Sesavali - aris.ge

80
1 Sesavali winamdebare krebuli Sedgenilia maTTvis, vinc 2013 wels fizikaSi erTian erovnul gamocdas abarebs. krebulSi mocemulia: • 2013 wlis fizikis sagamocdo programa. testur davalebaTa tipebis aRwera. • 2012 wlis fizikis sagamocdo testi swori pasuxebiTa da komentarebiT. • 2011 wels gamoqveynebuli krebuli. krebulSi mocemul davalebaTa gacnoba dagexmarebaT damoukideblad moemzadoT fizikis gamocdisaTvis. fizikis sagamocdo testi efuZneba saskolo kursis im mniSvnelovan nawils, romelic sagamocdo programaSia warmodgenili. agreTve SegiZliaT isargebloT gamocdebis erovnuli centris mier gamocemuli krebulebiTa da fizikis saskolo kursis im saxelmZRvaneloebiT, romlebic damtkicebulia ganaTlebisa da mecnierebis saministros mier. imedi gvaqvs, rom krebuli dagexmarebaT ukeT moemzadoT 2013 wlis misaRebi gamocdisaTvis fizikaSi. erTiani erovnuli gamocdebis moTxovnebi fizikaSi gamocdaze abiturients moeTxoveba: • sagamocdo programiT gansazRvruli faqtobrivi masalis codna. • am codnaze dayrdnobiT, bunebaSi mimdinare arsebiTi procesebis daxasiaTeba da analizi. • grafikebidan, sqemebidan, cxrilebidan da diagramebidan saWiro informaciis mopoveba da gamoyeneba mocemuli amocanis gadasaWrelad. sagamocdo testiT mowmdeba: • saprogramo masalis codna da konkretul amocanebSi am codnis gamoyenebis unari. • grafikebiT, sqemebiT, cxrilebiTa da diagramebiT mowodebuli informaciis gagebisa da analizis unari. • mocemuli amocanis pirobidan arsebiTi (problemis gadasaWrelad aucilebeli) monacemebis SerCevis unari. • codnasa da gamocdilebaze dayrdnobiT, ucnobi, arastandartuli amocanis damoukideblad amoxsnis unari.

Transcript of Sesavali - aris.ge

Microsoft Word - kreb 2013Sesavali winamdebare krebuli Sedgenilia maTTvis, vinc 2013 wels fizikaSi erTian erovnul gamocdas abarebs. krebulSi mocemulia:
• 2013 wlis fizikis sagamocdo programa. testur davalebaTa tipebis aRwera.
• 2012 wlis fizikis sagamocdo testi swori pasuxebiTa da komentarebiT.
• 2011 wels gamoqveynebuli krebuli.
imedi gvaqvs, rom krebuli dagexmarebaT ukeT moemzadoT 2013 wlis misaRebi gamocdisaTvis fizikaSi.
erTiani erovnuli gamocdebis moTxovnebi fizikaSi
gamocdaze abiturients moeTxoveba:
sagamocdo testiT mowmdeba:
2   
niutonis kanonebi da bunebis Zalebi
niutonis I kanoni. sxeulebis inertuloba. masa. masis erTeuli. simkvrive. simkvrivis erTeuli. aTvlis inerciuli sistemebi. sxeulebis urTierTqmedeba. Zala. niutonis II kanoni. Zalis erTeuli. tolqmedi Zala. Zalebis Sekreba. niutonis III kanoni. msoflio mizidulobis kanoni. gravitaciuli mudmiva. simZimis Zala. wona. aCqarebulad moZravi sxeulis wona. uwonadoba. sxeulTa Tavisufali vardna. Tavisufali vardnis aCqareba. drekadobis Zala. sixiste. hukis kanoni. uZraobis xaxunis Zala. srialis xaxunis Zala. gorvis xaxunis Zala. xaxunis koeficienti.
mudmivobis kanonebi meqanikaSi
statika
3   
wneva. wnevis erTeulebi. siTxis wneva WurWlis fskersa da kedlebze. paskalis kanoni. ziari WurWeli. hidravlikuri manqana. atmosferuli wneva. toriCelis cda. normaluri atmosferuli wneva. amomgdebi Zala. arqimedes kanoni. sxeulTa curvis pirobebi.
meqanikuri rxevebi da talRebi
rxeviTi moZraoba. harmoniuli rxeva. amplituda. rxevis periodi da sixSire. maTi erTeulebi. zambaraze mimagrebuli sxeulisa da maTematikuri qanqaris rxevis periodis formulebi. energiis gardaqmna rxeviTi moZraobis dros. meqanikuri talRebi. kavSiri talRis sigrZes, gavrcelebis siCqaresa da sixSires Soris. ganivi da grZivi talRebi. bgeriTi talRa. bgeris siCqare sxvadasxva garemoSi. bgeris xmamaRloba da tonis simaRle. eqo.
geomertiuli optika
siTburi movlenebi
4   
testur davalebaTa aRwera
pasuxis arCeva (e.w. arCeviTpasuxiani testuri davaleba)
davalebis aRwera da instruqcia _ davalebaSi dasmulia SekiTxva da
mocemulia oTxi an xuTi savaraudo pasuxi, romelTagan mxolod erTia
swori. abiturientma unda airCios swori pasuxi da pasuxebis furcelSi
aRniSnos Sesabamisi ujra.
davalebis II tipi _ Sesabamisobis povna.
davalebis aRwera da instruqcia _ abiturientma unda ipovos
Sesabamisoba cxrilis saxiT warmodgenil or CamonaTvalSi mocemul
movlenaTa an obieqtTa Soris.
TiToeul davalebaSi.
davalebis III tipi – mocemuli amocanis amoxsna (e.w. Ria testuri davaleba).
davalebis aRwera da instruqcia _ davalebaSi mocemulia amocanis
piroba da dasmulia ramdenime kiTxva. TiToeul kiTxvas Seesabameba erTi
swori pasuxi. abiturientma unda miiRos swori pasuxi da imavdroulad
naTlad unda warmoadginos pasuxis miRebis gza. SesaZlebelia, zogierTi
amocana ixsnebodes ramdenime xerxiT. am SemTxvevaSi sakmarisia,
abiturientma aCvenos amoxsnis erT-erTi gza.
5
7
davalebaSi dasmulia SekiTxva da mocemulia xuTi savaraudo pasuxi, romelTagan mxolod erTia swori. pasuxebis furcelze davalebis Sesabamisi nomris qveS ipoveT ujra, romelicSeesabameba Tqven mier arCeul pasuxs da dasviT niSani X.
1. wyalSi srulad CaZires ori erTnairi moculobis sxeuli, romelTa simkvriveebis Sefardebaa 3:2. pirvel sxeulze imoqmeda 6 n-is tolma amomgdebma Zalam. risi tolia meore sxeulze moqmedi amomgdebi Zala?
a) 2 n b) 3 n g) 4 n d) 6 n e) 9 n
2. q da 3q muxtebi toli manZilebiTaa
daSorebuli 2q muxtidan. (ix. nax.) moyvanili Zalebidan romeli SeiZleba Seesabamebodes 2q muxtze moqmedi Zalebis tolqmeds?
a) 1 b) 2 g) 3 d) 4 e) 5
3. ipoveT F1 da F2 Zalebis momentebis jami R radiusis mqone diskis brunvis RerZis mimarT. (ix. nax.)
F1= 3 n, F2 = 4 n, R = 3 m.
a) 3 n⋅m b) 9 n⋅m g) 12 n⋅m d) 15 n⋅m e) 21 n⋅m 4. romeli wertili warmoadgens
A wertilis gamosaxulebas brtyel sarkeSi? (ix. nax.)
a) 1 b) 2 g) 3 d) 4 e) 5
5. 4 wm-is ganmavlobaSi talRa gavrcelda ori talRis sigrZis tol manZilze. risi tolia talRis rxevis sixSire?
a) 1/4 hc b) 1/2 hc g) 1 hc d) 2 hc e) 4 hc
A 1
4
5
8
______________________________________________________________________________ 3q da (_q) muxtebiT damuxtuli da erTmaneTisagan r manZiliT daSorebuli mcire zomis ori erTnairi liTonis burTula erTmaneTs miizidavs F ZaliT. (davalebebi 6,7)
6. erTmaneTisagan ra manZilze unda movaTavsoT es burTulebi, rom maTi urTierTqmedebis Zala 4-jer gaizardos?
a) r/12 b) r/6 g) r/4 d) r/2 e) 2r
7. rogor imoqmedeben erTmaneTze burTulebi, Tu maT erTmaneTs SevaxebT
da Semdeg davaSorebT isev r manZiliT?
a) ganizidebian F/3-iT b) miizidebian F/3-iT g) ganizidebian F-iT
d) ganizidebian 3F-iT e) miizidebian 3F-iT ______________________________________________________________________________
8. zeviT asvlisas lifti iwyebs moZraobas a1=g/4 aCqarebiT, xolo
muxruWdeba a2= g/5 aCqarebiT. ipoveT liftSi moTavsebuli sxeulis wonebis Sefardeba P1/P2 am or SemTxvevaSi.
a) 16/25 b) 4/5 g) 1 d) 5/4 e) 25/16
9. F fokusuri manZilis gambnev linzasa da sagans Soris romeli d manZilebisaTvisaa gamosaxuleba namdvili?
a) d<F b) 2F>d>F g) d>2F d) arasdros e) yovelTvis
10. 50 br/wm sixSiriT mbrunavi bzriala usawyiso siCqariT Tavisuflad vardeba 7,2 m simaRlidan. ramden bruns gaakeTebs is dedamiwaze davardnamde? (g=10 m/wm2)
a) 30 b) 50 g) 60 d) 72 e) 90
9
11. erTi da igive Zala erT urikas aniWebs 3 m/wm 2 aCqarebas, meores ki 7 m/wm2–s. ra aCqarebas mianiWebs igive Zala erTmaneTTan gadabmul am or urikas?
a) 2,1 m/wm2 b) 7/3 m/wm2 g) 4 m/wm2 d) 5 m/wm2 e) 10 m/wm2
12. dadebiTi wertilovani muxti gadaadgildeba erTgvarovan eleqtrul
velSi A wertilidan B wertilSi sxvadasxva traeqtoriiT. romel SemTxvevaSia muxtis gadaadgilebaze velis mier Sesrulebuli muSaoba maqsimaluri? a) I SemTxvevaSi b) II SemTxvevaSi g) III SemTxvevaSi
d) IV SemTxvevaSi e) muSaoba yvela SemTxvevaSi erTi da igivea
13. naTura gaTvlilia 25v Zabvaze da 5a denze. ra winaRobis gamtari unda mivuerToT naTuras mimdevrobiT, rom SevZloT misi 100v Zabvis qselSi CarTva?
a) 4 omi b) 5 omi g) 10 omi d) 15 omi e) 20 omi
14. erTi da igive moculobis ρ da 2ρ simkvriveebis sxeulebi tivtiveben
3ρ simkvrivis siTxeSi. 2ρ simkvrivis sxeulze moqmedi amomgdebi Zalaa F. risi tolia ρ simkvrivis sxeulze moqmedi amomgdebi Zala?
a) F/3 b) F/2 g) 2F/3 d) 2F e) 3F/2
15. diagramaze gamosaxulia oTxi sxeulis masebi da simaRleebi dedamiwis zedapiridan. romel sxeulebs aqvT toli potenciuri energiebi dedamiwis zedapiris mimarT?
a) 1 da 2 b) 1 da 3 g) 1 da 4
d) 2 da 3 e) 3 da 4
B
A
II
B
A
III
B
A
IV
B
A
I
m
3
1
2
4
h
0
10
16. risi tolia sxeulis mier meoTxe wamSi gavlili manZili?
a) 7 m b) 8 m g) 9 m
d) 14 m e) 16 m
17. risi tolia sxeulis mier gavlili manZili im momentSi, roca misi siCqarea 10 m/wm?
a) 5 m b) 10 m g) 15 m d) 20 m e) 25 m
18. risi tolia sxeulis saSualo siCqare (2 wm, 5 wm) drois SualedSi?
a) 2,5 m/wm b) 3 m/wm g) 3,5 m/wm d) 5 m/wm e) 7 m/wm
19. risi tolia sxeulis siCqare im momentSi, roca mas gavlili aqvs 4 m manZili?
______________________________________________________________________________
20. gamoTvaleT dedamiwis zedapiris wertilTa wiriTi siCqare 60º ganedze dedamiwis dReRamuri brunvisas. dedamiwis radiusi CaTvaleT
6400 km–is tolad. (ekvatoris ganedi 0°–ia)
a) 800/3 km/sT b) 800π/3 km/sT g) 800π/√3 km/sT d) 1600/3 km/sT
e) 1600π/3 km/sT
21. 1, 2, 3 da c wertilebi toli manZilebiTaa daSorebuli
q muxtidan. SeadareT erTmaneTs q1 muxtis c wertilidan 1, 2 da 3 wertilebSi gadasatanad Sesrulebuli A1, A2 da A3 muSaobebi.
a) A1 > A2> A3 b) A3 > A2> A1
g) A1 = A2= A3≠0 d) A1= A2= A3=0
e) pasuxi damokidebulia gadatanili muxtis niSanze
22. Zelaki, romlis masa M=2,5 kg, Tanabrad misrialebs
horizontalur zedapirze. F1=10 n–s da F2=15 n–s (ix. nax.). risi tolia xaxunis koeficienti Zelaksa da zedapirs Soris? (g=10 m/wm2)
a) 1/4 b) 2/5 g) 2/3 d) 18/25 e) 1
23. ramden tol nawilad unda davWraT 48 omi winaRobis mavTuli, rom naWrebis paraleluri SeerTebisas miviRoT 3 omi winaRoba?
a) 4 b) 6 g) 8 d) 12 e) 16
q
2
3
c
12
24. gluv horizontalur zedapirze v siCqariT mosriale Zelaki ejaxeba erTi boloTi damagrebul zambaras, romelic misi SeCerebisas SeikumSa x-iT. risi toli iqneba zambaris SekumSva Tu Zelaki zambaras daejaxeba 2v siCqariT?
a) x/2 b) x g) √2x d) 2x e) 4x
25. 20 kg masis erTgvarovan ficars sayrdeni aqvs misi sigrZis erT meoTxedze. ra masis tvirTi unda CamovkidoT ficris mokle nawilis bolos, rom ficari wonasworobaSi iyos?
a) 5 kg b) 10 kg g) 20 kg d) 40 kg e) 60 kg
26. naxazze moyvanil PT-diagramaze gamosaxulia mocemuli masis idealuri airis oTxi mdgomareoba. romel or mdgomareobaSi aqvs airs toli moculoba?
a) 1 da 2 b) 1 da 4 g) 1 da 3
d) 2 da 3 e) 2 da 4
27. biWi mudmivi siCqariT mirbis mravalsarTuliani saxlis kedlisken
V siCqariT. kedlidan L manZilze biWi xmamaRla yviris da agrZelebs sirbils. ra manZilis garbenis Semdeg gaigonebs biWi Tavisi yvirilis eqos? bgeris siCqarea V0.
a) L
b) L
g) L
d) L
e) L
T
1
2
3
4
P
0
13
28. sxeuli aisroles dedamiwis zedapiridan vertikalurad zeviT V0 siCqariT. ra siCqare eqneba sxeuls im momentSi, roca misi kinetikuri energia 3-jer naklebia potenciur energiaze.
a) V0/9 b) V0/4 g) V0/3 d) V0/2 e) 2V0/3
29. V moculobis sxeuli curavs ori siTxis sazRvarze ise rogorc es naCvenebia naxazze. romeli formuliT gamoixateba sxeulis simkvrive?
a) ρ ρ
b) ρ ρ
g) ρ ρ
d) ρ ρ
ρ ρ e)
ρ ρ
30. 12 v em Zalis denis wyarosTan mierTebul 4 omi winaRobis gamtarSi denis Zalaa 2 a. risi toli iqneba mokle CarTvis deni?
a) 3 a b) 5 a g) 6 a d) 8 a e) 10 a
31. m masis Zelaki moaTavses horizontisadmi α kuTxiT daxril sibrtyeze. Zelaki ar Camosrialda. Zelaksa da ficars Soris xaxunis
koeficientia μ. risi tolia am dros Zelakze moqmedi xaxunis Zala?
a) mgsinα b) μmgsinα g) μmgcosα d) mgcosα e) μmg
ρ1
ρ2
V/3
2V/3
14
32. Semkrebi linzis fokusuri manZilia F. linzidan ra manZilze unda movaTavsoT sagani, rom miviRoT 3–jer gadidebuli namdvili gamosaxuleba?
a) F/3 b) 2F/3 g) 3F/4 d) 3F/2 e) 4F/3
33. 3kg da 4kg masis mqone ori burTula moZraobs urTierTmarTobuli
mimarTulebiT, toli v siCqareebiT. isini ejaxebian da ewebebian erTmaneTs. risi tolia burTulebis siCqare Sejaxebis Semdeg?
a) v/7 b) 3v/7 g) v/2 d) 4v/7 e) 5v/7
34. uZravi brtyeli sarkis sibrtyis marTobisadmi 300 kuTxiT moZraobs sinaTlis wertilovani wyaro. misi siCqarea 3 m/wm. risi tolia sarkeSi wyaros warmosaxviTi gamosaxulebisa da wyaros fardobiTi siCqare?
a) 0 b) 1,5 m/wm g) √
m/wm d) 3 m/wm e) 3√3 m/wm
15
35. horizontalur zedapirze mdebare urikam garkveuli Zalis moqmedebiT daiwyo moZraoba da raRac droSi gaiara 60 sm manZili. rodesac urikaze dades 600 g masis tvirTi, imave Zalis moqmedebiT, imave droSi, man gaiara 40 sm manZili. ipoveT urikis masa.
a) 240 g b) 300 g g) 400 g d) 900 g e) 1200 g
36. gvaqvs toli sigrZisa da gansxvavebuli diametris erTi da imave masalis gamtarebi. (ix. nax.) romeli gamtarebis paraleluri SeerTebiT miiReba igive winaRoba, rac aqvs V gamtars?
a) I da IV b) II da IV
g) III da IV d) II da III
e) I, I da III
37. naxazze moyvanil VT-diagramaze gamosaxulia mocemuli masis idealuri airis oTxi mdgomareoba. romel mdgomareobaSia airis wneva minimaluri da romelSi maqsimaluri?
a) minimaluri 1-Si, maqsimaluri 3-Si
b) minimaluri 2-Si, maqsimaluri 4-Si
g) minimaluri 3-Si, maqsimaluri 1-Si
d) minimaluri 4-Si, maqsimaluri 2-Si
e) minimaluri 1-Si, maqsimaluri 4-Si
D=5
D=4
III
V
IV
II
T
1
2
3
4
V
0
16
38. gvaqvs erTi da igive masis ramodenime spilenZis gamtari. gansazRvreT
am pirobebSi rogor aris damokidebuli gamtarebis winaRoba gamtaris L sigrZeze.
a) winaRoba ar aris damokidebuli L-ze b) winaRoba proporciulia L-is g) winaRoba ukuproporciulia L-is d) winaRoba proporciulia L2-is e) winaRoba ukuproporciulia L2-is ______________________________________________________________________________ 5 kg masis Tavdapirvelad uZrav sxeulze 2 wm-is ganmavlobaSi moqmedebda erTi mimarTulebis 10 n-is toli Zala. amis Semdeg Zalam Seicvala mimarTuleba da sxeulze moqmedebda sawinaaRmdego mimarTulebis 10 n-is toli Zala. (davalebebi 39, 40, 41, 42)
39. risi toli iqneba sxeulis gadaadgilebis sidide amoZravebidan 4 wm- is ganmavlobaSi?
a) 0 b) 4 m g) 8 m d) 12 m e) 16 m
40. risi toli iqneba sxeulis gavlili manZili amoZravebidan 6 wm-is ganmavlobaSi?
a) 8 m b) 12 m g) 16 m d) 20 m e) 36 m
41. risi toli iqneba sxeulis impulsis moduli amoZravebidan 5 wm-is Semdeg?
a) 5 kgm/wm b) 10 kgm/wm g) 15 kgm/wm d) 25kgm/wm e) 50 kgm/wm
42. risi toli iqneba sxeulis siCqare amoZravebidan 8 wm_is Semdeg?
a) 6 m/wm b) 8 m/wm g) 10 m/wm d) 12 m/wm e) 16 m/wm ______________________________________________________________________________
17
43. horizontalur cilindrul WurWelSi myofi V moculobisa da T absoluturi temperaturis airi atmosferosagan gamoyofilia dguSiT. dguSs xaxunis gareSe SeuZlia moZraoba cilindrSi. atmosferuli wneva P0-is tolia. airi gaacxeles 4T_mde. ra muSaoba Seasrula airma?
a) P0V b) 1,5 P0V g) 2 P0V d) 3 P0V e) 4 P0V
44. wertilovani q muxtis velis A da B wertilebSi potenciali
Sesabamisad 8v da 2v-ia. risi tolia velis potenciali AB monakveTis Sua wertilSi? (q wertilovani muxtis velis potenciali misgan R manZilze moicema formuliT R , sadac k mudmivaa)
a) 3,2 v b) 4 v g) 4,8 v d) 5 v e) 5,6 v
45. F Zalis moqmedebiT erTi zambara, aradeformirebuli mdgomareobidan iWimeba 2 sm-iT, xolo meore, igive sigrZis zambara, 3 sm-iT. ra sigrZeze gaiWimeba paralelurad gadabmuli zambarebi igive F Zalis moqmedebiT?
a) 1 sm b) 1,2 sm g) 1,5 sm d) 1,8 sm e) 2 sm
18
unda ipovoT Sesabamisoba or CamonaTvalSi mocemul sidideebs an obieqtebs Soris. cxrili SeavseT Semdegnairad: cifrebiT danomril TiToeul sidides an obieqts SeusabameT anbaniT danomrili sidide an obieqti da dasviT niSani X cxrilis saTanado ujraSi. gaiTvaliswineT: erTi CamonaTvalis romelime sidides an obieqts SeiZleba Seesabamebodes erTi, erTze meti an arc erTi _ meore CamonaTvalidan.
46. monaxeT Sesabamisoba Tavisuflad vardnili sxeulis maxasiaTebel
fizikur sidideebsa da am sidideebis t droze damokidebulebis grafikebs Soris da SeavseT cxrili.
1. gavlili manZili
7. saSualo siCqare (0-t) drois intervalSi
1 2 3 4 5 6 7 a b g d
t t t t a b g d
19
1. muSaoba a. kg⋅m/wm2
2. Zala b. kg/wm2
5. Zalis momenti e. kg/m⋅wm2
6. simZlavre
1 2 3 4 5 6 a b g d e
20
48. sqemaze gamosaxul Sekrul wredSi E_wyaros e.m Zalaa, r_wyaros Siga winaRoba, R_gare winaRoba, I_denis Zala, U_Zabva wyaros momWerebze, P_gare winaRobaSi gamoyofili simZlavre. daamyareT Sesabamisoba CamoTvlil fizikur sidideebsa da maT gamomsaxvel formulebs Soris da SeavseT cxrili.
1. E a. (E_ U)/I
2. r b. P/U
5. U e. U2/P
6. P v. ER/(R+r)
1 2 3 4 5 6 a b g d e v
21
davalebebSi: 49,50, 51, mokled, magram naTlad warmoadgineT pasuxis miRebis gza. winaaRmdeg SemTxvevaSi Tqveni pasuxi ar Sefasdeba.
49. naxazze mocemul sqemaSi R1=R2=R3=9 oms, R4=5 oms, R5=6 oms da R6=3oms. momWerebze modebuli Zabvaa 30 v. 1) ipoveT mocemuli wredis ubnis sruli winaRoba. 2) ipoveT Zabva R1 winaRobaze. 3) ipoveT denis Zala R5 winaRobaSi.
R4
R5
R6
R1
R2
R3
22
50. ori m masisa da c kuTri siTbotevadobis erTnairi temperaturis mqone burTula moZraobs gluv horizontalur zedapirze erTmaneTis Sesaxvedrad Sesabamisad v da 2v siCqareebiT. isini dajaxebisas miewebnen erTmaneTs. 1) ipoveT burTulebis siCqare miwebebis Semdeg. 2) ipoveT dajaxebisas gamoyofili siTbos raodenoba. 3) CaTvaleT, rom gamoyofili siTbo mTlianad moxmarda burTulebis gaTbobas da ipoveT burTulebis temperaturis cvlileba.
23
51. mocemul naxazze erTgvarovani berketis masaa 5m, berketze Camokidebuli sxeulis masaa m, WoWonaqebis masebi da xaxuni ugulebelyaviT. 1) ipoveT risi toli unda iyos WoWonaqze Camokidebuli tvirTis masa, rom sistema wonasworobaSi iyos 2) ipoveT am pirobebSi sayrdenze berketis dawolis Zala 3) ra masis unda iyos naxazze gamosaxuli berketi da WoWonaqze Camokidebuli tvirTi, rom wonasworobis dros berketi ar awvebodes sayrdens?
m
24   
davalebebi #1_45-is swori pasuxebi:  
 
yoveli davalebis swori pasuxi fasdeba 1 quliT, xolo mcdari pasuxi _ 0 quliT.
46. swori pasuxi:
maqsimaluri qula _ 5. miRebuli qula udris sworad Sevsebuli svetebis ricxvs minus ori
47. swori pasuxi: maqsimaluri qula _ 5. miRebuli qula udris sworad Sevsebuli svetebis ricxvs minus erTi
26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 a x x b x x x x x g x x x x x d x x x e x x x x x
1 2 3 4 5 6 7 a x x b x g x x d x x
1 2 3 4 5 6 a x b x g x x d x e x
25   
48. swori pasuxi: maqsimaluri qula _ 5. miRebuli qula udris sworad Sevsebuli svetebis ricxvs minus erTi
49. amoxsna da Sefasebis sqema.
1) (2 qula) R1, R2 da R3 winaRobis rezistorebi erTmaneTTan SeerTebulia
paralelurad. miRebuli ubnis winaRoba iyos R′. R5 da R6 winaRobis
rezistorebi erTmaneTTan SeerTebulia paralelurad. miRebuli ubnis
winaRoba iyos R′′. R′, R4 da R′′ winaRobis rezistorebi erTmaneTTan
SeerTebulia mimdevrobiT.
SeerTebisas _ 1 qula
SeerTebisas _ 1 qula
2) (1 qula) omis kanonis Tanaxmad, wredSi denis Zalaa I=U/R=3 a.
R1 winaRobaze Zabva emTxveva R′ winaRobis ubanze Zabvas, amitom
U1=IR′=9 v. 1 qula
3) (2 qula) R5 winaRobaze Zabva emTxveva R′′ winaRobis ubanze Zabvas, amitom:
U5=IR′′=6 v. 1 qula
I5=U5/R5=1 a. 1 qula
1 2 3 4 5 6 a x b x g x d x e x v x
26   
50.  amoxsna da Sefasebis sqema. 
1) (1 qula) aRvniSnoT burTulebis saerTo siCqare miwebebis Semdeg u asoTi. impulsis mudmivobis kanonis Tanaxmad, m⋅2v_mv=2mu, saidanac u=v/2.
1 qula
mv 2
4mv 2
Q=9mv2/4 1 qula
3) (1 qula) Q=c⋅2m⋅Δt, saidanac Δt=Q/2cm=9v2/8c 1 qula
51. amoxsna da Sefasebis sqema.
1) (2 qula) aRvniSnoT Zafis daWimulobis Zala T asoTi. erTgvarovan
berketze moqmedi simZimis Zala modebulia mis Sua wertilSi. berketis
TiToeuli danayofi erTeulad miviCnioT. davweroT berketis
wonasworobis piroba:
T⋅2=5mg⋅1+mg⋅5, saidanac T=5mg 1 qula
moZravi WoWinaqis wonasworobis pirobis Tanaxmad, Mg=2T, sadac M
WoWonaqze Camokidebuli tvirTis masaa. aqedan M=2T/g=10m 1 qula
2) (1 qula) Fdaw=5mg+mg_T=mg 1 qula
3) (3 qula) aRvniSnoT berketis masa M1–iT, WoWonaqze Camokidebuli
tvirTis masa M2 _ -iT, Zafis daWimulobis Zala T–Ti.
berketis wonasworobis pirobaa:
sayrdenze berketis dawolis Zala nulia, amitom
M1g+mg_T=0 1 qula
gantolebaTa sistemis amoxsna gvaZlevs, rom
27   
M2=2T/g=8m
49, 50, 51 amocanaTa amoxsnebis gzebi unda iyos naTeli, saTanadod
dasabuTebuli. winaaRmdeg SemTxvevaSi pasuxebi ar Sefasdeba.
SemTxveviT ricxviT SecdomaSi qula ar akldeba, Tu ar miiReba
fizikurad uazro Sedegi;
miwerilia mcdari erTeuli _ qula akldeba;
erTxel daSvebuli Secdomis gamo amocanis sxva nawilis amoxsnisas
miRebuli mcdari ricxviTi pasuxisaTvis qula ar akldeba, Tu ar miiReba
fizikurad uazro Sedegi;
rogor movemzadoT
2
Sesavali
CambarebelTaTvis. krebulSi mocemulia:
• testur davalebaTa tipebis aRwera.
• 2010 wels gamoqveynebuli krebuli.
daefuZneba saskolo kursis im mniSvnelovan nawils, romelic sagamocdo
programaSia warmodgenili. gamocdisaTvis mosamzadeblad SegiZliaT
isargebloT gamocdebis erovnuli centris mier gamocemuli krebulebiTa da
fizikis saskolo kursis im saxelmZRvaneloebiT, romlebic damtkicebulia
ganaTlebis saministros mier.
gamocdisaTvis.
gamocdaze abiturients moeTxoveba:
• am codnaze dayrdnobiT, bunebaSi mimdinare arsebiTi procesebis
daxasiaTeba da analizi.
informaciis mopoveba da gamoyeneba mocemuli amocanis gadasaWrelad.
sagamocdo testiT mowmdeba:
gamoyenebis unari.
informaciis gagebisa da analizis unari.
• mocemuli amocanis pirobidan arsebiTi (problemis gadasaWrelad
aucilebeli) monacemebis SerCevis unari.
amocanis damoukideblad amoxsnis unari.
sabunebismetyvelo mecnierebaTa jgufis mier da SeTanxmebuli
sakonsultacio sabWosTan, romlis SemadgenlobaSic Sedian skolebis,
umaRlesi saswavleblebisa da kvleviTi institutebis warmomadgenlebi.
sagamocdo programa efuZneba saxelmwifo saganmanaTleblo standartebsa da
zogadsaganmanaTleblo skolebis saswavlo programebs fizikaSi. sagamocdo
programis marcxena svetSi mocemulia sakiTxTa CamonaTvali. marjvena svetSi
dazustebulia, Tu risi codna moeTxoveba abiturients Sesabamisi sakiTxis
Sesaxeb.
siTxis wneva WurWlis fskersa da kedlebze.
paskalis kanoni. ziarWurWeli. hidravlikuri
wneva.
pirobebi.
2. wrfivi Tanabari
amocanebSi.
damokidebulebis grafikebi.
sixSire.
3
4
2. niutonis II kanoni Zalis erTeuli. tolqmedi Zala.
3. niutonis III kanoni
momentis formula. uZravi brunvis RerZis
mqone sxeulis wonasworobis piroba.
aCqareba.
3. xaxunis Zala
xaxunis koeficienti.
uwonadoba.
mudmivobis kanoni.
erTeulebi. m.q.k.
urTierTqmedebis potenciuri energia.
drekadad deformirebuli sxeulis
6. meqanikuri rxevebi da talRebi
1. harmoniuli rxeva. rxevis periodi da sixSire. zambaraze
mimagrebuli sxeulisa da maTematikuri
rxeva. rezonansi.
talRebi.
simaRle. eqo.
brtyel sarkeSi.
sinaTlis dispersia.
formula. Tvali, rogorc optikuri sistema.
8. siTburi movlenebi
Senaxvis kanoni.
velis daZabuloba. superpoziciis principi.
kondesatoris energia. brtyeli kondesatoris
Soris.
idealuri airis kanonebi. maTi grafikuli
gamosaxva.
erTeulebi. kuTri siTbotevadoba. sawvavis
damokidebulebis grafiki siTbos raodenobaze
denis moqmedebebi.
mimdevrobiTi SeerTeba.
CarTvis wesebi.
kanoni sruli wredisaTvis
8. eleqtruli muxtis
transformatori..
7
pasuxis arCeva (e.w. arCeviTpasuxiani testuri davaleba)
davalebis aRwera da instruqcia _ davalebaSi dasmulia SekiTxva da
mocemulia oTxi an xuTi savaraudo pasuxi, romelTagan mxolod erTia
swori. abiturientma unda airCios swori pasuxi da pasuxebis furcelSi
aRniSnos Sesabamisi ujra.
davalebis II tipi _ Sesabamisobis povna.
davalebis aRwera da instruqcia _ abiturientma unda ipovos
Sesabamisoba cxrilis saxiT warmodgenil or CamonaTvalSi mocemul
movlenaTa an obieqtTa Soris.
TiToeul davalebaSi.
davalebis III tipi – mocemuli amocanis amoxsna (e.w. Ria testuri davaleba).
davalebis aRwera da instruqcia _ davalebaSi mocemulia amocanis
piroba da dasmulia ramdenime kiTxva. TiToeul kiTxvas Seesabameba erTi
swori pasuxi. abiturientma unda miiRos swori pasuxi da imavdroulad
naTlad unda warmoadginos pasuxis miRebis gza. SesaZlebelia, zogierTi
amocana ixsnebodes ramdenime xerxiT. am SemTxvevaSi sakmarisia,
abiturientma aCvenos amoxsnis erT-erTi gza.
8
instruqcia davalebebisTvis # 1 _ 50: davalebaSi dasmulia SekiTxva da mocemulia xuTi savaraudo pasuxi, romelTagan mxolod erTia swori.
pasuxebis furcelze davalebis Sesabamisi nomris qveS ipoveT ujra, romelic Seesabameba Tqven mier arCeul pasuxs da dasviT niSani X.
1. 400 metrian distanciaze rbenaSi Sejibrebisas erT-erTi morbenlis saSualo siCqare aRmoCnda 32 km/sT. ra droSi daufaravs mas distancia?
a) 12,5 wm b) 25 wm g) 45 wm d) 72 wm e) 80 wm
2. mwevari 12 m/wm siCqariT misdevs melias, romelic garbis 8 m/wm siCqariT. sawyis momentSi maT Soris manZili iyo 120 m. ra droSi daeweva mwevari melias?
a) 6 wm b) 10 wm g) 15 wm d) 20 wm e) 30 wm
3. mdinaris marTobulad gadebul xidze 1,2 m/wm siCqariT gadadis moswavle. mdinaris dinebis siCqarea 0,5 m/wm-Si. risi tolia mdinareSi motivtive morisa da moswavlis fardobiTi siCqaris moduli?
a) 0,7 m/wm b) 0,85 m/wm g) 1,3 m/wm d) 1,69 m/wm e) 1,7 m/wm
4. moswavlem saxlidan skolamde gzis pirveli 360 m gaiara 5 wT-Si, xolo darCenili 200 m Tanabrad 1 m/wm siCqariT. risi tolia moswavlis saSualo siCqare mTel gzaze?
a) 1,02 m/wm b) 1,08 m/wm g) 1,1 m/wm d) 1,12 m/wm e) 1,2 m/wm x RerZze moZravi sxeulis koordinati droze Semdegnairadaa damokidebuli: x(t) =9_ 6t + t2 (sidideebi izomeba SI sistemis erTeulebSi)
am monacemebis mixedviT SeasruleT davalebebi 5_9.
5. gamoTvaleT sxeulis x koordinati t = 2 momentSi.
a) _ 8 b) _ 3 g) _1 d) 0 e) 1
6. ras udris sxeulis aCqareba?
a) 1 b) 2 g) 3 d) 4 e) 6
7. drois ra momentSi ubrundeba sxeuli sawyis mdebareobas?
a) 3 b) 4 g) 6 d) 9 e) ar ubrundeba
9
8. ras udris sxeulis siCqaris gegmili x RerZze t = 0 momentSi?
a) _ 9 b) _ 6 g) 0 d) 6 e) 9
9. ipoveT im wertilis koordinati, romelSic Seicvala sxeulis moZraobis mimarTuleba.
a) _ 6 b) _ 3 g) 0 d) 3 e) 6
10. Tavidan uZravi sxeuli amoZravda Tanabrad aCqarebulad da moZraobis dawyebidan 3 wm-Si gaiara 36 m manZili. risi tolia sxeulis aCqareba?
a) 3 m/wm2 b) 4 m/wm2 g) 6 m/wm2 d) 8 m/wm2 e) 12 m/wm2
11. mocemulia sxeulis siCqaris droze damokidebulebis grafiki. gamoTvaleT sxeulis mier pirvel 4 wm-Si gavlili manZili.
a) 20 m b) 30 m g) 40 m d) 80 m e) 320 m
12. sam sxeuls, kinetikuri energiebiT: E1 = E, E2 = 6E da E3 = 12E, Sesabamisad gaaCniaT: v1=v, v2= 2v da v3=3v siCqareebi. daalageT es sxeulebi masebis zrdis mixedviT (umciresidan udidesisaken):
a) 1, 2, 3 b) 1, 3, 2 g) 2, 1, 3 d) 3, 2, 1 e) 3, 1, 2
13. ori toli masis sxeuli, romelTa moculobebia V1=V da V2=2V, tivtivebs
Sesabamisad ρ1=ρ da ρ2=3ρ simkvrivis siTxeebSi. risi tolia am sxeulebze moqmedi amomgdebi Zalebis F2/F1 Sefardeba?
a) 1 b) 1,5 g) 2 d) 3 e) 6
14. ramdenjer unda gavzardoT sxeulis impulsi, rom misi kinetikuri energia 16-jer gaizardos?
a) 2-jer b) 4-jer g) 8-jer d) 16-jer e) 32-jer mSvildosanma vertikalurad zeviT isrola isari 30 m/wm siCqariT. CaTvaleT, rom g =10 m/wm2. haeris winaaRmdegobas nu gaiTvaliswinebT.
am monacemebis mixedviT SeasruleT davalebebi 15_17.
15. gansazRvreT isris asvlis maqsimaluri simaRle.
a) 45 m b) 60 m g) 75 m d) 90 m e) 105 m
4 t,
16. gansazRvreT asrolis momentidan ra drois Semdeg davardeba isari dedamiwaze.
a) 3 wm b) 6 wm g) 9 wm d) 12 wm e) 18 wm
17. gansazRvreT isris kinetikuri energia dedamiwidan asvlis maqsimaluri simaRlis meoTxedze, Tu isris masaa 80 g.
a) 9 j b) 12 j g) 18 j d) 21 j e) 27 j
18. naxazze mocemulia wrfivad moZravi sxeulis siCqaris gegmilis droze damokidebulebis grafiki. qvemoT moyvanili grafikebidan romeli gamosaxavs am sxeulis aCqarebis gegmilis droze damokidebulebas?
19. ρ simkvrivisa da m masis siTxe asxia aracilindrul
WurWelSi, romlis fskeris farTobi S_is tolia. h aris siTxis donis simaRle gazomili fskeridan. am sidideebidan romelTa codnaa aucilebeli fskerze siTxis dawolis Zalis dasadgenad? (atmosferuli wneva ar gaiTvaliswinoT)
a) mxolod m b) ρ da h g) m, ρ da h d) m, S da h e) ρ, h da S
20. hidravlikuri wnexis pirvel dguSze F ZaliT dawolisas, meore dguSze
moqmedebs 100 F Zala. pirveli dguSis farTobia S. risi tolia meore dguSis farTobi?
a) 0,01 S b) 0,1 S g) S d) 10 S e) 100 S
1 m/wm siCqariT wrewirze Tanabrad moZravi sxeulis brunvis sixSire 1 hercia.
am monacemebis mixedviT SeasruleT davalebebi 21_22.
21. risi tolia wrewiris radiusi?
a) 1/6,28 m b) 1/3,14 m g) 1 m d) 3,14 m e) 6,28 m
22. risi tolia centriskenuli aCqareba?
a) 1/6,28 m/wm2 b) 1/3,14 m/wm2 g) 1 m/wm2 d) 3,14 m/wm2 e) 6,28 m/wm2
h
S
t t t t
wonasworobaSia. risi tolia m masa?
a) 1 kg b) 2 kg g) 3 kg d) 4 kg e) 6 kg
24. planetaze vardnili m masis meteori, planetis centridan r manZilze, gravitaciuli Zalis moqmedebis Sedegad moZraobs garkveuli aCqarebiT. planetis centridan ra manZilze imoZravebs igive aCqarebiT 2m masis meteori?
a) r/2 b) r/√2 g) r d) r √2 e) 2r rodesac sakidze mimagrebul zambaraze kidia 1 kg masis tvirTi, maSin misi sigrZea 10 sm, xolo rodesac kidia 2 kg masis tvirTi, maSin _ 12 sm. am monacemebis mixedviT SeasruleT davalebebi 25 _ 27.
25. ras udris zambaris sigrZe aradeformirebul mdgomareobaSi?
a) 5 sm b) 6 sm g) 7 sm d) 8 sm e) 9 sm
26. ras udris zambaris sixiste?
a) 0,5 n/m b) 2 n/m g) 20 n/m d) 50 n/m e) 500 n/m
27. ra muSaoba unda SevasruloT imisaTvis, rom zambaris sigrZe gavzardoT 10 sm-dan 12 sm-mde?
a) 0,02 j b) 0,03 j g) 0,1 j d) 0,3 j e) 0,4 j
28. Zelaki mudmivi siCqariT misrialebs erTgvarovan horizontalur zedapirze 10 n horizontalurad mimarTuli wevis Zalis moqmedebiT. risi tolia da saiT aris mimarTuli xaxunis Zala?
a) xaxunis Zala nulis tolia b) 5 n; moZraobis mimarTulebiT
g) 5 n; moZraobis sawinaaRmdegod d) 10 n; moZraobis mimarTulebiT
e) 10 n; moZraobis sawinaaRmdegod
6kg
m3kg
12
d) 3_jer e) pasuxi damokidebulia tvirTis masaze
30. sxeulze CrdiloeTis mimarTulebiT moqmedebs 7 n–is toli Zala, aRmosavleTis mimarTulebiT – 5 n-is toli, samxreTis mimarTulebiT – 3 n–is toli da dasavleTis mimarTulebiT – 2 n–is toli. am Zalebis tolqmedis modulia:
a) 1 n b) 3 n g) 5 n d) 7 n e) 17 n
31. V0 siCqariT moZrav 6 kg masis sxeulze 4 wm_is ganmavlobaSi, imoqmeda moZraobis gaswvriv mimarTulma 3 n sididis Zalam, ris Semdegac misi siCqare gautolda 9 m/wm_s. ipoveT V0.
a) 3 m/wm b) 4 m/wm g) 5 m/wm d) 6 m/wm e) 7 m/wm
32. horizontalur gluv zedapirze V siCqariT misrialebda 3m masis sxeuli.
mas zevidan vertikalurad daeca da Seeweba m masis sxeuli. risi toli gaxda amis Sedegad mosriale sxeulis siCqare?
a) V/3 b) 2 V/3 g) 3 V/4 d) V e) 4V/3
33. ra muSaobis Sesruleba SeuZlia dedamiwis zedapiridan 8 m simaRleze mdebare 40 kg masis sxeuls?
a) 200 j b) 320 j g) 500 j d) 2000 j e) 3200 j
34. 1200 kg masis avtomobili moZraobis dawyebidan 10 wm_Si 30 m/wm siCqares anviTarebs. ra saSualo simZlavre ganaviTara am dros avtomobilis Zravam? (xaunisa da haeris winaaRmdegobis Zalebi ugulebelyaviT)
a) 54 kvt b) 63 kvt g) 64 kvt d) 72 kvt e) 80 kvtK
13
35. naxazze gamosaxulia gluv horizontalur zedapirze moTavsebuli Zelakebis sistema, romelsac ewevian mudmivi horizontalurad mimarTuli ZaliT. Zelakebis masebi erTnairia. am dros I da II Zelakebis SemaerTebeli Zafis daWimulobis Zala aris T. risi toli gaxdeba Zafis daWimulobis Zala, Tu III Zelaks gadavitanT II-dan I Zelakze? Zelakebs Soris xaxuni imdenad didia, rom ar xdeba maTi gasrialeba erTmaneTze.
a) T /2 b) 2T /3 g) T d) 3T/2 e) 2T
36. sxeuli aisroles dedamiwis zedapiridan vertikalurad zeviT. asvlis
maqsimaluri simaRlea H. risi tolia sxeulis kinetikuri energiis Sefardeba potenciur energiasTan H/4 simaRleze? haeris winaaRmdegoba ugulebelyaviT. potenciuri energia aiTvaleT dedamiwis zedapiridan.
a) 1/4 b) 1/3 g) 3/4 d) 3 e) 4
37. 0,2 g/sm3 simkvrivis sxeuli tivtivebs 0,8 g/sm3 simkvrivis siTxeSi. sxeulis moculobis ra nawilia CaZiruli siTxeSi?
a) 0,25 b) 0,33 g) 0,6 d) 0,66 e) 0,75
38. maTematikuri qanqaris rxevis sixSirea f. qanqaris sigrZis 4_jer Semcirebis Semdeg misi rxevis sixSire gaxdeba:
a) f/4 b) f/2 g) f √2 d) 2f e) 4f
39. bgeriT talRaSi manZili or uaxloes Semkvrivebas Soris 5 sm–is tolia. bgeris gavrcelebis siCqarea 350 m/wm. risi tolia bgeris sixSire?
a) 1,75 khc b) 3,5 khc g) 7 khc d) 14 khc e) 17,5 khc
40. mcire zomis uZravi aragamWvirvale A burTula
moTavsebulia kedlidan d manZilze, xolo sinaTlis wertilovani S wyaro ki – 3d manZilze. saiT da ra siCqariT amoZravdeba burTulas Crdili kedelze, Tu sinaTlis wyaros avamoZravebT v siCqariT kedlis paralelurad vertikalurad zeviT (ix. nax.)?
a) v/3, qveviT b) v/2, qveviT g) 2v/3, qveviT
d) v/2, zeviT e) v, zeviT
III I II
a) 1 b) 2 g) 3
d) 4 e) 5 42. CamoTvlilTagan romeli procesis (procesebis) dros ar icvleba idealuri airis Sinagani energia?
a) mxolod izobarulis b) mxolod izoqorulis
g) mxolod adiabaturis d) mxolod izoTermulis
e) izoTermulisa da adiabaturis
43. diagramaze gamosaxulia oTxi sxeulis c kuTri
siTbotevadoba da m masa. erTi da igive temperaturiT gasaTbobad romel sxeuls unda gadaeces yvelaze meti siTbos raodenoba?
a) 1 b) 2 g) 3 d) 4 e) yvelas toli
44. airs gadaeca 100 j siTbos raodenoba da man Seasrula 150 j muSaoba. rogor Seicvala airis Sinagani energia?
a) Semcirda 150 j_iT b) Semcirda 50 j_iT g) gaizarda 50 j_iT
d) gaizarda 100 j_iT e) gaizarda 250 j_iT
45. WurWelSi asxia wyalSi gaxsnili spirti, romlis temperaturaa 60°C. spirtis duRilis temperatura naklebia wylis duRilis temperaturaze. WurWeli dadges quraze. romeli grafiki gamoxatavs siTxis temperaturis damokidebulebas droze?
c
m0
1000
600
T0C
15
46. r manZiliT daSorebuli (+5Q) da (_Q) muxtiT damuxtuli liTonis ori
erTnairi mcire zomis burTula erTmaneTs miizidavs F ZaliT . risi toli gaxdeba maTi urTierTqmedebis Zala, Tu burTulebs erTmaneTs SevaxebT da davaSorebT 2 r manZiliT?
a) F/5 b) F/4 g) 4 F d) 8 F e) 16 F
47. oTxi erTnairi rezistoris erTmaneTTan mimdevrobiTi SeerTebiT 16 omi winaRoba miiReba. ra winaRoba miiReba am oTxive rezistoris paraleluri SeerTebiT?
a) 1/16 omi b) 1/4 omi g) 1 omi d) 4 omi e) 8 omi naxazze gamosaxul sqemaze R1=1 oms, R2=2 oms, R3=4 oms. TiToeuli rezistoris mier moxmarebuli simZlavre ar unda aRematebodes 4 vt-s.
am monacemebis mixedviT SeasruleT davalebebi 48_49.
48. risi tolia wredis am ubanze maqsimaluri dasaSvebi denis Zala?
a) 1 a b) √2 a g) 2 a d) 2√2 a e) 4 a
49. risi tolia wredis am ubnis mier moxmarebuli maqsimaluri dasaSvebi simZlavre?
a) 4 vt b) 7 vt g) 8 vt d) 12 vt e) 14 vt
50. romeli naTura anTia naxazze gamosaxul wredSi?
a) arcerTi ar anTia b) mxolod I
g) I da III d) I da II e) yvela
II
instruqcia davalebebisTvis # 51 _ 52: unda ipovoT Sesabamisoba or CamonaTvalSi mocemul sidideebs an obieqtebs Soris. cxrili SeavseT Semdegnairad: cifrebiT danomril TiToeul sidides an obieqts SeusabameT anbaniT danom- rili sidide an obieqti da dasviT niSani X cxrilis saTanado ujraSi. gaiTvaliswineT: erTi CamonaTvalis romelime sidides an obieqts SeiZleba Seesabamebodes erTi, erTze meti an arc erTi _ meore CamonaTvalidan. 51. daadgineT Sesabamisoba fizikur sidideebsa da maT ganzomilebebs Soris; Sesabamis ujraSi dasviT niSani X.
fizikuri sidideebi: ganzomilebebi:
4. muSaoba d. m/wm2
7. Zalis momenti
d) q _ wredSi t droSi gasuli muxtia
e) P _ rezistorSi gamoyofili simZlavrea
daadgineT Sesabamisoba zemoT CamoTvlil fizikur sidideebsa da qvemoT moyvanil gamosaxulebebs Soris. Sesabamis ujraSi dasviT niSani X. gamosaxulebebi:
1. q / t 2. U2 / P 3. It 4. IR 5. Ut / R 6. U / R 7. IU
1 2 3 4 5 6 7 a b g d e v
1 2 3 4 5 6 7 a b g d e
U
R
17
davalebebSi: 53, 54, 55, mokled, magram naTlad warmoadgineT pasuxis miRebis gza. winaaRmdeg SemTxvevaSi Tqveni pasuxi ar Sefasdeba.
53. dedamiwis zedapiridan burTulebs isvrian vertikalurad zeviT 10 m/wm
siCqariT drois toli T intervaliT. meoTxe burTulis asrolis momentSi pirveli da mesame burTulebi erTi da imave simaRleze imyofebian. gamoTvaleT:
1. drois T intervali 2. ra simaRlezea meore burTula meoTxe burTulis asrolis momentSi 3. pirveli burTulis siCqare meoTxe burTulis asrolis momentSi
18
54. naxazze gamosaxul wredSi TiToeuli
rezistoris winaRobaa R. Zabva A da B momWerebs Soris U=10 v. ipoveT: 1. wredis sruli winaRobis fardoba erTi rezistoris winaRobasTan Rsr/R 2. Zabva R2 winaRobaze
3. R3 da R4 winaRobebSi denis Zalebis Sefardeba I3/ I4 55. brtyeli kondensatoris firfitebs Soris SuaSi wonasworobaSi imyofeba
mcire zomis m masis damuxtuli burTula. kondensatorSi eleqtruli velis daZabulobis modulia E . firfitebs Soris manZilia d. 1. gansazRvreT burTulis muxti 2. gamosxivebis moqmedebiT burTulam dakarga muxtis nawili. amis gamo man daiwyo vardna da qveda firfitaze daeca t droSi. gansazRvreT muxtis ra nawili daukargavs burTulas.
R1 R2
51. (6 qula) Sefaseba n_1, sadac n _ sworad Sevsebuli svetebis
raodenobaa.
52. (5 qula) Sefaseba n_2, sadac n _ sworad Sevsebuli svetebis
raodenobaa.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25
a X X X X X
b X X X X X
g X X X X X X
d X X X
e X X X X X X
26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50
a X X X X X X
b X X X X X
g X X X X X
d X X X X
e X X X X X
1 2 3 4 5 6 7
a X
b X
g X
d X
a X
b X
1. meoTxe burTulas asrolis momentisaTvis, pirvelma burTulam imoZrava 3T dro, xolo mesamem T dro
Sesabamisi simaRleebia:
radganac h1 = h3, amitom miiReba gantoleba
v0⋅3T _ g(3T)2/2= v0⋅T _ gT2/2
am gantolebis amoxsna gvaZlevs, rom T=v0/2g=0,5 m/wm2 (2 qula).
2. meore burTulam am momentisaTvis imoZrava t=2T=1 wm, amitom simaRle,
romelzedac is imyofeba iqneba:
h2=v0t_gt2/2=5 m (1 qula).
3. radganac pirvelma burTulam asrolis momentidan imoZrava 3T dro, amitom misi siCqare iqneba:
v=v0_g⋅3T= _5 m/wm. siCqaris modulia 5 m/wm da mimarTulia vertikalurad
qveviT (1 qula).
54. (6 qula).
R R
R R
(2 qula)
U R . Zabva paralelurad
U I⋅ R U R ⋅ R U
, xolo saZebni Zabva U U U 2 (vinaidan mimdevrobiT SeerTebul tol winaRobebze Zabva tolad nawildeba).
(2 qula)
3. paralelurad SeerTebul ubanSi I3=2I2, xolo I3+I2=I4, aqedan miiReba, rom
I3/I4=2/3 (2 qula)
1. wonasworobis pirobaa qE=mg, saidanac q=mg/E (1 qula)
2. niutonis meore kanonis Tanaxmad mg_q1E=ma. wina formulis
gaTvaliswinebiT miiReba qE _q1E=ma, saidanac dakarguli muxtia q_q1=ma/E.
muxtis dakarguli nawili iqneba
aCqarebas ganvsazRvravT Semdegi formulidan: d/2=at2/2, saidanac a=d/t2. zeda formulaSi Casmis Semdeg sabolood miviRebT, rom
(3 qula)
23
Sesavali
CambarebelTaTvis. krebulSi mocemulia:
• testur davalebaTa tipebis aRwera.
• wina wlebSi sagamocdo testebSi gamoyenebuli davalebaTa nimuSebi.
krebulSi Setanil davalebaTa gacnoba dagexmarebaT fizikis
gamocdisTvis damoukideblad moemzadebaSi. fizikis sagamocdo testi
daefuZneba saskolo kursis im mniSvnelovan nawils, romelic sagamocdo
programaSia warmodgenili. gamocdisaTvis mosamzadeblad SegiZliaT
isargebloT gamocdebis erovnuli centris mier gamocemuli krebulebiTa da
fizikis saskolo kursis im saxelmZRvaneloebiT, romlebic damtkicebulia
ganaTlebis saministros mier.
gamocdisaTvis.
gamocdaze abiturients moeTxoveba:
• am codnaze dayrdnobiT, bunebaSi mimdinare arsebiTi procesebis
daxasiaTeba da analizi.
informaciis mopoveba da gamoyeneba mocemuli amocanis gadasaWrelad.
sagamocdo testiT mowmdeba:
gamoyenebis unari.
informaciis gagebisa da analizis unari.
• mocemuli amocanis pirobidan arsebiTi (problemis gadasaWrelad
aucilebeli) monacemebis SerCevis unari.
amocanis damoukideblad amoxsnis unari.
sabWosTan, romlis SemadgenlobaSic Sedian skolebis, umaRlesi
saswavleblebisa da kvleviTi institutebis warmomadgenlebi. sagamocdo
programa efuZneba saxelmwifo saganmanaTleblo standartebsa da
zogadsaganmanaTleblo skolebis saswavlo programebs fizikaSi. sagamocdo
programis marcxena svetSi mocemulia sakiTxTa CamonaTvali. marjvena svetSi
dazustebulia, Tu risi codna moeTxoveba abiturients Sesabamisi sakiTxis
Sesaxeb.
kedlebze. paskalis kanoni. ziarWurWeli.
wneva.
pirobebi.
2. wrfivi Tanabari
konkretul amocanebSi.
2. niutonis II kanoni Zalis erTeuli. tolqmedi Zala.
3. niutonis III kanoni
Zalis momentis formula. uZravi brunvis
RerZis mqone sxeulis wonasworobis
3. xaxunis Zala
Zala. xaxunis koeficienti.
uwonadoba.
mudmivobis kanoni.
erTeulebi. m.q.k.
urTierTqmedebis potenciuri energia.
drekadad deformirebuli sxeulis
26
1. harmoniuli rxeva. rxevis periodi da sixSire. zambaraze
mimagrebuli sxeulisa da maTematikuri
qanqaris rxevis periodis formulebi.
energiis gardaqmna rxeviTi moZraobis
dros. iZulebiTi rxeva. rezonansi.
talRebi.
simaRle. eqo.
brtyel sarkeSi.
maCvenebeli.
formula. Tvali, rogorc optikuri
erTeulebi. kuTri siTbotevadoba. sawvavis
damokidebulebis grafiki siTbos
Senaxvis kanoni.
velis daZabuloba. superpoziciis
moqmedebebi.
CarTvis wesebi.
mniSvneloba.
pasuxis arCeva (e.w. arCeviTpasuxiani testuri davaleba)
davalebis aRwera da instruqcia _ davalebaSi dasmulia SekiTxva da
mocemulia oTxi an xuTi savaraudo pasuxi, romelTagan mxolod erTia
swori. abiturientma unda airCios swori pasuxi da pasuxebis furcelSi
aRniSnos Sesabamisi ujra.
davalebis II tipi _ Sesabamisobis povna.
davalebis aRwera da instruqcia _ abiturientma unda ipovos
Sesabamisoba cxrilis saxiT warmodgenil or CamonaTvalSi mocemul
movlenaTa an obieqtTa Soris.
TiToeul davalebaSi.
davalebis III tipi – mocemuli amocanis amoxsna (e.w. Ria testuri davaleba).
davalebis aRwera da instruqcia _ davalebaSi mocemulia amocanis
piroba da dasmulia ramdenime kiTxva. TiToeul kiTxvas Seesabameba erTi
swori pasuxi. abiturientma unda miiRos swori pasuxi da imavdroulad
naTlad unda warmoadginos pasuxis miRebis gza. SesaZlebelia, zogierTi
amocana ixsnebodes ramdenime xerxiT. am SemTxvevaSi sakmarisia,
abiturientma aCvenos amoxsnis erT-erTi gza.
29
2010 wlis sagamocdo varianti
1. avtomobili moZraobs 80 km/sT siCqariT. ra droSi gaivlis is 160
metrs?
a) 0,5 wm b) 2 wm g) 4,2 wm d) 7,2 wm e) 12 wm
2. mdinaris napirze mdgomi damkvirvebeli xedavs, rom dinebis winaaRmdeg
mcuravi niCbosani naviT mis mimarT 1,5 m/wm siCqariT moZraobs, xolo
amave dros navis siaxloveSi motivtive xis mori _ 0,5 m/wm siCqariT. ra
droSi daSordebian navi da mori erTmaneTs 30 metris toli manZiliT?
a) 15 wm b) 20 wm g) 30 wm d) 45 wm e) 60 wm
3. or urTierTperpendikularul quCaze moZravi avtobusi da avtomobili
uaxlovdebian gzajvaredins. avtobusis siCqarea 30 km/sT, avtomobilisa ki
40 km/sT. ipoveT avtobusisa da avtomobilis fardobiTi siCqaris moduli:
a) 10 km/sT b) 35 km/sT g) 50 km/sT d) 60 km/sT e) 70 km/sT
4. moswavlem saxlidan skolamde gzis pirveli naxevari 3 km/sT siCqariT
gaiara, gzis meore naxevari ki gairbina 7 km/sT siCqariT. risi tolia
moswavlis saSualo siCqare am gzaze?
a) 4,2 km/sT b) 4,25 km/sT g) √21 km/sT d) 4,9 km/sT e) 5 km/sT
sxeulis koordinatis droze damokidebulebis funqciaa :
x(t) = _ 5t + 3t2 (sidideebi izomeba SI sistemis
erTeulebSi)
5. gamoTvaleT sxeulis x koordinati t = 3 momentSi.
a) _ 15 b) _ 2 g) 8 d) 12 e) 42
6. ras udris sxeulis aCqareba?
a) 3/5 b) 3/2 g) 3 d) 6 e) 15
30
7. drois ra momentSi ubrundeba sxeuli sawyis x(0) = 0 mdebareobas?
a) 3/5 b) 5/3 g) 3 d) 5 e) ar ubrundeba
8. ras udris sxeulis siCqare t = 0 momentSi?
a) _ 15 b) _ 5 g) 0 d) 5 e) 15
9. gamoTvaleT sxeulis gadaadgileba (t1 =1, t2 =2) drois intervalSi:
a) _ 4 b) _ 2 g) 0 d) 2 e) 4
10. Tavisuflad vardnili sxeuli 9,8 metrs gaifrens vardnis dawyebidan:
a) 0,5 wm-Si b) √ wm-Si g) 1 wm-Si d) √2 wm-Si e) 2 wm-Si
11. mocemulia sxeulis siCqaris droze damokidebulebis grafiki:
gamoTvaleT Sefardeba S2,3 : S0,2 , sadac S0,2 da S2,3 sxeulis mier drois (0,2) da
(2,3) intervalebSi gavlili manZilebia.
d) 2 e) 9/4
12. sam sxeuls, masebiT: m1 = m, m2 = 2m , da m3 = 3m, Sesabamisad gaaCniaT: v1= 6v, v2= 5v da v3= 4v siCqareebi. daalageT es sxeulebi kinetikuri energiebis
zrdis mixedviT (umciresidan udidesisaken):
a) 1, 2, 3. b) 1, 3, 2. g) 2, 1, 3. d) 3, 2, 1. e) 3, 1, 2.
13. m masisa da V moculobis sxeuli curavs ρ simkvrivis siTxeSi. am
sidideebidan romlis (an romelTa) codnaa aucilebeli sxeulze moqmedi
amomgdebi Zalis dasadgenad?
a) mxolod m b) m da ρ g) V da ρ d) m da V e) m, V da ρ
1 2 t
gaizrdeba:
a) 3-jer b) 9-jer g) 18-jer d) 27-jer e) 81-jer
WaburRilSi kenWis fskerze dacemis xma,  Cagdebidan 3 wamis Semdeg gaigones. (CaTvaleT, rom g = 10 m/wm2)
am monacemebis mixedviT SeasruleT davalebebi 15_17.
15. SeafaseT WaburRilis siRrme:
a) 15 m b) 30 m g) 45 m d) 60 m e) 90 m
16. SeafaseT kenWis siCqare fskerze dacemis momentSi:
a) 15 m/wm b) 30 m/wm g) 45 m/wm d) 60 m/wm e) 90 m/wm
17. SeafaseT kenWis kinetikuri energia fskerze dacemis momentSi, Tu kenWis
masa 2 gramia:
a) 0,3 j b) 0,6 j g) 0,9 j d) 1,2 j e) 1,8 j
18. naxazze mocemulia sxeulis koordinatis droze
damokidebulebis grafiki. qvemoT moyvanili grafikebidan
romeli gamosaxavs am sxeulis siCqaris droze
damokidebulebas?
a) b) g) d) e)
32
WurWelSi, romlis fskeris farTobi S _is tolia.
h aris siTxis donis simaRle gazomili fskeridan.
am sidideebidan romelTa codnaa aucilebeli
fskerze siTxis wnevis dasadgenad?
a) m da S b) S da ρ g) h da ρ d) S , m da ρ e) m, h da S
20. hidravlikuri wnexis mcire dguSis diametri udris 2 sm, didi dguSisa
ki _ 14 sm. ra Zalas ganaviTarebs didi dguSi, Tu mcire dguSs 200 n Zalas
movdebT?
a) 200 n b) 1400 n g) 2800 n d) 9800 n e) 14000 n
21. 1 m radiusis wrewirze moZravi sxeulis brunvis sixSire 0,5 hercia. ra
manZils gaivlis sxeuli 2 wamSi?
a) 1 m b) 2 m g) 3,14 m d) 4 m e) 6,28 m
22. 1 m radiusis wrewirze moZravi sxeulis brunvis sixSire 0,5 hercia. risi
tolia centriskenuli aCqareba?
a) 1 m/wm2 b) 3,14 m/wm2 g) 4 m/wm2 d) 6,28 m/wm2 e) (3,14)2 m/wm2
23. saswori gawonasworebulia 8kg, 4kg da x kg masis tvirTebiT, rogorc
naxazzea naCvenebi. ras udris x?
a) 0,5 b) 1 g) 1,5 d) 2 e) 4
24. m masis mqone ori sxeuli garkveul manZilze erTmaneTs miizidaven F ZaliT. risi toli gaxdeba TiToeul sxeulze moqmedi Zala, Tu maT Soris
zustad SuaSi movaTavsebT mesame, aseve m masis sxeuls?
a) 2 F b) 3 F g) 4 F d) 5 F e) 6 F
8 4 x
Zalaze. am monacemebis mixedviT SeasruleT davalebebi 25_27.
25. ras udris zambaris sixiste?
a) 0,005 n/m b) 0,1 n/m g) 10 n/m
d) 20 n/m e) 2000 n/m
26. ra sididis Zala unda movdoT zambaras
imisaTvis, rom misi sigrZe 1 santimetrs gautoldes?
a) 0,5 n b) 1 n g) 5 n d) 10 n e) 20 n
27. ra muSaoba unda SevasruloT imisaTvis, rom zambaris
sigrZe 2 santimetrs gautoldes?
a) 0,005 j b) 0,01 j g) 0,025 j d) 0,5 j e) 1 j
28. daxril sibrtyeze devs liTonis Zelaki. nelnela zrdian daxris
kuTxes. α kuTxeze Zelaki Camosrialebas iwyebs. risi tolia xaxunis
koeficienti?
a) sin α b) α (radianebSi) g) tg α d) 1-cos α e) ctg α
29. sxeulze moqmedebs ori urTierTmarTobuli Zala, 3 n da 4 n sididis.
moduliT risi toli Zala unda movdoT kidev am sxeuls, rom samive Zalis
tolqmedi nulis toli aRmoCndes?
a) 1 n b) √7 n g) 3,5 n d) 5 n e) 7 n
3
2
1
L sm
34
30. 4 kg masis sxeulze t drois manZilze moqmedebda 3 n sididis Zala, ris
Sedegadac sxeulis siCqare 2 m/wm_dan 8 m/wm_mde gaizarda. risi tolia t ?
a) 4 wm b) 8 wm g) 12 wm d) 16 wm e) 24 wm
31. ori erTnairi masis plastilinis burTula, romlebic
urTierTmarTobulad moZraobdnen, Seejaxa erTmaneTs, ris Semdegac
Sewebebuli burTulebi erTad agrZeleben moZraobas. risi tolia maTi
siCqaris moduli Sejaxebis Semdeg, Tu Sejaxebamde TiToeuli
maTgani V siCqariT moZraobda?
a) 0,5 V b) √
V g) V d) √2 V e) 2 V
32. ra muSaoba sruldeba 3 kg tvirTis 6 m simaRleze atanisas?
a) 0,5 j b) 2 j g) 5 j d) 18 j e) 180 j
33. 1000kg masis tvirTi amwis saSualebiT 4m simaRleze aaqvT 5 wamSi. ra
simZlavres aviTarebs am dros amwe?
a) 0,8 kvt b) 1,25 kvt g) 8 kvt d) 20 kvt e) 200 kvtK
34. sxeulis sruli meqanikuri energia inaxeba.
grafiki gamoxatavs sxeulis mier gavlili manZilis
damokidebulebas droze. grafikis romel wertilSi
aqvs sxeuls yvelaze dabali potenciuri energia?
a) 1 b) 2 g) 3 d) 4 e) 5
35. drekadi zambaris aradeformirebuli mdgomareobidan X sm_iT gasaWimad A muSaoba Sesrulda. ra muSaoba unda SevasruloT amis Semdeg damatebiT,
raTa zambara kidev X sm_iT gavWimoT?
a) A b) √2 A g) 2 A d) 3 A e) 4 A
t
2
4
S
5
V
V
35
36. rkinis erTgvarovani Zelis masa udris 10kg. (ix. naxazi). ra sididis Zala
unda movdoT Zels B wertilSi, rom A wertilSi dakidebuli 29kg masis
tvirTi avwioT?
d) 110 n e) 120 n
37. maTematikuri qanqaris rxevis periodia T. qanqaris sigrZis 3_jer
Semcirebis Semdeg misi rxevis periodi gaxdeba:
a) T b) T g) √
T d) √3 T e) 3 T
38. risi tolia bgeriTi talRis sigrZe wyalSi, Tu misi sixSirea 30 hc.
(CaTvaleT, rom bgeris gavrcelebis siCqare wyalSi tolia 1500m/wm).
a) 0,02 m b) 0,45 m g) 5 m d) 45 m e) 50 m
39. zambaraze mimagrebuli sxeulis koordinati x Tavisufali rxevisas
icvleba (_X, +X) SualedSi. sxeulis maqsimaluri siCqare rxevisas udris
V_s. risi tolia sxeulis siCqare x= X/2 wertilSi?
a) V b) √
40. naxazze gamosaxulia sarke da isari.
romelia isris gamosaxuleba sarkeSi?
e) sarkeSi am isris gamosaxuleba ar miiReba
A
F
B
29
4
2
1
3
36
41. Semkrebi linzis mTavar optikur RerZze mdebare da linzidan 2
fokusuri manZiliT daSorebuli sagnis gamosaxuleba saganTan SedarebiT:
a) Semcirebulia 3_jer b) Semcirebulia 2_jer g) imave zomosaa
d) gadidebulia 2_jer e) gadidebulia 3_jer
42. siTbos ra raodenoba unda gadavceT 6 kg masis wyals, rom misi
temperatura +7 0C _dan +12 0C_mde gavzardoT? (wylis kuTri siTbotevadobaa
4,2 kj/kg0C).
a) 36 kj b) 42 kj g) 72 kj d) 84 kj e) 126 kj
43. qvanaxSiris wvis kuTri siTbo tolia 2·107 j/kg. ra masis qvanaxSiris
dawvaa saWiro 5·109 j siTbos raodenobis misaRebad?
a) 4 gr b) 25 gr g) 4 kg d) 25 kg e) 250 kg
44. airs miawodes 80 j siTbos raodenoba, ris Semdegac misi moculoba
5 litriT gaizarda mudmivi P = 20 kn/m2 wnevis pirobebSi. rogor Seicvala
airis Sinagani energia?
a) Semcirda 920 j_iT b) Semcirda 20 j_iT g) gaizarda 70 j_iT
d) gaizarda 180 j_iT e) gaizarda 1080 j_iT
45. WurWelSi, romelSic 00C temperaturis wyali esxa, Caagdes 00C temperaturis yinuli. WurWeli dadges nel cecxlze. romeli grafiki
gamoxatavs wylis temperaturis damokidebulebas droze?
  t
10
d)
46. ori damuxtuli burTula erTmaneTs ganizidavs F ZaliT. risi toli
gaxdeba maTi ganzidvis Zala, Tu TiToeul muxts orjer gavzrdiT da
imavdroulad burTulebs Soris manZils orjer SevamcirebT?
a) F b) 2 F g) 4 F d) 8 F e) 16 F
47. oTxi erTnairi rezistoris erTmaneTTan paraleluri SeerTebiT 4 omi
winaRoba miiReba. ra winaRoba miiReba am oTxive rezistoris mimdevrobiT
SeerTebiT?
a) 1/4 omi b) 1 omi g) 8 omi d) 16 omi e) 64 omi
48. daadgineT Sesabamisoba fizikur sidideebsa da maT ganzomilebebs Soris;
Sesabamis ujraSi dasviT niSani X.
fizikuri sidideebi:
1. impulsi 2. Zalis momenti 3. wneva 4. energia 5. simkvrive 6. simZlavre
ganzomilebebi:
1
2
3
4
5
6
49. m masis uZravi sxeuli mudmivi F Zalis moqmedebiT iwyebs
TanabaraCqarebul moZraobas. t droSi is gadis S manZils, iZens V siCqares, P impulssa da Ek kinetikur energias.
daadgineT Sesabamisoba fizikur sidideebsa da maT gamomsaxvel formulebs
Soris; Sesabamis ujraSi dasviT niSani X.
fizikuri sidideebi:
1. F 2. V 3. Ek 4. S 5. P
formulebi:
miRebis gza. winaaRmdeg SemTxvevaSi Tqveni pasuxi ar Sefasdeba.
50. naxazze mocemul sqemaze R1 = 5 oms, R2 = 2 oms, R3 = 1 oms.
denis Zala R1 winaRobaSi 2 amperis tolia.
gamoTvaleT:
3. Zabva A daBB momWerebs Soris
a b g d e v z
1 2 3 4 5
B
R2
R3
R1
A
39
51. kauCukis burTi daeca iataks 450 kuTxiT iatakis sibrtyisadmi, da airekla
iatakidn 300 kuTxiT.
kinetikuri energia?
2. ramdeni gradusiT gaTba burTi, Tu dacemamde misi siCqaris  moduli iyo V,
xolo kauCukis kuTri siTbotevadobaa C?
52. xis Zelaki biZgiT gaasriales magidis horizontalur zedapirze
garkveuli sawyisi siCqariT, ris Semdegac Zelaki S manZilze T droSi gaCerda.
1. ra sawyisi siCqare mieniWa biZgiT Zelaks?
2. biZgidan ra droSi hqonda Zelaks sawyisi kinetikuri energiis naxevris
toli kinetikuri energia?
4. ra muSaoba Seasrula xaxunis Zalam, Tu Zelakis masaa m?
V 300 450
pasuxebi da amoxsnebi
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24
a X X X
g X X X X X
d X X X X X X X
e X X X X X
25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47
a X
d X X X X X X X
e X X X X X X X
yoveli sworad Sevsebuli striqoni 1 qula
maqsimaluri 6 qula
maqsimaluri 7 qula
1 X
2 X
3 X
4 X
5 X
6 X
1 X X
41
50.
1. I = I1 + I2, sadac I1 = 2a, I2 = U2/ R2 , radganac U2 = U1 = I1R1 = 10v
I2 = 10/2 = 5a, I = 2a +5a = 7a 2 qula
2. U3 = R3 I = 7v 1 qula
3. U = U1 + U3 = 17v 1 qula
maqsimaluri 4 qula
1. V veqtoris mdgenelebia Vx da Vy . Vy = Vx = √ V
arekvlis Semdeg v veqtoris mdgenelebia vx da vy .
vx = Vx = √ V , xolo vy = vx tg 300 =
√ vx = √ V
arekvlis Semdeg kinetikuri energia e = m v2 = · m V2 = E
kinetikuri energia Semcirda -iT anu 33,3 % -iT 4 qula
2. siTboSi gadasuli energia · mV2 = mC t , saidanac
t = V2/C 1 qula
Tanabrad aCqarebulia uaryofiTi aCqarebiT.
1. VsaS = (V0 +Vt) = S/t , Vt = 0, V0 = 2 S/t 2 qula
2. mV1 2 = mV0
k = 2 S/gt2 1 qula
4. A = maS = 2m S2/t2 1 qula
maqsimaluri 6 qula
43
wina wlebis sagamocdo testebSi gamoyenebuli davalebebis nimuSebi 1. siTxeSi CaZirul myar sxeulze moqmedi amomgdebi Zala damokidebulia am sxeulis: a) mxolod moculobaze b) moculobasa da formaze g) moculobasa da CaZirvis siRrmeze d) moculobaze, formasa da CaZirvis siRrmeze 2. suraTze mocemulia gamtarSi gamavali denis Zalis Zabvaze damokidebulebis grafiki. risi tolia gamtaris winaRoba?
a) 0,1 omis b) 1 omis g) 5 omis d) 10 omis 3. burTulas isvrian vertikalurad zeviT. risi tolia misi aCqareba a
umaRles wertilSi, sadac sxeulis siCqare V=0 ?
a) a = 0 b) a = g/2, mimarTulia qveviT g) a = g, mimarTulia qveviT d) a = g, mimarTulia zeviT.
4. sinaTlis sxivi marTobulad ecema brtyel sarkes. ra kuTxiT Semobrundeba areklili
sxivi, Tu sarkes α kuTxiT gadavxriT?
a) 0.5 α b) α g) 2 α d) 90° _ α
I (a)
U (v)
sarke
44
5. kldidan ra manZilze imyofeboda daTo, Tu man sakuTari Zaxilis eqo 4 wm-is Semdeg gaigona? (bgeris siCqare haerSi tolia 340 m/wm) a) 340 m b) 510 m g) 680 m d) 1360 m
6. sworxazovnad moZravi 5 kg masis sxeulis siCqare icvleba Semdegi
kanoniT: V = 2 + 5 t. risi tolia sxeulze moqmedi Zala?
a) 5 n b) 10 n g) 25 n d) 50 n
7. qvemoT CamoTvlilidan romeli mtkicebulebaa samarTliani?
I. Tavisuflad vardnili sxeulis aCqarebis sidide damokidebulia droze.
II. Tavisuflad vardnili sxeulis aCqarebis sidide damokidebulia mis masaze.
a) arc erTi b) mxolod I g) mxolod II d) orive
8. naxazze wertilebiT asaxulia
romel sxeuls gaaCnia minimaluri siCqare?
a) 1 b) 2 g) 3 d) 4
9. sagani moTavsebulia daxrili
gamosaxulebas sarkeSi? a) b) g) d)
1
E
m
2
sarke
A
B
B
A
B
A
B
A
A
B
45
10. magidis zedapirze devs sawoni. niutonis III kanonis Tanaxmad F1 da F2 Zalebi sididiT tolia da moqmedebs:
a) F1 _ sawonze, F2 _ sawonze b) F1 _ sawonze, F2 _ magidis zedapirze g) F1 _ magidis zedapirze, F2 _ sawonze d) F1 _ magidis zedapirze, F2 _ magidis zedapirze
11. Tu gamtaris sigrZes SevamcirebT 2_jer da mis boloebze Zabvas gavzrdiT 2_jer, gamtarSi gamavali deni: a) Semcirdeba 2_jer b) ar Seicvleba g) gaizrdeba 2_jer d) gaizrdeba 4_jer
12. CaTvaleT Zabva a da b wertilebs Soris mudmivad da gansazRvreT,
rogor Seicvleba ampermetris Cveneba CamrTvelis CarTvis Semdeg. (naTurebi erTnairia)
a) Semcirdeba oTxjer b) Semcirdeba orjer g) gaizrdeba orjer
d) gaizrdeba oTxjer 13. 5 kg masis tvirTi aaqvT vertikalurad zeviT 4 m/wm mudmivi siCqariT.
gamoTvaleT tvirTis sruli meqanikuri energia dedamiwis zedapiridan 4 m_is simaRleze.
a) 40j b) 160j g) 200j d) 240j
14. daTom 0,5 kg masis burTi aagdo 4m simaRleze. ra sididis kinetikuri energia mianiWa man burTs? (haeris winaaRmdegobas nu gaiTvaliswinebT.) a) 2 j b) 8 j g) 10 j d) 20 j
15. risi tolia Tavisufali vardnis aCqareba dedamiwis zedapiridan
H = 4R0 simaRleze? (R0 – dedamiwis radiusia) a) b) g) d)
F2
F1
b
a
k
A
16. didi siCqariT moZraobisas avtomobilis Zravis simZlavre ZiriTadad ixarjeba haeris winaaRmdegobis Zalis daZlevaze. mocemulia am Zalis avtomobilis Tanabari moZraobis siCqareze damokidebulebis grafiki. ra simZlavre unda hqondes Zravas, rom avtomobilma 40 m/wm siCqariT moZraoba SeZlos? (xaxunis Zalebi haeris winaaRmdegobis Zalis garda ugulebelhyaviT).
a) 20 kvt b) 50 kvt g) 80 kvt d) 200 kvt
17. ori plastelinis burTula ejaxeba erTmaneTs. inaxeba Tu ara am
dros burTulebis jamuri impulsi P da kinetikuri energia Ekin?
a) P inaxeba, Ekin ar inaxeba b) P ar inaxeba, Ekin inaxeba g) P ar inaxeba, Ekin ar inaxeba d) P inaxeba, Ekin inaxeba
18. m masis sxeuli mudmivi Zalis moqmedebiT moZraobs vertikalurad
zeviT mimarTuli a aCqarebiT. risi tolia am Zalis sidide. (g _ Tavisufali vardnis aCqareba dedamiwis zedapirze) (haeris winaaRmdegobas nu gaiTvaliswinebT) a) m(g_a) b) m(g+a) g) m(g+a) d) ma
19. ra simaRleze unda avwioT 3 m sigrZis ficris erTi bolo, rom miRebuli daxrili sibrtyis meSveobiT ZalaSi xuTjer movigoT?
a) 0,3m b) 0,6m g) 0,9m d) 1,5m
20. burTula a wertilidan gadaiyvanes
b wertilSi da gauSves xeli. amis Semdeg burTula asrulebs harmoniul rxevebs T = 1wm periodiT. romel wertilSi aRmoCndeba burTula 1,5 wm-is Semdeg?
a) c b) d g) a d) e
0 v m/wm
1
2
47
21. mocemulia sxeulis siC- qaris droze damokidebu- lebis grafiki. risi tolia sxeulis moZ- raobis saSualo siCqare (0_15) wm intervalSi?
a) 5 m/wm b) 9 m/wm g) 10 m/wm d) 12 m/wm
22. ρ1 da ρ2 simkvrivis ori burTula gadabmulia
ZafiT da imyofeba mdgrad wonasworobaSi ρ sim- kvrivis siTxeSi, ise rogorc naxazzea naCvenebi. rogori Tanafardobaa am simkvriveebs Soris?
a) ρ < ρ2 < ρ1 b) ρ = ρ1 = ρ2 g) ρ1 < ρ < ρ2 d) ρ1 < ρ = ρ2
23. gvaqvs sami erTnairi rezistori. TiToeulis winaRobaa R. winaRobis romel mniSvnelobas ver miviRebT samive rezistoris sxvadasxva gziT
SeerTebisas?
24. romel rezistorze gamoiyofa meti simZlavre?
d) samive rezistorze gamoyofili simZlavreebi tolia.
25. m da M=2m masis sxeulebze imoqmedes toli ZalebiT erTi da imave
drois ganmavlobaSi. amis Sedegad m masis sxeulis impulsi Seicvala P sididiT. rogoria M masis sxeulis impulsis cvlileba?
a) 1/4 P b) 1/2 P g) P d) 2 P
V, m/ wm
ρ
ρ1
ρ2
R
1A
2R
samkuTxedis wveroebSi. rogori mimarTuleba aqvs samkuTxedis zeda wveroSi moTavsebul muxtze moq- medi Zalebis tolqmeds?
a) 1 b) 2 g) 3 d) 4
27. sami erTnairi rezistori mierTebulia ise, rogorc es naxazzea naCvenebi. risi tolia II ampermetris Cveneba, Tu I ampermetris Cvenebaa 6 a?
a) 3 a b) 4,5 a g) 9 a d) 12 a
28. m masisa da C kuTri siTbotevadobis sxeuls gadasces Q _ siTbos
raodenoba da igi gaTba 12°_iT. ramdeni gradusiT gaTbeba 3m masisa da 2C kuTri siTbotevadobis sxeuli, Tu mas gadaecema igive siTbos raodenoba?
a) 2°-iT b) 3°-iT g) 4°-iT d) 6°-iT
29. horizontalur zedapirze devs L = 5 m sigrZis da m = 20 kg masis erTgvarovani boZi. ra minimaluri muSaoba unda Sesruldes am boZis vertikalurad dasayeneblad? a) 100 j b) 200 j g) 500 j d) 1000 j
30. sxeulis impulsi tolia 6 kgm/wm, kinetikuri energia ki 12 j. risi
tolia am sxeulis siCqare? a) 1 m/wm b) 2 m/wm g) 4 m/wm d) 6 m/wm
4
3
2
q
q
_q
1
31. mocemulia a, b, c da d sxeulebis siCqareebis droze damokidebulebis grafikebi, romlebmac Sesabamis wertilebSi Sewyvites moZraoba. SeafaseT, romelma sxeulma gaiara yvelaze meti manZili.
a) a b) b g) c d) d
32. risi tolia II burTulas muxti, Tu I burTula wonasworobaSia?
a) _4q b) _2q
g) +2q d) +4q
33. mocemulia fizikuri sidideebi da maTi maTematikuri gamosaxulebebi.
ipoveT Sesabamisoba maT Soris da SeavseT cxrili. (h _ simaRlea, S _ farTobia, V _ moculobaa.)
a. mgh 1. muSaoba b. ρgh 2. wneva g. A/h 3. Zala d. F/S e. ρgV
34. ipoveT Sesabamisoba fizikur sidideebsa da maT ganzomilebebs Soris F_ Zala 1. kgm/wm N_ simZlavre 2. kgm/wm2 A_ muSaoba 3. kgm2/wm2 P_ impulsi 4. kgm2/wm3
a b g d e 1 2 3
F N A P 1 2 3 4
d
50
35. ipoveT Sesabamisoba fizikur sidideebsa da maT ganzomilebebs Soris. cxrilis Sesabamis ujraSi dasviT niSani "X".
a. siCqare 1. kg·m2/wm2 b. Zalis momenti 2. m/wm
g. energia 3. kg/(m·wm2) d. wneva
36. ipoveT Sesabamisoba TanabaraCqarebuli moZraobis dros fizikuri
sidideebis droze damokidebulebasa da maT grafikebs Soris. cxrilis Sesabamis ujraSi dasviT niSani "X".
a. siCqaris b. aCqarebis g. gadaadgilebis d. impulsis
37. sxeulis siCqare mocemulia Semdegi gantolebiT: V = 10 – 2t. (yvela sidide izomeba SI sistemis erTeulebSi).
1. ra droSi gaCerdeba sxeuli? 2. ra manZils gaivlis sxeuli gaCerebamde?
38. mocemul sqemaze R1 = 2 omi, R2 = 3 omi, R3 = 6 omi.
voltmetris Cvenebaa 12v.
t1 t3 t 2
51
gansazRvreT: 1. wredis saerTo winaRoba
2. Zabva a da b wertilebs Soris 3. simZlavre gamoyofili R3 winaRobaze
39. burTula 20 m simaRlidan vardeba iatakze. haeris winaaRmdegobas nu gaiTvaliswinebT da gamoTvaleT:
1. ra simaRleze axteba burTula Tu dacemisas kinetikuri energiis 25%
gadava Sinagan energiaSi 2. ramdeni gradusiT gaTbeba burTula, Tu CavTvliT, rom dakarguli
meqanikuri energia mTlianad moxmarda mis gaTbobas.
burTulas kuTri siTbotevadoba C = 400 j /(kg K) 40. naxatze mocemulia sxeulis siCqaris droze damokidebulebis grafiki. ipoveT:
1. aCqareba 4_6 wm. drois intervalSi 2. pirvel 2 wm_Si gavlili manZili. 3. moZraobis saSualo siCqare 0_6 wm. drois intervalSi
41. 1000 n/m sixistis zambaraze Camokidebuli 0,1 kg masis sxeuli asrulebs harmoniul rxevebs vertikaluri mimarTulebiT. 1. gamoTvaleT rxevis periodi.
2. ramden srul rxevas Seasrulebs sxeuli π = 3,14 wamSi? 3. sistema gavaCereT. ramdeniT damokldeba zambara Tu sxeuls movxsniT?
V m/wm
t wm
gamoTvaleT: 1. gavlili manZili (0_3) wamis intervalSi
2. gavlili manZili (3_5) wamis intervalSi
3. gadaadgileba (0_7) wamis intervalSi
43. Tokze Camokidebul M = 980 gr. masis qviSiT savse
tomaras ejaxeba m = 20 gr. masis tyvia v = 100 m/wm siCqariT da rCeba masSi.
1 ra siCqares SeiZens tomara?
2 ra maqsimalur h simaRleze aiwevs tomara?
3 ra raodenobis siTbo gamoiyofa tomaraSi?
44. 5 kg masis tvirTi dedamiwis zedapiridan aaqvT maRla Tokis
saSualebiT 2 m/wm2 aCqarebiT.
2 ra simaRleze aRmoCndeba tvirTi 4 wamSi?
3 risi toli gaxdeba tvirTis sruli meqanikuri energia 4 wamSi?
7 5 3
tvirTi masebiT M =8 kg da m =2 kg.
ipoveT:
2 Tokis daWimulobis Zala
46. ra sididis unda iyos damatebiTi winaRoba, rom 100 v Zabvis
qselSi CavrToT naTura, romelic gaTvlilia 40 v Zabvaze da 5 a denze?
m M