoje yra susietos ir pateiktos tame pačiame skyriuje.

Pritaikymas neįgaliesiems

Kai mokomi ar kompiuteriu naudojasi specialius poreikius turintys dalyviai (neįgalieji), reikia

jiems pritaikyti ne tik vietą prie kompiuterio, bet taip pat ir Windows operacinę sistemą.

Kiekvienas specialiųjų poreikių turintis kompiuterio vartotojas (Jums padedant) gali ir turi prisi-

taikyti Microsoft Windows XP / Vista sistemos aplinką:

pasirinkti vartotojo sąsajos šrifto stilių, dydį, spalvas, kontrastą; galima pasinaudoti didintuvu

atskiroms ekrano vietoms perţiūrėti;

pasirinkti garso stiprumą, garsų schemas, įjungti vaizdinį perspėjimą apie sisteminius garsus;

naudotis diktoriumi, balsu perskaitančiu langų komandas ir ekrane rodomą tekstą;

nustatyti patogias pelės parinktis – dvikarčio spragtelėjimo trukmę, ţymiklio išvaizdą, sukeis-

ti dešinįjį ir kairįjį pelės klavišus. Taip pat galima nustatyti, kad nereiktų laikyti nuspausto pe-

lės klavišo;

praktiškai visus kompiuterio ir programų valdymo veiksmus atlikti vien tik klaviatūros pagal-

ba;

pelės ţymiklį valdyti rodykliniais klavišais;

16

pasirinkti klaviatūros klavišų išdėstymą, paspaudimo trukmę, uţdrausti klavišų derinius, sim-

bolių kartojimą ilgai laikant nuspaustą klavišą ir kt.;

įjungti ekrane rodomą virtualiąją klaviatūrą ir naudotis vien tik pele.

Šios parinktys sistemoje Microsoft Windows XP parenkamos Start –> All Programs –> Accesso-

ries –> Accessibility –> Accessibility Wizard).

Dėstytojas, ruošdamasis mokymams, turi susipaţinti su metodinėmis rekomendacijomis, padalo-

mąja medţiaga, praktiškai išbandyti joje siūlomus veiksmus. Patariama naudotis leidiniu Merkys A.

Kompiuteris ir internetas visiems: metodinė pagalba viešųjų interneto centrų konsultantams. -

V.:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras, 2005, patikrinti aprašytas interneto svetaines

ir atsiţvelgti į esminius pasikeitimus jose.

Pagrindinė šios programos mokymo forma – praktiniai uţsiėmimai kompiuterių klasėje. Tokiu

atveju dalyviai atlieka veiksmus aiškinant dėstytojui. Savarankiškam darbui uţduotis ir laikas jai atlikti

skiriami dėstytojo nuoţiūra. Pagrindinis mokymų tikslas – dalyviai turi išmokti dirbti savarankiškai,

todėl tokių uţduočių turėtų būti kuo daugiau.

Sudarydami mokymų tvarkaraštį, numatykite pertraukėles ir ribokite bendrą praktinių uţsiėmimų

bei savarankiško darbo valandų per dieną skaičių. Neįpratę ir specialiųjų poreikių turintys mokymo

dalyviai pavargsta jau per 2 – 3 valandas.

Pamokų aprašai

1. E. piliečio veikla: kompiuteris, internetas, e. paslaugos

Bendra temos trukmė – 12 akad. val., iš jų savarankiško darbo – 4 akad. val.

Mokymo tikslas: per trumpą laiką parengti kompiuterio vartotoją, pajėgų efektyviai naudotis so-

cialiai reikšmingomis interneto paslaugomis, pavyzdţiui, elektroninė valdţia, elektroninė bankininkys-

tė, informacijos paieška apie darbo vietas, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigas, visuomenines ir po-

litines organizacijas, kultūrinius renginius.

Svarbiausi šiai daliai keliami uţdaviniai – supaţindinti klausytoją su svarbiausiais darbo asmeni-

niu kompiuteriu principais, išmokyti juo tinkamai naudotis viešame interneto prieigos centre, išmokyti

tikslingai ir saugiai naršyti internete, išaiškinti paieškos sistemų veikimo mechanizmus. Kartu bus sie-

kiama padėti kurso klausytojui susikurti elektroninio pašto adresą ir išmokyti naudotis elektroninio

pašto privalumais. Lygiagrečiai su bendro pobūdţio ţiniomis apie internetą, klausytojui pristatomos

konkrečios, Lietuvoje veikiančios ir prieinamos internetinės paslaugos, kaip informacijos gavimas ir

pateikimas valdţios institucijoms, e. prekyba ir bankininkystė, kitos e. paslaugos.

Šis skyrius dėstomas pagal Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarto Minimaliojo kompiu-

terinio raštingumo programą, kuri glaudţiai susijusi su ECDL programa gyventojams („E–Citizen“).

Padalomoji medţiaga dalyviams:

17

1. Šio modulio padalomoji medţiaga (patarimai, uţduotys ir klausimai);

2. Merkys A. Apie internetą paprastai. - Vilnius:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informa-

vimo centras, 2006 (pagrindinė medţiaga);

3. Keršanskienė, J., Lapėnaitė, A. Mano bankas internete. Vilnius: Lietuvos suaugusiųjų

švietimo ir informavimo centras, 2005 (medţiaga apie e. bankininkystę).

4. Merkys A. Šiuolaikinės interneto paslaugos. – Vilnius:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir

informavimo centras, 2007 (papildomai temoms apie Google paiešką ir skaičiuotuvą).

Medţiaga dėstytojui:

1. Merkys A. Kompiuteris ir internetas visiems: metodinė pagalba viešųjų interneto centrų

konsultantams. - Vilnius:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras, 2005.

Kitos priemonės:

1. testai virtualioje mokymosi aplinkoje;

2. uţduotys ir savitikros klausimai šio modulio padalomojoje medţiagoje dalyviams.

Visi minėti leidiniai Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centro išleisti taip pat ir kom-

paktinėje plokštelėje.

Skirtingai nei minėtoje programoje ir nurodytame leidinyje, E. pašto praktinis vartojimas numaty-

tas kitame skyriuje. Ypač didelį dėmesį reikia skirti interneto ir kompiuterio vartojimo saugumo te-

moms.

Rekomenduojama praktiškai įgyvendinti mokymą derinant visas mokymosi priemones. Temos

sandara numatyta tokia, kad mokymo dalyviai galėtų mokytis maksimaliai nepriklausomai vieni nuo

kitų spartos ir savarankiškai atliekant uţduotis. Uţduotis turi skirti dėstytojas.

Temų eiliškumas atitinka esamą pagrindinėje padalomojoje medţiagoje.

4 val. trukmės savarankiškam darbui skiriamos praktinės uţduotys su dokumentų kompiuteryje

tvarkymu, naršykle, paieškos sistemomis, platesniam susipaţinimui su interneto saugumu, e. bankinin-

kystės įsisavinimui.

Mokymo dalyvių ţinios įvertinamos atliekant dėstytojo nurodytą uţduotį bei testą. Siūloma šį te-

stą skirti ne iškart po 1–osios temos, o kai dalyviai susipaţins su e. mokymo priemonėmis.

2. Elektroninis mokymasis

Bendra temos trukmė – 10 akad. val., iš jų savarankiško darbo – 4 akad. val.

Mokymo tikslas - informuoti apie savarankiško mokymosi priemones, prieinamas kompiuterio ir

interneto dėka, suformuoti esminius jų naudojimo įgūdţius, įtvirtinti savišvietos motyvaciją. Svarbiau-

si uţdaviniai – išmokinti klausytoją savarankiškai lavintis kompiuterio pagalba, pradedant pagalbos

ţinynais ir baigiant kolegijų ir universitetų nuotolinio mokymo portalais. Siekiant to, neįgalieji bus

18

mokomi susirasti informaciją pagalbos ţinynuose, pasinaudojant interneto paieška atsirinkti mokymui-

si skirtą literatūrą knygynuose, įprastinėse ir elektroninėse bibliotekose, naudotis mokomosiomis kom-

piuterinėmis programomis-treniruokliais, supaţindinti su lavinimo įstaigų elektroniniais resursais, vir-

tualiomis lavinimo aplinkomis.

Informacijos paieškos temos iš dalies įtvirtina pirmojoje dalyje įgytas ţinias.


1. Šio modulio padalomoji medţiaga (skaitiniai, uţduotys ir klausimai);

2. Merkys A. Apie internetą paprastai. - Vilnius:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informa-

vimo centras, 2006 (nuorodos į informacijos šaltinius internete);

3. Merkys A. E. mokymasis. - V.:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras,

2006 (platesnė informacija apie e. mokymąsi).


1. Merkys A. Kompiuteris ir internetas visiems: metodinė pagalba viešųjų interneto centrų

konsultantams. - Vilnius:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras, 2005

(nuorodos į informacijos šaltinius internete).

2. Merkys A. E. mokymasis. - Vilnius:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo cent-

ras, 2006 (platesnė informacija apie e. mokymąsi).

Kitos priemonės:

1. kursai virtualioje mokymosi aplinkoje (pavyzdţiui, http://ekursai.langasiateiti.lt,

http://projektas.lssic.lt/moodle).

Prieš pradedant šią temą išsiaiškinkite, kokios yra galimybės demonstravimui pasinaudoti nemo-

kamais e. kursais. Tam reikia iš anksto sukurti dalyvių prisijungimus, priskirti juos atitinkamam kursui

ir susitarti su to kurso kuratoriais. Jei planuojate demonstruoti vertinamų uţduočių pateikimą, susitar-

kite dėl jų vertinimo.

Pagrindinėje padalomojoje medţiagoje aprašytos tokios temos:

elektroninio mokymosi supratimas, pagrindiniai principai;

virtualios mokymosi aplinkos, testavimo sistemos, Moodle.

Papildomoje padalomojoje medţiagoje (Apie internetą paprastai) aprašyta:

informacijos apie kompiuterį ir jo programas suradimas tame pačiame kompiuteryje – pa-

galbos ţinynai;

darbas su elektroninėmis enciklopedijomis, ţinynais;

internete prieinami lavinimo įstaigų portalai;

Papildomoje padalomojoje medţiagoje (E. mokymasis) aprašyta:

19

nuotolinis mokymasis, techniniai ir programiniai reikalavimai jam.

Papildomai dėstytojas turi paaiškinti, kaip savišvietai gali būti naudojamos kompaktinės plokšte-

lės, pateikti pavyzdţių. Vienas iš jų – LSŠIC išleista kompaktinė plokštelė su kompiuterinio raštingu-

mo leidiniais suaugusiųjų mokymui.

Šios dalies atsiskaitymas – dėstytojo skirtos praktinės uţduotys virtualaus mokymosi sistemoje.

Taip pat laikomas pirmosios dalies testas.

3. Informacijos valdymas, naudojant įvairias IT programas ir

4. Informacinių technologijų panaudojimas darbo rinkoje

Šios dalys pateikiamos kartu, kadangi jos glaudţiai susiję, kartu formuoja tuos pačius įgūdţius ir

persipina tarpusavyje.

Šių dalių bendras tikslas – supaţindinti su populiariausiomis kompiuterinėmis programomis,

praktiniais pavydţiais demonstruojant jų paskirtį ir galimybes, paskatinti neįgaliuosius jomis naudotis

ir toliau savarankiškai gilinti savo ţinias ir tobulinti darbo kompiuteriu įgūdţius.

Taip pat siekiama išmokyti klausytojus atlikti visą eilę kompiuterio vartotojui svarbių uţduočių:

rinkti ir deramai apipavidalinti tekstą kuriuo nors iš jam prieinamų tekstinių redaktorių, atlikti skaičia-

vimus, tvarkyti ir apdoroti skaitmenines nuotraukas, sukurti patrauklią pateiktį.

Kiti bendrieji uţdaviniai – pratinti sieti informacines technologijas su savo vietos bendruomenės

socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu fonu, suvokiant ir pritaikant jas kaip priemonę visuomeniškai

svarbių uţdavinių sprendimui; suformuoti savarankiško darbo įgūdţius tvarkant informaciją, supaţin-

dinti su savarankiško mokymosi naudojant IT priemones metodika.

Mokymo temos „Informacijos valdymas, naudojant įvairias IT programas“ apimtis – 12 akad.

val., iš kurių 4 skiriamos savarankiškam darbui, o temos „Informacinių technologijų panaudojimas

darbo rinkoje“ apimtis – 26 akad. val., iš jų 8 skiriamos savarankiškam darbui.


1. Šio modulio padalomoji medţiaga (skaitiniai, uţduotys ir klausimai);

2. Stancelis V. Informacijos valdymas pradedant verslą. Vilnius, 2006.

3. Stancelis V. Skaitmeninis vaizdas ir garsas. Vilnius, 2007.


1. Stancelis V. Nuo e-Citizen prie ECDL. Vilnius, 2006.

Kitos priemonės:

2. kursai virtualioje mokymosi aplinkoje (pavyzdţiui, http://ekursai.langasiateiti.lt,

http://projektas.lssic.lt/moodle).

20

Šios temos ypatybė – visi namų vartotojui ar biuro tarnautojui reikalingi bendrieji įgūdţiai for-

muojami demonstruojant Google šeimos programas – Gmail, Google dokumentus, Picasa ir kt. Tikėti-

na, kad įgytos ţinios bus invariantiškos kitų paplitusių biuro programų atţvilgiu.

Mokymo eiliškumas atitinka pagrindinę padalomąją medţiagą.

Savarankiškam darbui priskiriamos praktinės dokumentų rengimo ir tvarkymo uţduotys (iš viso

savarankiško darbo trukmė apie 12 val.).

Šios dalies atsiskaitymas – dėstytojo skirtos praktinės dokumentų rengimo, grafinių objektų ap-

dorojimo uţduotys bei 3 – 4 dalies testas.

21

PADALOMOJI MEDŢIAGA

1. E. piliečio veikla: kompiuteris, internetas, e. paslaugos

Šiais laikais sunku įsivaizduoti aktyvų ir visavertį gyvenimą be kompiuterio ir interneto. Kompiu-

teriai naudojami ne tik įmonėse, biuruose, mokslo ar švietimo įstaigose, bet ir namuose ar netgi keliau-

jant. Įmonėse kompiuteriai pasitelkiami ne tik apskaitai, dokumentų rengimui, bet ir sudėtingų įrengi-

mų ar netgi viso verslo valdymui. Švietimo įstaigose kompiuteriai nepamainomi paskaitose pateikiant

mokomąją medţiagą, modeliuojant įvairius reiškinius, chemines reakcijas ar fizikinius procesus.

Kompiuteris namuose taip pat gali būti didelis pagalbininkas, tinkantis tiek darbui, tiek ir laisvalaikio

pramogoms.

Paplitus interneto vartojimui, vis didesnė informacijos, paslaugų ir netgi visuomenės gyvenimo

dalis persikelia į šią neaprėpiamą informacinę erdvę. Naudojantis internetu galima bet kuriuo paros

metu, pavyzdţiui, sumokėti mokesčius, suţinoti viešojo transporto tvarkaraščius, įsigyti prekių ir pa-

slaugų, uţsisakyti įvairias paţymas, deklaruoti pajamas, uţsiprenumeruoti spaudą, uţsiregistruoti pas

gydytoją. Ir jokių eilių! Šį sąrašą galėtume tęsti kone be galo. Negana to, kai kurias paslaugas galima

gauti tik internetu.

Internetu taip pat galima bendrauti nepaisant jokių atstumų. Elektroniniai laiškai pristatomi aki-

mirksniu į bet kurią pasaulio vietą. Taip pat galima kalbėtis tarsi telefonu ir netgi matyti pašnekovą. Ir,

be abejo, visa tai nieko nekainuoja!

Netgi tada, kai namuose ar darbovietėje neturite kompiuterio ir interneto, jais pasinaudoti galite

bet kuriame viešajame interneto centre (prieigos taške). Jų adresai paskelbti projekto "Viešųjų interne-

to prieigos taškų tinklo plėtra" svetainėje http://www.vipt.lt.

Šiame skyriuje remsimės vadovėlyje (Merkys A. Apie internetą paprastai. - V.:Lietuvos suaugu-

siųjų švietimo ir informavimo centras, 2006) išdėstyta medţiaga ir čia pateiksime tik patarimus ir uţ-

duotis. Jei neturite galimybės gauti minėtą vadovėlį, jį rasite Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir infor-

mavimo centro išleistoje kompaktinėje plokštelėje. Elektroninės bankininkystės paslaugos aprašytos

vadovėlyje Keršanskienė, J., Lapėnaitė, A. Mano bankas internete. Vilnius: Lietuvos suaugusiųjų švie-

timo ir informavimo centras, 2005.

Pažintis su asmeniniu kompiuteriu

Šio ir tolesnių skyrių vadovėlis: Merkys A. Apie internetą paprastai. - V.:Lietuvos suaugusiųjų

švietimo ir informavimo centras, 2006.

Pasikartokite išmoktą medţiagą (5–13 p.).

22

1. Darbalaukyje suraskite naršyklės, šiukšlinės, aplankų Mano kompiuteris, Mano dokumentai piktog-

ramas (vadovėlio 6 p.).

2. Darbalaukyje suraskite uţduočių juostą ir išsiaiškinkite jos elementus.

3. *Darbalaukyje suraskite ir paaiškinkite dėstytojo nurodytas piktogramas.

4. Atlikite praktinę uţduotį.

Pelės ţymiklį nustatykite ties darbalaukyje esančia piktograma Mano kompiuteris ir spragtelėkite

ją kairiuoju pelės klavišu. Ši piktograma tampa išrinkta ir vaizduojama paryškintai.

Atverkite aplanką Mano kompiuteris. Tam reikės šios programos piktogramą dukart spragtelėti

kairiuoju pelės klavišu. (Programą galėsite uţverti spragtelėję mygtuką ).

Spragtelėję dešiniuoju pelės klavišu piktogramą Mano kompiuteris, atverkite šio objekto paranki-

nį meniu (po to jį galėsite uţverti spragtelėję tuščią darbalaukio vietą).

Prispaudę kairiuoju pelės klavišu, pertempkite šiukšlinės piktogramą į kitą darbalaukio vietą.

Pastaba: Paskutinio punkto negalėsite atlikti, jei darbalaukyje bus įjungtas automatinis piktogra-

mų išdėstymas (Automatinis tvarkymas). Paklauskite dėstytojo, kaip jį išjungti.

5. Naudodamiesi vien lietuviška klaviatūra parašykite simbolius @, €, %, !, ą, ę, š, ū, ţ ir = (11 p.).

6. Darbalaukyje išmėginkite, kaip veikia rodykliniai klavišai.

7. Kokia lango valdymo mygtukų paskirtis? Išbandykite ir sujunkite teisingus atsakymus:

a) ... uţveria langą;

b) ... sumaţina (minimizuoja) langą;

c) ... atstato vidutinį lango dydį;

d) ... maksimaliai padidina langą.

8. *Kaip galima maksimaliai padidinti ir atstatyti lango dydį nesinaudojant jo mygtukais?

9. Veikia kelios programos, paskutiniosios programos langas uţdengia likusių programų langus. Kaip

pamatyti pirmosios programos langą, nesumaţinus ir neuţvėrus kitų langų?

10. *Pasinaudokite Windows sistemos pagalbos ţinynu ir jame suraskite darbo kompiuteriu pamokėles

pradedantiesiems (pradėti → Ţinynas ir palaikymas → Ţinynas jūsų kalba → Mano palaikymas).

Informacijos tvarkymas

Pasikartokite išmoktą medţiagą (13–16 p.) ir atlikite šias uţduotis.

1. *Pradţios meniu raskite programą, tinkamą kompiuterio diskų perţiūrėjimui.

2. Kuriuo aplanko lango priemonių juostos mygtuku (ar meniu komanda) galima pasirinkti aplanko

turinio miniatiūrų, piktogramų, išsamųjį rodinius?

23

3. Aplanke Mano dokumentai esančių rinkmenų sąrašą surikiuokite pagal pavadinimą, dokumento

tipą, datą ar dydį.

4. Darbalaukyje ar aplanke Mano dokumentai pagal piktogramos išvaizdą suraskite teksto dokumento,

paveikslėlio, hiperteksto dokumento, garso įrašo ir kitokius dokumentus.

5. Aplanke Mano dokumentai išrinkite tris – keturis gretimus dokumentus arba aplankus (išrinkimas

panaikinamas spragtelėjus tuščioje aplanko vietoje).

6. *Aplanke Mano dokumentai išrinkite kelis negretimus dokumentus arba aplankus.

7. Išrinkite visus aplanke Mano dokumentai esančius dokumentus ir vidinius aplankus. Po to išrinki-

mą atšaukite.

8. *Suraskite kokio nors dokumento parankiniame meniu visas šio dokumento tvarkymo komandas ir

išsiaiškinkite jų paskirtį.

9. Tempdami pele dėstytojo nurodytą dokumentą nukopijuokite jį į diskelį ar atmintuką (jei turite).

10. Aplanke Mano dokumentai sukurkite naują aplanką, pakeiskite jo pavadinimą į Jūsų sugalvotąjį.

11. Nukopijuokite keletą dokumentų į savo sukurtąjį aplanką.

12. *Savo sukurtame aplanke sukurkite dar vieną vidinį aplanką ir į jį perkelkite (nekopijuokite) 15–

oje uţduotyje nurodytas dokumentų kopijas.

13. *Susipaţinkite su aplanko langų įvairiais priemonių juostos mygtukais (jų paskirtis parodoma il-

giau palaikius ties jais pelės ţymiklį) ir išbandykite jų veikimą.

14. Pašalinkite dėstytojo nurodytus dokumentus.

15. Perţiūrėkite šiukšlinės aplanko turinį.

16. Atkurkite Jūsų pašalintas rinkmenas.

Paţintis su taikomosiomis programomis

Pasikartokite išmoktą medţiagą (17–22 p.) ir atlikite šias uţduotis.

1. Paleiskite dėstytojo nurodytą tekstų rengimo programą.

2. Sukurkite naują (tuščią) dokumentą.

3. Parašykite dokumente pora sakinių ir įrašykite savo dokumentą į Mano dokumentų aplanką. Uţver-

kite dokumentą.

4. Atverkite savo tvarkytą dokumentą.

Jei laikydami nuspaustą klavišą Ctrl netyčia pele patempsite išrinktus dokumentus, gali būti sukur-

tos jų kopijos, kurių pavadinimai prasidės Kopija iš ... . Tai pataisoma – praktiškai bet kuriuos pa-

skiausiai atliktus veiksmus po vieną galite atšaukti lango meniu Redagavimas komanda Anuliuoti

arba klavišais Ctrl ir Z.

24

5. Šį dokumentą įrašykite kitu vardu (į kitą aplanką).

6. *Išsiaiškinkite, kaip parenkamas dokumento įrašymo formatas, kuo šie formatai skiriasi.

7. Nukopijuokite pora sakinių ir jų kopiją įdėkite keliose teksto vietose.

8. Išrinkite nereikalingą (pasikartojančią) teksto dalį ir ją pašalinkite.

9. Išlygiuokite teksto pastraipą kairėn, dešinėn, centre.

10. Padidinkite dalies teksto šriftą iki 16 punktų.

11. Pakeiskite teksto dalies šrifto stilių į pasvirąjį, pabrauktąjį ar pastorintąjį.

12. Horizontaliosios liniuotės slankikliu nustatykite pastraipos pirmosios eilutės atitrauką nuo paraš-

tės, lygią 2 cm.

13. Paţiūrėkite, kaip Jūsų dokumentas atrodytų išspausdintas popieriuje (Failas → Spaudinio perţiū-

ra arba atitinkamas priemonių juostos mygtukas). Kuriuo priemonių juostos mygtuku dokumentą

galėtumėte išspausdinti?

14. *Pamėginkite nurodyti, kad būtų išspausdintas tik antrasis puslapis ir puslapiai nuo 10 iki 15.

Interneto pagrindai

Pasikartokite išmoktą medţiagą (23–24 p.), atsakykite į toliau pateiktus savitikros klausimus ir at-

likite uţduotis.

1. Kokios įrangos reikia norint namuose naudotis internetu?

2. Kokias ţinote interneto paslaugas?

3. Kokias ţinote naršykles?

4. Kokia yra naršyklės paskirtis?

5. Svetainėje http://www.google.lt suraskite bent vieną hipernuorodą. Kaip ties ja pasikeičia pelės

ţymiklis?

6. *Kokį tinklalapį atveria naršyklės priemonių juosto mygtukas ? Ar galima pasirinkti

kitą pradinį tinklalapį?

7. Išmėginkite, kaip veikia pagrindiniai naršyklės priemonių juostos mygtukai:

Atgal;

Pirmyn;

Pradţios tinklalapis;

Stabdyti;

Atsiųsti iš naujo;

Adresynas (Parankinė).

http://www.google.lt/

25

Tausokite akis! Naršyklėje nesunku padidinti (ar sumaţinti) rodomo tinklalapio šriftą. Naršyklėje

Mozilla Firefox šriftas didinamas kartu nuspaudus klavišus Ctrl ir +, o maţinamas Ctrl ir –.

Naršyklėje Internet Explorer šrifto dydį pakeisti galima meniu komandomis Rodyti → Teksto dydis

→ Didţiausias, Didesnis, Vidutinis, Maţesnis ar Maţiausias.

E. pašto pagrindai

Pasikartokite išmoktą medţiagą (tik 25 p.), atsakykite į toliau pateiktus savitikros klausimus ir at-

likite uţduotį. Su praktiniu e. pašto naudojimusi susipaţinsite vėliau.

1. Kas vadinama elektroniniu paštu?

2. Kas gali nutikti, jei nesinaudosime antivirusine programa?

3. *Kartu su kitais grupės dalyviais apsvarstykite, kokios grėsmės gali tykoti interneto vartotojų ir

kaip nuo jų būtų galima apsisaugoti.

Informacijos paieška

Paieškos sistemos

Pasikartokite išmoktą medţiagą (31–36 p.) ir atlikite uţduotis.

1. Ištirkite paieškos svetainę http://www.on.lt.

2. Svetainėje http://www.on.lt suraskite Jus dominančių valstybinių institucijų, savo savivaldybės

interneto adresus.

3. Ten pat suraskite internetinių ţodynų, enciklopedijų adresus.

4. Išmėginkite Google paieškos sistemą (http://www.google.lt).

5. Naudodamiesi Google suraskite:

a) orų prognozę;

b) savo mokyklos ar įstaigos interneto svetainę;

c) Jums patinkančio laikraščio ar ţurnalo svetainę;

d) kitą, Jus dominančią informaciją.

6. *Išmėginkite sudėtingesniąją paiešką.

7. *Išbandykite Google išplėstinę paiešką.

8. Naudodamiesi Google vaizdų paieška suraskite Jums patinkančių gyvūnų paveikslėlių.

9. *Išmėginkite Google skaičiuotuvą, kuris apskaičiuoja ţiniatinklio paieškos langelyje parašyto arit-

metinio reiškinio rezultatą.

10. Ką gausite įvedę ieškomą ţodį mokykla tiesiog naršyklės adreso langelyje?

http://www.on.lt/

http://www.on.lt/


26

11. Susiraskite kitas paieškos sistemų svetaines (pasinaudokite, pavyzdţiui, Google paieška rela-

ted:google.com). Jas išbandykite ir palyginkite gautus rezultatus.

12. Svetainėje http://www.lssic.lt nukopijuokite teksto dalį bei patikusį paveikslėlį į naują teksto do-

kumentą.

13. *Į aplanką Mano dokumentai įvairiais formatais įrašykite norimus svetainės http://www.lssic.lt

tinklalapius. Ten pat įrašykite patikusius paveikslėlius. Suraskite ir atverkite įrašytuosius dokumen-

tus.

14. *Ištirkite, kuo skiriasi formatai, kuriais įrašomas tinklalapis.

15. Išsiaiškinkite, kaip išspausdinti tik dalį tinklalapio teksto.

16. Į naršyklės adresyną (parankinių adresų aplanką) įtraukite svetainės http://www.lssic.lt adresą.

17. Atverkite naršyklės pradinį tinklalapį arba Google svetainę. Po to naršyklės adresyne suraskite pa-

siţymėtą „Lango į ateitį“ svetainės adresą ir ją atverkite.

18. Naršyklės adresinę atverkite keliais būdais – tiek meniu komanda, tiek priemonių juostos mygtuku.

Atsargumo priemonės naudojantis internetu

Pasikartokite išmoktą medţiagą (37–38 p.), atsakykite į savitikros klausimus ir atlikite uţduotis.

1. Kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų laiškų? Prisiminkite bent porą rekomendacijų.

2. *Susipaţinkite su http://www.esaugumas.lt aprašytomis interneto grėsmėmis ir jų išvengimo bū-

dais.

3. Naudodamiesi kuria nors paieškos sistema, suraskite Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo

įstatymą.

4. Perţvelkite kurios nors elektroninės prekybos svetainės (pavyzdţiui, http://www.pirkis.lt) taisykles.

5. Naudodamiesi vadovėliu, svetainėse http://www.esaugumas.lt ir http://www.draugiskasinternetas.lt

paskelbta medţiaga, atsakykite į šiuos klausimus.

o Ką daryti gavus nepageidaujamų laiškų?

o Ar naršant ţiniatinklį galima kompiuterį uţkrėsti virusais? Kaip nuo to apsisaugoti?

o Ar galima internete skelbti savo asmens duomenis?

o Kaip suţinoti, kada esate saugiai prisijungę prie kurios nors svetainės?

o Kokie patikimos svetainės poţymiai?

o Kaip apsaugoti vaikus nuo netinkamo interneto turinio?

o Kas gina prekes ir paslaugas internetu perkančių vartotojų teises?

http://www.lssic.lt/



http://www.esaugumas.lt/

http://www.pirkis.lt/


http://www.draugiskasinternetas.lt/

27

Informacija

Atlikdami šio skyriaus uţduotis surastą įdomesnę informaciją bei svetainių adresus nusikopijuokite

į teksto dokumentą, kurį vėliau galėsite pridėti prie e. laiško, įrašyti į juodraščių aplanką ir turėsite vi-

sada, kai jos prireiks.

Pasikartokite išmoktą medţiagą (38–45 p.), atsakykite į savitikros klausimus ir atlikite uţduotis. In-

formacija internete daţnai keičiasi, todėl kai kurie pavyzdţiuose pateikti interneto adresai gali nebe-

veikti.

1. Suraskite populiariausių ir savo regiono laikraščių (ţurnalų) svetaines. Galima nemokamai uţsisa-

kyti gauti kai kurių leidinių („15 minučių“, „Vilniaus diena“ ir kt.) kopijas internetu ar e. paštu.

Leidinių dokumentai yra didelės apimties, todėl turite turėti pakankamos talpos e. pašto dėţutę,

pavyzdţiui, Gmail.

2. Kurio nors dienraščio svetainėje raskite orų prognozę bei televizijos programas.

3. Ištirkite, kokie periodiniai leidiniai turi savo svetaines (sąrašas yra adresu

http://internet.unib.ktu.lt/www/zurnalai.htm).

4. Aplankykite Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės svetaines.

5. Apsilankę savo savivaldybės svetainėje, suraskite informaciją apie vietines švietimo ir kultūros

įstaigas, susisiekimą bei transportą.

6. Naudodamiesi paieškos sistema raskite Lietuvoje esančias e. parduotuves ir ištirkite jų paslaugas.

7. Naudodamiesi svetaine http://www.prex.lt suţinokite, kaip skiriasi to paties Jums reikalingo daikto

kainos įvairiose parduotuvėse. Suţinokite apie prekybos tinklų rengiamas akcijas

http://www.pigutis.lt.

8. Raskite informaciją apie vietinius kultūros renginius.

9. *Naudodamiesi Lietuvos geleţinkelių (http://www.litrail.lt) ir autobusų tvarkaraščiais internete,

suplanuokite kelionę iš Jūsų artimiausio miesto į Vilnių, Klaipėdą ar Rygą.

10. *Ištirkite viešbučio ar poilsio namų rezervavimo pasirinktoje šalyje galimybę

(http://www.routesinternational.com arba http://www.booking.com, anglų k.).

Naršydami svetainėse anglų kalba, galite pasinaudoti VDU automatizuotąja vertimo iš anglų į lie-

tuvių kalbą sistema adresu http://vertimas.vdu.lt. Verčiamas nurodytas tekstas arba visas tinklalapis

(nuoroda – Internetinio puslapio vertimas). Verčiamo tinklalapio adresas surenkamas ar nukopijuoja-

mas į vertimo sistemos atitinkamą langelį. Toks vertimas yra tik apytikris, tačiau prasmę suprasti gali-

ma. Panašiai veikia ir daugiakalbis Google vertėjas, http://translate.google.lt.

11. *Susiplanuokite kelionę iš Vilniaus ar Kauno į kurį nors Europos miestą (http://rozklad.pkp.pl,

anglų ir lenkų k.).

http://internet.unib.ktu.lt/www/zurnalai.htm

http://www.prex.lt/

http://www.pigutis.lt/

http://www.litrail.lt/

http://www.routesinternational.com/

http://www.booking.com/

http://vertimas.vdu.lt/

http://rozklad.pkp.pl/

28

12. *Mobiliuoju telefonu suţinokite skrydţių iš Kauno tvarkaraščius (wap.kaunasair.lt) ar Vilniaus

viešojo transporto tvarkaraščius http://wap.vilniustransport.lt.

13. Svetainėje http://www.marsrutai.lt susiplanuokite kelionę viešuoju Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar

Panevėţio transportu.

14. *Svetainėje http://maps.google.com galite susiplanuoti kelionę automobiliu ir gauti visą maršrutą

ne tik vykstant iš vieno miesto į kitą, bet ir tame pačiame mieste. Tikslūs pradţios ir pabaigos taš-

kai nurodomi pele. Išbandykite!

15. Tinklalapyje http://internet.unib.ktu.lt/www/bibliotek_lt.htm suraskite artimiausią viešąją bibliote-

ką ir jos darbo laiką.

16. Naudodamiesi paieškos sistema raskite nuotolinius mokymo kursus.

17. Susipaţinkite su enciklopedija internete Wikipedia (http://lt.wikipedia.org). Pasinaudoję paieška

joje raskite straipsnių apie Jūsų miestą ar gyvenvietę.

Skirtingomis kalbomis parašyti Wikipedijos straipsniai skiriasi. Wikipedia anglų kalba –

http://en.wikipedia.org, rusų kalba – http://ru.wikipedia.org, vokiečių – http://de.wikipedia.org ir t.t.

18. Pasinaudoję paieškos sistema raskite enciklopedinį kompiuterijos ţodyną lietuvių kalba. Jame su-

raskite kompiuterio, dokumento, naršyklės, interneto apibrėţimus.

19. Suraskite Jus dominančių Lietuvos švietimo įstaigų interneto adresus. Jų ieškokite svetainėse

http://www.lm.lt bei http://www.tinklas.lt.

20. Susipaţinkite su Lietuvos darbo birţos (http://www.ldb.lt) informacija. Raskite ir aplankykite savo

teritorinės darbo birţos svetainę.

21. Raskite keletą svetainių su darbo skelbimais ir pasiūlymais. Galite pasinaudoti paieškos svetaine

http://www.on.lt.

22. Susipaţinkite su svetainėmis sveikatos tematika. Nemaţas jų sąrašas yra adresu

http://www.on.lt/sveikata.htm.

Elektroninės paslaugos

Duomenų teikimas

Atminkite, kad neverta be būtino reikalo svetainėse skelbti savo e. pašto adresą, antraip neapsigin-

site nuo pašto šiukšlių.

Jei ketinate registruotis svetainėje tik laikinai, pavyzdţiui, tik tam, kad gautumėte dominantį do-

kumentą ar kitą informaciją, susikurkite trumpalaikį elektroninio pašto adresą. Pavyzdţiui, svetainėse

http://www.temporaryinbox.com ar http://www.10minutemail.com gautas e. pašto adresas galioja tik

keliolika minučių.

http://wap.vilniustransport.lt/

http://www.marsrutai.lt/

http://maps.google.com/

http://internet.unib.ktu.lt/www/bibliotek_lt.htm

http://lt.wikipedia.org/

http://en.wikipedia.org/

http://ru.wikipedia.org/

http://de.wikipedia.org/

http://www.lm.lt/

http://www.tinklas.lt/

http://www.ldb.lt/siulo.htm

http://www.on.lt/

http://www.on.lt/sveikata.htm

http://www.temporaryinbox.com/

http://www.10minutemail.com/

29

Registruodamiesi svetainėse venkite uţsisakyti naujienlaiškius, įvairias reklamas, pagalvokite prieš

sutikdami, kad Jūsų duomenys būtų naudojami rinkodaros tikslais ir perduodami trečiosioms šalims.

Jokiu būdu skirtingose svetainėse nenaudokite to paties slaptaţodţio – netyčia uţsiregistravę ap-

gaulingoje svetainėje slaptaţodį perduosite piktavaliams, kurie juo gali pasinaudoti!

1. Pasinaudodami paskaitų medţiaga ir interneto šaltiniais (pavyzdţiui, http://www.esaugumas.lt),

atsakykite į klausimus.

a) Kodėl reikia saugoti savo asmens (tapatybės) duomenis?

b) Kokias ţinote interneto saugaus naudojimosi taisykles?

c) Kokie saugių svetainių poţymiai?

2. Uţpildykite duomenų įvedimo formas dėstytojo pasiūlytuose tinklalapiuose.

3. Iš patirties ir padedant dėstytojui atsakykite į šiuos klausimus.

a) Kam reikalingos ţiniatinklio formos?

b) Kokia įvairių formos elementų (parinkties akutės, ţymimojo langelio, teksto langelio) paskirtis?

c) Kokie simboliai rodomi rašant slaptaţodţio lauke?

d) Kaip daţniausiai būna paţymėti privalomieji laukai?

e) Kaip reikia išsiųsti (arba išvalyti) uţpildytą formą?

Praktinis naudojimasis paslaugomis internete

Ši tema skirta išmokti praktinio paslaugų vartojimo. Todėl atlikite pateiktas uţduotis.

1. E. valdţios svetainėje (http://www.evaldzia.lt) suraskite Jus dominančias paslaugas.

2. E. deklaravimo svetainėje http://deklaravimas.vmi.lt išsiaiškinkite, ko reikia, norint internetu dekla-

ruoti pajamas ir atgauti sumokėtus mokesčius.

3. *„Sodros“ svetainėje suraskite, kaip internetu galima pateikti prašymus ir paţymas.

4. Suraskite e. parduotuvę, kurioje galėtumėte įsigyti knygą (bilietą į renginį ar kitą prekę).

5. Į „pirkinių krepšelį“ rinkite patikusias prekes. Galiausiai „pirkinių krepšelį“ išvalykite, nieko ne-

pirkite.

6. E. parduotuvėje suţinokite galimus atsiskaitymo uţ prekes ir prekių pristatymo būdus.

Elektroninė bankininkystė

Šio skyriaus vadovėlis: Keršanskienė, J., Lapėnaitė, A. Mano bankas internete. Vilnius, Lietuvos

suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras, 2005. Jį taip pat galima rasti Lietuvos suaugusiųjų švie-

timo ir informavimo centro platinamoje kompaktinėje plokštelėje.


http://www.evaldzia.lt/

http://deklaravimas.vmi.lt/

30

Su elektronine bankininkyste susipaţinsite bandydami netikrus – demonstracinius – interneto ban-

kus. Todėl realūs veiksmai nebus atliekami, o kai kurios operacijos bus nepasiekiamos.

Kartu su dėstytoju išsiaiškinkite keleto bankų veikimą, o vėliau savarankiškai išbandykite bet kurį

labiau patikusį.

1. Prisiminkite pagrindines saugios internetinės bankininkystės taisykles (vadovėlio 29–30 p.). Aptar-

kite jas kartu su kitais grupės dalyviais.

2. Suraskite vadovėlyje aprašytų internetinių bankų svetaines (https://lt.hanza.net,

https://ebankas.seb.lt ar http://www.i-linija.lt), o jose – nuorodas į demonstracines vartotojo aplin-

kas. Jei jau naudojatės kitu internetiniu banku, ir jame paieškokite demonstracinės aplinkos. Jei tu-

rite, neįvedinėkite tikro savo vartotojo vardo ir slaptaţodţio!

3. Prisijunkite prie kurio nors vieno banko demonstracinės aplinkos. Susipaţinkite su meniu ir kitomis

valdymo priemonėmis.

4. Pasitikrinkite, kiek sąskaitoje „turite“ pinigų, kokias esate „sudarę“ kredito ir kitokias sutartis su

banku.

5. Suţinokite, kokios operacijos buvo atliktos per praeitą mėnesį ar kitą laikotarpį. Paţiūrėkite sąskai-

tos išrašą arba mokėjimų istoriją.

Nenusiminkite, jei kurių nors uţduočių nepavyks padaryti – juk naudojame ne tikrą, o ribotų galimybių

demonstracinį banką. Galbūt reikiamos funkcijos veiks kito banko demonstracinėje aplinkoje.

6. Sukurkite vietinio mokėjimo pavedimą, jį pateikite ir pasirašykite. Nesvarbu, jei neišliks Jūsų įvesti

skaičiai, gavėjo vardas ar pavardė – tai juk tik demonstracinė banko aplinka.

7. Pabandykite „sumokėti“ komunalinius ir kitokius mokesčius. Tam naudojame ne vietinio mokėji-

mo pavedimą, o specialų maţiau kainuojantį mokesčių ir įmokų mokėjimą.

8. *Pagal vadovėlį išsiaiškinkite, kaip kuriami pasikartojančių mokėjimų (pavyzdţiui, uţ butą, dujas,

telefoną ir pan.) šablonai. Suraskite juos bankų demonstracinėse aplinkose.

9. Išsiaiškinkite, kaip daugelyje bankų galima sukurti periodinius mokėjimus, – pavyzdţiui, kai reikia

reguliariai pervesti lėšas artimiesiems.

10. Daţniausiai mokesčius ar kitas įmokas pigiau ir paprasčiau mokėti automatiškai pagal debeto sutar-

tis. Pagal vadovėlį išsiaiškinkite, kaip sudaryti tokią sutartį. Sutarties sudarymą išmėginkite de-

monstracinėje aplinkoje.

11. Jei savo sukauptas lėšas laikysite ne sąskaitoje, o terminuotame indėlyje, tuomet palūkanos bent iš

dalies kompensuos dėl infliacijos patiriamus nuostolius. Pamėginkite sudaryti indėlio sutartį.

12. *Kai kurių bankų demonstracinėse aplinkose galima „teikti“ ar perţiūrėti pateiktas paraiškas kredi-

tui, mokėjimo kortelėms ir pan. gauti. Ištirkite šias galimybes.

https://lt.hanza.net/

https://ebankas.seb.lt/

http://www.i-linija.lt/

31

13. *Daugelio bankų aplinkose galima naudotis įvairiomis e. valdţios, deklaravimo ir kitų banko part-

nerių paslaugomis. Raskite tokių paslaugų demonstracinėje aplinkoje.

14. Išmėginkite kitas vadovėlyje aprašytas e. bankų paslaugas.

Baigę darbą su internetiniu banku, būtinai nuo jo atsijunkite. Šios taisyklės laikykitės ir kitose sve-

tainėse (pavyzdţiui, e. pašto), jei prie jų prisijungiant reikėjo nurodyti savo vartotojo vardą, slaptaţodį

ar kitus duomenis. Tik taip būsite maksimaliai saugūs.

Naudojimasis kitomis e. paslaugomis

Šis skyrius skirtas praktiniams kitų vadovėlyje aprašytų paslaugų vartojimo įgūdţiams įgyti. Todėl

atlikite pateiktas uţduotis.

1. Svetainėje http://www.ltv.lt suraskite ten siūlomas kelionių paslaugas. Išsiaiškinkite, ar jas galima

ir kaip galima uţsisakyti internetu.

2. Jei planuojate įsidarbinti ar keisti darbą, susipaţinkite su darbo skelbimų svetainėmis, pavyzdţiui,

http://www.cv-online.lt, http://www.cv.lt ar http://www.ieskau-darbo.lt. Suţinokite, kaip sukurti

tinkamą savo gyvenimo aprašymą.

3. *Jei pageidaujate, uţsiregistruokite kurioje nors darbo skelbimų svetainėje ir pateikite savo duo-

menis. Pastaba – rimtam skelbimui parengti uţtruksite bent kelias valandas.

4. Suţinokite, kaip galima internetu įsigyti bilietus į koncertus ir kitus renginius (pavyzdţiui,

http://www.tiketa.lt arba http://www.bilietai.lt). Suraskite įsigijimo procedūros aprašymus (nuoro-

dos kaip įsigyti e. bilietą ar pagalba).

5. Suraskite lietuviškose svetainėse lankytojų apklausas ir jose balsuokite. Paieškos frazė – dienos

arba savaitės klausimas, viena iš tinkamų svetainių – http://www.ziniur.lt/klausimas. Dėmesio – be

reikalo neskelbkite savo e. pašto adreso.

6. *Kurioje nors naujienų svetainėje, pavyzdţiui, http://www.bernardinai.lt ar http://www.lrytas.lt

parašykite atsiliepimą apie straipsnį. Rašydami nepateikite jokių savo asmens duomenų.

7. *Susipaţinkite su įvairiais diskusijų forumais, pavyzdţiui, http://www.plepek.com,

http://www.diskusijos.lt ir pan. Norėdami juose rašyti, turėtumėte prisiregistruoti.

Dar keletas naudingų nuorodų:

kalendorius internete – http://www.day.lt;

Lietuvos ţemėlapiai – http://www.maps.lt;

pasaulio ţemėlapiai – http://maps.google.com;

telefonų knyga – http://telefonai.zebra.lt;

profesijos vadovas – http://www.euroguidance.lt/profesijosvadovas.

http://www.ltv.lt/

http://www.cv-online.lt/

http://www.cv.lt/

http://www.ieskau-darbo.lt/

http://www.tiketa.lt/

http://www.bilietai.lt/

http://www.ziniur.lt/klausimas

http://www.bernardinai.lt/

http://www.lrytas.lt/

http://www.plepek.com/

http://www.diskusijos.lt/

http://www.day.lt/

http://www.maps.lt/

http://maps.google.com/

http://telefonai.zebra.lt/

http://www.euroguidance.lt/profesijosvadovas

32

2. Elektroninis mokymasis

Tikriausiai šiais laikais daugelis esate girdėję apie elektroninį bei nuotolinį mokymą(si) ar net

jį išbandę. Jis taikomas ne tik išsivysčiusiose ir turtingose šalyse, kur dauguma gyventojų mokyda-

miesi gali pasinaudoti asmeniniais kompiuteriais, bet ir Azijos bei Afrikos šalyse, kur trūksta ir mo-

kytojų, ir mokyklų. Nuotolinis mokymasis plačiai taikomas Skandinavijos retai gyvenamuose re-

gionuose. Vis daugiau universitetų siūlo nuotolinę mokymosi formą ir vis daugėja studentų, baigu-

sių studijas nuotoliniu būdu įvairiuose pasaulio universitetuose.

Elektroninis mokymasis yra puiki priemonė studijuojant ne tik informatikos ar gamtos mokslų

dalykus, bet ir vadybą ar kalbas. Tiesą sakant, netechnologinių dalykų medţiagą parengti ir ją tokiu

būdu studijuoti netgi lengviau.

Šiuolaikinės mokymosi valdymo sistemos sudaro galimybę kursų dalyviams mokytis patogiu

jiems metu, internetu patogiai bendrauti su dėstytoju ir tarpusavyje, kartu spręsti iškilusias proble-

mas, atlikti uţduotis, įvertinti įgytas ţinias ir t. t.

Lietuvoje parengta nemaţai e. kursų; e. būdu galima gauti vidurinį išsilavinimą ir studijuoti

daugelyje šalies universitetų. Daug kursų siūloma http://www.liedm.lt. Nemokamų kursų lietuvių

kalba nedaug (yra http://ekursai.langasiateiti.lt), tačiau nemokamų angliškų pilnas internetas.

Šiame skyriuje pateiksime keletą patarimų, kaip prisijungti prie kurio nors e. kurso ir pasinau-

doti ten esančia metodine medţiaga bei bendravimo priemonėmis

Apie elektroninį mokymąsi

Elektroninis mokymas suprantamas labai įvairiai. Bendrai sąvoka „elektroninis mokymas“

reiškia mokymo formą, kai mokant pasitelkiamos elektroninės technologijos, pavyzdţiui, kompiute-

riai, ţiniatinklis, elektroninis paštas, kitos elektroninės bendravimo ir bendradarbiavimo priemonės,

mokomoji medţiaga pateikiama kompiuterinėse laikmenose ar interneto svetainėse, plačiai taikomi

automatizuoti ţinių vertinimo testai, mokymo valdymo programinės priemonės, ir visa tai daroma

pagal tam tikrą mokomąją metodiką.

Kai elektroninis mokymas derinamas su auditoriniais uţsiėmimais, toks derinys vadinamas

mišriuoju mokymu (angl. blended learning) ir yra gana plačiai taikomas.

Elektroninis mokymas daţnai dar vadinamas nuotoliniu, nors ne kiekvienas nuotolinis yra

elektroninis mokymasis ir atvirkščiai.

http://www.liedm.lt/

http://ekursai.langasiateiti.lt/

33

Elektroninis mokymas paprastai teikiamas naudojant tam tikrą virtualią mokymo aplinką (mo-

kymo valdymo sistemą). Kursų dalyvis gauna ne tik galimybę studijuoti pateikiamą medţiagą ir lai-

kyti testus, bet ir bendrauti su kitais dalyviais, dėstytojais ir kartu spręsti iškylančias problemas.

Svarbiausi elektronine forma teikiamo mokymo pranašumai yra šie:

lankstumas ir patogumas: mokytis galima dalyviui patogiu metu, tinkamiausioje vietoje; me-

dţiaga gali būti pritaikyta dalyvio poreikiams, mokomasi individualia sparta, kuri nedaug tepriklau-

so nuo dėstytojo ir kitų mokymo dalyvių. Gali būti pateikiama vaizdinė ir garsinė medţiaga, kom-

piuteriniai procesų modeliai, kuriuos galima perţiūrėti ir išmėginti norimu tempu ir tiek kartų, kiek

reikia, šaltiniai internete ar daug įvairios papildomos medţiagos;

ekonominė nauda: mokymo kursas parengiamas vieną kartą ir gali būti teikiamas daug kartų.

Teikimo išlaidos nedaug tepriklauso nuo kursų dalyvių skaičiaus;

galimybė taupyti dalyvių laiką ir standartizuoti jų ţinias. Kursų dalyviai gali susitelkti vien

naujos medţiagos studijoms ir siekti nustatyto ţinių lygio;

ugdomi savarankiško mokymosi, savo pasiekimų vertinimo ir savęs motyvavimo įgūdţiai.

Elektroninė mokymo forma turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias – dalyvio ir dėstytojo ben-

dravimo stoka. Šį trūkumą stengiamasi kompensuoti taikant įvairias elektronines bendravimo te-

chnologijas.

Kursų dalyviai taip pat turi būti pasirengę mokytis nuotoliniu būdu. Jie ne tik turi mokėti nau-

dotis kompiuteriais ir mokymosi įranga, bet ir, kitaip nei auditoriniuose kursuose:

gebėti mokytis savarankiškai, kai dėstytojas jų nestebi ir neragina;

siekti bendrauti ir bendradarbiauti su kitais kurso dalyviais, pavyzdţiui, kartu atlikdami uţduo-

tis, spręsdami iškilusias problemas ir pan.

Nuo ko pradėti? Prisijungimas

E. kursuose, kaip ir visuose kituose kursuose, jų dalyviai registruojami, sudaromos dalyvių

grupės, joms gali būti paskiriami dėstytojai ir kuratoriai, nustatoma kursų pradţia ir pabaiga, numa-

toma atsiskaitymo forma.

Elektroninių kursų rengėjai gali pasirinkti įvarius registravimosi būdus, pavyzdţiui, dalyviai

gali savarankiškai registruotis nurodytoje interneto svetainėje, gali prisijungti gavę įsirašymo į kur-

sus raktą arba vartotojo vardą ir slaptaţodį.

Pavyzdţiui, svetainėje http://ekursai.langasiateiti.lt galima laisvai registruotis į keturis nemo-

kamus nuotolinius kursus, supaţindinančius su sauga internete, pateikčių rengimu, komunikacija

internete bei skaičiuoklėmis. Šie kursai bus prieinami visuomenei iki 2010 m. sausio.

http://ekursai.langasiateiti.lt/

34

Taip pat rekomenduotume mokyklų pedagogams skirtus net 40 akad. val. apimties kompiute-

rinio raštingumo tobulinimo elektroninius kursus, kurie paskelbti svetainėje

http://projektas.lssic.lt/moodle. Čia dalyviams reikia turėti prisijungimo vardus ir slaptaţodţius,

kuriuos prieš kursus pateikia dėstytojas.

Susipaţinkime su prisijungimu prie šių kursų įprastinėje Moodle mokymosi aplinkoje.

Paleiskite kurią nors naršyklę ir jos adreso langelyje surinkite projektas.lssic.lt/moodle. Tada

paspauskite klavišą Enter.

Parodytame tinklalapyje (1 pav.) spragtelėkite vieną iš nuorodų Prisijunk.

1 pav. E. kursų svetainės pavyzdys ir prisijungimo nuorodos

Prisijungimo formoje (2 pav.) surinkite Jums suteiktą vartotojo vardą ir slaptaţodį, tada sprag-

telėkite mygtuką Prisijunk.

2 pav. Prisijungimo forma

http://projektas.lssic.lt/moodle

35

Parodytame kursų sąraše (3 pav., Mano paskaitos) spragtelėkite pageidaujamo kurso pavadi-

nimą (pavyzdyje Bendrojo lavinimo...). Gali būti, kad matysite ne visus, o tik mokymų rengėjų pa-

skirtus kursus.

3 pav. Prieinamų kursų sąrašas (Mano paskaitos)

Galiausiai bus parodyta pasirinkto kurso svetainė su metodine medţiaga ir visomis mokymosi

priemonėmis (4 pav.).

4 pav. Kurso svetainės pavyzdys

2

1

3

4

7

5

8

6

36

Pavyzdyje 4 paveiksle parodyti svarbiausi kurso svetainės elementai:

navigacijos eilutė. Joje rodomos nuorodos į aukštesnius svetainės hierarchinius lygius. Iš jos

tai pat galime nustatyti, kuriame svetainės lygyje esame;

kurso dalyvių sąrašas. Čia galite susipaţinti su kurso kolegomis bet jiems parašyti ţinučių;

kurso elementai, sugrupuoti pagal jų rūšį. Geriau naudokitės tais pačiais, bet nuosekliai išdės-

tytais kurso elementais (pavyzdţiui, 4 pav., 7 ar 8);

testų ir uţduočių įvertinimai;

dabar prisijungusio, t. y. Jūsų vartotojo vardas;

išėjimo iš mokymosi aplinkos nuoroda. Dar tokia pati būna tinklalapio apačioje (neparodyta);

nuosekliai išdėstyti kurso elementai. Pavyzdyje pirmieji yra kurso naujienų ir dalyvių diskusi-

jų forumai;

į temą (modulį) apjungti kurso elementai. Tema daţniausiai baigiama kokiu nors ţinių verti-

nimo testu ar uţduotimi. Tokių temų kurse gali būti daug.

Veikiantieji asmenys

Priklausomai nuo kursų rengėjų sumanymo, kursų svetainėje sutiksime:

be abejo, pačius kursų dalyvius;

vieną ar kelis dėstytojus;

bent vieną kuratorių;

kursų administratorių.

Kiekvienas veikėjas kursuose turi aiškius savo vaidmenis. Kursų dalyviai studijuoja medţiagą,

bendrauja ir aiškinasi klausimus tarpusavyje tam skirtuose diskusijų forumuose, atlieka uţduotis ir

testus, o svarbiausia, stengiasi viską atlikti laiku. Taip pat visais klausimais gali kreiptis į kitus kur-

sų veikėjus.

Kursų kuratorius gali nebūti kurso dalyko specialistu, tačiau jis paskatins dalyvius studijuoti,

bendrauti, atsakys į daugumą organizacinių klausimų, pagelbės susiorientuoti kurso svetainėje.

Į dalykinius klausimus atsako to dalyko specialistas – dėstytojas. Jo pareiga nėra stebėti daly-

vių pasiekimus ar diskusijas forumuose, todėl jo klausti reikia labai konkrečiai.

Kursų dalyviams kartais iškyla ir techninių klausimų, pavyzdţiui, pamirštamas slaptaţodis,

kyla nesklandumų prisijungiant prie kursų svetainės, arba neaišku, kaip gaunamas kursų baigimo

paţymėjimas. Tokius klausimus sprendţia „techninė pagalba“ – kursų administratorius.

Jei neţinote, į ką kreiptis su klausimu iškilus problemai – kreipkitės į kursų kuratorių.

37

Kai kurie trumpos trukmės kursai gali būti labai supaprastinti – ten dalyviai bendrauja tik su

kuratoriumi.

Kursų medţiaga

Prisijungę prie kursų svetainės, pirmiausia ir pamatysime nuorodas į mokymo medţiagą, pro-

gramą ar patarimus (4 pav. viduryje). Visa medţiaga išdėstyta nuosekliai – tokia tvarka, kaip ją

reiktų perţiūrėti. Taip pat medţiaga daţniausiai būna sudalinta dideliais skyriais – temomis ar mo-

duliais.

Kiekvienuose kursuose svarbiausia dalis yra skaitiniai ar kitokie informacijos šaltiniai. Jie gali

būti pateikti kiekvienoje kursų temoje ir atveriami spragtelėjus temos skyrelio pavadinimą. Daţnai

skyrelio tekste būna nuorodos į papildomus šaltinius (5 pav.).

Į kitą medţiagos skyrių pereiti galima keliais būdais. Į gretimus skyrius pereinama navigacijos

mygtukais (5 pav., 2 ir 4), į pasirinktą straipsnį – spragtelėjus jo pavadinimą skyrių sąraše (5 pav.,

3), į aukštesnį kurso medţiagos hierarchinį lygį – jo pavadinimą navigacijos eilutėje (5 pav., 1).

Į kursų svetainės pradţią, kurioje parodytas medţiagos turinys, galima patekti spragtelėjus

kurso pavadinimo santrumpą navigacijos eilutėje (pavyzdţiui, „KR“, 5 pav., 1) ar mygtuką su nuo-

roda į kurso svetainės pradţią (5 pav., 5).

Be abejo, norėdami grįţti į jau aplankytą medţiagos skyrių, galite spragtelėti ir naršyklės myg-

tuką Atgal.

5 pav. Mokymosi medţiagos straipsnio pavyzdys ir valdymo priemonės

Mokymosi aplinkos priemonės perţiūrint medţiagą:

Nuorodos į kitus šaltinius –

pridėtus dokumentus ar

interneto svetaines

2 1 3

4

5

38

1 – navigacijos eilutė;

2 ir 4 – navigacijos mygtukai;

3 – skyrių sąrašas;

5 – mygtukas su nuoroda į kurso svetainės pradţią.

Kiekviena medţiagos tema (modulis) baigiama atsiskaitymu kokia nors forma, pavyzdţiui,

diskusija, uţduotimi ar testu.

Paprasčiausias atsiskaitymo būdas būna testas, kuriame paprastai parodomas tam tikras skai-

čius atsitiktinai parinktų klausimų su galimais atsakymais (6 pav.). Pasirinkus atsakymą, jį reikia

patvirtinti mygtuku Patvirtinti. Testą reikia pabaigti per nustatytą laiką, pavyzdţiui, 30 ar 45 minu-

tes. Baigus testą, iškart parodomas jo įvertinimas. Kai kuriuos testus galima laikyti dar kartą tuoj pat

ar kitą dieną. Prieš pradedant testą būna surašytos visos sąlygos ir pateikta kita reikalinga informa-

cija.

6 pav. Ţinių vertinimo testo klausimų pavyzdys

Testo klausimai nebūtinai sudaryti iš kelių pasirenkamų atsakymų. Gali būti ir apskaičiuoja-

mieji atsakymai, ir netgi esė.

Visų testų bei vertinamų uţduočių įvertinimai kaupiami ir iš jų gali būti sprendţiama, ar sėk-

mingai baigėte kursą. Be to, šis vertinimas gali būti įrašomas paţymėjime.

Kai kurios uţduotys gali būti vertinamos dėstytojo. Todėl jas reikia atlikti ir pateikti dėstyto-

jui. Paprastai atliekant uţduotį sukurtas dokumentas įrašomas kur nors kompiuteryje. Po to mygtu-

ku Parinkti (7 pav.) atveriamas kompiuterio aplankų turinys, ten šis dokumentas surandamas ir

spragtelimas jo pavadinimas. Tada lieka tik įkelti šį dokumentą į mokymosi aplinką – spragtelėti

39

mygtuką Siųsti šią bylą. Po to dokumentą jau mato dėstytojas ir gali jį įvertinti. Jei apsigalvojote, o

dėstytojas dar nespėjo įvertinti, pateiktą dokumentą dar galite pakeisti kitu.

Pridedamų dokumentų apimtis yra ribota, o šias ribas nustato kurso kūrėjai ir mokymų rengė-

jai (7 pav. apimtis apribota 5 MB). Didesni sunkumai dėl to kyla nebent siunčiant pateiktis (skaid-

res) su labai kokybiškomis nuotraukomis ar pridėtais garsais.

Visus savo vertinimus galite perţiūrėti kursų svetainės skyriuje Įvertinimai (4 pav., 4).

7 pav. Vertinamosios uţduoties pateikimas: mygtukas Parinkti leidţia kompiuteryje surasti ir

nurodyti vertinimui pateikiamą dokumentą, o mygtukas Siųsti šią bylą – dokumentą įkelia į svetainę

ir pateikia vertinimui.

Bendravimo priemonės

Su savo kurso kolegomis patogiausia diskutuoti forumuose (4 pav., 3 ir 7). Gali būti sukurti

netgi forumai atskiroms medţiagos temoms aptarti.

Paprastai vienas forumas naudojamas kaip kurso skelbimų lenta, kurioje ką nors skelbti gali

tik kurso rengėjai: dėstytojai, kuratoriai ir administratoriai. Ten daţnai nurodoma mokymosi, atsi-

skaitymo tvarka, kita svarbi informacija.

8 pav. Diskusijų forumo pavyzdys

40

Kurso dalyvių tarpusavio bendravimui skirti kiti forumai, kuriuose susipaţįstama, bendrauja-

ma, kalbama tiek mokymosi, tiek ir laisvomis temomis (8 pav.). Jei kurse mokosi keli šimtai daly-

vių, jie gali būti suskirstyti į maţesnes grupes. Skirtingų grupių dalyviai paprastai vieni kitų nemato

ir tarpusavyje bendrauti negali.

Spragtelėjus kurios nors diskusijų temos pavadinimą, bus parodytos visos tos temos ţinutės

(9 pav.). Tada diskusiją galėsite perskaityti ir, jei norite, tęsti.

9 pav. Ţinutės rengimo formos pavyzdys

Nauja diskusijų tema pradedama mygtuku Pradėti naują diskusijų temą (8 pav.). Tada bus pa-

rodyta ţinutės rašymo forma (9 pav.). Joje nurodykite savo ţinutės temą, surinkite tekstą ir išsiųski-

te spragtelėję mygtuką Rašyti forume (kai kur Post to forum).

Ţinutę galima paįvairinti ir įvairiai apdailinti formatų tvarkymo priemonėmis. Svarbiausieji

formatų mygtukai labai panašūs į esančius kitose programose, pavyzdţiui, programoje Word, ir

ypač primena Google dokumentų mygtukus.

Prie ţinutės galima pridėti dokumentus – nuotraukas, skaidres ir pan. Jie pridedami tai pat,

kaip ir vertinamosios uţduoties atsakymai (7 pav.).

41

Galima uţsisakyti, kad naujos forumo ţinutės būtų Jums taip pat siunčiamos e. paštu (langelis

Prenumerata). Tačiau tokia automatika labai pasitikėti negalima, nes tokias ţinutes labai veiksmin-

gai blokuoja įvairūs pašto filtrai.

Perţiūrint kieno nors pradėtą diskusiją, galima tik atsakyti ar komentuoti jau esamas ţinutes.

Tai daroma spragtelėjus ţemiau ţinutės esančią nuorodą Atsakymas (10 pav.). Po to bus parodyta

atsakymo ţinutės rengimo forma, primenanti 9 pav. parodytą pavyzdį, tik jau bus nurodyta diskusi-

jos tema.

Surinkus ţinutės tekstą ar pridėjus kokį dokumentą, reikia spragtelėti mygtuką Rašyti forume

(kai kur Post to forum).

10 pav. Diskusijų forumo ţinučių pavyzdys. Pirmoji ţinutė yra pradinė, o antroji – atsakymas į

ją

Tiek kuratoriui, tiek ir kurso kolegoms galima parašyti privačių ţinučių. Tačiau kaip suţinoti,

kas jie tokie ir kokiu adresu šias ţinutes siųsti?

Visi kursų dalyviai, dėstytojai ir kuratoriai surašyti kursų dalyvių sąraše (11 pav.), kuris atve-

riamas kursų svetainėje spragtelėjus nuorodą Kurso dalyviai (4 pav., 2).

42

11 pav. Kursų dalyvių sąrašo rodinys: 1 – kurso pasirinkimas; 2 – tinklaraščio kortelė; 3 –

vaidmens pasirinkimas; 4 – atrinktų dalyvių sąrašas

Kursų dalyvių sąraše pirmiausia pasirinkite kurso, kurio dalyvius tyrinėsite, pavadinimą (11

pav., 1). Jei norite rasti ne savo kolegas, o dėstytoją ar kuratorių, nurodykite ieškomą vaidmenį

„dėstytojas“ (11 pav., 3). Tada gausite visus kriterijus atitinkančių kurso dalyvių sąrašą.

Jei sąrašas ilgesnis nei keliasdešimt asmenų, jis rodomas puslapiais, o sąrašo viršuje papildo-

mai parodoma atranka pagal vardų ar pavardţių pirmąsias raides.

Jei kurso dalyviai sudalyti grupėmis, tai matysite tik savo grupės narius. Taip daroma, kad

vieni kitiems netrukdytumėte ir galėtumėte mokytis savu grafiku.

Suradę norimą asmenį, galime daugiau apie jį suţinoti. Spragtelėję jo vardą ar pavardę, gau-

sime jo asmens duomenų rodinį (12 pav.).

12 pav. Kursų dalyvio asmens duomenų rodinio pavyzdys

2 1

4

3

43

13 pav. Ţinutės siuntimo langas

Šiame rodinyje būna nurodytas asmens e. pašto adresas. Jį spragtelėję, galėsite išsiųsti šiam

kolegai e. laišką naudodamiesi kompiuteryje įdiegta pašto programa. Jei pašto adresas nenurodytas,

spragtelėkite mygtuką Siųsti ţinutę (Send Message), atvertame lange (13 pav.) parašykite ţinutę ir

ją išsiųskite spragtelėkite jau to lango mygtuką Siųsti ţinutę (Send Message).

Šią ţinutę adresatas gaus tik prisijungęs prie mokymosi aplinkos ir tik su sąlyga, kad naršyklė

neblokuos iškylančiojo lango su ţinute.

Jei norite apie ką nors viešai pasisakyti, galite rašyti į mokymosi svetainės tinklaraštį (Tinkla-

raštis arba Blog). Jo kortelė atveriama dalyvių sąraše (11 pav., 2). Tinklaraštis primena diskusijų

forumą, tik jį mato kur kas platesnis ţmonių ratas. Pavyzdţiui, Jūsų ţinutes tinklaraštyje matys visų

Jums prieinamų kursų kolegos.

Yra ir daugiau įvairių bendravimo priemonių, tik jos rečiau taikomos.

Kitos priemonės

Besimokant patogu planuoti savo laiką naudojantis kalendoriumi. Daţniausiai kurso svetainėje

būna į jį nuoroda (4 pav., Pereiti į kalendorių). Kalendoriuje (14 pav.) būna įvairiomis spalvomis

paţymėti kurso, grupės ar asmeniniai įvykiai. Be abejo, kurso ir kitus įvykius paţymi kuratorius, o

kursų dalyvis pasiţymi asmeninius įvykius, kurių kiti dalyviai nemato.

44

14 pav. Kalendoriaus rodinys

Naujas įvykis kalendoriuje pridedamas spragtelėjus mygtuką Naujas įvykis, po to teks jį apra-

šyti – nurodyti temą, pradţios ir pabaigos laiką.

Kita naudinga kai kurių kursų priemonė – ţodynėlis (15 pav.). Čia pateikiami naujų ir sudėtin-

gesnių sąvokų paaiškinimai. Reikiamos sąvokos daţniausiai ieškome pagal abėcėlę.

Įdomu, kad pats vartotojas gali šį ţodynėlį papildyti. Tiesa, šių papildymų nematys kiti kursų

dalyviai.

15 pav. Ţodynėlis

45

Patarimai besimokantiems

Prieš pradedant rimtai studijuoti kurso medţiagą, reikia ištirti kurso svetainę, perskaityti kurso

skelbimus ir suţinoti tokius dalykus:

kokia yra kurso trukmė (ne sąlyginėmis valandomis, nurodančiomis studijų apimtį, o kokia yra

kurso pabaigos data);

kas yra kuratorius ar dėstytojas, kaip ir kada į jį galima kreiptis;

kokie bus atsiskaitymai. Ar bus atsiskaitymai uţ vieną ar kelias temas, ar iškart uţ visą kursą?

Galbūt jau nuo pat pradţių reikia pradėti tam tikras uţduotis? Kada bus pats artimiausias atsiskai-

tymas;

per kiek laiko reikia išstudijuoti pačią pirmąją temą;

ir, be abejo, kokių yra dar kurso priemonių – forumų, ţodynėlių;

kaip ir uţ kokius rezultatus išduodami kurso baigimo paţymėjimai.

Pradedant mokytis verta susipaţinti su kitais kurso dalyviais ir jiems trumpai prisistatyti.

Pats didţiausias e. kurso dalyvių priešas – nemokėjimas planuoti savo laiko ir savarankiškai

mokytis. Iš anksto numatykite, kiek laiko kasdien ar per savaitę uţtruksite besimokydami, nuspręs-

kite, ko siekiate studijuodami, kokios naudos turėsite, kai kursą pabaigsite.

Nors e. kursuose mokomasi savarankiškai, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad mokytis reikia in-

dividualiai. Ne tik galima, bet ir reikia bendrauti su kitais kurso dalyviais kartu įveikiant kurso uţ-

duotis. Taip pat pasistenkite padėti kolegoms, kuriems sunkiau sekasi.

Jei uţdavėte klausimų dėstytojui ar kuratoriui, nereikia tikėtis, kad atsakymą gausite per kelias

minutes. Jie ţinutes skaito kartą ar keliskart per dieną sutartu grafiku, kuris būna paskelbtas kurso

skelbimuose.

Medţiagos skyrelius apie gerai ţinomus dalykus galima ir praleisti. Tačiau nereikia leistis į

azartą ir skubėti mėginti laimę atliekant testus ir vertinamąsias uţduotis, geriau lėčiau studijuoti ir

daugiau suţinoti.

Na ir patarimas pabaigai, – besimokant kuratorius yra svarbiausias Jūsų pagalbininkas ir į jį

galite kreiptis bet kokiu klausimu.

Sėkmės!

Klausimai ir uţduotys

Kokius ţinote e. mokymosi privalumus ir trūkumus?

Prisijunkite prie dėstytojo nurodytos nuotolinių kursų svetainės.

Perţiūrėkite kurso svetainę, mokomosios medţiagos sandarą, mokymosi priemones.

46

Perskaitykite kurso įvadą – programą, mokymosi patarimus. Grįţkite atgal į kurso pradinę sve-

tainę.

Suţinokite, kokia kurso trukmė, mokymosi ir atsiskaitymų grafikas, artimiausia uţduotis.

Suţinokite, kad yra kursų kuratorius (dėstytojas), kas yra Jūsų kolegos.

Prisistatykite kolegoms kurso dalyvių diskusijose.

Perskaitykite keletą medţiagos skyrių ir mėginkite atlikti uţduotį bei pateikti vertinimui sukur-

tą dokumentą.

Mėginkite atlikti ţinių vertinimo testą. Raskite, kur rodomi Jūsų pasiekti rezultatai.

Parašykite kuratoriui ar pasirinktiems dalyviams ţinučių.

47

3 – 4. Informacinės technologijos darbe ir laisvalaikiu

Susipaţinkite – tai Tipas Tipavičius, ţmogus su tipiškais poreikiais ir galimybėmis, dirbantis

tipišką darbą, sakysime gaminantis baldus nedidelėje įmonėje. Darbe stovi ne tik staklės, bet ir

kompiuteris – įmonė maţa, tenka pačiam ir su klientais susirašinėti,

ir išlaidas bei pajamas skaičiuoti. Namuose irgi yra kompiuteris –

ţmonai reikia, vaikams reikia, o ir pats naujienas apie ekonomiką ir

sportą paskaito. Tiesą sakant, kompiuteris jam nei draugas, nei prie-

šas – šiaip taip susidoroja, bet patogus ir smagus darbas kaţkaip

nesigauna. Tipiškas kompiuterio vartotojas, kaip ir daugelis, tas

mūsų Tipas Tipavičius. Dargi namuose iš modernios elektronikos –

skaitmeninis fotoaparatas, nusipirko, pasidţiaugė savaitę ir uţmiršo,

nes nelabai nusimano, ką su juo iš tiesų daryti.

Ne, šis skyrelis visai neskirtas Tipo Tipavičiaus biografijai ir asmenybei. Tiesiog kartais prisi-

reiks „gyvų“ darbo su elektroniniu paštu, kalendoriumi, kitomis priemonėmis pavyzdţių, štai tada

mes į jį ir kreipsimės. Ir iš tiesų, ką jam patarti ir pasiūlyti? Pagilinti savo kompiuterijos ţinias, pa-

kelti kvalifikaciją? Gerai. O ką iš tiesų parekomenduoti paprastam, jau susitupėjusiam ţmogui, ku-

ris tikrai neketina tapti programuotoju, grafikos dizaineriu ar informacijos vadybininku?

Šiame leidinio skyrelyje bus pristatytas Google programų kompleksas, kurios yra nemokamos,

prieinamos kiekviename kompiuteryje, jų valdymas nesudėtingas ir lengvai suvokiamas, ir visos jos

išverstos į lietuvių kalbą. Dalis jų labiau orientuotos į darbo sferą, kitos labiau į laisvalaikį, tačiau

dirbtinai jų atskirti neverta. Tarkime, elektroninis paštas ar skaitmeninė fotografija gali būti panau-

doti tiek darbo vietoje, tiek šeimos rate, jau nekalbant apie ţemėlapius – negi spręsime, kam jie la-

biau tinka verslo vystymui ar poilsinei kelionei?

Skyrelio uţdavinys – išmokyti skaitytoją organizuotai kaupti informaciją, laikyti ją saugioje ir

tuo pat metu bet kur pasiekiamoje vietoje, susidoroti su pagrindinėmis biuro raštvedybos uţduoti-

mis, kaip kad tekstinių dokumentų rengimas, elementari apskaita, sąrašų tvarkymas. Vėliau bus per-

eita prie aktyvesnio informacijos apie save ir savo darbo produktus skleidimo – elektroninio pašto,

pateikčių rengimo, taip pat suteikiamos ţinios apie skaitmeninių fotografijų apdorojimą, interneti-

nės svetainės sudarymą.

48

3.1. Google paslaugų sistema

Turbūt kiekvienas aktyvus kompiuterio vartotojas ţino Google kaip paieškos sistemą, vietą,

kur galima susirasti pačią įvairiausią informaciją. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Greta paieškos

čia galima rasti begalę kitų informacijos kūrimo, kaupimo ir platinimo priemonių.

Šioje knygelėje mes kartu su Tipu Tipavičiumi susipaţinsime su:

Google Mail – elektroninio pašto paslauga;

Google dokumentais – nesudėtingomis ir bet kur pasiekiamomis tekstų rašymo, skaičiavi-

mų, formuliarų pildymo, pateikčių rengimo priemonėmis;

Google kalendoriumi – internetiniu kalendoriumi, uţrašų knygute, padėsiančia planuoti sa-

vo ir kitų darbus, derinti asmeninį tvarkaraštį su kitais;

Google ţemelapiais – ţemėlapių paieškos sistema, kur patogu susirasti iki šiol neţinomą

vietovę ar suplanuoti kelionės maršrutą;

Picasa – nuotraukų katalogavimo ir redagavimo programa, leidţianti tvarkyti jas asmeni-

niame kompiuteryje ir platinti internete;

Google svetainėmis – internetinės svetainės steigimo, apipavidalinimo ir propagavimo in-

ternete įrankiu.

Greta jau anksčiau paminėtų pranašumų kaip nemokamas naudojimas ir nesudėtingas valdy-

mas reikia pabrėţti dar vieną šio paslaugų komplekso ypatybę – viskas saugoma vienoje vietoje,

prieinama iš bet kurio kompiuterio su interneto ryšiu, taigi neįmanoma palikti atlikto darbo kaţkur

toli, nepatogioje vietoje, viskas pasiekiama čia ir dabar.

3.2. Registracija

Senas patyręs kompiuterio vartotojas greitai pats susiras kelią, kaip naudotis Google paslau-

gomis. Kad dirbti dauguma iš aptariamų priemonių, nėra privaloma naudotis Google elektroninio

pašto adresu, registracijai galima panaudoti jau turimą seną. Tačiau mokymosi tikslais būkime iki

galo nuoseklūs ir pradėkime nuo pat pradţių, mūsų Tipui Tipavičiui uţregistruodami naują elektro-

ninio pašto adresą, kurį vėliau panaudosime kaip tiesiogiai elektroniniam paštui, taip ir prisijungi-

mui prie kitų anksčiau išvardintų paslaugų.

Paleiskite interneto naršyklę ir prisijunkite adresu www.google.lt Atsidarius svetainei, viršuti-

nėje lango dalyje susiraskite nuorodą Gmail ir paspauskite ją. Atsivėrusiame lange sistema papra-

šys įvesti vartotojo vardą ir slaptaţodį, tačiau jeigu naudojamės šia paslauga pirmą kartą, ţemiau

dešinė ieškokite lango su mygtuku Sukurti paskyrą.


49

Uţpildykite registracijos

anketą. Taupant vadovėlio

erdvę pateikiama kiek su-

trumpintos anketos iliustracija,

tačiau esminiai punktai joje

atsispindi. Įveskite savo vardą

ir pavardę, norimo vartotojo

vardo langelyje įveskite tai,

kas turi tapti Jūsų elektroninio

pašto adresu. Atminkite, kad

elektroninio pašto adrese ne-

galima naudoti lietuviškos

abėcėlės raidţių, kaip kad ą,č,ę,ė,į,š,ų,ū,ţ.

Ţinoma, patogiausia tiek Jums, tiek aplinkiniams, kad tai būtų vardas ir pavardė, tačiau jeigu

Jūsų vardas ar pavardė daţnai sutinkami, šis adresas jau gali būti uţimtas. Tokiu atveju gali tekti

kurti santrumpą ar sugalvoti visiškai naują pavadinimą. Naudokitės mygtuku Tikrinti galimybę,

kuriuo iš karto galima suţinoti, ar Jūsų sugalvotas adresas dar nėra uţimtas.

Įveskite slaptaţodį, ne trumpesnį kaip iš 8 ţenklų. Pasistenkite, kad slaptaţodį tikrinanti pa-

programė įvertintų slaptaţodţio stiprumą kaip stiprus. Gera mintis – slaptaţodyje greta raidţių nau-

doti ir skaičius. Apsaugai nuo virusų ir kitų kenksmingų programų serveris reikalauja ţodį patikri-

nimui, atidţiai įsiţiūrėkite į po Ţodţio patikra esančias raides ir tiksliai jas įveskite. Tiksliai uţpil-

dţius anketą beliks apačioje paspausti mygtuką Sutinku. Sukurkite sąskaitą ir registracija bus uţ-

baigta.

3.3. Gmail

Gmail – nemokama pašto paslauga, tampanti viena iš populiariausių pasaulyje ir Lietuvoje.

Prie šios pašto sistemos galima prisijungti iš bet kur – interneto naršyklėje svečiuose ar kelionėje,

per POP3 palaikančias specializuotas ir našias pašto programas namie ar darbovietėje, ar net mobi-

liuoju telefonu iškylos prie eţero metu. Be to ši sistema pasiţymi labai didele talpa (šiuo metu jos

vartotojai gali naudotis beveik 8 GB talpos pašto dėţute), kas toli lenkia kitus, net ir mokamo elekt-

roninio pašto tiekėjus. Vartotojo aplinka daugiakalbė, taigi bet kuris norintis gali pasirinkti ir lietu-

višką valdymo sąsają.

Didelis pranašumas – į pašto dėţutę integruota paieška, kurios dėka vartotojui nebereikia ban-

dyti atsiminti, kuriame gi laiške buvo rašoma apie jam svarbų dalyką – uţtenka įvesti porą raktinių

ţodţių ir tas laiškas bus surastas. Kartu Gmail naudoja naujovišką vartotojo sąsają, kuri laiko laiš-

50

kus sugrupuotus pagal pokalbius, taigi laiškai išsidėlioja pagal tematiką, o ne pagal daţnai nieko

neįtakojančias datas. Daugumoje pašto sistemų su pertekline senų laiškų mase kovojama vieninteliu

būdu – kuriant vis naujus aplankus jiems sudėti, tuo tarpu Gmail įvesta etikečių sistema, kada laiš-

kui galima prilipdyti vieną ar keletą etikečių, kaip kad Darbas, Asmeninis, Pirkiniai ar pan.

Gmail aktyviai kovoja su virusais ir pašto šiukšlėmis, taigi Jūsų duomenys bus maksimaliai saugūs,

o dėţutė neperkrauta nepageidaujamu šlamštu.

Prisijungimas ir valdymo elementai

Savo naršyklėje prisijungę adresu www.google.lt viršutinėje lango dalyje susiraskite nuorodą

Gmail ir paspauskite ją. Galima jungtis ir tiesiogiai, adresu gmail.google.com.

Pirmą kartą jungiantis iš Jūsų bus pareikalauti įvesti

vartotojo vardą (pilną pašto adresą) ir slaptaţodį. Jeigu Jūs

vienintelis savo kompiuterio vartotojas, uţdėkite varnelę Li-

kite prisiregistravę – sekantį kartą sistema Jus atpaţins iš

karto, sutaupysite šiek tiek laiko ir laimėsite patogumo. Ta-

čiau jeigu tuo pačiu kompiuteriu naudojasi svetimi, jokiu

būdu nedėkite šios varnelės, kitaip jūsų privatūs duomenys taps pasiekiami bet kam.

Įėję į sistemą apţvelkime pagrindinius pašto programos lango elementus:

1 – sritis, kur uţsiregistravęs vartotojas, greta jo Nustatymai, kuriais galima pakeisti progra-

mos valdymo kalbą, laiškų sąrašo ilgį, pridėti automatinį parašą, įjungti automatinį atsakovą ilgiau

išvykstant ir kt. Pagalba atidaro Gmail pagalbos ţinyną, kur aprašytos daţniausiai vartotojų sutin-

1

2

3 4


51

kamos problemos. Nuoroda Atsijungti naudojama baigiant darbą su pašto dėţute, kad laiškai taptų

neprieinami kitiems vartotojams;

2 – paieškos langas, kur galima įrašyti laiško siuntėją, laiško pavadinimo dalį ar tiesiog vieną

ar kelis rūpimus ţodţius, ir reikalingas laiškas bus surastas;

3 – aplankų ir etikečių sąrašas, padedantis geriau susiorientuoti dideliuose laiškų masyvuose;

4 – gautų laiškų sąrašas. Prie kiekvieno laiško matomas siuntėjas, laiško pavadinimas, išsiun-

timo data, rūpimus laiškus galima pasiţymėti ţvaigţdute, o laiškai su priedais paţymėti sąvarţėlės

ţenklu.

Naujo laiško kūrimas ir išsiuntimas

Naujo laiško rašymas pradedamas viršutiniame kairiame programos lango kampe paspaudus

nuorodą Sukurti laišką.

Langelyje Kam: įrašomas vienas ar keli elektroninio pašto adresai, kaip kad [email protected],

[email protected], ir pan., juos atskiriant kableliu ar kabliataškiu. Greta matomi pasirin-

kimai Pridėti kopiją, skirtas įtraukti papildomiems gavėjų adresams, ir Pridėti nematomą kopiją,

į šį langelį įtraukti adresatai nebus matomi kitiems laiško gavėjams.

Langelyje Tema: įrašoma laiško tema, laiško tikslas ir paskirtis. Venkite siųsti laiškus neuţ-

pildę šio langelio – jei Jūs patingėsite parašyti apie ką šis laiškas, tai ir jo gavėjas gali patingėti jį

skaityti – palaikys šiukšle ir ištrins. Ţemiau laiško temos sąvarţėlės ţenklu paţymėta galimybė Pri-

dėti failą. Ją spustelėjus iš kompiuterio laikmenų galima prisegti vieną ar keletą failų – tekstų, nuo-

traukų, praktiškai bet kurio formato failus, išskyrus programų vykdomuosius su plėtiniu *.exe.

Ţemiau esančioje priemonių juostoje matomi formatavimo mygtukai, kuriais galima įvairiai

apipavidalinti laiško tekstą. Tačiau detaliau darbas su tekstu aprašomas 3.4.1. skyrelyje, tuo tarpu

elektroniniame pašte maţdaug 95% vartotojų siunčia neapipavidalintus pranešimus – juk tiek mes,

tiek mūsų laiškų gavėjai laukia ne atspalvių, o aktualios informacijos.

Pačiame lango viršuje yra mygtukai Siųsti, Įrašyti dabar ir Atmesti. Uţbaigtas laiškas iš-

siunčiamas mygtuku Siųsti. Jeigu negalite uţbaigti laiško – pritrūko laiko arba kokios nors su juo

mailto:[email protected]


52

susietos informacijos, galite jį įsirašyti komanda Įrašyti dabar, o vėliau, kad ir sekančią dieną pra-

tęsti ir išsiųsti. Jeigu persigalvojote ir nebenorite toliau rašyti pradėti laiško, naudokite komandą At-

mesti.

Praktinė uţduotis:

Turimu, ar naujai sukurtu adresu prisijunkite prie Gmail. Parašykite keletą trumpų laiškų bendra-

moksliams ir kolegoms. Į adresų langelį įveskite po keletą adresų, teisingai juos atskirkite. Pasinau-

dokite langeliais Pridėti kopiją ir Pridėti nematomą kopiją. Prie siunčiamo laiško prisekite te-

kstinį dokumentą, paveikslėlį.

Laiškų gavimas, skaitymas ir įrašymas

Gmail Jūsų adresu siųstus laiškus surenka ir gautų laiškų sąrašą atnaujina automatiškai, tačiau

jei nekantraujate laukdami laiško, kuris tuojau tuojau turėtų ateiti, galite papildomai patikrinti paštą,

paspausdami nuorodą Atnaujinti viršutinėje dešinėje programos lango dalyje.

Net jeigu dar niekas nespėjo pasiųsti laiško Jūsų nauju adresu, pirmą kartą įėję į dėţutę rasite

bent jau 3 laiškus, parašytus Jums Gmail pašto komandos. Jie skirti detalesniam Jūsų supaţindini-

mui su šios pašto sistemos galimybėmis, kartu su jais galima ir pasipraktikuoti tvarkant gaunamus

laiškus.

Laišką perskaitysite, paspausdami pele ant jo antraštės, siuntėjo vardo arba datos. Virš laikų

sąrašo matoma priemonių juosta, su kuria galima atlikti pagrindinius laiškų tvarkymo veiksmus.

Perskaitytą laišką uţdarysite, paspaudę jo viršutiniame kairiame kampe nuorodą Grįţti į Gau-

tieji. Laikui bėgant, kaupsis vis daugiau laiškų. Nesvarbius Jūs ţinoma tiesiog ištrinsite mygtuku

Ištrinti. Nors Gmail filtrai visai neblogai susidoroja su laiškais – šiukšlėmis (angl. spam), vis dėlto

kartais jie gali prasprūsti. Jeigu matote, kad gavote akivaizdţią šiukšlę, prieš jį ištrindami spustelėti

Pranešti apie šlamštą, kad Gmail filtrai įtrauktų siuntėją į juoduosius sąrašus.

Kai kurie laiškai gali reikalauti atsakymo, o uţ kai kuriuos galima tiesiog padėkoti siuntėjui.

Bet kuriuo atveju tam naudotinas mygtukas Atsakyti. Tokiu atveju pašto programa atvers laiško

redagavimo langą, kur automatiškai jau bus

įtrauktas laiško tekstas, antraštė, gavėjo

adresas ir visa kita būtina informacija.

Jums liks tik įrašyti savo atsakymą. Gali-

mas atvejis, kad gautas laiškas svarbus ne

53

tik Jums, bet ir dar kam nors. Štai kad ir šioje iliustracijoje matomą laišką su nauju uţsakymu Tipas

Tipavičius gali panorėti persiųsti savo bendradarbiui. Tokiu atveju naudotinas mygtukas Persiųsti. Į

persiunčiamą laišką bus įtraukta visa originalaus laiško informacija, teliks tik įrašyti norimą adresą.

Laikyti šimtus, kad ir reikalingų, svarbių laiškų viename aplanke paprasčiausiai nepatogu.

Verčiau juos suskirstyti į aplankus, pridėti etiketes. Tam skirti mygtukai Archyvas, Perkelti ir Eti-

ketės. Trumpai apţvelkime, kaip jais naudotis.

Tarkime, Jūs gavote laišką. Jame yra svarbi informacija, todėl nenorite jo ištrinti. Tačiau jis

nereikalingas kasdien – perskaitėte ir guli laiškų sąraše, o vėl jo gali prisireikti gal tik po metų ar

dviejų. Taigi situacija nemaloni – laiškas reikalingas, tačiau iš esmės tik uţima vietą, trukdo skaityti

naujus. Tokiu atveju paţymėkite jį ir panašius, uţdėdami varneles greta laiško, ir paspauskite myg-

tuką Archyvas. Laiškas „dings“ iš bendro laiškų sąrašo, tiksliau bus perkeltas į laiškų archyvą.

Kaip jį rasti vėl, kuomet jo prisireiks? Vienas kelias – aplankų sąraše paspauskite ant nuorodos Visi

laiškai. Tada taps matomi ir archyvuoti pranešimai. Tačiau jeigu tokių laiškų turite sukaupę daug,

tai ne pats trumpiausias kelias. Verčiau į paieškos eilutę pašto programos viršuje įveskite siuntėjo

vardą ar pavardę, laiško antraštę, laiške minimą asmenį, daiktą ar įvykį, ir Gmail suras jį.

Kairėje pašto programos lango paraštėje yra aplankų ir etikečių sąrašas, apţvelkime jį detaliau.

Į aplanką Gautieji patenka visi Jums atėję nauji laiškai, nebent Gmail filtrai dalį jų pripaţino kaip

šlamštą ir automatiškai perkėlė į aplanką Šlamštas. Aplanke Su ţvaigţdute bus matomi tik tie laiš-

kai, kuriuos pasiţymėsite ţvaigţdute, tarkime skubūs, svarbūs, reikalaujantys atsakymo – taip bus

lengviau juos susirasti.

Aplanke Išsiųsti laiškai saugomos Jūsų parašytų ir išsiųstų laiškų kopijos, taip lengviau atsi-

minti, su kuo, kada ir apie ką susirašinėta, tartasi. Juodraščiai skirti neuţbaigtiems laiškams saugo-

ti. Toliau matome keletą pavyzdinių aplankų, kaip Asmeninė, Kelionė ir t.t., dalis jų paslėpta po

nuoroda daugiau. Tai tik pavyzdinė struktūra, o konkretus vartotojas gali ją susidėlioti kaip jam

atrodys patogiau.

Susiraskite viršutiniame dešiniame programos lango kampe nuorodą Nustatymai, o ten pasi-

rinkite skyrelį Etiketės. Rubrikoje Sistemos etiketės yra Gmail sistemos etiketės, vartotojas jų ne-

gali pašalinti, o tik įjungti arba išjungti jų rodymą. Standartinėje konfigūracijoje daugelis jų yra iš-

jungtos, t.y. slepiasi po nuoroda daugiau. Praktika rodo – ko nematai, tą uţmiršti. Todėl vertėtų

įjungti bent jau tokių etikečių, kaip Visi laiškai, Šlamštas, Šiukšliadėţė rodymą, paspaudţiant ties

jomis nuorodą rodyti. Visi laiškai leis Jums pamatyti archyvuotus laiškus. Kam Jums ţiūrėti aplan-

kus Šlamštas ir Šiukšliadėţė? Todėl, kad į kategoriją Šlamštas filtrai kartais gali klaidingai nu-

kreipti ir tikrai Jums skirtą laišką, todėl šią rubriką verta kartas nuo karto perţiūrėti. Na o Šiukšlia-

dėţę patartina kartas nuo karto ir išsivalyti.

54

Ţemiau yra skyrelis Etiketės, kurias vartotojas gali laisvai keisti, pašalindamas juo nuomone

nereikalingas ir kurdamas sau naujas. Standartinėje konfigūracijoje čia yra keturios etiketės: Asme-

ninė, Darbas, Įplaukos ir Kelionė. Tačiau tam, kas neuţsiima verslu gali būti nereikalingos Įplau-

kos, o namisėdai nerūpėti Kelionė. Nereikalingas etiketes galima laikinai išjungti, paspaudţiant

nerodyti, o galima ir visai panaikinti, pasirinkus pašalinti. Kita vertus, Tipui Tipavičiui jo darbe

gali prisireikti tokių etikečių kaip Uţsakymai ir Tiekimas. Pasirinktą pavadinimą įrašius į tuščią

langelį belieka paspausti Sukurti.

Sutvarkius norimas etiketes pagal savo supratimą ir poreikius laikas pradėti tvarkyti turimus

laiškus. Etiketes galima naudoti dvejopai: priskiriant jas kuriam nors laiškui arba perkeliant laiškus į

pasirinktą kategoriją, kuomet etiketė tarnauja tarsi aplankas. Pirmu atveju vienam laiškui galima

priskirti kad ir keletą etikečių.

Tarkime, atėjęs iš kliento laiškas

automatiškai gauna etiketę Gauti.

Jeigu jame uţsakoma kaţkokia

prekė, mygtuku Etiketės jam ga-

lima prilipdyti Uţsakymai. Na ir

ţinoma, čia tinka ir nuo pat pra-

dţių sistemoje buvusi etiketė Darbas. Na, o jeigu prisireiktų kaţko kito, bet kada galima sukurti

papildomą, pasinaudojus komanda Sukurti naują.

Iliustracijoje matyti, kad greta laiško antraštės yra 3 etiketės. Spustelėjus ant kurios nors, pašto

programa iš karto suras visus laiškus su šia etikete, t.y. praktiškai visą susijusią informaciją.

Kitas kelias – panaudoti etiketes kaip aplankus. Paţymėjus vieną ar kelis laiškus laiškų sąraše

varnele, mygtuku Perkelti galima juos iš aplanko Gauti perkelti į kurią nors, tačiau tik vieną kate-

55

goriją, t.y. jeigu mes laiškus perkelsime į kategoriją Darbas jie nepaklius į kategoriją Uţsakymai.

Be to, šiuo mygtuku laiškus galima perkelti ir į sisteminius aplankus Šlamštas ir Šiukšliadėţė.

Nuolatinį, ilgalaikį bendravimą su tais pačiais ţmonėmis gali ţymiai palengvinti adresų knyga.

Ji tampa prieinama kairėje programos lango dalyje spustelėjus nuorodą Kontaktai.

Naujas adresatas įvedamas spustelėjus mygtuką . Atsidariusioje anketoje įrašykite adre-

sato vardą ir (arba) pavardę ir elektroninio pašto adresą. Norint kortelę galima papildyti tokiais

duomenimis kaip profesija, darbovietė, gyvenamoji vieta, telefonas ir kt. Jeigu vėliau duomenys

pasikeistų, juos bus galima pataisyti mygtuku . Sukaupus daugiau adresatų, mygtuku

juos galima priskirti tam tikroms grupėms, kaip Draugai, Šeima, Bendradarbiai.


Perskaitykite gautus laiškus. Atsakykite į juos, persiųskite kitiems. Persiunčiamą laišką papildykite

savo komentarais, prisekite prie jo failą. Sutvarkykite savo etikečių sistemą, priskirkite susikurtas

etiketes gautiems laiškams. Adresų knygoje sukurkite keletą kortelių su draugų ir bendramokslių

elektroninio pašto adresais.

56

3.4. Google dokumentai

Turint prisijungimą prie Gmail pašto, galima prisijungti ne tik prie pašto dėţutės, bet ir eilės

kitų paslaugų. Taigi pirmiausia panaudokime įgytą adresą prisijungimui prie Google dokumentų –

nedidelio biuro programų rinkinio, tinkamo atlikti didelius darbus.

Google dokumentai – tai nemokamų, internete per naršyklę pasiekiamų keturių programų

kompleksas, kurį sudaro tekstinis redaktorius, skaičiuoklė, pateikčių rengimo programa ir formulia-

rų pildymo įrankis. Šis kompleksas leidţia jo vartotojams kurti ir redaguoti elektroninius dokumen-

tus tiesiogiai internete, realiame laike bendraujant ir bendradarbiaujant su kitais vartotojais. Visi

objektai, su kuriais dirba Google dokumentų vartotojas, gali būti sukurti tiesiogiai šiose programose

arba, jeigu jie sukurti anksčiau, kitomis programomis, pakrauti į internetą iš vartotojo kompiuterio.

Taip pat jie gali būti persiųsti į Google dokumentus naudojant elektroninį paštą. Iš kitos pusės, visa,

kas sukurta Google dokumentų pagalba, gali būti išsaugota vartotojo kompiuteryje įvairiais su kita

programine įranga suderinamais formatais.

Tvarkomi dokumentai yra automatiškai išsaugomi. Google serverių sistema sudaro galimybes

įrašyti daugelį to paties dokumento kopijų, kas leidţia iškilus reikalui perţiūrėti ir naudoti ankstes-

nes dokumentų redakcijas. Paslauga gali naudotis kiekvienas kompiuterio vartotojas, kadangi ji su-

derinama kaip su populiariausiomis operacinėmis sistemomis – Microsoft Windows, Apple OS X

bei Linux, taip ir su labiausiai paplitusiomis naršyklėmis – Firefox, Internet Explorer, Safari ir

Chrome. Google dokumentai tarnauja jų vartotojams ir kaip bendradarbiavimo realiame laike įran-

kis. Dokumentais gali būti dalinamasi, juos gali atverti ir redaguoti vienu metu daugelis vartotojų.

Savo naršyklėje prisijungę adresu

www.google.lt viršutinėje lango dalyje su-

siraskite nuorodą daugiau ir paspauskite

ją. Tarp atsidariusių pasirinkimų paspaus-

kite Dokumentai. Galimas ir trumpesnis

kelias – tam į naršyklės adresų juostą įrašykite docs.google.com ir paspauskite Enter.

Lygiai taip pat, kaip ir naudojantis elektroniniu paštu įvedus savo duomenis ir paspaudus Uţ-

siregistruoti, įeisite į sistemą, kuria kuriami patys populiariausi ir daţniausiai naudojami kompiute-

riniai produktai: tekstai, skaičiuoklės, skaidrės ir formuliarai. Kiekvienam iš šių darbų skirta viena

iš keturių Google dokumentų paprogramių. Jos detaliai aprašytos sekančiuose knygutės puslapiuo-

se, o kol kas apţvelkime bendrą sistemos vaizdą.


57

Pačiame lango viršuje matomas uţsiregistravęs vartotojas, tiksliau jo pašto adresas, greta jo

Nustatymai, kuriais galima pakeisti programos valdymo kalbą, pvz. iš lietuvių į lenkų, laiko juostą

ir kt. Nuoroda Pagalba atidaro Google dokumentų pagalbos ţinyną, kur sutelkti atsakymai į daţ-

niausiai vartotojų uţduodamus klausimus. Nuoroda Atsijungti naudojama baigiant darbą su doku-

mentais, tam, kad jie taptų neprieinami kitiems vartotojams. Eilute ţemiau yra dokumentų paieška –

sukaupus didesnį jų kiekį nereikės vartyti viso sąrašo, pakanka į paieškos eilutę įvesti pavadinimo

pradţią.

Virš dokumentų sąrašo matoma visa eilė mygtukų daţniausiai atliekamiems veiksmams:

Naujas – skirtas naujo dokumento sukūrimui, jį spustelėjus tampa prieinami 5

pasirinkimai: Document – tekstiniam dokumentui, Presentation – pateikties failui,

Spreadsheet – skaičiuoklės lentelei, Form – formuliarui sudaryti, Folder – sukurti

naujam aplankui. Dar ţemiau, pasirinkus Iš šablono..., galima perţvelgti gatavų šab-

lonų rinkinį, tarp kurių gali pasisekti rasti jums reikalingo dokumento ruošinį, kurį

liks tik šiek tiek pakeisti ir pataisyti.

58

Įkelti – ne viską Google dokumentuose būtina pradėti nuo nulio. Jeigu jau turite sukaupę te-

kstų, sąrašų, pateikčių, sukurtų kitomis priemonėmis, pvz., Microsoft Office, daugumą jų šio myg-

tuko pagalba galima įkelti.

Bendrai naudoti – vienas iš Google dokumentų pranašumų yra tai, kad galima paskirti priė-

jimo teises kitiems ţmonėms, kurie galės skaityti, pildyti, komentuoti ne visus, bet tik Jūsų paskir-

tus dokumentus, tokiu būdu kolektyviai dirbdami tinkle.

Perkelti į – pasirinktus dokumentus galima perkelti į vieną ar kitą aplanką, kaip kad „2009

m.“ ar „Skubūs darbai“. Nors dar paprasčiau – juos tiesiog nuvilkite į norimą vietą pele.

Paslėpti – laikinai paslėpti neuţbaigtą dokumentą, tada jis bus matomas tik kategorijoje Pa-

slėpta. Norint graţinti jį į bendrą sąrašą, paţymėkite ir paspauskite tada atsiradusį mygtuką Nebe-

slėpti.

Panaikinti – ištrina nebereikalingą dokumentą. Tuomet sistema jį perkelia į specialų aplanką

Šiukšlės, iš kur apsigalvojus jį dar galima graţinti, atvėrus šį aplanką, pasirinkus norimą dokumentą

ir paspaudus Graţinti pašalintą. Tačiau spustelėjus Išvalyti šiukšlinę ištrinti dokumentai pašali-

nami negrįţtamai.

Pakeiskite pavadinimą – keičiamas pasirinkto dokumento pavadinimas. Šį, kaip ir daugelį

anksčiau paminėtų veiksmų, galima atlikti ne tik mygtukų, bet ir dešinio pelės klavišo pagalba, pa-

sirenkant norimą komandą iš kontekstinio meniu.

Daugiau veiksmų – keletas papildomų veiksmų, atliekamų ne su vienu dokumentu, bet jų

grupe – paţymėti juos ţvaigţdute, arba priešingai, ją nuimti, keisti dokumento savininką, sinchroni-

zuoti dokumentus kompiuteryje ir Google serveryje.

Kairėje lango pusėje sutelktos priemonės, padedančios vartotojui greičiau susirasti reikiamą

dokumentą. Pasirinkus Visi elementai matysime pilną visų turimų objektų sąrašą. Priklauso man –

tie dokumentai, kuriuos sukūrė tik šis Google dokumentų vartotojas, Tipas Tipavičius, arba perėmė

nuosavybės teises jiems. Mano atidaryta – kitų autorių sukurti ir duoti Tipui Tipavičiui perţiūrėti

ir naudotis dokumentai. Su ţvaigţdute – kai kuriuos svarbius darbus galima pasiţymėti ţvaigţdute,

ir vėliau juos bus patogiau surasti. Paslėpta – kai kuriuos darbus, pavyzdţiui nebaigtus, galima lai-

kinai paslėpti, kad jie nebūtų matomi bendrame sąraše. Šiukšlės – Jūsų ištrinti dokumentai patenka

į šią kategoriją, reikalui esant, juos iš ten galima grąţinti.

Skyrelyje Mano aplankai iš pradţių nėra nė vieno aplanko, tačiau aktyvesnis Google doku-

mentų vartotojas gali susikurti keletą, taip palengvindamas sau darbą su dideliais informacijos kie-

kiais. Šiuo atveju skirtingų metų darbams buvo sukurti aplankai „2008 m.“ ir „2009 m.“, o taip pat

„Skubūs darbai“ ir „Pavyzdţiai“. Papildomai šiems aplankams galima priskirti tam tikrą spalvą,

kaip kad „Skubiems darbams“ priskirta raudona spalva dar aktyviau ragina į juos atkreipti dėmesį.

59

Dar ţemiau, Elementai pagal tipą skyrelyje vartotojui pasirinkus kurį nors failų tipą, kaip kad

Documents ar Presentations, bus matomi tik šio tipo failai.

Dešinėje lango pusėje matomas sukauptų Google dokumentų sąrašas, pagal standartą išrikiuo-

tas pagal datas, nuo naujausio prie seniausio. Greta to, jie sugrupuoti į Šiandien, Anksčiau Šią sa-

vaitę, Anksčiau šį mėnesį grupes. Papildomai matyti, kokiame aplanke yra kuris dokumentas, bei

kas jo autorius, šioje iliustracijoje paţymėtas kaip aš, t.y., Tipas Tipavičius. Savo ruoţtu vartotojas

gali pasirinkti kitą, jam asmeniškai labiau patogų rikiavimo būdą – pagal pavadinimus, pagal

ţvaigţdutes ir pan.

3.4.1. Tekstų tvarkymas

Pagrindiniai valdymo elementai

Pasirinkus meniu komandą Naujas → Document, atsiveria tekstinio redaktoriaus programos

langas. Nors jame ir kiek maţiau valdymo elementų, negu tarkime Microsoft Word, tačiau visus

pagrindinius tekstų tvarkymo veiksmus – teksto įvedimą ir redagavimą, skirtingų šriftų pritaikymą,

paveikslėlių ir lentelių įterpimą, teksto dalių paiešką ar keitimą šis tekstinis redaktorius atlieka visai

gerai.

Programos lango viršuje yra meniu ir priemonių juostos:

Meniu juostoje komandos sutelktos į 8 grupes:

Failas – sukurti naujam dokumentui, įrašyti esamam ar padaryti jo kopiją, įrašyti kitokiu

formatu, išspausdinti;

Redaguoti – komandos skirtos kopijavimui, iškirpimui, įklijavimui, jau atliktų veiksmų pa-

kartojimui ar atšaukimui, teksto paieškai ir keitimui;

Rodyti – galima pasirinkti skirtingą puslapio vaizdavimo būdą, pilnaekranį reţimą, įjungti

ar išjungti išnašų rodymą;

Įterpti – paveikslėlių, nuotraukų, lentelių įterpimas, galimybė įdėti komentarus, išnašas,

svetimos abėcėlės simbolius, automatiškai sudaryti didesnio dokumento turinį;

Formatas – pritaikyti skirtingus stilius, perbraukti tekstą, nustatyti norimą teksto lygiavimą,

arba priešingai, išvalyti tekstui anksčiau pritaikytus formatus;

Lentelė – visos lentelės kūrimo ir tvarkymo galimybės, kaip jos įterpimas, papildymas eilu-

tėmis ar stulpeliais, keisti jų plotį, aukštį, foną;

60

Įrankiai – kalbos nustatymas ir rašybos klaidų tikrinimas, automatinis vertimas į populia-

riausias pasaulio kalbas, integruota paieška internete.

Ţinynas – papildoma informacija, kaip dirbti pasirinkta programa, sparčiųjų klavišų sąrašas.

Priemonių juostoje iškelti daţniausiai naudojamų komandų mygtukai, kaip kad įrašyti , iš-

spausdinti , paryškinti šriftą ir pan.

Teksto įvedimas ir redagavimas

Tekstas renkamas klaviatūra, jeigu prisireiktų kokio nors specifinio, joje nesančio simbolio,

pvz.: ©, π, ¾, jį galima įterpti naudojantis komanda Įterpti → Specialieji simboliai... Nereikia rū-

pintis teksto kraštų kontrole, klavišais Delete ir Backspace galima ištrinti klaidingai įvestą tekstą,

rašyti kelių kalbų abėcėlėmis, naudoti automatinį rašybos klaidų taisymą ir kitas darbo pa-

lengvinimo priemones. Uţpildţius vieną eilutę, tekstas automatiškai nukeliamas į sekančią. Jeigu

reikalinga pradėti naują pastraipą, tai atliekama klavišu Enter.

Dauguma teksto redagavimo veiksmų – kopijavimas, iškirpimas, įklijavimas, šrifto parametrų

keitimas atliekami iš anksto išrinkus (uţtamsinus) norimą teksto dalį.

Vieną ţodį išrinkite 2 kartus pele spragtelėdami ant jo, pastraipą – 3 kartus. Kelias eilutes –

pastačius pelę pirmoje eilutėje ir prispaudus ją braukiant ja per sekančias. Visą tekstą patogiausia

išrinkti klavišų deriniu CTRL+A, arba meniu komanda Redaguoti → Pasirinkti visus.

Teksto kopijavimas. Išrinkus norimą teksto dalį, nukopijuokite ją klavišų deriniu CTRL+C

arba meniu komanda Redaguoti → Kopijuoti. Po šio veiksmo programa „įsimins“ paţymėtąją da-

lį. Po to pelės ţymikliu nurodykite vietą, kur ketinate įdėti kopiją ir paspauskite CTRL+V arba me-

niu komandą Redaguoti → Įklijuoti.

Teksto perkėlimas. Taip pat, kaip ir kopijavimo atveju, iš anksto išrinkite numatytą perkelti

dalį. Klavišų deriniu CTRL+X arba meniu komanda Redaguoti → Iškirpti iškirpkite tekstą, po to

pelės ţymikliu nurodţius naują vietą, įdėkite jį klavišų deriniu CTRL+V arba meniu komanda Re-

daguoti → Įklijuoti.

Lygiai taip pat galima nukopijuoti ar perkelti bet kurį kitą objektą – paveikslėlį, lentelę, ko-

mentarą. Jeigu netyčia padarėte rimtesnę klaidą – iškirpote ne tą dalį, ar įdėjote nenumatytoje vieto-

je, taisykite ją nedelsiant, klavišų deriniu CTRL+X, mygtuku arba meniu komanda Redaguo-

ti → Atšaukti.

61

Atlikto darbo įrašymas

Google dokumentai automatiškai įrašo Jūsų atliktą darbą. Paslaugą teikiantis serveris tai at-

lieka keletą kartų per minutę, lygiagrečiai saugodamas ir ankstesnius darbo variantus, kuriuos reika-

lui esant galima perţiūrėti, naudojantis komanda Failas → Pataisų istorija.

Sistema automatiškai suteikia kuriamam

dokumentui pavadinimą, tam panaudodami

kelis pirmus įvedamo teksto ţodţius. Štai

iliustracijoje tekstas prasideda uţrašu „Pirmas

bandymas“, lygiai tokį pat pavadinimą šiam

dokumentui suteikė ir Google dokumentai.

Greta pavadinimo visuomet matoma paskutinio įrašymo data, ir dokumento autorius. Jeigu doku-

mentui reika suteikti kitą pavadinimą, pakanka pele spragtelėti ant senojo pavadinimo ir vietoje jo

įrašyti naują.

Vis dėlto, sistema leidţia ir pačiam vartotojui bet kada įrašyti padarytą darbą. Tam tinka prak-

tiškai kiekvienoje programoje sutinkamas ir gerai paţįstamas mygtukas , meniu komanda Fai-

las → Išsaugoti, klavišų derinys CTRL+S, o taip pat patogus uţbaigiant darbą mygtukas

, matomas viršutiniame dešiniame programos lango kampe. Jeigu reikalinga ne

tiesiog įrašyti atliktus pakeitimus, bet sakysime, padaryti dokumento kopiją kitu pavadinimu, nau-

dojama komanda Failas → Išsaugoti kaip naują kopiją.


Remiantis pratimu Teksto_Pavyzdys_1 sukurkite naują tekstinį dokumentą: įveskite keletą eilučių

teksto, įrašykite, suteikite jam savo pavadinimą. Pasinaudokite kopijavimo ir perkėlimo įrankiais jį

redaguodami. Įrašykite galutinį variantą ir padarykite jo atsarginę kopiją.

Teksto formavimas

Pagal standartinius nustatymus Google dokumentuose tekstas rašomas Verdana šriftu, naudo-

jant 10 raidţių dydį ir viengubu tarpu tarp eilučių. Tai ganėtinai neblogas standartas – lengvai įskai-

tomas šriftas, patogus skaityti kompiuterio ekrane, o taip pat ir spausdinti, glaudţiai išdėstytos eilu-

tės taupo popierių. Tačiau vis tiek anksčiau ar vėliau prisireiks išryškinti antraštę ar esminę frazę,

pabraukti svarbiausius teiginius ar raudonai perbraukti klaidas. Tam Google dokumentai turi visą

eilę priemonių, svarbiausius iš kurių čia ir apţvelgsime.

62

Nors didţioji dauguma formatavimo priemonių sutelktos priemonių juostoje, susipaţinimą su

formatavimo galimybėmis pradėkime nuo Redaguoti meniu komandos Dokumento stiliai... Būtent

jame galima iš karto nustatyti daugelį svarbiausių teksto parametrų, ar net paversti juos nuolatiniais.

Kaip minėta, Google

dokumentai automatiškai

siūlo Verdana šriftą ir 10-ą

jo dydį, tuo tarpu Lietuvoje

tradiciškai priimta naudoti

Times New Roman šriftą ir

12-ą jo dydį. Kad pradedant

naują dokumentą kaskart

netektų kartoti nuobodţios

procedūros iš naujo nustatant

tuos pačius parametrus, verta

pasinaudoti Dokumento

stiliais. Šrifto skyrelyje nurodykite Times New Roman, greta – 12 dydį. Ţemiau, Tarpai tarp ei-

lučių skiltyje galima parinkti norimą intervalą tarp eilučių – viengubą, pusantro, dvigubą ar net tri-

gubą. Lygiavimas iš dešinės į kairę Europos kalbose nenaudojamas, palikite jį nepaţymėtą. Skiltyje

Dokumento fono spalva galima parinkti norimą lapo atspalvį, tačiau prieš atsisakydami tradicinio

baltos spalvos fono, gerai pagalvokite, ar prasminga spausdinti tekstus, tarkime, oranţiniame ar

tamsiai mėlyname fone.

Dešinėje pusėje, perţiūros lange galima iš karto matyti, kaip daromi pasirinkimai įtakos tekstą.

Jeigu pasirinktus nustatymus ketinate naudoti nuolatos, uţdėkite varnelę Padaryti tai numatytai-

siais stiliais visiems naujiems dokumentams. Po visų pakeitimų spauskite mygtuką Gerai, o jeigu

permainos Jums nepatiko – Atšaukti. Visi padaryti pakeitimai įsigalios visam dokumentui.

Atskirų teksto dalių formatavimui naudojami šie priemonių juostos mygtukai:

– leidţia parinkti 6 skirtingus antraščių, skyrelių pavadinimų stilius, nuo pirmo, paties

didţiausio, iki šešto, maţiausio, arba palikti antraštę uţrašytą įprastu tekstu;

– šrifto tipas, vietoje Verdana galima parinkti kurį nors kitą šriftą;

– šrifto dydis, galima parinkti nuo 8 iki 36 taškų dydţio;

– paryškintas, pastorintas šriftas (angl. bold);

– pasviras šriftas, kursyvas (angl. italic);

63

– pabrauktas šriftas (angl. underline);

– šrifto spalva, galima rinktis iš 64 atspalvių;

– lapo fono spalva, irgi 64 atspalviai (atminkite, jeigu elektroniniame dokumento variante tu-

rite praktiškai neribotą laisvę, tai spausdinto dokumento išvaizdą nulems Jūsų spausdintuvo galimy-

bės);

– numeruotas sąrašas, geriausiai tinka, kuomet reikia kaţką nuosekliai išvardinti;

– sąrašas su ţymelėmis, tinka, kuomet nuoseklumas ir hierarchija nėra svarbūs;

– paslenka pastraipą per vieną ţingsnelį į kairę;

– paslenka pastraipą per vieną ţingsnelį į dešinę;

– teksto lygiavimas pagal kairę paraštę;

– teksto lygiavimas pagal lapo vidurį;

– teksto lygiavimas pagal dešinę paraštę.

Greta to, meniu punkte Formatavimas yra keletas labiau specifinių komandų:

– nuvalo nuo išrinkto teksto anksčiau uţdėtą formatavimą – nereikalingus šrif-

tus, spalvas, išlygiavimą, tarpus tarp eilučių ir pan.;

– perbraukia išrinktą tekstą, patogu tokiu būdu ţymėti klaidas;

– skirtas rašyti viršutiniams indeksams, formulėms, pvz.: km2, m

3.

– skirtas rašyti apatiniams indeksams, formulėms, pvz.: H2O, H2SO4.

Be to, Formatavimas meniu punkte Sulygiuoti yra komanda Sulygiuota, leidţiantis išlyginti

(ištempti) tekstą pagal abu lapo kraštus.


Remiantis pratimu Teksto_Pavyzdys_2 įsisavinkite pagrindinius formatavimo veiksmus: atskiriems

ţodţiams ir pastraipoms pritaikykite skirtingus šriftus, jų dydţius ir spalvas. Išlygiuokite pastraipas

į kairę, dešinę, nustatykite per centrą. Sąrašams pritaikykite numeraciją ir ţymeles. Parašykite kele-

64

tą formulių, panaudokite jose viršutinį ir apatinį indeksus.

Lentelių sudarymas ir redagavimas

Lentelė teksto dokumente įterpiama naudojantis meniu komanda Lentelė → Įterpti lentelę...

Atsivėrusiame dialogo lange galima parinkti šiuos lentelės parametrus:

Eilutės – nurodykite kiek būsimoje lentelėje turi būti

eilučių;

Stulpeliai – nurodykite kiek būsimoje lentelėje turi

būti stulpelių;

Plotis – galima parinkti, koks bus lentelės plotis –

visas lapo plotis, dydis pritaikytas pagal įvesto teksto

ilgį, nurodyti tikslų lentelės plotį pikseliais ar pro-

centais;

Išrinkus Vienodo pločio stulpeliai programa auto-

matiškai išlygins visų stulpelių plotį;

Aukštis – atitinkamai, kaip ir plotis, galimi 4 varian-

tai: pilnas aukštis, eilutės aukštis pritaikytas pagal įvesto teksto ilgį, galima nurodyti tikslų

stulpelio aukštį pikseliais ar procentais;

Uţpildymas – atstumas nuo lentelės kraštinių iki juose įvesto teksto. Pvz.: įvedus 0, krašti-

nės tiesiog glausis prie teksto, įvedus 3 – bus nedidelis intervalas, įvedus 10, kraštinės bus

tolokai atstumtos nuo teksto, lentelė taps išretinta;

Tarpai – tarpai tarp lentelės stulpelių;

Išlygiuoti – tekstas lentelėje bus lygiuojamas pagal kairę, dešinę paraštę, arba bus langelių

centre;

Plūduriuoti – pati lentelė lape laikysis kairės arba dešinės paraštės;

Rėmelis – kuo didesnis skaičius, tuo storesni, ryškesni lentelės kraštinės. Įvedus 0, lentelės

kraštinės išlieka matomi, bet nebus spausdinami;

Rėmelio Spalva – galima parinkti vieną iš 64 rėmelio atspalvių;

Fono Spalva – galima parinkti vieną iš 64 fono atspalvių;

Praktiškai visus čia aprašytus parametrus galima bet kada redaguoti, naudojantis meniu ko-

manda Lentelė → Keisti lentelės savybes. Svarbu, kad pelės ţymiklis tuo metu stovėtų re-

65

daguojamoje lentelėje, kitaip ši komanda bus neaktyvi. Tokiu būdu galima pakeisti stulpelių

plotį, aukštį, teksto lygiavimą, rėmelio storį ir kt. Jeigu reikia keisti tik vieną kurį parametrą,

galima naudotis labiau specializuotomis komandomis, kaip Lentelė → Keisti eilutės savy-

bes..., Lentelė → Keisti stulpelio savybes... ar Lentelė → Keisti langelio savybes...

Jeigu pildant lentelę paaiškėjo, kad joje nepakanka eilučių, pats paprasčiausias ir patogiausias

būdas ją pratęsti – lentelės paskutiniame langelyje paspausti klavišą TAB. Uţpildysite sekančią ei-

lutę – dar trūksta – vėl paskutiniame lentelės langelyje spustelite TAB. Tačiau, jeigu reikalinga

įterpti eilutę ne lentelės pabaigoje, o viduryje, naudokitės komandomis Lentelė → Įterpti eilutę

aukščiau arba Lentelė → Įterpti eilutę ţemiau. Trūkstamiems stulpeliams įterpti skirtos koman-

dos Lentelė → Įterpti stulpelį kairėje ir Lentelė → Įterpti stulpelį dešinėje. Vėlgi nepamirškite,

kad pelės ţymiklis turi būti pastatytas būsimo įterpimo vietoje.


Remiantis pratimu Teksto_Pavyzdys_3 sudarykite panašias lenteles: įveskite nurodytą stulpelių ir

eilučių skaičių, nustatykite skirtingą kraštinių plotį, uţpildykite jas tekstu, išlygiuokite jį pagal kairę

ir dešinę stulpelių paraštę, nustatykite tekstą centre. Lentelių antraštes apipavidalinkite naudodami

fono ir teksto spalvas. Papildykite lenteles naujais stulpeliais ir eilutėmis.

Iliustracijų įterpimas

Iš esmės vartotojas turi du pasirinkimus – įterpti jau gatavą nuotrauką, piešinį, brėţinį, arba

nubraiţyti jį pačiame dokumente. Pradėkime nuo pirmojo varianto. Tam naudotina meniu komanda

Įterpti → Vaizdas... Kitas pasirinkimas – iš kur bus įterpiama būsima iliustracija. Pastatykite ţy-

miklį ties Iš šio kompiuterio arba ties Internete (URL). Priklausomai nuo pasirinkimo, dialogo lan-

gas atrodys skirtingai, todėl ţemiau pateikiami abudu variantai. Bet kurio atveju spustelkite pliusą

ties Daugiau vaizdo pasirinkčių, tuomet iš karto galėsite nustatyti vaizdo padėtį lape, jo dydį ir t.t.

Įterpiant vaizdą iš kompiuterio paspaudus mygtuką Choose (Pasirinkite), bus atvertas langas,

per kurį galima naršyti kompiuterio laikmenose ir išsirinkti norimą nuotrauką ar brėţinį. Norint

įterpti vaizdą iš interneto, patogiausia iš pradţių jį susirasti naršyklėje, o po to iš ten nukopijuoti jo

internetinį adresą. Naršyklėje išrinkite adresą, ir nukopijuokite klavišų deriniu CTRL+C, o grįţus į

vaizdo įterpimo langą, langelyje Įveskite vaizdo adresą internete spustelkite CTRL+V.

66

Papildomose vaizdo parinktyse galima nustatyti paveikslėlio dydį ir padėti lape. Skiltyje Dy-

dis: galima parinkti įvairius dydţio parametrus – palikti originalų dydį, pritaikyti pagal puslapio

plotį, galima parinkti keletą fiksuotų dydţių – piktogramos (160 pikselių), maţos nuotraukos (320

pikselių), vidutinės (640), didelės (1024), ar net labai didelės nuotraukos (1600 pikselių) dydį. Ta-

čiau pats lanksčiausias būdas – Pasirinktinis dydis, įveskite maksimalų plotį:. Šiuo atveju galima

tiksliai nurodyti reikalingą dydį pikseliais. Kaip ţinoti, kokį dydį pasirinkti? Tiesiog paeksperimen-

tuokite minutę, paeiliui įvedinėdami skirtingus dydţius – 200, 250, 300, 400, 500 pikselių, ir netru-

kus pradėsite puikiai jausti nuotraukos gabaritus. Pavyzdţiui, šios nuotraukos plotis – 200 pikselių.

Skiltyje Padėtis: galima nustatyti nuotraukos lygiavimą pagal kairę, dešinę lapo paraštes, taip

pat nustatyti ją lapo centre. Paţymėjus varnele Perkelti tekstą aplink vaizdą, tekstas optimaliai ap-

glaus nuotrauką, taip sutaupoma lapo erdvė, o ir bendras vaizdas

tampa patrauklesnis. Jeigu naudojate, tarkime sumaţintą inter-

nete prieinamo paveikslėlio kopiją, galima varnele paţymėti

Spustelėjus šį vaizdą nukreipiama į pradinį vaizdo failą.

Tuomet Jūsų tekstas veiks kaip daugelis internetinių svetainių –

spustelėjus ant sumaţinto vaizdo, atsidarys originalas.

Jeigu vėliau nutarsite pakeisti paveikslėlio dydį ar kitus pa-

rametrus, pakanka išrinkti paveikslėlį ir spustelėti ant nuorodos

Pakeisti vaizdą – tuomet vėl atsivers aukščiau aprašytos val-

dymo priemonės ir bus galima atlikti reikiamas pataisas.


67

Remiantis pratimu Teksto_Pavyzdys_4 įterpkite iliustracijas į tekstą iš vidinių kompiuterio laikme-

nų ir iš ţiniatinklio. Nustatykite jų matmenis pikseliais, apglauskite tekstą aplink iliustracijas.

Iliustracijų braiţymas

Vargiai tikėtina, kad internete ar kompiuterio diske rasite savo kiemo ar buto planą, savo įmo-

nės ar organizacijos struktūrą. Ne problema – visa tai galima nubraiţyti pačiam. Aktyvavus meniu

komandą Įterpti → Piešiama... atsivers naujas programinis langas su braiţymo įrankiais.

Naudojantis šiais įrankiais, galima nubrėţti tiesę , tiesę su rodyklės smaigaliu , ne-

taisyklingą kreivę . Po mygtuku slepiasi ištisa skirtingų geometrinių figūrų galerija, kur

galima išsirinkti nuo paprasčiausio trikampio ar ovalo iki radiotechnikos schemose naudojamų sim-

bolių. Mygtuku galima brėţinį papildyti paaiškinančiu tekstu, uţpilti figūrų foną spalva

ar parinkti linijų storį , tipą ir spalvą .

Mygtukais galima atšaukti padarytą klaidą arba priešingai, pakartoti ką tik atliktą

veiksmą. Didinimo stiklas leidţia keisti braiţomo vaizdo mastelį nuo 25% iki 400%. Paspau-

dus atsiveria papildomas sudėtingesnių pertvarkymų meniu, kuriame galima:

Eksportuoti – įrašyti padarytą brėţinį atskirai, įrašant PNG, SVG

arba PDF formatais (detaliau apie grafinių failų formatus – tolimesnia-

me šio vadovėlio skyrelyje);

Iškirpti, Kopijuoti, Įklijuoti – standartiniai redagavimo veiks-

mai, kaip ir su tekstu, kurių pagalba galima perkelti arba kopijuoti gra-

finius brėţinio objektus;

Daryti atsarginę kopiją – patogu iš karto pasidaryti išrinktos fi-

gūros dublikatą;

Tvarka – šios komandos pagalba tvarkomas keleto susikertančių

figūrų eiliškumas. Spaudţiant Perkelti pirmyn ar Perkelti atgal gali-

ma vieną figūrą iškelti kitos atţvilgiu, ar priešingai, pakišti po ja;

Pasukti – pasirinktą figūrą galima 90o kampu pasukti į kairę ar dešinę, apversti horizontaliai

arba vertikaliai.

68

Lygiuoti – pasirinktų figūrų grupė išlygiuojama brėţinio kairėje, dešinėje arba centre, lygiai

taip pat galima lygiuoti vertikaliai – brėţinio viršuje, apačioje ar centre;

Grupė – keletas išrinktų figūrų sujungiamos į vieną

grupę, taip patogiau jas kilnoti, kartu keisti dydį ir t.t. Šios

komandos priešingybė Išgrupuoti „išardo“ anksčiau suda-

rytą grupę, o Grupuoti iš naujo – vėl surenka kaţkada iš-

ardytą grupę.

Funkcija Pritraukti prie tinklelio leidţia maţiau pa-

tyrusiam naudotojui lengviau braiţyti, automatiškai išly-

giuodama braiţomas figūras pagal nematomą tinklelį.

Uţbaigę brėţinį, paspauskite Įrašyti ir uţdaryti viršutiniame dešiniame programos lango

kampe. Baigtas brėţinys bus įterptas į tekstinį dokumentą. Išrinkus brėţinį, apačioje matomas kon-

tekstinis meniu, kurio pagalba galima dubliuoti šį brėţinį, jį sumaţinti ar padidinti, o pasirinkus

Redaguoti – toliau tęsti jo braiţymą.


Naudodamiesi braiţymo įrankiais sukurkite keletą brėţinių, kaip kad pastatas, kiemo išplanavimas,

baldas. Nuspalvokite brėţinio detales, parinkite skirtingą linijų spalvą, plotį, tipą, kaip kad vientisa,

punktyrinė, taškinė. Sugrupuokite atskiras brėţinių detales į vieną bloką, pakeiskite viso brėţinio

dydį.

Dokumento perţiūra, spausdinimas, įrašymas išorinėse laikmenose

Kol mes su elektroniniam dokumentu dirbame tik kompiuterio ekrane lapo dydis, o tuo labiau

paraštės atrodo maţai svarbios – kad tik būtų patogu skaityti ar kitaip naudotis. Tačiau jeigu keti-

name tai perkelti ant popieriaus – tuomet į šiuos parametrus teks paţvelgti kur kas atidţiau.

Visų pirma, patartina įjungti lapo pa-

raščių rodymo reţimą, naudojantis meniu

komanda Rodyti → Nustatyto pločio

puslapio vaizdas. Tuomet visuomet maty-

sime puslapio kraštines ir pagal bus pato-

giau orientuotis, dėliojant teksto antraštes,

iliustracijas ir kitus elementus.

Po to, verta pasitikrinti ar iš naujo nustatyti tokius lapo parametrus, kaip jo dydis, paraštės,

vertikali ar horizontali padėtis. Tam skirta meniu komanda Failas → Spausdinimo nuostatos.

69

Padėtis: Stačiai arba gulsčiai. Stačia padėtis naudojama daţniausiai, ji tinka daugumai doku-

mentų tipų, kaip planas, ataskaita, referatas, laiškas ar pareiškimas. Gulsčia padėtis naudojama,

kuomet tenka spausdinti plačias lenteles su daugeliu stulpelių, dideles plačias nuotraukas ir pan.;

Popieriaus lapo dydis: Lietuvoje kanceliarijos reikmėms visuotinai naudojamas A4 formato

popieriaus lapai, dalis spausdintuvų gali naudoti ir dvigubai didesnį, A3 formato popieriaus lapą;

Paraštės: Kol kas Google dokumentų sulietuvinimas dar nėra galutinai uţbaigtas, todėl ir

iliustracijoje matome, kad dydţiai nurodyti „amerikietiškai“, coliais. Kad spausdintą lapą būtų pa-

togu įsegti, įrišti, patartina iš kairės palikti 3-3,5 cm., iš visų kitų pusių pakaks ir 1,5 – 2 cm. Ka-

dangi colį sudaro 2,54 cm., nesunku paskaičiuoti, kad iš kairės verta palikti maţdaug 1,4 colio

(angliškai ţymisi in), o iš viršaus, dešinės ir apačios – apie 0,6 colio.

Įtraukti puslapių numerius – ilgesniam tekstui jie praktiškai būtini, todėl tokiu atveju uţdė-

kite varnelę ir parinkite, kurioje lapo vietoje jie bus įterpti. Daţniausiai jie dedami apačioje dešinė-

je, kartais – viršuje centre.

Jeigu su tekstu dirbo keletas autorių, jie galėjo palikti įterptus savo komentarus. Ar spausdinti

juos, priklausys nuo to, kam šis tekstas skirtas. Jeigu tai vis dar „juodraštis“, gali būti verta uţdėti

varnelę Įtraukti komentarus ir juos išspausdinti kartu su tekstu. Tuo tarpu spausdinant galutinį va-

riantą, priešingai, ją vertėtų nuimti.

Įtraukti išnašas – aktualu moksliniams tekstams, kur cituojami kiti autoriai, nurodomos jų

knygos ir puslapiai.

70

Nustatę visus parametrus, paspauskite Gerai. Galima ir iš karto šiame lange pradėti spausdi-

nimą mygtuku Spausdinti..., tačiau kol kas neskubėkite. Pasirinkite meniu komandą Failas →

Spaudinio perţiūra. Būtent šiame reţime taps matomas pats tikrasis būsimojo spaudinio vaizdas.

Jeigu matomas vaizdas Jums patinka – rinkitės mygtuką Spausdinti, o jeigu reikalingos patai-

sos – spauskite Spausdinimo nuostatos arba Uţdaryti perţiūrą ir toliau tobulinkite tekstinį do-

kumentą.

Net jeigu pasirinkote mygtuką Spausdinti, nuo to Jūsų spausdintuvas iš karto burgzti nepra-

dės. Google dokumentai spausdina kiek kitaip, negu įprasta daugumoje programų. Pasirinkus

Spausdinti į jūsų naršyklę bus pradėtas siųsti PDF failas, iš kurio jau ir bus atliekamas tikrasis

spausdinimas. Spausdinti jį dabar, ar įrašyti ir pernešti spausdinimui kitame kompiuteryje – Jūsų

pasirinkimas.

Tiesiai, nedelsiant iš Google dokumentų galima spausdinti meniu komanda Failas → Spaus-

dinti kaip tinklalapį, tačiau šiuo atveju tekstas iš tiesų bus išspausdintas kaip tinklalapis – standar-

tiniu dydţiu ir paraštėmis, gali pasislinkti iliustracijos. Todėl pasirinkimas gana nesudėtingas – jei-

gu svarbu greitai išsispausdinti tekstą, o lapo struktūra maţai aktuali, spausdinkite kaip tinklalapį,

tuo tarpu jeigu svarbu tikslus maketo išlaikymas – naudokite komandą Spausdinti.

Kartais gali prisireikti perkelti sukurtus dokumentus, tarkime, į kompiuterį, neturintį interneto

ryšio, arba toliau juos redaguoti kita, labiau specializuota programa. Tam juos teks įrašyti atskirai,

tam tikro failo pavidalu. Tam skirta komanda Failas → Parsiųsti rinkmeną kaip... Ją pasirinkus,

Google dokumentai siūlo nemaţai failų

formatų, pritaikytų vienai ar kitai pro-

graminei įrangai. Atsiţvelgiant į Lietu-

vos aktualijas, saugiausia rinktis šiuos

du formatus „Word“ ir PDF. Jeigu keti-

nate ir toliau dirbti su šiuo dokumentu, įrašykite jį „Word“ formatu – praktiškai kiekvienas kompiu-

teris turi instaliuotą Microsoft Word, arba jam analogišką, suderinamą programinę įrangą. Jeigu

esate uţtikrinti, kad darbas baigtas ir daugiau pataisymų daryti nereikės, rinkitės PDF. Šiuo atveju

bus įrašytas galutinis, neberedaguojamas, pritaikytas patogiam skaitymui ir spausdinimui variantas.


Remiantis pratimu Teksto_Pavyzdys_5 sudarykite galutinį spaudinio maketą: nustatykite lapo dydį

ir paraštes, tvarkingai išdėliokite tekstą ir iliustracijas, perţiūrėkite maketą ir parenkite PDF failą

spausdinimui, esant techninėms galimybėms, išspausdinkite jį spausdintuvu.

71

3.4.2. Skaičiuoklės

Skaičiuoklės skirtos tvarkyti struktūrizuotus duomenis, kaip lentelės, sąrašai, matematiniai

skaičiavimai. Google dokumentų programa Spreadsheet sudaro galimybę interneto vartotojui atlikti

statistinius ir finansinius skaičiavimus, rikiuoti ir analizuoti informaciją sąrašuose, naudoti formules

ir funkcijas.

Kitas svarbus pranašumas – galimybė realiame laike keliems ţmonės dirbti su ta pačia lentele,

visiems kartu ją pildant naujais duomenimis, darant pataisas, atliekant skaičiavimus. Visi vartotojai

gauna informaciją apie pasikeitimus ir gali stebėti kolegų darbą. Tokia galimybė leidţia išvengti

nereikalingų kopijų, kurias paskui reiktų tikrinti ir lyginti, derinti tarpusavyje. Nebereikia keistis

failais elektroniniu paštu arba per vietinį tinklą.


Skaičiuoklės programa turi daug bendrų bruoţų su skyreliu aukščiau (3.4.1) aprašytu tekstiniu

redaktoriumi. Todėl šioje dalyje nebus iš pakartotinai aprašomi sutampantys programiniai elemen-

tai, kaip kad komandinis meniu, priemonių juostos mygtukai, kurių daugelis yra analogiški ar labai

panašūs, bet dėmesys bus skiriamas būtent tik skaičiuoklėms būdingiems įrankiams, valdymo sąsa-

jai ir darbo su duomenimis specifikai. Vis dėlto, kol kas neįprastą darbą pradėkime nuo įprastos

vietos, Google dokumentuose spusteldami Naujas → Spreadsheet.

Ţemiau pateiktoje iliustracijoje matoma skaičiuoklės darbaknygė, kuri, visai tikėtina, galėtų

puikiai praversti Tipui Tipavičiui, kuris, kaip atsimename, yra baldų gamintojas.

Tačiau, skirtingai nuo daugumos programų, pradėkime ją skaityti nuo apačios. Kaip tik ten

matomi 4 skirtukai – Gamyba, Sandėlys, Klientai, Tiekėjai. Tiesa, jeigu Jūs pradėsite darbą nuo

nulio, matysite tik vienintelį skirtuką – Lapas1. Nepatinka bereikšmis pavadinimas – spustelkite ant

jo ir pasirinkite Pervadinti. Reikalingas dar vienas lapas – spauskite greta matomą mygtuką Pridėti

72

lapą. Tokiu būdu susikursite sau tinkamiausio dydţio ir struktūros darbo knygą, ir kiekviename iš

pridėtų jos lapų galėsite kaupti ir valdyti skirtingo pobūdţio ir apimties informaciją.

Formatai

Graţus, ryškus šriftas, kuriuo surašyta informacija lentelėse, tinkamai parinktos spalvos ir

kraštinės, išlygiavimas į kairę, dešinę, per centrą – tai, kas atliekama jau iš tekstų tvarkymo paţįs-

tamais mygtukais – skaičiuoklėse yra malonus, tačiau antraeilis

dalykas. Šriftų tipai čia netgi neiškelti į priemonių juostą, tačiau norint galima pasirinkti vieną iš

kelių šiai programai prieinamų šriftų naudojantis meniu komanda Formatas → Šriftai. Tačiau at-

kreipkite dėmesį į tik skaičiuoklei būdingą mygtuką , kuris leidţia sujungti, sulieti keletą lan-

gelių į vieną, pavyzdţiui, uţdėti vieną bendrą antraštę keliems stulpeliams.

Tačiau lemiamą reikšmę turi duomenų formatai, tokie kaip tekstas, skaičius, data, laikas, va-

liuta ir kt. Tiktai teisingai parinktas duomenų formatas garantuos skaičiavimų tikslumą, todėl pir-

miausia susipaţinkime su skaičiuoklėse daţniausiai naudojamais formatais. Visus juos galima su-

rasti po mygtuku .

Įprastas – jeigu į langelį bus įvestas tekstas, sakysime pavardė ar prekės pavadinimas, jis bus

išlygiuotas pagal kairę paraštę, jeigu skaičius – pagal dešinę. Skaičius su keliais ţenklais po kablelio

bus paliktas nesuapvalintas, t.y. įvedus pvz.: 72,4831 būtent toks skaičius ir bus matomas langelyje.

Suapvalinta – skaičius apvalinamas iki sveiko skaičiaus. 72,4831 bus rodomas kaip 72, tačiau

nematoma po kablelio dalis nėra atmetama ir dalyvauja skaičiavimuose, taigi 72+1=73,4831.

2 skaičiai po kablelio – skaičius apvalinamas iki dviejų ţenklų po kablelio, į langelį įvestas

72,4831 bus matomas kaip 72,48. Paslėpta skaičiaus dalis, kaip ir ankstesniu atveju, toliau dalyvau-

ja skaičiavimuose.

Mokslinis – skirtas labai dideliems skaičiams išreikšti, pvz. atstumas iki Marso, Mėnulio masė

ir pan. 72,4831 bus matomas kaip 7,25E+01.

Valiuta – skaičius bus matomas su nacionalinės valiutos, Lietuvos atveju – lito ţenklu. Gali-

ma pasirinkti sveiką skaičių, tada 72,4831 matysime kaip 72 Lt ir su 2 ţenklais po kablelio, 72,48

Lt. Be to, skyrelyje Daugiau valiutų galima pasirinkti kitos šalies valiutą, o jei jos sąraše nėra, pa-

tiems ją įvesti per komandą Priskirtos valiutos... Kadangi skaičiavimai su valiuta ypač daţni, tam

priemonių juostoje iškeltas specialus mygtukas .

Procentai – irgi galima rinktis 2 variantus, sveiko skaičiaus, 72% ir suapvalinto iki dviejų

ţenklų po kablelio, 72,48%. Kaip ir valiutos atveju, tam iškeltas specialus mygtukas .

73

Data – standartinis Lietuvai datos formatas, metai-mėnuo-diena. Kad matyti 2009-06-03 datą,

į langelį pakanka įvesti 9-6-3, visa kita atliks pati programa.

Laikas – laiko formatas, nurodantis valandas, minutes ir sekundes, kaip kad 16:23:46. Greta

šių dviejų daţniausiai naudojamų datos ir laiko formatų galima rinktis ir keletą alternatyvių varian-

tų, kaip data ir laikas, trumpa data ir kt.

Paprastas tekstas – net jeigu langelyje įrašytas skaičius, jis vis tiek kaip tekstas bus išlygiuo-

tas pagal kairę paraštę.

Atsiminkite, ištrynus iš langelio duomenis, jiems pritaikytas formatas išlieka. Jeigu prieš tai

pritaikėte, tarkime valiutos formatą, o vėliau iš ten skaičių ištrynėte, šiame langelyje ir toliau išliks

valiutos formatas, nors Jums galbūt ten jau reikalinga data. Kad išvalyti seną formatą, nepakanka

klavišo Delete, jo panaikinimui reikia naudoti meniu komandą Formatas → Išvalyti formatavimą.


Remiantis pratimu Skaičiuoklė _1 sudarykite lentelę panaudojant daugumą skaičiuoklei prieinamų

formavimo veiksmų: parinkite šrifto dydį ir spalvą, uţdėkite lentelei kraštines, suliekite langelius

jos antraštėje. Panaudokite kiek įmanoma daugiau duomenų formatų: skaičiaus, teksto, procentų,

skirtingų valiutų ir datos bei laiko formatų.

Formulės

Graţiai ir tvarkingai surašyti informaciją galima ir tekstiniu redaktoriumi. Skaičiuoklė prana-

šesnė tuo, kad jos pagalba galima atlikti matematinius veiksmus. Tačiau tam reikia įsisavinti bent

jau paprasčiausias formules.

Ţenklas = (lygu). Kuomet skaičiuojame ant popieriaus, lygu rašome veiksmo pabaigoje, pvz.:

2+2=4. Skaičiuoklėse daroma priešingai – bet

kuris skaičiavimas kaip tik prasideda šiuo

ţenklu, t.y. į langelį rašome =2+2, o rezultatą,

paspaudus Enter uţ mus įrašys kompiuteris.

Kadangi lietuviškoje klaviatūroje vietoje ţenk-

lo = yra raidė ţ, patogiau bus ne kaskart persi-

junginėti į anglų kalbą, bet naudoti pliuso ţenklą skaitmeninėje klaviatūroje, t.y. formulę rašyti taip:

+2+2.

Aritmetiniai veiksmai, kaip sudėtis, atimtis, sandauga ir dalyba, ţymimi šiais veiksmais: +, –,

*, /. Laipsniu keliama naudojant ţenklą ^.

74

Langelių koordinatės. Visuomet stenkitės kuo maţiau skaičių įvedinėti rankomis, klaviatūra,

ir kuo daugiau naudoti langelių koordinates. Šiame pa-

vyzdyje A stulpelyje surašyta, kiek vienetų tam tikros

prekės yra sandėlyje, stulpelyje B – atskiro vieneto kai-

na litais. Reikalinga apskaičiuoti bendrą sumą, kiek kai-

nuos visos prekės. Paţvelkime į penktą eilutę. Jeigu

rankomis langelyje C5 įrašysime +16*35 ir paspausime Enter, gausime teisingą atsakymą, 560 Lt.

Tačiau geriau taip nedaryti. Iš kur mes galime ţinoti, kiek rytoj ar po savaitės sandėlyje liks prekių,

ir ar nepasikeis jų kaina? Įvykus bet kuriam pasikeitimui, viską tektų perskaičiuoti iš naujo.

Vietoje to naudokite langelių koordinates, kaip kad parodyta paveikslėlyje, t.y. vienetus sandė-

lyje A5 dauginkite iš jų kainos, B5. Vėlgi gausime teisingą atsakymą, tačiau bet kurio pasikeitimo

atveju pati programa viską automatiškai perskaičiuos. Langelių koordinates galima įrašyti ir ranko-

mis, bet kur kas patogiau jas įvedinėti pele. Pasirenkame langelį, kur norime gauti rezultatą ir spau-

dţiame +, kad pradėti skaičiavimą. Iš pradţių pele parodome pirmąjį langelį, A5, spaudţiame dau-

gybos ţenklą *, ir vėl pele parodome antrąjį langelį, B5. Skaičiavimą uţbaigiame paspausdami En-

ter. Jeigu kreipiamasi ne į vieną langelį, o į jų bloką, rašomos kraštutinės koordinatės, atskirtos dvi-

taškiu. Pavyzdţiui, koordinatės B2:B5 apibrėţia visą aukščiau matomą kainų sąrašą prasidedantį 65

Lt langelyje B2 ir besibaigiantį 35 Lt langelyje B5.


Remiantis pratimu Skaičiuoklė _2 įtvirtinkite darbo su formulėmis įgūdţius: atlikite keturis pagrin-

dinius aritmetinius veiksmus ir kėlimą laipsniu, skaičiavimuose panaudokite klaviatūra įvedamas

konstantas ir langelių koordinates.

Funkcijos

Google dokumentų skaičiuoklėje galima naudotis apie 250 įvairiausio pobūdţio – statistinė-

mis, matematinėmis, inţinerinėmis, tekstinėmis ir kitomis funkcijomis, tačiau jų visų ir nedaţnam

mokslininkui teprisireikia. Šiame skyrelyje aptarsime tik penkias daţniausiai naudojamas statistines

funkcijas. Tai suma (SUM), vidurkis (AVERAGE), maksimumas (MAX), minimumas (MIN) ir

suskaičiuoti (COUNT). Visos jos yra po priemonių juostos mygtuku , be to ten pat galima

pasiekti ir visas kitas funkcijas, pasirinktus punktą Daugiau formulių...

Kaip ir su formulėmis, stenkitės maţiau informacijos įvedinėti klaviatūra, maksimaliai išnau-

dokite pelę. Paspaudus ir pasirinkus norimą funkciją, pele api-

brėţkite visą skaičiuojamą plotą, tarkime visas kainas stulpelyje B.

Sistema pati į funkciją įrašys apibrėţto masyvo koordinates, šiuo

atveju buvo pasirinkta sumos funkcija ir pele apvestas langelių blokas nuo B2 iki B6. Paspaudus

75

Enter programa pati uţbaigs funkcijos įvedimą, pridėdama po B6 skliaustelių ţenklą ir langelyje

parodydama galutinį rezultatą – visų išrinktų langelių bendrą sumą.

SUM – funkcija, kuri sudeda visus argu-

mentus (skaičius) iš vartotojo apibrėţto ploto, ir

pateikia jų bendrą sumą. Iliustracijoje matyti,

kad bendra visų prekių kainų, surašytų lange-

liuose B2:B6 suma lygi 149 Lt.

AVERAGE – vidurkio skaičiavimo funk-

cija, pateikianti aritmetinį vidurkį. Visos skait-

meninės reikšmės sudedamos ir padalinamos iš

bendro jų skaičiaus. Vidutinė visų prekių kaina –

30 Lt.

MAX – suranda pačią didţiausią reikšmę iš apibrėţto bloko. Pati brangiausia prekė kainuoja

65 Lt.

MIN – suranda pačią maţiausią reikšmę iš apibrėţto bloko. Pigiausia prekė kainuos 14 Lt.

COUNT – suskaičiuoja, kiek skaičių yra koordinatėmis apibrėţtame bloke, tačiau ignoruoja

tekstą ir tuščius langelius. Iš viso sąraše yra 5 prekių kainos.


Pasinaudodami pratime Skaičiuoklė _3 pateiktomis lentelėmis nurodytose vietose įterpkite visas

vadovėlyje aptartas funkcijas, patikrinkite gautų skaičiavimų teisingumą.

Sąrašai ir filtrai

Dirbant su didelės apimties sąrašais daţnai nelengva susirasti ieškomą dalyką – slegia infor-

macijos perteklius. Spręsti šiai problemai Google skaičiuoklė siūlo du paprastus įrankius – sąrašų

rikiavimą ir filtrus. Pradėkime nuo sąrašų rikiavimo. Ne visada pavyks gauti ar patiems sukurti nuo-

sekliai uţpildytus sąrašus, kur viskas iš karto būtų išrikiuota pagal prekių rūšį, gamybos metus ar

pardavimo vietą. Be to, vieną dieną mums gali būti svarbiau kaina, o jau sekančią – tarkime, parda-

vimo vieta. Ţemiau pateiktos iliustracijos pagalba susipaţinkime su pagrindiniais sąrašų tvarkymo

veiksmais.

Visų pirma, atkreipkime dėmesį į pirmąją sąrašo eilutę, kur surašytos sąrašo antraštės, kaip

kad Sezonas, Metai, Prekė, Miestas, Pardavimas.

76

Būtų negerai, jeigu rikiuojant abėcėlės

tvarka stulpelio pavadinimas Prekė atsidurtų

kur nors greta ţodţio Parketas, arba Miestas

uţimtų sekančią eilutę po Maţeikiai. Todėl ge-

riau antraštės eilutę apsaugoti. Pastatykite pelę

pirmoje, antraštinėje eilutėje ir meniu komanda

Įrankiai → Fiksuoti eilutes → Uţfiksuoti 1

eilutę ją atskirkite nuo bendro sąrašo.

Dabar pereikime prie paties rikiavimo. Pastatykite pelės ţymiklį tame stulpelyje, kurį ketinate

rūšiuoti (neţymėkite šio stulpelio, netamsinkite, tiesiog pastatykite jame pelę) ir meniu Įrankiai

išsirinkite atitinkamą komandą Rūšiuoti lapą pagal stulpelį A → Z, arba priešingai, Rūšiuoti lapą

pagal stulpelį Z → A. Pirmu atveju miestai išsirikiuos abėcėlės tvarka, skaičiai nuo maţiausio prie

didţiausio, datos nuo seniausios prie naujausios. Antru atveju rikiuojami stulpeliai išsidėstys prieš-

inga tvarka.

Filtrai – dar efektyvesnis įrankis atsi-

renkant informaciją ilguose sąrašuose. Kad

jie taptų aktyvus, pakeiskite perţiūros re-

ţimą meniu komanda Perţiūrėti → Sąra-

šo rodinys. Šiame perţiūros reţime galima

puikiai derinti bendrą rikiavimo ir filtrų darbą. Pavyzdţiui, pirmą kartą paspaudus ant Miestas, są-

rašas išsirikiuos abėcėlės, antrą kartą – priešinga tvarką. Paspaudus po stulpelio antrašte matomą

mygtuką bus galima rinktis, kurio būtent miesto – Kauno, Vilniaus, ar bet kurio kito

sąraše esančio rezultatus norite matyti.

Pritaikius vieną filtrą, jį galima pa-

pildyti kitais, gretimame stulpelyje tokiu

pat mygtuku pasirenkant metus, prekės

kategoriją ir pan. Palaipsniui įvedant vis daugiau filtro parametrų sąrašas vis trumpės, rodydamas

tik Jums aktualią informaciją. Baigus analizę, atšaukite uţdėtus filtrus, vėl visur nustatydami filtro

mygtukus į padėtį Visus.


Išanalizuokite pratime Skaičiuoklė _4 pateiktą sąrašą. Uţfiksuokite antraštinę eilutę, pasirinktus

stulpelius išrikiuokite didėjimo ir maţėjimo tvarka, keliems stulpeliams pritaikykite, po to - nuim-

kite filtrus.

77

3.4.3. Pateiktys

Tiems, kam tenka daţniau bendrauti su ţmonėmis, siūlant prekes ar paslaugas, seniai įsisąmo-

nino, kad svarbu ne vien tik ką sakai ir siūlai, bet ir kaip tą darai. Jau verčiau tavo pasisakymas bus

įdomus ir spalvingas, kitaip tavo klausytojai uţsnūs ar išskubės namo. Tačiau pateikčių programas,

elektronines „skaidres“ naudoja ne tik komersantai ar propagandistai. Lygiai taip pat jomis naudo-

jasi moksleiviai ir studentai gindami savo projektus, kursinius darbus, ar visuomeninių bei kultūri-

nių organizacijų atstovai atsiskaitydami apie tai, kas nuveikta ir kas planuojama ateityje. O galų

gale ir draugų rate galima pademonstruoti graţiai sudėtą, gausiai nuotraukomis pailiustruotą pasa-

kojimą apie vasaros atostogas, turistinę kelionę ar pasiekimus savame sode.

Google dokumentai ir šiai uţduočiai turi tinkamą įrankį – Presentation (Pateiktys). Ši nesu-

dėtinga paprogramė leis jums kurti ryškius ir patrauklius pasisakymus, dalintis jais su draugais ir

klientais, perţiūrėti ir komentuoti juos interneto erdvėje. Kaip ir su kitomis šio paketo priemonėmis

darbą pradedame nuo mygtuko Naujas, atsidariusiame meniu pasirinkdami Presentation.


Programos langą sąlyginai galima suskirstyti į keturias pagrindines sritis:

1 – meniu ir priemonių juosta viršuje, kurių pagalba kuriamos ir redaguojamos skaidrės;

2 – skaidrių miniatiūros, kurios padeda matyti visą pasakojimo struktūrą, o taip pat greitai per-

eiti nuo vienos prie kitos skaidrės;

3 – redaguojamos skaidrės langas, būtent jame įvedamas pranešimo tekstas, įterpiamos nuo-

traukos, lentelės, brėţiniai, parenkamas apipavidalinimo dizainas;

4 – mygtukas, atveriantis pranešėjo pastabų langą. Čia pranešimo autorius sau pačiam gali uţ-

sirašyti papildomą, pranešimui reikalingą informaciją.

1

2

3

4

78

Pranešimo kūrimas, apipavidalinimas ir demonstravimas

Google dokumentuose spustelėjus Naujas → Presentation, atsidarys tuščias pateikties šablo-

nas, kurį palaipsniui uţpildysime savo tekstu ir suteiksime no-

rimą dizainą. Uţrašų „Spustelkite, jei norite pridėti...“ vietoje

įveskite savo pranešimo pavadinimą ir autorių, na kad ir „Baldai

iš uosio. Tipo Tipavičiaus įmonė“. Atminkite, pateiktys skirtos

demonstruoti ekrane, iš karto bent jau keliems ţmonėms, todėl

naudokite paprastą ir aiškų, lengvai įskaitomą šriftą, uţrašus

darykite didelius, gerai matomus iš toliau.

Vis dėlto toks uţrašas tuščiame baltame lape atrodys ne ypač patraukliai. Atverkite Redaguoti

meniu punktą Keisti temą ir parinkite kurį nors iš gatavų šablonų. Jeigu tarp jų nepavyktų rasti nie-

ko Jūsų nuomone derančio, vietoje Keisti temą tame pačiame Redaguoti meniu naudokite kitą

punktą Pakeiskite foną. Spustelėjus ant nuorodos Įterpti paveikslą galėsite kaip foną panaudoti

graţų paveikslėlį, kurių nesunku atrasti internete, arba, jau iš braiţymo priemonių paţįstamą myg-

tuką bus galima išsirinkti vieną iš siūlomų atspalvių.

Uţbaigę pirmąją skaidrę įterpki-

te sekančią. Priemonių juostos kairė-

je yra trys glaudţiai tarpusavyje susi-

ję mygtukai , kurių pirmas

skirtas naujos skaidrės įterpimui, ant-

ras – padaryti jau turimos išrinktos

skaidrės kopiją ir trečias – ištrinti

skaidrei. Taip pat naują skaidrę gali-

ma pridėti ir meniu komanda Skaid-

rė → Nauja skaidrė, ar klavišų de-

riniu CTRL+M. Bet kuriuo atveju atsivers dialogo langas, kuriame turėsite pasirinkti naujos skaid-

rės maketą.

Rinktis galima iš penkių šablonų. Pirmasis šablonas geriausiai tinka įţanginei, pirmajai skaid-

rei, tai tarsi koks knygos viršelis, kur iš pirmo ţvilgsnio turėtų būti aišku, apie ką eis kalba. Antrasis

šablonas naudotinas, kuomet reikia įvesti daugiau teksto, kaţką detaliau išaiškinti. Trečiasis, su

dviem stulpeliais ir antrašte gerai tinka, kuomet reikia kaţką lyginti, priešpastatyti, arba į vieną iš

stulpelių galima įterpti paveikslėlį, o į kitą – jį papildantį aprašymą. Ketvirtasis šablonas gali pra-

versti, jeigu skaidrėn bus įterpta viso lapo dydţio nuotrauka, tuomet reikalingas tik trumpas jos ap-

rašymas. Ir pagaliau penktas gali būti naudingas įterpiant kokį nors didelį brėţinį ar lentelę.

79

Nepergyvenkite, jeigu tarp šių šablonų neradote tiksliai tokio, koks Jums reikalingas. Jį galėsi-

te pasidaryti patys. Tokiu atveju kaip tik rinkitės paskutinį, tuščią šabloną. Priemonių juostoje esan-

čiu mygtuku pasidarysite sau tiek kiek tik prireiks papildomų tekstinių langelių, patys api-

brėţdami jų dydį ir vietą.

Kaip matome, nemaţa šių šablonų nedviprasmiškai uţsimena apie papildomų grafinių objektų

įterpimą. Ne veltui sakoma – geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti, ir pateiktims ši

patarlė ypač aktuali. Tačiau visi jie – nuotraukos, brėţiniai, lentelės ir kita, ką tik galima surasti po

meniu punktais Įterpti ir Lentelė kuriami taip pat, kaip ir kitose Google dokumentų programose,

todėl jeigu ką praleidote ar šiek tiek primiršote, dar sykį perţvelkite 3.4.1 poskyrius Iliustracijų

įterpimas ir Iliustracijų braiţymas.

Kada galima laikyti pristatymą uţbaigtu? Tuomet, kuomet jį ne tik sukūrėte, bet pademonstra-

vote kitiems, išklausėte jų pastabas, patarimus ir atsiţvelgdami į juos padarėte būtinus pataisymus.

Skaidrių demonstravimas pradedamas mygtuku viršutiniame dešiniame programos

lango kampe. Prasidėjus demonstravimui, tarp skaidrių galima judėti ekrane matomais mygtukais „į

kairę“ ir „į dešinę“, spragsint pele ant matomo vaizdo, arba naudoti klaviatūros rodykles ← ir →.


Sukurkite 6 – 7 skaidrių apimties pateiktį savo pasirinkta tema. Parinkite jai gatavą apipavidalinimo

dizainą arba vientisą fono spalvą. Pranešime panaudokite skirtingus skaidrių maketus, kaip kad pa-

vadinimo skaidrė, tekstinis sąrašas, dviejų stulpelių maketas. Į skaidres įterpkite tokius objektus,

kaip nuotraukos, brėţiniai, lentelės. Pademonstruokite kolegų auditorijai uţbaigtą pristatymą.

3.4.4. Formos

Formos padeda rinkti informaciją, organizuoti bendradarbių, bendraminčių ar klientų apklau-

sas. Formų pildymas jų gavėjui Google dokumentuose maksimaliai supaprastintas – tam nereikia

netgi registruotis, apklausiamajam pakanka tiesiog atsakyti elektroninio pašto laišką ar gautu adresu

apsilankyti specialiame puslapyje ir uţpildyti paprašytus duomenis. Formose galimi keletas atsa-

kymų tipų – atviro tipo klausimai, kuomet atsakantis įrašo savo atsakymą, kitais atvejais galima

rinktis keletą atsakymo variantų iš duotų gatavų, arba galimybė rinktis tik vieną atsakymą.

Formų konstruktorius įjungiamas komandų seka Naujas → Form. Anketos sudarymo princi-

pai labai nesudėtingi, belieka išsirinkti kokią nors aktualią, visiems paţįstamą temą, ir pagal ją

konstruoti tolimesnę apklausą. Oras nenuspėjamas, politikai ir sportininkai nuvilia, tai kas gi bendro

tarp Jūsų, mūsų ir Tipo Tipavičiaus? Ţinoma! Mes visi gyvename namuose! Taigi sudarykime na-

80

mų valdybos anketą, duodami pavadinimą, na kad ir seniūnijos apklausa. Langeliu ţemiau galima

įvesti papildomą, paaiškinantį tekstą, kam skirta šita forma ar kaip ją pildyti. Dar ţemiau matomas

geltonas laukas, kuriame ir konstruojamas naujas klausimas.

Langelyje Klausimo pavadinimas įves-

kite savo klausimą, pvz.: „Kur Jūs gyvenate?“.

Pagalbos tekstas skirtas įvesti paaiškinamajam

tekstui. Galima būtų jį ir praleisti, bet šį kartą

padarykime darbą iki galo, įvesdami „Nurody-

kite gatvę, namo ir buto numerį“. Klausimo

tipas leidţia parinkti atsakymo pobūdį – ar tai

bus trumpas tekstas, ar ilga pastraipa, pasirin-

kimas iš keleto variantų ir kt. Adresui įvesti

pakaks ir trumpo teksto, todėl šiam klausimui

palikime Tekstas. Baigus konstruoti klausimą, galima spausti Atlikta, bet prieš tai atkreipkite dė-

mesį į varnelę Sudarykite reikiamą klausimą. Deja, tai netikslus vertimas, iš tiesų jis turėtų skam-

bėti kaip „Padarykite atsakymą privalomu“. Anketos pildytojas būtinai privalės atsakyti į šį klausi-

mą, neįrašius atsakymo kompiuteris nepriims iš jo nebaigtos pildyti anketos..

Uţbaigus pirmojo klausimo sudarymą, atkreipkite dėmesį į mygtukus . Pirmasis

skirtas jau uţbaigto klausimo redagavimui, jeigu pastebėjome klaidą ar norime pakeisti formuluotę.

Antrasis kopijuoja esamą klausimą – po to jį redaguojate pirmu mygtuku, įrašote klausimo naują

tekstą ir naujus atsakymo variantus, štai jums ir gatavas antras, trečias, ar net dvidešimtas klausimai.

Trečiu mygtuku ištrinsite nebereikalingą klausimą. Susipaţinkime su daţniausiai naudojamais klau-

simų, kuriuos galime pridėti anketos konstruktoriaus viršuje esančiu mygtuku ,

tipais.

Tekstas – trumpas atsakymas, anketos gavėjui bus matomas kaip maţas langelis, kur jis turėtų

įrašyti savo adresą, vardą, profesiją ar kitą panašų dalyką;

Pastraipos tekstas – išplėstinis atsakymas, kur galima įrašyti kad ir keletą sakinių. Matomas

kaip didelis platus langelis. Rinkitės jį tada, kuomet tikitės iš anketos pildytojo detalesnio atsakymo,

platesnio komentaro, tarkime jis gerai tiktų klausimui „Kokių turite pasiūlymų dėl Jūsų namo aplin-

kos sutvarkymo?“

Keli variantai – naudojamas, kuomet pildantis anketą turi išsirinkti vieną

atsakymą iš kelių pasiūlytų alternatyvų. Naudokite tokį klausimą, kai reikalin-

gas tik vienintelis atsakymas. Pavyzdţiui į klausimą „Koks Jūsų amţius?“ ga-

81

limas tik vienas atsakymas, kas pasirinko „iki 25“ jau nebebandys ţymėti „virš 60“.

Ţymimieji langeliai – vartotojas gali ţymėti keletą atsakymo variantų

vienu metu. Pavyzdţiui, klausimui „Ką reiktų remontuoti?“ pateikti tokie

atsakymo variantai, kaip „stogas“, „laiptinė“, „sienos“, „vandentiekis“,

„rūsys“. Kaţkas iš pildančių anketą gali išrinkti tik vieną atsakymą, o kaţ-

kas – net keturis ar visus penkis.

Skalė – skirta įvertinti balais. Galima

naudoti tradicines 5 ar 10 balų skales, galima

kurti ir savo vertinimo skalę, kur galima rinktis

nuo 3 iki 10 balų. Puikiai tinka tokio pobūdţio

klausimams: „Kaip vertinate mūsų darbą“, „Kaip vertinate namo būklę“ ir pan.

Uţbaigus klausimų sudarymą viršuje kairėje esančiu mygtuku pasirinkite vieną iš

beveik 70 apipavidalinimo šablonų. Pasistenkite suderinti patrauklumą su patogumu – pernelyg

ryškios spalvos ir paveikslėliai gali blaškyti ar trukdyti įskaityti klausimus, taigi rinkitės apdairiai.

Išsaugokite uţbaigtą darbą mygtuku .

Formos – bendro darbo įrankis, jos turi pasiekti tuos ţmones, kurie jas pildys. Išplatinkite ją

elektroniniu paštu, tam skirtas mygtukas . Įveskite gavėjų adresus, ir jie

netrukus gaus šią formą į elektroninio pašto dėţutę. Uţpildytos anketos bus automatiškai surinktos

ir pateks į Jūsų Google dokumentų saugyklą, beliks jas perţiūrėti ir išanalizuoti. Dar kartą atverkite

sukurtą formą ir ... neišsigąskite. Dabar ji atsivers ne per formų konstruktorių, bet kaip skaičiuoklės

failas su surinktais anketos duomenimis.

Meniu grupėje Forma yra visos komandos, reikalingos tolimesniam darbui: Redaguoti formą

–galėsite ją papildyti, pataisyti, Siųsti formą – išsiūsite ją naujiems pildytojams, Eiti į esamą formą

– matysite ir dirbsite su ją taip, kaip ir kiti galutiniai vartojai, o spustelėjus Rodyti atsakymų

suvestinę Google dokumentai Jums pateiks graţiai apipavidalintus statistinius duomenis.

82


Sudarykite 5-8 klausimų apimties anketą pasirinkta tema. Panaudokite skirtingus klausimų tipus.

Graţiai ją apipavidalinkite, išplatinktie elektroniniu paštus. Perţiūrėkite atsakymų suvestinę,

išanalizuokite ją.

3.5. Google kalendorius

Šio kalendoriaus pagalba lengva planuoti ir tvarkyti savo darbotvarkę, nepamiršti svarbių įvy-

kių ir renginių, visa tai bus vienoje vietoje, bet kaip Gmail paštą ar Google dokumentus visa tai ga-

lėsite pasiekti iš bet kurio kompiuterio su interneto prieiga. Į jį paprasta įrašyti, perkelti ar pašalinti

įvykius, siųsti kvietimus reikalingiems ţmonėms, keistis tvarkaraščiais su bendradarbiais, klientais

ar draugais, o taip pat prenumeruoti švietimo įstaigų ar pramogų organizatorių tvarkaraščius.

Pirmą kartą prie kalendoriaus prisijunkite pagrindiniame www.google.lt puslapyje lango viršu-

je pasirinkę nuorodą daugiau, o po ja – Kalendorius. Galima naudotis ir tiesioginiu adresu,

http://www.google.com/calendar Įėjimui į sistemą prisireiks tų pačių duomenų, kaip ir į Gmail ar

Google dokumentus – elektroninio pašto adreso ir slaptaţodţio.

Programos langą sudaro šios svarbiausios dalys:

1 – einamojo mėnesio kalendorius su išryškinta einamąja savaite ir šiandienos data. Juo pato-

giausia susirasti tolimesnes praeities ar ateities datas, pele greta metų ir mėnesio uţrašo spustelint

rodyklę į kairę (praeitis) ar dešinę (ateitis);

2 – kalendorių sąrašas. Vienu metu galima kartu stebėti keletą skirtingų kalendorių, pavyz-

dţiui derinant kelių ţmonių uţimtumą, arba atskirti su darbu ar asmeniniu gyvenimu susietus įvy-

kius;

1

1 4

3

2

5


http://www.google.com/calendar

83

3 – paieškos langas. Pakanka įvesti įvykio pavadinimą, pvz.: „Paskaitos“, ir visi jį atitinkantys

įvykiai bus pateikti vientisa suvestine;

4 – suplanuotų įvykių tvarkaraštis. Kairėje matoma laiko juosta nuo 0:00 iki 24:00, viršuje –

savaitės dienų sąrašas. Uţplanuoti įvykiai uţima erdvę priklausomai nuo jų datos ir numatytos

trukmės valandomis;

5 – skirtingi kalendoriaus rodiniai, nuo vienos dienos iki ištiso mėnesio vaizdo, daţniausiai

naudojamas rodinys – Savaitė.

Naujas įvykis į kalendorių įtraukiamas paspaudus nuorodą Sukurti įvykį viršutinėje kairėje

programos lango dalyje arba ties norima diena ir valanda tiesiog spustelėjus pele. Ţemiau pateiktoje

iliustracijoje matome tipišką planuojamą įvykį. Dauguma nustatymų yra pakankamai akivaizdūs ir

didesnių komentarų nereikalauja.

Verta paţymėti, kad nebūtina datų ir valandų įvedinėti ranka, juos jiems skirtuose langeliuose

galima pasirinkti iš specialaus sąrašo ar kalendoriaus. Jeigu tai ne vienkartinis įvykis, bet reguliariai

pasikartojantis, tarkime paskaitos, pakanka tik vieną kartą įvesti jo aprašymą, o po to skyrelyje

Kartojimai nustatyti atitinkamą pasikartojimų daţnumą, pavyzdţiui pasikartoja kiekvieną savaitę

pirmadienį ir trečiadienį, o baigiasi gruodţio 21 d. Skyrelyje Svečiai įvestais pašto adresais bus iš-

84

siųstas pranešimas, kad jie kviečiami į uţplanuotą įvykį, o pakeitus jo terminus ar darbotvarkę jie

irgi bus informuojami apie pasikeitimus.


Uţregistruokite savo kalendorių. Suplanuokite artimiausios savaitės darbotvarkę, įtraukite vienkar-

tinius ir pasikartojančius įvykius. Pakvieskite kolegas į tam tikrus įvykius, išsiųsdami jiems pakvie-

timus elektroniniu paštu.

3.6. Google žemėlapiai

Google Maps – internetinis ţemėlapis, derinantis palydovines fotografijas ir landšaftinius ţe-

mėlapius, gatvių tinklo išplanavimą, aktyvią geografinių vietovių ar net konkrečių adresų paiešką,

kelionės maršrutų planavimą ir dar visą eilę kitų paslaugų. Prie šios sistemos prisijungsite į Google

paieškos langą įvedę Google Maps, arba kreipęsi tiesioginiu adresu maps.google.com.

Pagrindiniai programos elementai ir valdymo įrankiai:

1 – paieškos langas, į kurį įvedamas norimas vietovės ar organizacijos pavadinimas. Galima

ieškoti ištiso ţemyno (Europa), šalies (Lietuva), miesto (Alytus), kaimo (Girvainiai), gatvės (Šiau-

liai, Vytauto g.), pastato (Vilnius, Ukmergės g. 36), įmonės ar organizacijos (UAB Tanagra, Taura-

gės ligoninė).

2 – papildoma informacija apie surastą vietovę arba sutampančių pavadinimų sąrašas (pvz.:

įvedus ţodį Didieji, turėsite išsirinkti, kurį kaimą turėjote omenyje: (A) Didieji Burbiškiai, (B) Di-

dieji Mostaičiai ar (C) Didieji Vankiai).

1

2

4

3

85

3 – vaizdo mastelio keitimo įrankis. Spaudţiant vaizdas pritraukiamas arčiau, didinamas,

vartotojas gali detaliau apţiūrėti maţą teritoriją, spaudţiant – maţinamas, atitolinamas, ţemė-

lapyje iš karto išsitenka visas rajonas, šalies ar net ţemynas. Vaizdą į kairę, dešinę, aukštyn ar ţe-

myn patogiausia perstumti tiesiog pervelkant ţemėlapį jį prispaudus pele.

4 – papildomi ţemėlapio parametrai ir galimybės. Šiuo metu Lietuvos teritorijai prieinami trys

perţiūros reţimai: Ţemėlapis, kuomet pagrindinis dėmesys skirtas keliams ir gatvėms, Reljefinis –

jame geriau matomi miškai ir kalvos, ir Palydovas – pateikiamas pasirinktos vietos palydovinė

nuotrauka. Kol kas didelio ryškumo palydovinės nuotraukos sudarytos tik pagrindiniams Lietuvos

miestams, kurių gyventojų skaičius viršija 30.000.

Google Maps patogu ne tik susirasti kurią nors anksčiau neţinomą vietovę, bet ir planuoti ke-

liones. Paspaudus nuorodą Gauti nuorodas atsivers maršruto konstravimo langas su dviem langais,

A ir B, kur reiks įrašyti kelionės pradţios ir pabaigos vietas. Jeigu kelionėje numatyta daugiau lan-

kytinų vietų, pridėkite papildomus langelius paspausdami Pridėti kelionės tikslą. Uţbaigus marš-

ruto sudarymą spauskite Gauti maršrutą. Kairėje lango pusėje pamatysite, kiek kilometrų teks nu-

vaţiuoti ir apytikslę kelionės trukmę, o taip pat – gatvių ir plentų sąrašą, kuriais patartina vaţiuoti ir

kurlink kada pasukti.

Jeigu planuojate sudarytu ţemėlapiu naudotis toliau patys ar dalintis su kitais, atliktą darbą

vertėtų įrašyti. Paspaudus nuorodą Mano ţemėlapiai galėsite ne tik įrašyti ţemėlapį ar kelionės

86

maršrutą, bet ir papildyti jį savo ţymėmis ir komentarais, pvz.: eţero pakrantėje vienur uţrašyti „čia

kimba karpiai“, o kitur – „čia kimba lydekos“. Viršutinėje dešinėje programos lango dalyje esančia

nuoroda Siųsti pasirinktą ţemėlapį galima išsiųsti kaip kitiems, taip ir į savo pašto dėţutę nuolati-

niam saugojimui.


Google Maps pagalba raskite tokius geografinius objektus, kaip savo miestą ar gyvenvietę, esant

galimybei – gatvę ir namą, savo mokyklą, darbovietę, draugų ir giminių gyvenamą vietą. Suplanuo-

kite 4 – 5 punktų kelionės maršrutą, papildykite savo pastabomis, išsiųskite gatavą maršrutą ki-

tiems.

3.7. Picasa

Kad būtų patogiau tvarkyti sukauptas nuotraukas, o vėliau ir skelbti jas internete, Google pata-

ria atsisiųsti nemokamą specialiai tam skirtą programą – Picasa. Ji glaudţiai susieta su kitomis

Google paslaugomis, todėl ir jai paskirsime šį vadovėlio skyrelį. Atsisiųsti programą tiesiog įvedę

programos pavadinimą į Google paiešką arba nuėję adresu http://picasa.google.com.

Picasa pasiţymi paprastu ir nesudėtingu valdymu ir siūlo daugybę efektų, kurie gali būti

įdiegti vienu paspaudimu: iškarpų darymas, spalvų ryškinimas ir koregavimas, meniniai efektai.

1

2

3

1

4

1

5

http://picasa.google.com/

87

Kiti priedai yra skaidrių perţiūra, spausdinimas, talpinimas internetiniame albume ir net galimybė iš

pasirinktų nuotraukų sumontuoti vaizdo klipą, papildant jį garso įrašu.

Programos sąsaja gimininga daugeliui Google šeimos programų, joje reiktų išskirti penkias

pagrindines sritis:

1 – meniu juosta, kur sutelktos šiai programai prieinamos valdymo komandos;

2 – albumų ir katalogų sąrašas, kur saugomos sukauptos nuotraukos;

3 – paieškos langas, kur greitai galima surasti reikiamą nuotrauką, įvedus jos pavadinimą ar

raktaţodį;

4 – miniatiūrų langas, kuriame matomos ir redaguojamos pasirinkto albumo ar katalogo nuo-

traukos;

5 – priemonių juosta nuotraukų platinimui – skelbimui internete, siuntimui el. paštu, spausdi-

nimui ir kt.

Nuotraukų katalogavimas

Vos įdiegus programą ji pati automatiškai pradeda nuotraukų paiešką kompiuterio diskuose.

Vėliau nuotraukų kolekciją galėsite papildyti iš skaitmeninio fotoaparato, kietojo kompiuterio dis-

ko, išorinių laikmenų spustelėję mygtuką . Picasa įkeliamas nuotraukas saugo išdė-

liodama ta pačia aplankų struktūra, kaip jas rado išorinėse laikmenose, tačiau programos vartotojui

daţniausiai svarbu susidėlioti nuotraukas ne pagal pavadinimus ar padarymo datą, bet pagal temati-

ką, vietą, įamţintus asmenis ar dar kitus, tik jam svarbius kriterijus.

Teminiam nuotraukų grupavimui palengvinti verta susikurti albumus. Spustelėję mygtuką

įveskite naujo albumo pavadinimą, pvz.: Šeima, Draugai, Kelionės. Vėliau, suradę tam tin-

kamas nuotraukas, galėsite spustelti ant jų dešinį pelės klavišą ir pasirinkti Įdėti į albumą. Pasirink-

tos nuotraukos nedings iš bendros kolekcijos, tačiau kartu bus matomos norimame albume.

Laikus bėgant nuotraukų ir albumų skaičius tik augs. Kad

palengvinti jų suradimą, nuotraukoms galima pridėti ţymas –

raktaţodţius, pagal kurios Picasa jas greitai atrinks iš bendros

nuotraukų masės. Išrinkite vieną ar keletą tos pačios tematikos

nuotraukų (jei jos greta viena kitos – laikydami prispaustą kla-

višą SHIFT išrinkite pirmą ir paskutinę, jeigu išdėstytos ne

nuosekliai – suţymėkite jas laikydami prispaustą klavišą

CTRL). Aktyvuokite meniu komandą Rodinys → Ţymos arba

paspauskite klavišų derinį CTRL+T.

88

Langelyje Pridėti ţymę įveskite nuotrauką apibūdinantį ţodį ar frazę, pvz.: Kelionė į Prahą, ir

paspauskite Pridėti. Kaip matote iš pateiktos iliustracijos, tai pačiai nuotraukai galima pridėti daug

skirtingų ţymų, juk nuotraukas galima grupuoti pagal vietą, įvykį, dalyvaujančius ţmones arba tai,

kada jose įamţintas įvykis. Vėliau beliks tik įvesti norimą raktaţodį, sakysime Povilas į paieškos

langą ir Picasa tuoj pateiks aprašymą atitikusias nuotraukas.

Jeigu vėliau nutarsite kai kurias nuotraukas ištrinti, pakaks spustelti ant jų klavišą Delete, kad

pašalinti iš albumo. Bendroje nuotraukų kolekcijoje ir kompiuterio diske jos išliks ir toliau. Jeigu

tvirtai apsispręsite nuotrauką negrįţtamai pašalinti ir iš albumo, ir iš kompiuterio, išrinkite ją ir

spustelėję dešinį klavišą kontekstiniame meniu pasirinkite komandą Rasti diske. Tada Picasa atida-

rys aplanką, kur saugoma ši nuotrauką. Ištrynus ją iš aplanko, t.y. kompiuterio disko, ji kartu dings

ir iš albumo.

Nuotraukų redagavimas ir platinimas

Ne visuomet ką tik padaryta nuotrauka atrodo tobulai. Kartais verta nukirpti tuščią erdvę vie-

name ar kitame jos krašte, pašalinti dėl blykstės atsiradusį raudonų akių efektą, arba pasodrinti rūš-

kaną dieną darytos nuotraukos spalvas. Visos šios, ir ţymiai daugiau kitų galimybių tampa prieina-

mos du kartus pele spragtelėjus norimą nuotrauką. Maţame skyrelyje neįmanoma detaliai aprašyti

visų įmanomų efektų. Atsisiųskite programą, stverkite keletą nuotraukų ir pirmyn, eksperimentuoki-

te. Tikrai ne kiekvienas efektas tiks bet kuriai nuotraukai, taip kaip ir ne kiekvienas prieskonis tinka

bet kuriam patiekalui. Bet nuotrauka – ne patiekalas, jos negrįţtamai nesugadinsi. Nesėkmės atveju

išrinkite „sugadintą“ nuotrauką, spauskite dešinįjį pelės klavišą ir rinkitės Atšaukti visus taisymus.

Atsivėrusiame nuotraukos redagavimo lange bus matomi trys skirtukai, į kuriuos sugrupuoti

galimi veiksmai – Pagrindiniai taisymai, Derinimas ir Efektai.

Pagrindiniai taisymai → Apkirpti. Paprastas ir labai reikalingas įrankis, nukerpantis nerei-

kalingą nuotraukos erdvę ir tuo leidţiantis jos ţiūrovui sutelkti dėmesį ties svarbiausia jos dalimi,

ţemiau kaip tik matote jo panaudojimo pavyzdį. Pele kilnokite rėmelį, atsiradusį aktyvavus šią ko-

89

mandą, tempdami kraštines didinkite ar maţinkite jo aukštį ir plotį. Nutaikę idealų kadrą, spauskite

Taikyti, o jeigu visai nesiseka – Atšaukti ir pradėkite darbą iš naujo.

Pagrindiniai taisymai → Raudonos akys. Tamsiu paros metu fotografuojant ţmones iš arti

blykstė neretai duoda labai nemalonų efektą – akys švyti nenatūralia raudona spalva. Šis įrankis

skirtas panaikinti šiai problemai ir susidoroja su ja gana sėkmingai.

Derinimas. Šiame skirtuke prieinami penki įrankiai – Uţpildanti šviesa, Apšviestos vietos,

Šešėliai, Spalvos temperatūra ir Neutralios spalvos parinkimas. Jeigu pageidaujate smulkesnių

nurodymų ir patarimų – štai jie visi ir iš karto: „Netaisyk nesugedusio daikto“. Sėkmingos nuotrau-

kos tikrai nepapuoš nenatūralus apšvietimas ar iškreiptas spalvų balansas. Naudokite šiuos įrankius

tada, kuomet nuotrauką reikia gelbėti bet kuria kaina.

Efektai → Paryškinti. Nelaukite stebuklų, jeigu naudosite maţytę nuotraukėlę. Bet jeigu pa-

imsite didelę ir kokybišką – išryškės kiekvienas medţio lapelis greta mielo veido arba visi langai

toli horizonte matomame daugiaaukštyje.

Efektai → Sepija. Atidţiau paţvelkite į senas, 1900 – 1940 m. nuotraukas. Jos ne juodai bal-

tos, bet rusvos. Sepijos efektas kaip tik leidţia imituoti tokias nuotraukas, šiuolaikinį vaizdą pasen-

dinti ištisu šimtmečiu.

Efektai → Nespalvota. Štai čia iš tiesų juodai baltų, tiksliau pilkų, „tarybinių“ nuotraukų

efektas, kuomet 1950 – 1990 m. naudotos prastos kokybės fotomedţiagos.

Efektai → Spalvų sodrumas. Šis efektas leidţia keisti nuotraukos spalvų intensyvumą, maţi-

nant jį nuotrauka tampa praktiškai bespalvė, didinant spalvos tampa ypatingai ryškios, nuotrauka

virsta savotišku atviruku.

Efektai → Švelni fokusuotė. Skirtingai nuo apkarpymo šis efektas nuotraukos kraštus padaro ner-

yškius, išplaukusius, ir visas ţiūrovo dėmesys krypsta į centre stovintį ţmogų ar kitą objektą.

90

Uţbaigus nuotraukų tvarkymą laikas jomis pasidalinti su kitais:

Sudarytas albumas įkeliamas į Google paskyros vartotojo internetinę nuotraukų galeriją.

Pačioje viršutinėje dešinėje programos dalyje matoma nuoroda Prisijungti prie ţiniatink-

lio albumų. Prisijungiama lygiai taip pat, kaip prie Gmail arba Google dokumentų. Pirmo prisijun-

gimo metu bus sukurta naujam vartotojui skirta internetinė galerija, kurioje jis gali skelbti savo nuo-

traukas ir siųsti draugams kvietimus joje apsilankyti.

Pasirinktas nuotraukas galima išsiųsti elektroniniu paštu. Picasa pati aktyvuos Gmail arba

kitą Jūsų pasirinktą pašto programą ir sukurs laišką, į kurį įkels visas pasirinktas nuotrau-

kas. Vartotojui telieka tik įvesti norimą gavėjo adresą.

Spausdinimo lange vartotojas galės pasirinkti, kaip ir po kiek bus išdėstytos nuotraukos

lape, esant reikalui jas apkirpti, nustatyti spausdinimo kokybę, kopijų skaičių ir kt.

Koliaţas – savotiškas plakatas, kur nuotraukos išsidėsto greta viena kitos ar perdengia vie-

nos kitas, papuošiamos kraštinėss ir kitais meniniais efektais.

Pasirinktų nuotraukų ar albumo pagrindu Picasa montuoja filmą, kur nuotraukos keičia

viena kitą palydimos įvairių perėjimo efektų ir gali būti palydimos garsinio įrašo.


Gautas kompaktiniame diske nuotraukas importuokite į Picasa. Priskirkite joms aprašomąsias ţy-

meles. Apkirpkite nuotraukas, pritaikykite joms labiausiai tinkančius efektus. Prisijunkite prie ţinia-

tinklio albumo ir ten publikuokite uţbaigtas nuotraukas.

3.8. Google svetainės

Google Sites (Google svetainės) – įrankis, skirtas nedidelių interneto svetainių kūrimui. Kaip

ir kitos paslaugos, jis nemokamas. Prisijungimui naudojami tie patys vartotojo duomenys, kaip kad

Gmail ar Google dokumentuose. Sistema puikiai suderinama su kitomis Google paslaugomis, todėl į

savo tinklalapį galima įterpti kalendorius, elektronines lenteles, skaidrių rinkinius, vaizdo medţiagą,

visa tai, ko išmokote ankstesniuose skyreliuose.

Prisijunkite pagrindinėje Google svetainėje pasirinkdami daugiau → Sites arba įveskite tie-

sioginį adresą: sites.google.com . Pradėkime nuo pačios svetainės registravimo. Įveskite jos pavadi-

nimą, kaip ir el. pašte patogiausia kad tai būtų vardas ar pavardė, jeigu jis uţimtas, teks sugalvoti

kaţką kito. Pasirinkite apipavidalinimo temą, tačiau neuţtrukite ties ja ilgai – vėliau ją bus galima

bet kada pakeisti. Teisingai įvedus ekrane matomą patikros kodą spauskite Kurti svetainę. Nuo šio

momento internete pradeda veikti nauja svetainė, pvz.: sites.google.com/site/tipavicius .

http://sites.google.com/

91

Bet kurioje svetainėje svarbiausias – pirmasis puslapis, angl. Home. Naujai pradėtoje svetai-

nėje jis iš pradţių ir bus vienintelis, kol nepapildysime kitais. Viršutinėje dešinėje programos lango

dalyje bus matomi mygtukai Kurti naują, Redaguoti puslapį ir Daugiau veiksmų. Kol kas atidė-

kime naujų puslapių kūrimą – iš pradţių reikia sutvarkyti bent pagrindinį.

Pasirinkus komandą Redaguoti puslapį atsivers HTML redaktorius, kurio valdymo elementus

jau ne kartą sutikote ankstesnėse programose. Anglišką Home pakeiskite lietuvišku uţrašu, pvz.:

Pagrindinis puslapis. Į tekstinius langelius įveskite tekstą, kuriuo kreipsitės į būsimą lankytoją.

Jeigu pasiūlyta lapo struktūra pasirodys neatitinkanti jūsų sumanymams, galite pasirinkti kitą

naudojantis meniu komanda Maketas. Ją paspaudę galėsite rinktis iš 9 skirtingų lapo šablonų. Įţan-

92

ginis puslapis, sudarytas vien tik iš teksto, vargu ar atrodys patraukliai. Greta įterpkite kokią nors

nuotrauką, naudodamiesi komanda Įterpti → Vaizdas. Atkreipkite dėmesį į kitas tame pačiame

meniu prieinamas galimybes, kaip kad kalendoriaus, dokumento, ţemėlapio, Picasa nuotraukos

įterpimas, ar netgi vaizdo įrašo įkėlimas iš Google Video ar Youtube.

Išsaugokite pagrindinį puslapį ir atidţiau perţvelkite, ar gerai išsidėstė visi puslapio elementai,

ar tinkamai dera šriftai ir fonas. Paspauskite mygtuką Daugiau veiksmų ir išsirinkite punktą Per-

ţiūrėkite puslapį kaip ţiūrėtojas. Gali būti, kad registruojant svetainę pasirinkta dizaino tema jau

nevisai beatitinka Jūsų tolimesniems planams ir laikas rinktis kitą. Vėl spauskite Daugiau veiksmų

ir rinkitės Tvarkyti svetainę.

Kairėje lango dalyje atsivers visų svetainės tvarkymo galimybių sąrašas, laikui bėgant įsisa-

vinsite daugumą priemonių, dabar gi sustokime ties šiais:

Bendra – galėsite papildyti ar pakeisti svetainės antraštę, aprašomąją informaciją;

Bendrinama – galėsite išsiųsti pakvietimus į savo svetainę kitiems ţmonėms;

Svetainės maketas – pridėsite, pašalinsite ar pakeisite tokius svetainės elementus, kaip antraš-

tė, šoninė juosta;

Spalvos ir šriftai – galėsite nustatyti kiekvieno atskiro svetainės elemento spalvą, šrifto tipą ir dydį;

Temos – priešingai, negu ankstesniu atveju, iš karto galėsite visai svetainei parinkti naują api-

pavidalinimo temą. Todėl logiškiausia veiksmų seka būtų ši – iš pradţių per Temos išsirinkite Jums

labiausiai patinkantį apipavidalinimą, o vėliau per Spalvos ir šriftai pataisykite tuos elementus,

kurie atrodo nederantys prie bendros schemos.

Ištobulinus pagrindinį puslapį pradėkite kurti kitus. Tik prieš spausdami

mygtuką Kurti naują iš pradţių pasistenkite kruopščiai apgalvoti būsimą

svetainės struktūrą, išdėlioti numatomą informaciją į labiausiai tinkamas „len-

tynėles“. Štai kaip maţdaug galėtų atrodyti pavyzdinė Tipo Tipavičiaus sve-

tainės struktūra: Pagrindinis, Draugai ir Šeima turi po atskirą teminį pirmo-

jo lygio puslapį, Darbas ir Pomėgiai išskaidyti į smulkesnes antrojo lygio

rubrikas, Svetainės schema sukuriama automatiškai, kurioje lengva surasti

bet kurį svetainės puslapį. Iliustracijoje kaip tik ir matomas ţemėlapis (angl.

Sitemap), kurį sudarė svetainės schema.

Kad sukurti pirmojo lygio puslapį, spauskite Kurti naują ir atsivėrusiame lange darykite kaip

nurodyta ţemiau esančios iliustracijos A variante: rinkitės Tinklalapis, į langelį Pavadinimas

įveskite norimą pavadinimą, nustatykite varnelę prie Įdėkite puslapį į aukščiausią lygmenį. Kur-

dami antro ar trečio lygio puslapį, iš pradţių paţymėkite tą rubriką, pvz.: Pomėgiai, kuriai norite

priskirti ţemesnio lygio puslapį, o po to veikite, kaip nurodyta B variante – rinkitės Tinklalapis, į

93

langelį Pavadinimas įveskite norimą pavadinimą, nustatykite varnelę prie Pridėti puslapio nume-

rį.


Uţsiregistruokite Google sites savo asmeninę svetainę. Sukonstruokite 3 – 4 tematinius puslapius,

uţpildykite juos tekstu, nuotraukomis, įterpkite Google ţemėlapį.

A B

94

MODULIO TESTŲ KLAUSIMAI

Šie testai skirti automatizuotam mokymo dalyvių įgytų ţinių vertinimui ir pritaikyti naudoji-

mui virtualiose mokymosi aplinkose. Kiekvieną testo klausimą sudaro klausimo tekstas ir keli pasi-

renkamieji atsakymai, iš kurių vienas ar retais atvejais keli yra teisingi. Uţ kiekvieną teisingai atsa-

kytą klausimą skiriamas vienodas taškų skaičius. Teisingi atsakymai paţymėti (T). Iš pateiktų testo

klausimų pavyzdţių galima sudaryti daugiau jų variantų.

Testais vertinamos tik teorinės ir pagrindų ţinios. Praktinės ţinios vertinamos atliekant prak-

tines vertinamas uţduotis.

Testo variantas pateikiamas dalyviui atsitiktiniu būdu imant klausimus iš klausimyno išlaikant

proporciją temomis. Testo variante gali būti 10–30 klausimų.

I. TESTAS SKYRELIUI „E. PILIEČIO VEIKLA: KOMPIUTERIS, INTERNETAS, E.

PASLAUGOS“.

Paţintis su asmeniniu kompiuteriu

1. Kas laikoma kompiuterio diskuose (ar standţiajame diske)? Paţymėkite išsamiausią atsakymą.

Operacinė sistema Windows Įvairios programos

Vartotojo sukurti dokumentai Aplankai

Operacinė sistema, visos programos, duomenys ir dokumentai (T)

2. Jei įjungto stalinio kompiuterio ekranas tamsus ir jame nieko nerodoma, tikriausiai:

įvedėte neteisingą slaptaţodį;

kompiuteris sugedo;

vaizduoklis yra išjungtas; (T)

reikia kompiuterį išjungti ir vėl įjungti.

3. Išvardykite 4 pagrindines stalinio kompiuterio dalis. Paţymėkite išsamiausią atsakymą.

Vaizduoklis, klaviatūra, pelė, spausdintuvas

Diskų įtaisai, procesorius, klaviatūra, pelė

Sisteminis blokas, vaizduoklis, klaviatūra, pelė (T)

4. Kokius Jums ţinomus įrenginius galima jungti prie kompiuterio? Paţymėkite geriausią atsaky-

mą.

95

Spausdintuvą, pelę, klaviatūrą, garsintuvus (T)

Atmintuką, procesorių, klaviatūrą, pelę

Vaizduoklį, pelę, klaviatūrą, maitinimo bloką

5. Kokia yra darbalaukio mygtuko paskirtis?

Juo atveriamas Windows pradţios meniu.

Pradedamas kurti teksto dokumentas.

Juo vartotojas prisiregistruoja Windows sistemoje.

6. Kuriuos veiksmus galima atlikti kairiuoju pelės klavišu?

išrinkti tvarkomus objektus (T)

tvarkyti objektus (T)

atverti objekto vietinį meniu

7. Kuriuos veiksmus galima atlikti dešiniuoju pelės klavišu?

išrinkti tvarkomus objektus

tvarkyti objektus

atverti objekto vietinį meniu (T)

8. Kas nutiks aplanką dusyk spragtelėjus pelės kairiuoju klavišu?

šį aplanką atversite (T)

aplanką pasirinksite

pakeisite šio aplanko pavadinimą

9. Kurį klavišą reikia laikyti nuspaustą rašant didţiosiomis raidėmis?

Tab ()

Shift () (T)

Control (Ctrl)

Alt

Caps Lock

10. Koks yra lango dydis, jei vidurinis lango valdymo mygtukas yra :

96

sumaţintas

vidutinio dydţio (T)

maksimaliai padidintas

11. Koks yra lango dydis, jei vidurinis lango valdymo mygtukas yra :

sumaţintas

vidutinio dydţio

maksimaliai padidintas (T)

12. Kaip taisyklingai išjungti kompiuterį?

Įrašyti visus pataisytus dokumentus, uţverti programas ir spragtelėti meniu pradėti komandą

„Išjungti kompiuterį“. (T)

Kompiuterį paprasčiausia išjungti ilgai palaikius nuspaustą jo įjungimo mygtuką.

Išjungus vaizduoklį, kompiuteris išsijungia automatiškai.

Spragtelėti meniu pradėti komandą „Išjungti kompiuterį“: dokumentai bus įrašyti ir progra-

mos uţvertos automatiškai.

13. Kodėl negalima išjungti kompiuterio nesustabdţius operacinės sistemos? Paţymėkite geriausią

atsakymą:

suges kompiuteris ir praţus visi jame esantys duomenys

praţus dar neįrašyti duomenys ir programų nuostatos (T)

kompiuteris neturi išjungimo mygtuko, todėl jis išjungiamas tik programiškai

14. *Kuo skiriasi komandų Išjungti kompiuterį ir Išsiregistruoti paskirtis?

Komanda Išsiregistruoti baigia darbą, kompiuterio neišjungia, bet leidţia prisijungti kitam

vartotojui (T)

Komanda Išsiregistruoti nesiskiria nuo komandos Išjungti kompiuterį

Kompiuteris Išsiregistruoti panaikina kompiuterio vartotojo prisijungimo duomenis, todėl kitą

kartą jis prisijungti nebegalės

Informacijos tvarkymas

1. Kaip kompiuterijoje dar vadiname kompiuterio laikmenose įrašytus dokumentus?

Aplankais

97

Rinkmenomis (T)

Tomais

2. *Paţymėkite visus Windows sistemoje leistinus dokumentų ar aplankų pavadinimus

Ąţuolas (T)

Pradėta:0900

2008–04–25 (T)

Mano filmai (T)

Pradėta 09 00 (T)

\Raštai\

3. Kurią darbalaukio piktogramą reikia spragtelėti norint perţiūrėti kompiuterio diskų (ar aplankų)

turinį (galimi keli atsakymai)?

Mano dokumentai (T)

Mano tinklo vietos

Internet Explorer

Mano kompiuteris (T)

4. Ką reiškia aplanko pavadinimo kairėje rodomi ţenkleliai + ir – ?

spragtelėjus atitinkamą ţenklelį, galima padidinti arba sumaţinti aplanko uţimamą vietą

spragtelėjus atitinkamą ţenklelį, galima išskleisti arba sutraukti vidinių aplankų sąrašą (T)

spragtelėjus atitinkamą ţenklelį, aplankas parodomas arba paslepiamas

5. Ar galima atgauti netyčia pašalintus dokumentus? Paţymėkite geriausią atsakymą.

Taip, galima visada.

Galima tik tokiu atveju, jei pašalintas dokumentas pateko į šiukšlinę. (T)

Galima tik teksto dokumentus.

Ne, negalima.

Interneto ir e. pašto pagrindai, e. paslaugų vartojimas

1. Kuo skiriasi internetas ir ţiniatinklis? Nurodykite teisingą atsakymą.

Internetas – informacijos teikimo paslauga, o ţiniatinklis – pasaulinis kompiuterių tinklas.

98

Internetas – pasaulinis kompiuterių tinklas, o ţiniatinklis – viena juo teikiamų paslaugų.

Internetas ir ţiniatinklis reiškia tą patį – pasaulinį informacijos tinklą.

Internetas – regioninis, o ţiniatinklis – pasaulinis kompiuterių tinklas.

2. Kurie ţiniatinklio adresai uţrašyti teisingai? Galimi keli teisingi atsakymai.

http://www.google.lt (T)

http\\www:on.lt

www.lrs.lt (T)

http:www.vu.lt

http://esaugumas.lt (T)

[email protected]

4. Paţymėkite taisyklingus e. pašto adresus. Galimi keli teisingi atsakymai.

http://www.pastas.lt

[email protected] (T)

antanas@pastas:lt

stasys.staselis.pastas.org

maryte@rastine:eu (T)


5. *Ką būtinai reikia turėti norint gauti e. pašto laiškus? Paţymėkite 2 teisingus atsakymus.

E. pašto programa

Interneto ryšys (T)

E. pašto sąskaita (T)

Naršyklė

Mobilusis telefonas

Modemas

6. Kokia interneto paieškos sistemų paskirtis?

Paieškos sistemos pateikia nuorodas į tinklalapius, geriausiai atitinkančius paieškos sąlygas

(T)

99

Paieškos sistemos pateikia tinklalapių, geriausiai atitinkančių paieškos sąlygas, tekstą.

Paieškos sistemos skirtos ţiniatinkliui naršyti.

Paieškos sistemos atvaizduoja kompiuteryje esančius dokumentus.

7. Nurodţius raktaţodţius „viešasis interneto centras“, paieškos sistema (pavyzdţiui, Google)

pateiks:

tinklalapių, kuriuose yra ţodţiai „viešasis interneto centras“, tekstus;

nuorodas į tinklalapius, kuriuose yra ţodţiai „viešasis interneto centras“; (T)

pirmiausia nuorodas į tuos tinklalapius, kuriuose yra ţodis „viešasis“, po to į tuos, kuriuose

yra ţodis „interneto“ ir t. t.

viešųjų interneto centrų sąrašą su jų adresais.

8. Ką reikia daryti, norint maţiau gauti nepageidaujamų e. laiškų?

Neatsakinėti į nepageidaujamus laiškus.

Neskelbti savo e. pašto adreso interneto svetainėse.

Nesiregistruoti neaiškiose svetainėse ir nesutikti gauti reklaminių laiškų.

Imtis visų čia išvardytų priemonių. (T)

9. Kaip internetu į kompiuterį gali patekti virusai?

Atvėrus e. laiško priedą, kuriame gali slypėti virusas.

Apsilankius piktavališkoje interneto svetainėje.

Parsisiuntus virusu apkrėstą rinkmeną.

Bet kuriais čia išvardytais būdais. (T)

10. Ar galima pasitikėti kiekvienoje interneto svetainėje pateikta informacija?

Taip. Visą informaciją nuolat perţiūri ir tikrina konsorciumas W3C (http://www.w3.org).

Ne. Galima pasitikėti tik vyriausybiniais tinklalapiais.

Ne. Interneto turinys yra nereguliuojamas ir kiekvienas gali paskelbti bet kokią informaciją.

(T)

Taip, jei svetainėje nurodyta, kad informacija patvirtinta auditorių.

11. Ar bendraudami internetu galite būti tikri dėl pašnekovo tapatybės?

Taip, jei jis prisistato vardu ir pavarde.

100

Taip, jei ţinome jo e. pašto adresą.

Ne, kadangi internete kiekvienas gali būti kuo jis pats nori. (T)

Taip, jei jis pateikia savo asmeninius duomenis.

12. *Kas gina vartotojo, perkančio internetu, teises?

LR Vartotojų teisių gynimo įstatymas. (T)

Bankas, kurio išduota mokėjimo kortele atsiskaito vartotojas.

Interneto paslaugų tiekėjas.

Perkant šalyje – LR Vidaus reikalų ministerija, o iš uţsienio – LR Uţsienio reikalų ministeri-

ja.

13. Kaip apsisaugoti nuo Jūsų prisijungimo prie e. banko duomenų vagystės?

E. banko adresą įvesti naujame naršyklės lange.

Įsitikinti, kad naršyklė rodo saugų prisijungimą prie e. banko.

Jungiantis prie e. banko nesinaudoti e. laiškuose pateikiamomis nuorodomis.

Laikytis visų čia išvardytų priemonių. (T)

14. Kam interneto svetainėse naudojamos formos?

Tekstams parengti prieš juos išsiunčiant e. paštu.

Duomenims įvesti ir perduoti į svetainę. (T)

Svetainės vartotojui atpaţinti.

Paieškos raktaţodţiams įvesti.

15. Kaip įvertinti, ar svetainė, kuriai pateikiate duomenis, yra patikima?

Apie patikimumą daţniausiai parašyta svetainės tinklalapio apačioje.

Svetainės tinklalapio fonas neturi būti juodas.

Patikrinti, ar svetainėje nurodyti išsamūs jos savininko duomenys ir ar internete apie ją nėra

blogų atsiliepimų. (T)

E. paštu pareikalauti patikimumo įrodymų.

16. Ką daryti, jei įtariate, kad kas nors galėjo suţinoti Jūsų prisijungimo prie e. banko duomenis?

Skubiai pervesti visus pinigus į kitą sąskaitą.

Bet kuriuo paros metu pranešti bankui ir blokuoti prisijungimą prie savo e. banko. (T)

101

Parašyti laišką savo bankui.

Kurį laiką stebėti, ar sąskaitoje nemaţėja pinigų.

17. Ką pirmiausia reikia daryti, kai e. prekybos svetainėje prašoma įvesti Jūsų kreditinės kortelės

duomenis?

Įvesti prašomus duomenis ir uţsirašyti tikslią datą ir laiką.

Patikrinti, ar sąskaitoje pakaks pinigų.

Patikrinti, ar naršyklė rodo informaciją, kad prisijungimas prie šios svetainės yra saugus. (T)

Paklausti kortelę išdavusio banko, ar ši svetainė yra patikima.

18. Kaip tinkamai parašyti komentarą apie straipsnį internete?

Nurodyti savo tikrą vardą, e. pašto adresą ir parašyti atsiliepimo tekstą.

Nurodyti bet kokį vardą, e. pašto adresą ir parašyti atsiliepimo tekstą.

Nurodyti savo sugalvotą slapyvardį, parašyti atsiliepimą. E. pašto adreso geriau nerašyti. (T)

Įrašyti savo pavardę, išgalvotą e. pašto adresą ir atsiliepimo tekstą.

19. Ar galima internetu iš bibliotekos uţsisakyti norimą knygą?

Ne, negalima, nes bibliotekos nesinaudoja internetu.

Taip, galima, nes daugumoje bibliotekų įdiegtos informacinės sistemos. (T)

Ne, negalima, nes būtina asmeniškai pateikti skaitytojo bilietą.

Galima, tačiau uţ tai imamas didelis mokestis.

20. Ką reiktų daryti gavus nepageidaujamą e. laišką?

Parašyti siuntėjui, kad daugiau tokių laiškų nebesiųstų.

Nors laiškas ir nelauktas, bet vertėtų išbandyti jame esančias nuorodas.

Laišką pašalinti jo net neskaičius. (T)

Patikrinti, kas yra prie laiško pridėtuose dokumentuose, o po to laišką pašalinti.

21. Kada galite būti tikri, kad saugiai naudojatės interneto svetaine ir Jūsų pateikiamų duomenų ne-

galės perskaityti pašaliniai asmenys?

Kai tinklalapio adresas prasideda https://, o naršyklės būsenos juostoje pavaizduota spynelės

piktograma. (T)

Kai toje svetainėje aiškiai deklaruojamas prisijungimo saugumas.

102

Kuomet iš svetainės adreso galima spėti, kad ji priklauso kuriam nors bankui ar bendrovei

„Microsoft“.

Kai įvedant informaciją, ekrane vietoje raidţių rodomi simboliai „*“.

22. Kaip galima kompiuterį apsaugoti nuo virusų?

Skaityti tik gerai ţinomų siuntėjų e. laiškus.

Naudotis atnaujinama antivirusine programine įranga. (T)

Naršyti internetą kuo maţiau ir kuo trumpesnį laiką.

Nesisiųsti internetu jokių dokumentų.

23. Kokia didţiausia rizika įsigyjant paslaugas ir prekes internetu?

Prekės ir paslaugos gali būti nekokybiškos.

Jei e. parduotuvė neuţtikrina saugaus prisijungimo, gali būti pavogti Jūsų asmeniniai ir kredi-

to kortelės duomenys. (T)

Prekėms gali būti priskaičiuoti dideli importo mokesčiai.

Atsiskaitant gali tekti sumokėti didelius banko mokesčius.

24. Ar pašaliniai asmenys gali suţinoti internetu siunčiamus Jūsų kreditinės kortelės duomenis?

Taip, jei svetainė, kuriai perduodate šiuos duomenis, neuţtikrina ryšio saugumo. (T)

Taip, visada. Internetas yra pasaulinis tinklas, todėl siunčiama informacija matyti visame pa-

saulyje.

Ne, niekada. Interneto naršyklė visada patikimai uţšifruoja siunčiamus duomenis.

Taip, todėl kreditinės kortelės duomenis galima siųsti tik e. paštu.

II. TESTAS SKYRELIUI „INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS DARBE IR LAIS-

VALAIKIU“.

Bendrosios sąvokos

1. Kokia techninė įranga labiausiai būtina nuotoliniam darbui ir mokymuisi?

Greitas ir galingas kompiuterio procesorius.

Didelė darbinė (operatyvinė) atmintis.

Greitas ir patikimas Interneto ryšys. (T)

Didelis, aukštos kokybės monitorius.

103

2. Kurį iš programinės įrangos paketų turėsite pasirinkti, jeigu ketinate kasdien produktyviai dirbti

kompiuteriu?

Microsoft Office.

Open Office.

Google Documents.

Nesvarbu, jie tarpusavyje suderinami. (T)

3. Tam, kad naudotis Google paštu, dokumentais, kalendoriumi, ţemėlapiais, Jūs privalote:

Sudaryti metinę sutartį.

Apmokėti paslaugas kartą į mėnesį.

Kaina priklauso ne nuo trukmės, o nuo paslaugos pobūdţio.

Tai nieko nekainuoja. (T)

Google paštas ir kalendorius

4. Kuris adresas teisingas ir leis pasinaudoti Google paštu?

Tipas.Tipavič[email protected]


Tipas.Tipavič[email protected]

[email protected]

5. Ar Google paštas gali surinkti laiškus iš kitų Jūsų pašto deţučių?

Taip. (T)

Ne.

Ši paslauga kol kas neidiegta.

Tai draudţia įstatymas.

6. Kuriant naują laišką matomas pasirinkimas „Pridėti failą“. Kokį failą galima pridėti?

Tik Google dokumentais sukurtą.

Nėra jokių apribojimų.

Praktiškai bet kokį, išskyrus vykdomąjį (*.exe). (T)

Failo dydis neturi viršyti 3 MB (megabaitų).

7. Adresų (kontaktų) sąrašas, kurį susikuriate Gmail, gali būti:

Tik elektroninio pašto programoje.

Kaip elektroniniame pašte, taip ir Google dokumentuose. (T)

Tik Google dokumentuose.

mailto:Tipas.Tipavi�[email protected]


mailto:Tipas.Tipavi�[email protected]


104

Adresus, kuriuos naudosite Google dokumentams, reikia specialiai paţymėti.

8. Google kalendoriuje galima: (1) kurti savo kalendorius (2) skelbti juos Internete (3) perţiūrėti

kitų ţmonių (jiems leidus) kalendorius, (4) juos redaguoti ir papildyti. Kurie variantai teisingi?

Visi keturi.

Pirmi trys. (T)

Pirmi du.

Tik pirmas.

Google dokumentai

9. Kokiu būdu pabrauksite tekstą?

Įrankių juostos mygtuku B.

Įrankių juostos mygtuku I.

Įrankių juostos mygtuku U. (T)

Įrankių juostos mygtuku A.

10. Kokiu būdu nukopijuosite dalį ar visą tekstą tekstiniame redaktoriuje?

Klavišų deriniais CTRL+C ir CTRL+V.

Meniu komandomis Redaguoti → Kopijuoti ir Redaguoti → Įklijuoti.

Abu būdai – vienodai geri. (T)

Kopijuoti neįmanoma.

11. Kuriamą tekstą reiktų papildyti brėţiniu. Kaip tą padaryti?

Panaudoti atskirą, specializuotą braiţymo programą.

Panaudoti meniu komandą Įterpti → Vaizdas.

Panaudoti meniu komandą Įterpti → Piešiama. (T)

Panaudoti meniu komandą Įterpti → Specialieji simboliai.

12. Kuris būdas racionaliausias, jeigu norite nusiųsti Google dokumentais sukurtą tekstą ţmogui,

kuris naudojasi tik Microsoft Word ir elektroniniu paštu?

Sukurtą dokumentą išsaugoti komanda Failas → Parsiūsti rinkmeną kaip → Word, prikabinti

prie elektroninio laiško ir išsiūsti.

Bendrame dokumentų sąraše paţymėti dokumentą varnele, paspausti mygtuk ą Dalytis, nurodyti

reikiamą pašto adresą. (T)

Atverti tekstą, visą jį paţymėti, nukopijuoti į Microsoft Word, išsiųsti paštu.

Google dokumentai ir Microsoft Word nesuderinami, todėl iš karto siųsite spausdintą variantą.

105

13. Skaičiuoklė valiutos formatą rodo litais, o Jums reikia sudaryti prekių sąrašą, kur kainos nuro-

dytos eurais. Kaip tai padaryti?

Pakeisite regioninius nustatymus iš lietuviškų į kurios nors euro zonos šalies, pvz. Vokietijos, ir

iš naujo įjungsite skaičiuoklę.

Pasinaudodami meniu Įterpti įterpsite euro ţenklą.

Įrankių juostoje po mygtuku 123 susirasite Daugiau valiutų. (T)

Greta stulpelio, pavadinto Kaina litais įterpsite sulpelį Kaina eurais.

14. Kuris datos (2009 m. rugsėjo 4 d.) uţrašymas klaidingas?

2009 09 04

2009-9-4

9:9:4 (T)

9/9/4

15. Prekei, kurios kaina 20 Lt, reikalinga pridėti 8% antkainį. Kuri formulė teisinga?

20+8%=

20+8=

= 20*0.08

= 20*0,08 (T)

16. Kuri funkcija skirta apskaičiuoti vidurkiui?

AVERAGE (T)

SUM

COUNT

MAX

17. Jums atsiuntė netvarkingą, nenuoseklų sąrašą. Kaip jį išrikuosite abėceline tvarka?

Rikiavimo priemonės randasi meniu Redaguoti.

Rikiavimo priemonės randasi meniu Formatas.

Rikiavimo priemonės randasi meniu Įrankiai. (T)

Rikiavimo priemonės randasi meniu Forma.

18. Norėdami parinkti įdomesnį pateikties apipavidalinimą, naudositės meniu komanda:

Failas → Nauja pristatymo kopija.

Redaguoti → Keisti temą. (T)

Įterpti → Vaizdas.

106

Įterpti → Piešiama.

19. Jeigu neradote Jums tinkamo skaidrės šablono, kokių veiksmų imsitės?

Atversite Google dokumentų ţinyną – galbūt ten yra patarimų, kaip pataisyti jau turimus.

Mygtuku Sukurti naują → Šablonai perţiūrėsite internete publikuotus šablonus.

Pasirinkę visiškai tuščia skaidrės šabloną patys nusibraiţysite trūkstamus elementus.

Visi aukščiau išvardinti būdai – tinkami. (T)

20. Rengiamą pristatymą galima papildyti pranešėjo pastabomis. Jas matys:

Pranešimo autorius.

Autorius ir kartu su juo pranešimą rengiantys kolegos. (T)

Visi, kas stebės parengtą pranešimą.

Visi aukščiau išvardinti variantai – teisingi.

21. Parengtas pranešimas demonstruojamas ţiūrovams, paspaudus:

Klavišą Enter.

Klavišą F1.

Mygtuką Pradėti pateiktį. (T)

Mygtuką Dalytis.

Picasa

22. Perkeltoms į Picasa nuotraukoms galima pridėti jas aprašančias ţymeles, kaip kad draugai,

šventė, kelionė. Kiek ţymelių galima pridėti vienai nuotraukai?

Ţymelių skaičius neribojamas. (T)

Tik vieną.

Iki 5 ţymelių.

Iki 10 ţymelių.

23. Kuria komanda perkelsite nuotraukas iš skaitmeninio fotoaparato į Picasa?

Naujas albumas.

Importuoti iš. (T)

Įrašyti.

Rasti diske.

24. Tam, kad pataisyti nuotrauką, apkirpti, pridėti meninius efektus, reikės:

Du kartus ant jos spragtelėti. (T)

Naudoti komandą Nuotrauka → Redaguoti pluoštą.

107

Naudoti komandą Nuotrauka → Savybės.

Naudoti komandą Redaguoti → Įdėti visus efektus.

INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Leidiniai ir straipsniai

1. Aktyvaus mokymosi metodai: Mokytojo knyga. Vilnius, 1998.

2. Brundza, K. Atmintinė. DVD įrašymas. Kaunas, Smaltija, 2005.

3. Brundza, K. Atmintinė. Kompaktinių diskų įrašymas. Kaunas, Smaltija, 2006.

4. Buehl, D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius, 2004.

5. Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T. Enciklopedinis kompiuterijos ţodynas. Vilnius, TEV, 2006.

6. Dagienė V., Ţandaris A. Informacijos technologijos enciklopedinis ţinynas.

7. Darbo asmeniniais kompiuteriais pagrindai. Vilnius, Lietuvos telekomas, 2002–2003.

8. Dulinskas D., Jokūbaitienė, J. ECDL visiems. Kompiuterinio raštingumo pagrindai. Informaci-

jos technologijų mokymo centras, 2006.

9. Guleva, V. Apskaita namų ūkyje. Vilnius, Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo cent-

ras, 2006.

10. Ikamas K. Skaitmeninė fotografija. Šimtas fotografavimo gudrybių. Kaunas, Smaltija, 2004.

11. Informacija ir komunikacija. Internet Explorer 6, Outlook Express 6. Vilnius, Lietuvos teleko-

mas, 2001.

12. Jakavičius, V., Stučkaitė I. Nuotolinės studijos pedagogų rengime: samprata ir plėtros prielai-

dos.// Socialiniai mokslai. 2001, Nr.3 (29), p. 70– 74.

13. Jonušauskas S. Informacija ir komunikacija. Vilnius, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba,

2006.

14. Jonušauskas S., Bilevičienė T., Kaţemikaitis V. Įvadas į informatiką. Vilnius, Mykolo Romerio

universiteto leidykla, 2002.

15. Jonušauskas S., Naujikienė R., Petrauskas R. Kompiuterinio raštingumo pagrindai, reikalingi

Europos kompiuterių vartotojo paţymėjimui gauti. Vilnius, Mykolo Romerio universiteto lei-

dykla, 2004.

16. Karbo, M. Skaitmeninių nuotraukų apdorojimas. Vilnius, Egmont Lietuva, 2003.

17. Keršanskienė, J., Lapėnaitė, A. Mano bankas internete. Vilnius, Lietuvos suaugusiųjų švietimo

ir informavimo centras, 2005.

18. Leonavičienė B. Microsoft Office 2003. Kaunas, Smaltija, 2006.

19. Lučinskij M., Poderskis P., Tumėnas P. Duomenų saugos pradmenys. Kaunas, Smaltija, 2007.

108

20. Marzano, R. J. Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. Vilnius, 2005.

21. Merkys A. Apie internetą paprastai. - Vilnius:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo

centras, 2006.

22. Merkys A. E. mokymasis. - Vilnius:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras,

2006.

23. Merkys A. E. piliečio abėcėlė. - Vilnius:Langas į ateitį, 2006.

24. Merkys A. E. piliečio abėcėlė: metodinės rekomendacijos kursų dėstytojui. - Vilnius: Langas į

ateitį, 2006.

25. Merkys A. Kompiuteris ir internetas visiems: metodinė pagalba viešųjų interneto centrų konsul-

tantams. - Vilnius:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras, 2005.

26. Merkys A. Mano bičiulis internetas. - Vilnius:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo

centras, 2005.

27. Merkys A. Skaičiuoklė Microsoft Excel 2007 (4 leidiniai). – Vilnius:Kompetencijos ugdymo

centras, 2007.

28. Merkys A. Šiuolaikinės interneto paslaugos. – Vilnius:Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir infor-

mavimo centras, 2007.

29. Merkys A., Stancelis V. Andragoginiai kompiuterinio raštingumo mokymo metodai. – Vilnius:

Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras, 2008.

30. Nuotolinis mokymas. Kaunas, Technologija, 2003.

31. Pateikčių rengimas. Kaunas, Informacinių technologijų institutas, 2000.

32. Petty, G. Šiuolaikinis mokymas. Vilnius, 2006.

33. Skaičiuoklė. Skaičiuoklės sąrašas ir duomenų bazės. Vilnius, Lietuvos telekomas, 2002.

34. Sorensen, T. B. Asmeninio kompiuterio sauga. Kaunas, Smaltija, 2004.

35. Starkus B. Kompiuterinė technika namams. Kaunas, Smaltija, 2004.

36. Starkus B., Pasmokytė A. Excel 2000 ir XP versle. Kaunas, Smaltija, 2003.

37. Steeples, C., Jones, C. Networked Learning: Perspectives and Issues. London, 2002.

38. Targamadzė A., Normantas E., Rutkauskienė D., Vidţiūnas A. Naujos nuotolinio švietimo gali-

mybės. Vilnius, 1999.

39. Tepperwein, K. Menas mokytis nepavargstant: nauji metodai palengvina mokymąsi. Vilnius,

1998.

40. Teresevičienė M. Mokymosi visą gyvenimą edukologinės dimensijos (habilituoto daktaro diser-

tacija). 2001.

41. Teresevičienė, M., Oldroyd, D., Gedvilienė, G. Suaugusiųjų mokymas: andragogikos didaktikos

pagrindai. Kaunas, 2004.

42. Ulevičius, L. E–verslas. Atmintinė. Kaunas, Smaltija, 2000.

109

43. Valavičius E. Paieška internete. Kaip išnaudoti paieškos internete galimybes. Kaunas, Smaltija,

2005.

44. Vidţiūnas A., Barzdaitis V. Interneto svetainių ir tinklalapių kūrimas. Kaunas, Smaltija, 2005.

45. Vidţiūnas A., Vidţiūnaitė, M. Excel XP ir 2003. Skaičiuoklių taikymas apskaitoje ir vadyboje.

Kaunas, Smaltija, 2004.

46. Webster, D. Learning about e–learning. Kookabura Studios, 2006.

47. Whitehead, P., Russell, J. H. HTML vaizdţiai, Kaunas, Smaltija, 2006.

48. Woodil, G. Where is Learning in e–Learning? Operitel Corporation, 2004.

49. Ţalkauskas V. Biuro programų ţodynėlis: daţniausiai vartojamų "Microsoft Office" programų

terminų ţodynėlis anglų–lietuvių kalbomis (su CD). Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos

institutas, 2005.

Internete paskelbta medţiaga

1. Ališauskas, R. Kompiuterinių technologijų ir švietimo reformos sąveika.

http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf–m–6/alisaus.html

2. Andragoginių pagrindų ir vadybos programos. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija

http://www.lssa.smm.lt

3. Check Out 10 Advantages and Disadvantages of Online Courses.

http://www.educationtraininginfo.com/articles/e001–advantages–and–disadvantages–of–online–

courses.htm

4. Nuotolinio mokymo metodiniai tyrimai pagal projektą “Tradicinių studijų metodikų panaudoji-

mo nuotoliniame mokyme galimybių tyrimas“ http://metdm.ktu.lt/tikslai.html

5. Juozaitienė, R., Juozaitis A. M. Suaugusiųjų mokymosi pagrindai. http://www.lssa.smm.lt/lang–

1/page–44.asp

6. Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas: http://www.liedm.lt

7. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos

ir darbo ministro įsakymas dėl mokymosi visą gyvenimą uţtikrinimo strategijos ir jos įgyvendi-

nimo veiksmų plano tvirtinimo. http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/04–03–26–isak–

433–a1–83.htm

8. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas dėl visuotinio kompiuterinio raštingumo progra-

mos. http://www.lrvk.lt/teises_aktai/files/2004/09/3458.doc

9. Moodle svetainė http://www.moodle.org

Mokomosios ir informacinės kompaktinės plokštelės

1. ECDL pamokos. Informacijos technologijų mokymo centras, 2006.

2. e–Citizen pamokos. Informacijos technologijų mokymo centras, 2006.

http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-m-6/alisaus.html

http://www.lssa.smm.lt/

http://www.educationtraininginfo.com/articles/e001-advantages-and-disadvantages-of-online-courses.htm

http://www.educationtraininginfo.com/articles/e001-advantages-and-disadvantages-of-online-courses.htm

http://metdm.ktu.lt/tikslai.html

http://www.lssa.smm.lt/lang-1/page-44.asp

http://www.lssa.smm.lt/lang-1/page-44.asp

http://www.liedm.lt/

http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/04-03-26-isak-433-a1-83.htm

http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/04-03-26-isak-433-a1-83.htm

http://www.lrvk.lt/teises_aktai/files/2004/09/3458.doc

http://www.moodle.orgk/

110

3. Mokomoji medţiaga. Microsoft Office XP. Informacijos technologijų mokymo centras, 2006.

4. Tavo asmeninis Windows XP mokytojas. Akelotė ir Ko, 2005.

5. Piesarskas, B. Kompiuterinis anglų–lietuvių kalbų ţodynas ANGLONAS. Fotonija, 2005.

KOOMMPP IIUUTTEERRIINNIOO RRAA ŠŠTTIINNGGUUMMOO...

Documents

Transcript of KOOMMPP IIUUTTEERRIINNIOO RRAA ŠŠTTIINNGGUUMMOO...