Pa dė ko ta kū ru siems gro žį...Žmogus užsikrečia su-valgęs užkrėstos ir netinkamai...

8
2016 m. sausio 19 d. / antradienis / Nr. 7 (3728) / www.santaka.info Laikraštis leidžiamas nuo 1945 metų. VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS TRUMPAI KANDIDATAS Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos taryba šeštadienį Vilniuje vykusiame posėdyje patvirti- no kandidatus į Seimą vienmandatėse apygardose. Vilkaviškio rajone dėl vie- tos Seime vienmandatėje apygardoje varžysis šios partijos atstovas, Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas. ŽVEJAMS Sausio 30 d., 8 val., „Virbalio vartai“ rajono bendruomenių žvejus kviečia į tradicines poledinės žūklės varžybas, o žiūrovus – pakvėpuoti grynu oru, paragauti karštos žuvienės ar šiaip pa- sižmonėti. Renginys vyks prie Virbalio tvenkinio. NAIKINAMA Nuo vasario 1 d. Kybartuose naikina- ma policijos nuovada. Anot rajono policijos komisariato viršininko Ed- vardo Gruzdžio, kybartiečiai dėl to jo- kių nepatogumų nepatirs: pareigūnai dirbs kaip dirbę tiek aptarnaujamoje teritorijoje, tiek kabinetuose. Nelieka tik padalinio pavadinimo ir nuovados viršininko etato. NAUJOVĖ Netrukus rajono ligoninė turės naują specialistę – slaugytoją širdies nepa- kankamumu sergantiems ligoniams. Specialistė bus parengta, kai išklausys 288 valandų pasirengimo kursą. Ši nau- jovė įdiegta visose šalies gydymo įstai- gose dėl vis didėjančio širdies ligomis sergančių asmenų skaičiaus. KITO LINK Sausio 24 d. (sekmadienį) Alvito para- pijos namuose vyks tradicinis, kartą per mėnesį rengiamas, suaugusiųjų ugdymosi grupės susitikimas, kuria- me bus gvildenami Katalikų Bažny- čios katekizmo teiginiai. Užsiėmime kviečiami dalyvauti suaugusieji, kurie nori savo bei šeimos gyvenimą grįsti katalikiškomis vertybėmis ir gilinti ti- kėjimą. 10 val. – šv. Mišios bažnyčioje, 11 val. – agapė, 11.30–13 val. – disku- sija apie bažnyčios maldą. Kol tėvai gilinsis į katekizmo teiginius, vaikai turės savo užsiėmimą. ] ] ] ] ] ŪKININKAS RANDA LAIKO IR ŽEMĖS DARBAMS, IR PRAMOGŲ KOMPLEKSUI 3 PSL. Padėkota kūrusiems grožį Rajono Savivaldybės administracijos skel- biamas kalėdinės puošybos konkursas jau perkopė į antrą dešimtmetį. Kalėdinio atviruko konkursas buvo surengtas antrą kartą. Sveikindamas šių konkursų nugalė- tojus, meras Algirdas Neiberka dėkojo išra- dingumo, meninės pajautos, kūrybiškumo nestokojantiems žmonėms, kurių dėka ra- jone šventinėmis dienomis sukuriama ka- lėdine dvasia spindinti atmosfera. Įteikdamas padėką virbalietei dailės mokytojai Audronei Gurinskienei meras kalbėjo apie pasididžiavimą, kurį jaučia Savivaldybės administracija, galėdama kalėdinį sveikinimą užrašyti ant vietinių menininkų sukurto unikalaus atviruko. Šių Kalėdų sveikinimus puošė būtent A. Gu- rinskienės darbas, jo autorė buvo pripažin- ta kalėdinio atviruko konkurso nugalėtoja. Atviruko konkurse dalyvavo apie pus- šimtis kūrėjų. Kalėdinės puošybos kon- kurso dalyviais galima laikyti visus, kas šventėms kokiu nors akcentu padabino savo namus, kiemą, įstaigą, parko medį... Kasmet skelbdama šį konkursą rajono Savivaldybės administracija būtent ir sie- kia, kad kiekvieno mūsų pastangos savo erdvėje kurti šventinę atmosferą susilietų į visumą, kalėdine dvasia apgaubiančią ir miestų gatves, ir kaimo gyvenvietes, ir pavienes sodybas. Važinėdami po visą ra- joną konkurso vertinimo komisijos nariai stengiasi pamatyti kuo daugiau: lankosi ten, kur būna kviečiami, kur gražiai pa- sipuošusiųjų adresą nurodo seniūnai ar kaimynai, savo iniciatyva užsuka į kaimų gyvenvietes ir miestų gatves. Kaskart pasidžiaugti tikrai yra kuo. Puošdami savo aplinką gražiai mintis ir darbus sujungia bendruomenių žmonės (Virbalio, Pajevonio, Klausučių, Dailučių, Karklinių), ryškiai sušvinta gyvenvietės ir gatvės (Maldėnuose, Sūdavoje, Vokiškėliuo- se, Vilkaviškyje), kai kurios organizacijos ir įmonės (UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Girema“, UAB „Rytas“) puošmenomis pasi- stengia atspindėti net savo veiklą, išradin- gumo nestokoja daugelis švietimo įstaigos ir begalė individualių namų šeimininkų. Nukelta į 3 p. ] Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka (centre) pasidžiaugė žmonėmis, šventinę nuotaiką kūrusiais mums visiems. Iš dešinės: Virbalio kultūros namų administratorė Žydrūnė Gudiškienė, bendruomenės „Virbalio vartai“ narė Giralda Rainienė, dailės mokytoja Audronė Gurinskienė, Rasa ir Gintautas Gudaičiai, bendruomenės „Jevonio vers- mė“ pirmininkė Danutė Želvienė, Birutė ir Romas Federavičiai, Karklinių bendruomenės ir UAB „Rytas“ atstovai Rimtau- tas Šaukščius bei Žydrūnas Vasiliauskas, Jolita, Robertas ir Martynas Lekavičiai, Raimonda Skripkiūnienė, Linas, Gitana ir Austėja Šlekaičiai. Ievos RINKEVIČIŪTĖS nuotr. S Praėjusią savaitę pasibaigė akcija „Kalėdi- nė eglutė – namų šilumai“. Trylikoje miestų – Vilniuje, Vilkavišky- je, Kazlų Rūdoje, Kybartuose, Širvintose, Ši- lutėje, Šilalėje, Pagėgiuose, Trakuose, Lent- varyje, Lazdijuose, Klaipėdoje ir Šiauliuose – įvairiose dideliu žmonių srautu pasižy- minčiose vietose buvo sustatyti specialiu akcijos ženklu pažymėti konteineriai, skirti mesti kalėdinėms eglutėms. Šiais metais gyventojai buvo ypač akty- vūs ir sąmoningi, tad konteineriai sparčiai pripildyti. Organizatoriai teigia, jog kitais metais specialiųjų kalėdinėms eglutėms skirtų konteinerių tinklą planuoja plėsti. Iš viso į specialius konteinerius Lietu- vos gyventojai sunešė 890 kubinių metrų nupuoštų šventinių eglučių. UAB „Ecoservice“ Kazlų Rūdos-Vilkaviš- kio padalinio vadovas Robertas Narijaus- kas paaiškino, kad vilkaviškiečiai šiemet taip pat buvo labai aktyvūs, kalėdinių me- delių prinešė kur kas daugiau nei pernai ir greitai užpildė visus tris skirtingose vietose sustatytus konteinerius. Be to, talpyklos bu- vo ganėtinai švarios, į jas neprimesta buiti- nių ar rūšiuojamų atliekų, kaip pasitaikyda- vo pirmais metais. Kybartiečiai buvo mažiau aktyvūs, ta- čiau UAB „Ecoservice“ atstovai viliasi, jog taip buvo tik dėl to, kad akcija minėtame mieste surengta pirmą kartą. Surinkti medeliai bus išvežti į Kazlų Rū- dą, ten susmulkinti ir perdirbti į biokurą. Šiais metais pirmą kartą dalis akcijoje surinktų eglučių virs ir ekologiška medžia- ga kompostui. Bendrovė „Ecoservice“ akciją „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ rengia jau devintus metus. „Santakos“ inf. Eglutes į konteinerius nešė aktyviai ISSN 1648-1895 / KAINA: 0,41 Eur Laima VABALIENĖ Nors sparčiai bėgančios naujųjų metų dienos slopina buvusių šven- čių įspūdžius, penktadienį rajono Savivaldybės posėdžių salėje vėl atgijo kalėdinės nuotaikos. Čia buvo pagerbti kūrybiškiausiai šventes išgyvenę žmonės. „Santaką“ redakcijoje galite užsiprenumeruoti nuo bet kurios dienos. Jeigu neturite laiko ir galimy- bių užsiprenumeruoti, redakci- jos darbuotojas gali atvykti į namus ir laikraštį užsakyti. Redakcijos telefonai pasiteirauti: (8 342) 20 805, 8 605 19 464 arba 8 678 63 069.

Transcript of Pa dė ko ta kū ru siems gro žį...Žmogus užsikrečia su-valgęs užkrėstos ir netinkamai...

  • 2016 m. sausio 19 d. / antradienis / Nr. 7 (3728) / www.santaka.info

    Laikraštis leidžiamas nuo 1945 metų.

    VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS

    TRUMPAI

    KAN DI DA TASTė vy nės są jun gos-Lie tu vos krikš čio nių de mok ra tų par ti jos ta ry ba šeš ta die nį Vil niu je vy ku sia me po sė dy je pa tvir ti-no kan di da tus į Sei mą vien man da tė se apy gar do se. Vil ka viš kio ra jo ne dėl vie-tos Sei me vien man da tė je apy gar do je var žy sis šios par ti jos at sto vas, Pil viš kių se niū nas Vy tau tas Ju dic kas.

    ŽVE JAMSSau sio 30 d., 8 val., „Vir ba lio var tai“ ra jo no bend ruo me nių žve jus kvie čia į tra di ci nes po le di nės žūk lės var žy bas, o žiū ro vus – pa kvė puo ti gry nu oru, pa ra gau ti karš tos žu vie nės ar šiaip pa-si žmo nė ti. Ren gi nys vyks prie Vir ba lio tven ki nio.

    NAI KI NA MANuo va sa rio 1 d. Ky bar tuo se nai ki na-ma po li ci jos nuo va da. Anot ra jo no po li ci jos ko mi sa ria to vir ši nin ko Ed-var do Gruz džio, ky bar tie čiai dėl to jo-kių ne pa to gu mų ne pa tirs: pa rei gū nai dirbs kaip dir bę tiek ap tar nau ja mo je te ri to ri jo je, tiek ka bi ne tuo se. Ne lie ka tik pa da li nio pa va di ni mo ir nuo va dos vir ši nin ko eta to.

    NAU JO VĖNet ru kus ra jo no li go ni nė tu rės nau ją spe cia lis tę – slau gy to ją šir dies ne pa-kan ka mu mu ser gan tiems li go niams. Spe cia lis tė bus pa reng ta, kai iš klau sys 288 va lan dų pa si ren gi mo kur są. Ši nau-jo vė įdieg ta vi so se ša lies gy dy mo įstai-go se dėl vis di dė jan čio šir dies li go mis ser gan čių as me nų skai čiaus.

    KI TO LINKSau sio 24 d. (sek ma die nį) Al vi to pa ra-pi jos na muo se vyks tra di ci nis, kar tą per mė ne sį ren gia mas, suau gu sių jų ug dy mo si gru pės su si ti ki mas, ku ria-me bus gvil de na mi Ka ta li kų Baž ny-čios ka te kiz mo tei gi niai. Už siė mi me kvie čia mi da ly vau ti suau gu sie ji, ku rie no ri sa vo bei šei mos gy ve ni mą grįs ti ka ta li kiš ko mis ver ty bė mis ir gi lin ti ti-kė ji mą. 10 val. – šv. Mi šios baž ny čio je, 11 val. – aga pė, 11.30–13 val. – dis ku-si ja apie baž ny čios mal dą. Kol tė vai gi lin sis į ka te kiz mo tei gi nius, vai kai tu rės sa vo už siė mi mą.

    ]

    ]

    ]

    ]

    ]

    ŪKININKAS RANDA LAIKO IR ŽEMĖS DARBAMS, IR PRAMOGŲ KOMPLEKSUI

    3PSL.

    Pa dė ko ta kū ru siems gro žį

    Ra jo no Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos skel-bia mas ka lė di nės puo šy bos kon kur sas jau per ko pė į ant rą de šimt me tį. Ka lė di nio at vi ru ko kon kur sas bu vo su reng tas ant rą kar tą. Svei kin da mas šių kon kur sų nu ga lė-to jus, me ras Al gir das Nei ber ka dė ko jo iš ra-din gu mo, me ni nės pa jau tos, kū ry biš ku mo ne sto ko jan tiems žmo nėms, ku rių dė ka ra-jo ne šven ti nė mis die no mis su ku ria ma ka-lė di ne dva sia spin din ti at mos fe ra.

    Įteik da mas pa dė ką vir ba lie tei dai lės mo ky to jai Aud ro nei Gu rins kie nei me ras kal bė jo apie pa si di džia vi mą, ku rį jau čia Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci ja, ga lė da ma

    ka lė di nį svei ki ni mą už ra šy ti ant vie ti nių me ni nin kų su kur to uni ka laus at vi ru ko. Šių Ka lė dų svei ki ni mus puo šė bū tent A. Gu-rins kie nės dar bas, jo au to rė bu vo pri pa žin-ta ka lė di nio at vi ru ko kon kur so nu ga lė to ja.

    At vi ru ko kon kur se da ly va vo apie pus-šim tis kū rė jų. Ka lė di nės puo šy bos kon-kur so da ly viais ga li ma lai ky ti vi sus, kas šven tėms ko kiu nors ak cen tu pa da bi no sa vo na mus, kie mą, įstai gą, par ko me dį... Kas met skelb da ma šį kon kur są ra jo no Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci ja bū tent ir sie-kia, kad kiek vie no mū sų pa stan gos sa vo erd vė je kur ti šven ti nę at mos fe rą su si lie tų

    į vi su mą, ka lė di ne dva sia ap gau bian čią ir mies tų gat ves, ir kai mo gy ven vie tes, ir pa vie nes so dy bas. Va ži nė da mi po vi są ra-jo ną kon kur so ver ti ni mo ko mi si jos na riai sten gia si pa ma ty ti kuo dau giau: lan ko si ten, kur bū na kvie čia mi, kur gra žiai pa-si puo šu sių jų ad re są nu ro do se niū nai ar kai my nai, sa vo ini cia ty va už su ka į kai mų gy ven vie tes ir mies tų gat ves.

    Kas kart pa si džiaug ti tik rai yra kuo. Puoš da mi sa vo ap lin ką gra žiai min tis ir dar bus su jun gia bend ruo me nių žmo nės (Vir ba lio, Pa je vo nio, Klau su čių, Dai lu čių, Kark li nių), ryš kiai su švin ta gy ven vie tės ir gat vės (Mal dė nuo se, Sū da vo je, Vo kiš kė liuo-se, Vil ka viš ky je), kai ku rios or ga ni za ci jos ir įmo nės (UAB „Dot nu vos pro jek tai“, UAB „Gi re ma“, UAB „Ry tas“) puoš me no mis pa si-sten gia at spin dė ti net sa vo veik lą, iš ra din-gu mo ne sto ko ja dau ge lis švie ti mo įstai gos ir be ga lė in di vi dua lių na mų šei mi nin kų.

    Nukelta į 3 p.]

    Vil ka viš kio ra jo no sa vi val dy bės me ras Al gir das Nei ber ka (cent re) pa si džiau gė žmo nė mis, šven ti nę nuo tai ką kū ru siais mums vi siems. Iš de ši nės: Vir ba lio kul tū ros na mų administratorė Žyd rū nė Gu diš kie nė, bend ruo me nės „Vir ba lio var tai“ na rė Gi ral da Rai nie nė, dai lės mo ky to ja Aud ro nė Gu rins kie nė, Ra sa ir Gin tau tas Gu dai čiai, bend ruo me nės „Je vo nio vers-mė“ pir mi nin kė Da nu tė Žel vie nė, Bi ru tė ir Ro mas Fe de ra vi čiai, Kark li nių bend ruo me nės ir UAB „Ry tas“ at sto vai Rim tau-tas Šaukš čius bei Žyd rū nas Va si liaus kas, Jo li ta, Ro ber tas ir Mar ty nas Le ka vi čiai, Rai mon da Skrip kiū nie nė, Li nas, Gi ta na ir Aus tė ja Šle kai čiai. Ievos RINKEVIČIŪTĖS nuo tr.

    S

    Praė ju sią sa vai tę pa si bai gė ak ci ja „Ka lė di-nė eg lu tė – na mų ši lu mai“.

    Try li ko je mies tų – Vil niu je, Vil ka viš ky-je, Kaz lų Rū do je, Ky bar tuo se, Šir vin to se, Ši-lu tė je, Ši la lė je, Pa gė giuo se, Tra kuo se, Lent-va ry je, Laz di juo se, Klai pė do je ir Šiau liuo se – įvai rio se di de liu žmo nių srau tu pa si žy-min čio se vie to se bu vo su sta ty ti spe cia liu ak ci jos ženk lu pa žy mė ti kon tei ne riai, skir ti mes ti ka lė di nėms eg lu tėms.

    Šiais me tais gy ven to jai bu vo ypač ak ty-vūs ir są mo nin gi, tad kon tei ne riai spar čiai pri pil dy ti. Or ga ni za to riai tei gia, jog ki tais me tais spe cia lių jų ka lė di nėms eg lu tėms

    skir tų kon tei ne rių tink lą pla nuo ja plės ti.Iš vi so į spe cia lius kon tei ne rius Lie tu-

    vos gy ven to jai su ne šė 890 ku bi nių met rų nu puoš tų šven ti nių eg lu čių.

    UAB „Eco ser vi ce“ Kaz lų Rū dos-Vil ka viš-kio pa da li nio va do vas Ro ber tas Na ri jaus-kas paaiš ki no, kad vil ka viš kie čiai šie met taip pat bu vo la bai ak ty vūs, ka lė di nių me-de lių pri ne šė kur kas dau giau nei per nai ir grei tai už pil dė vi sus tris skir tin go se vie to se su sta ty tus kon tei ne rius. Be to, tal pyk los bu-vo ga nė ti nai šva rios, į jas ne pri mes ta bui ti-nių ar rū šiuo ja mų at lie kų, kaip pa si tai ky da-vo pir mais me tais.

    Ky bar tie čiai bu vo ma žiau ak ty vūs, ta-čiau UAB „Eco ser vi ce“ at sto vai vi lia si, jog taip bu vo tik dėl to, kad ak ci ja mi nė ta me mies te su reng ta pir mą kar tą.

    Su rink ti me de liai bus iš vež ti į Kaz lų Rū-dą, ten su smul kin ti ir per dirb ti į bio ku rą.

    Šiais me tais pir mą kar tą da lis ak ci jo je su rink tų eg lu čių virs ir eko lo giš ka me džia-ga kom pos tui.

    Bend ro vė „Eco ser vi ce“ ak ci ją „Ka lė di nė eg lu tė – na mų ši lu mai“ ren gia jau de vin tus me tus.

    „San ta kos“ inf.

    Eg lu tes į konteinerius ne šė ak ty viai

    ISSN 1648-1895 / KAINA: 0,41 Eur

    Lai ma VA BA LIE NĖ

    Nors spar čiai bė gan čios nau jų jų me tų die nos slo pi na bu vu sių šven-čių įspū džius, penk ta die nį ra jo no Sa vi val dy bės po sė džių sa lė je vėl at gi jo ka lė di nės nuo tai kos. Čia bu vo pa gerb ti kū ry biš kiau siai šven tes iš gy ve nę žmo nės.

    „Santaką“ redakcijoje galite užsiprenumeruoti nuo bet kurios dienos.

    Jei gu ne tu ri te lai ko ir ga li my-bių už si pre nu me ruo ti, re dak ci-jos dar buo to jas ga li at vyk ti į na mus ir laik raš tį už sa ky ti.Redakcijos telefonai pasiteirauti: (8 342) 20 805, 8 605 19 464 ar ba 8 678 63 069.

    „Santaką“redakcijoje galite užsiprenumeruoti

  • Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

    2016 m. sausio 19 d. 2

    Sau sio pra džio je Vil ka viš kio ra jo ne ir vėl nu sta ty tas tri chi ne lio zės at ve jis. Tri chi ne lė-mis už si krė tęs šer nas „Pae že rių“ klu bo me-džio to jo bu vo su me džio tas Ma čių miš ke, Pil viš kių se niū ni jo je.

    Ša lia miš ko esan tys Dab ra vo lės ir Kup-čiš kių kai mai pa skelb ti tri chi ne lio zės ži di-niu.

    Pas ku ti nį kar tą tri chi ne lio ze ser gan-tis šer nas mū sų ra jo no me džio to jų bu vo su me džio tas gruo džio mė ne sį taip pat Pil-viš kių se niū ni jo je, Pae že rių miš ke. Ap link miš ką iš si dės tę Pae že rių, Nau džių, Bū dos ir Šač kų kai mai iki šiol pa skelb ti tri chi ne-lio zės ži di niais.

    Tai gi Pil viš kių se niū ni jos gy ven to jai tu ri bū ti ypač at sar gūs ir bū ti nai iš si tir ti sa vo užau gin tas bei pa skers tas kiau les.

    Ten ka kons ta tuo ti fak tą, jog ši ne tik žvė rims, bet ir žmo nėms pa vo jin ga li ga ra jo ne plin ta. Per nai, 2015 m., Vil ka viš kio ra jo ne nu sta ty ti net ke tu ri tri chi ne lio zės at ve jai: be jau mi nė to Pae že rių kai mo, ji nu sta ty ta Gra žiš kių se niū ni jos Šil so džio kai me ir Viš ty čio se niū ni jos Mei liū nų bei Pa viš ty čio kai muo se. Vi sais at ve jais tri chi-nų ras ta šer nie no je. Anks tes niais me tais ši li ga per me tus bū da vo nu sta to ma vie ną du kar tus ar ba iš vis ne bū da vo už fik suo-ta.

    Tri chi ne lio zę su ke lia smul ki, 2–4 mm il gio kir mė lė (Tri chi nel la spi ra lis). Pa ra zi-tas plin ta tarp įvai rių žvė rių ir na mi nių mė sė džių gy vu lių. Žmo gus už si kre čia su-val gęs už krės tos ir ne tin ka mai pa ruoš tos kiau lie nos, šer nie nos, ark lie nos, nu tri jų

    mė sos, ku rio je yra kir mė lių ler vų. Iš žar ny-no į lim fą ir krau ją pa te ku sios tri chi ne lės iš ne šio ja mos po vi są or ga niz mą, ga lu ti nai už si lai ky da mos sker sa ruo žiuo se rau me-ny se. Po tam tik ro lai ko ler vos apau ga jun-gia muo ju au di niu, su si for muo ja kap su lė, vė liau ji su sto rė ja, kal kė ja. Ler vos gy vy-bin gos iš lie ka net iki 40–50 me tų.

    Už sik rė tus tri chi ne lė mis in ku ba ci nis pe rio das trun ka 8–15 die nų. Pir mą sias die nas ka muo ja karš čia vi mas, py ki ni mas, vė mi mas, pil vo skaus mai, vi du ria vi mas. Ler voms pa te kus į rau me nis, li go nį kre-čia šal tis, skau da gal vą, rau me nis ju dant, kram tant, už kims ta bal sas, mau džia krū-ti nę, pa tins ta vo kai, bū na aler gi nis odos bė ri mas, akių jun gi nė se, po na gais at si-ran da krau jos ru vų.

    No rint iš veng ti ne ma lo nios li gos, rei-kia val gy ti tik ve te ri na ri jos spe cia lis tų iš tir tą mė są. Ma žiau pa vo jin ga var to ti troš kin tą ar vir tą mė są. Aukš to je tem pe-ra tū ro je tri chi ne lės žū va ga na grei tai, jei karš tis jas pa vei kia tie sio giai. Kai pa tie ka-lams ruoš ti nau do ja mi di de li mė sos ga ba-lai, juo se esan čios ler vos ne pa kan ka mai pa vei kia mos tem pe ra tū ros ir mė sos vi du-je ga li lik ti gy vy bin gos. Taip pat tri chi ne-lės iš lie ka gy vy bin gos, jei mė sa rū ko ma, sū do ma ir pan. Ža liai ir vir tai mė sai rei-kia nau do ti at ski ras pjaus ty mo len te les, su ma lus ža lią mė są bū ti na mės ma lę ge rai nu plau ti, nu pli ky ti karš tu van de niu, nu-sau sin ti ir tik tuo met nau do ti ki tiems pro-duk tams mal ti.

    „San ta kos“ inf.

    Ir vėl nu sta ty ta tri chi ne lio zė

    Eglė KVIESULAITIENĖ

    Įk lim po snie ge

    Pir ma die nį pa ry čiais Vyg re lių kai mo (Gra žiš kių sen.) ri bo se su lai ky tas vog-tas BMW.

    Apie 4 val. Kal va ri jos už kar dos pa sie nie čiai Vyg re lių kai mo ri bo se pa-ste bė jo iš Len ki jos pu sės va žiuo jan tį BMW 535D au to mo bi lį bal ta ru siš kais nu me riais. BMW 535D vai ruo to jas taip pat pa ma tė pa sie nie čius ir jų tar ny bi nį vi su rei gį, tad stai giai su stab dė ma ši ną ir ban dė ap si suk ti. Ta čiau be si suk da-mas ant sli daus as fal to vai ruo to jas nu-va žia vo nuo ke lio ir už klim po snie ge. Tris de šimt me tis tau ra giš kis bu vo su lai-ky tas pa sie nie čių.

    Paaiš kė jo, kad tei sės vai ruo ti ne tu-rin čio tau ra giš kio „va ry tas“ au to mo bi-lis šeš ta die nį bu vo pa vog tas Vo kie ti jo-je. Nors duo me nys apie šios ma ši nos pa ga mi ni mo da tą pir ma die nį bu vo dar tiks li na mi, aki vaiz du, jog au to mo bi lis be veik nau jas.

    Ant BMW 535D bu vę Bal ta ru si jos nu me riai su klas to ti. Ma ši no je pa rei gū-nai ap ti ko, kaip ma no ma, tik ruo sius šiai trans por to prie mo nei iš duo tus vo-kiš kus nu me rius.

    Tau ra giš kis už da ry tas į areš ti nę. BMW 535D sau go mas Kal va ri jos už kar-do je.

    Vėl pa dirb ti eu raiKet vir ta die nį in ka sa to riai Vil ka viš ky je vėl ap ti ko pa dirb tų eu rų.

    20 eu rų no mi na lo bank no tas bu vo ras tas Ge di mi no gat vė je esan čia me ban ko ma te. Kol kas aiš ki na ma si, kaip ne tik ras pi ni gas ga lė jo pa tek ti į ban ko-ma tą. Tai jau ant ra šiais me tais mū sų ra jo ne ras ta pa dirb ta eu rų ku piū ra.

    Nup jo vė me džiusPenk ta die nį į po li ci ją krei pė si ber žų pa-si ge du si vir ba lie tė.

    63-ejų mo te ris, nu va žia vu si į duk-rai pri klau san čius lau kus Bi jo tų kai me (Vir ba lio sen.), pa ma tė, jog iš kirs ti ir pa vog ti me džiai. Vir ba lie tė pa si ge do ne ma žiau kaip 50 ber žų, ku rių ver tė – 500 eu rų.

    ĮVYKIAI Problemos, pridengtos paramaRe na ta VIT KAUS KIE NĖ

    Ap lan ky ti so cia li niuo se būs tuo-se gy ve nan čias Klau su čių se niū-ni jos so cia li nės ri zi kos gru pės šei mas at sa kin gus dar buo to jus ir žur na lis tus pa stū mė jo ke lios prie žas tys. Be abe jo nės, bud-ru mą pa di di no Kė dai nių ra jo ne įvy ku si tra ge di ja. Ne pa slap tis, kad da lis so cia li niuo se būs tuo se gy ve nan čių šei mų neį gu du sios rū pin tis kas die ne bui ti mi, tad pa-va ži nė ti po kai mus pa ska ti no ir nu si sto vė ję šal ti orai.Klau su čių se niū ni jo je so cia li nį būs tą nuo-mo ja si 55 šei mos ar ba pa vie niai as me nys, 7 bu tai sto vi tuš ti. Šie skai čiai nea be jo ti nai iš ski ria se niū ni ją iš ki tų kai miš kų vie to vių. Seniūnijai ten ka rū pin tis dviem į vie ną maz gą su si mez gu siais opiais da ly kais: var-ga nais so cia li niais būs tais ir vai kus juo se au gi nan čio mis so cia li nės ri zi kos gru pės šei-mo mis.

    No rė da mi pa žiū rė ti, kaip se ka si tai da-ry ti, sy kiu su Klau su čių se niū ne Ge ma Skys-ti mie ne ir Vil ka viš kio so cia li nės pa gal bos cent ro so cia li ne dar buo to ja In ga Jo ku by nie-ne ap lan kė me ke lias so cia li niuo se būs tuo se įsi kū ru sias so cia li nės ri zi kos šei mas.

    Per šiuos vi zi tus iš ryš kė jo ke lios akis ba dan čios pro ble mos.

    Ab so liu ti dau gu ma ap lan ky tų so cia li-nių būs tų pra šy te pra šo si re mon to. Tam lė šų nuo lat trūks ta ir Sa vi val dy bės, ir nuo-mi nin kų ki še nė se. Pas ta rie siems ne re tai stin ga dar ir su pra ti mo, jog iš si nuo mo tą val diš ką tur tą ne tik pri va lu, bet ir ver ta sau go ti, bent mi ni ma liai pri žiū rė ti vi sų pir ma dėl sa vo pa čių ge ro vės. Akį ne kar-tą rė žė ne ge bė ji mas, o gal ir pa pras tas tin-gė ji mas im tis dar bų, kad pa skui bu te bū tų šil čiau, šva riau, jau kiau.

    Ge riau sią iš ap lan ky tų so cia li nių būs-tų pa ma tė me Au ga lų kai mo dau gia bu ty-je. Erd via me ir pa kan ka mai tvar kin ga me tri jų kam ba rių bu te ne bu vo ma ty ti akis ba dan čio skur do, di de lio ne pri tek liaus. Ta čiau apie ja me įkur din tą šei mą iš ap lin-ki nių neiš gir do me jo kio ge ro žo džio. Kai-my nų skun dai tik pa tvir ti no, jog to kius na mus įvai rių ins ti tu ci jų at sto vai tu rė tų lan ky ti ir va ka rais, ir sa vait ga liais, ir per šventes. „To kį ge rą, šil tą ir švie sų bu tą ga-vo, bet kad mo ti na gy vent ne mo ka! Penk-ta die nį čia triukš mas bai sus bu vo, iš ger-tu vės, šią nakt vai kai vėl tran kė si, laks tė iki tre čios va lan dos, už mig ti nė jo! – prieš me tus įsi kė lu sia vir šu ti nio aukš to kai my-ne skun dė si Au ga lų kai mo dau gia bu čio gy-ven to ja. – Mes čia vi sos pen si nin kės, li go-nės, mums rei kia ra my bės. O kai my nė per

    nak tis su kom pa ni jo mis gir tuok liau ja, jos sve čiai bend rą laip ti nę šnerkš čia! Tarp se nų žmo nių to kia gy ven to ja tik-rai ne tin ka ma, ji čia nie kaip ne pri gy-ja!“

    To kio mis są ly go mis, ko kias tu ri mi nė ti nuo mi nin kai, ga li pa si džiaug-ti tik rai ne vi sos so cia li nius būs tus iš Sa vi val dy bės nuo mo jan čios šei mos. Ne vie na gau si šei ma su pul ku vai kų gy ve na la bai ankš tuo se būs tuo se. Bū-tų ga li ma kar čiai pa juo kau ti, jog ko ne vi sų ap lan ky tų bu tų ski ria ma sis ženk-las – ple dai, den gian tys du ris, o kai kur – ir lan gus, kad bent kiek il giau su lai ky tų ši lu mą pa tal po se. Bau gu bu-vo žiū rė ti į vi sai ša lia be si kū re nan čių kros nių stovinčias lo vas, ku rio se mie-go jo ma žy liai. Ankš tuo se kam ba riuo-se bal dai pa sta ty ti ten, kur šil čiau.

    Klau su čių se niū nė G. Skys ti mie nė ap gai les ta vo, kad Sa vi val dy bės tur to – so cia li nių būs tų – re mon tui, prie žiū-rai mū sų ra jo ne ski ria ma la bai ma žai lė šų ir pa jė gų. Ki ta ver tus, se niū ni jos va do vė yra pa ty ru si, jog kai ku rie so cia-li nių būs tų gy ven to jai ne ver ti na dėl jų ge ro vės pa da ry tų dar bų, jau ne kal bant apie tai, kad pa tys suei tų į tal ką ir sa vo ran ko mis pa si tvar ky tų bend ro nau do ji mo pa tal pas ar pa si da ry tų ele men ta rų pa čių nuo mo ja mo būs to re mon tą.

    „Ši ta me na me Ru mo kų kai me yra net septyni so cia li niai būs tai. Pir ma me aukš te pa kei tė me lan gus, lau ku jes laip ti nės du ris. Kaip ma to te, du rų jau nė ra – iš lup tos ir din-gu sios“, – ro dy da ma į žio jin čias kiau ry mes kal bė jo G. Skys ti mie nė. Da bar ge lian tis šal-tis iš lau ko smel kia si iki pat bu tų du rų.

    Mai šą mal kų į vi dų ne šę sis šio na mo gy-ven to jas, jau nas vy ras ir ke lių vai kų tė vas, iš dės tė sa vo po zi ci ją: jis du rų ne lu po, tai gi jų ir ne dės. Vy riš ka ran ka ne si tie sia nei link vi nies, nei link plak tu ko – tai kas, kad iki nuo mo ja mo bu to pa čiam ir vai kams rei kia lip ti yran čiais laip tais.

    Jei gu pa na šius prie kaiš tus dar ban do-ma at rem ti ar gu men tu, jog laip tai – val diš-ki, to nie kaip ne pa sa ky si apie kitos šeimos kie me po snie gu gu lin čias taip ir ne baig tas ruoš ti mal kas. Suau gu sie ji lai ku ne pa si rū-pi no ne tik ku ru – jie pra lei do pro gą ge rą pa vyz dį pa ro dy ti sa vo vai kams.

    „Kas duris išlaužė, tas tegul ir įdeda. Man, pavyzdžiui, nešalta“, – kalbėjo aš-tuonbutyje, viename iš septynių sociali-nių būstų, gyvenantis Giedrius Buragas.

    S

    Šiame kambaryje pamokas ruošiantys ir miegantys keturi vienos mamos sū-nūs į gyvenimą išsineš vaikystėje įgytą supratimą apie namų jaukumą, tvarką ir švarą. Au to rės nuo tr.

    S

    VSAT nuotr.

  • „Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info

    2016 m. sausio 19 d.3

    Ūki nin kas ran da lai ko ir že mės dar bams, ir pra mo gų komp lek suiAnd rius GRY GE LAI TIS

    Moc ka bū džiuo se gy-ve nan tis Ze no nas Mi-ka laus kas yra vie nas pa vyz din giau sių ra jo no kiau lių au gin to jų. Tie sa, jis ga li pa si gir ti ne vien tuo: vyriškio puo se lė ja-mo je so dy bo je pobūvį tik riau siai yra surengęs ne vienas rajono gyven-tojas.

    Nu si pir kus su de gėŪki nin kau ti Z. Mi ka laus kas

    pra dė jo nuo pat ne prik lau so-mos Lie tu vos pra džios – 1991 me tais. Iš pra džių jis tai da rė kar tu su uoš viu, ta čiau šiam išė jus į am ži ny bę že mę dirb ti vy riš kis li ko vie nas.

    „Pra dė jo me nuo 16 hek ta rų že mės. Vė liau vis ką pa ma žu plė-tė me. Au gi nau cuk ri nius run ke-lius, įvai rias grū di nes kul tū ras. Iš pra džių bu vo la bai sun ku, ne tu rė jau rei kia mos tech ni kos. Po ke le rių me tų vis kas ėmė keis tis. Vie nu me tu tu rė jau per 100 ha že mės, ta čiau vė-liau jos per lei dau sū nė nui Ra mū nui. Šian-dien tu riu per 30 ha nuo sa vų plo tų, ku rių man vi siš kai už ten ka“, – pa sa ko jo Z. Mi ka-laus kas.

    Il gai vy riš kis su šei ma gy ve no ir ūki-nin ka vo tuo se pa čiuo se Moc ka bū džiuo-se, vi siš kai gre ta da bar ti nių sa vo na mų. Maž daug prieš 7 me tus jis įsi gi jo gre ta esan čias ap leis tas ir be ne dvi de šimt me tį ne nau do tas fer mas. Ūki nin kas pri si mi nė, jog ką tik įsi gy tas pa sta tas dau ge liui kė lė abe jo nių ir su lau kė pa šai pų. Ap lin ki niai juo kė si, kad iš jo nie ko neį ma no ma pa da-ry ti. Si tua ci ją dar la biau ap sun ki no tai, jog įsi gy to se se no se fer mo se vi sai ne tru kus ki-lo di džiu lis gais ras.

    „Pa me nu, nuo sa vy bės do ku men tus ga vau ba lan dį, o gais ras ki lo ge gu žės pa-bai go je. Net ap draus ti sta ti nio ne bu vau spė jęs. Pas ta te jau bu vo ke le tas kiau lių,

    ki tų gy vū nų, ta čiau, lai mei, nė vie nas iš jų ne nu ken tė jo“, – ne ma lo nų įvy kį pri si mi nė pa šne ko vas.

    Grei tai įren gėNe pai sydamas li ki mo siųs to iš ban dy-

    mo, Z. Mi ka laus kas ne pa si da vė. Dar prieš pirk da mas se nas fer mas jis ži no jo, kad čia ne tik pa ts ap si gy vens, bet ir įsi rengs po ky-lių sa lę, ku ria už ati tin ka mą kai ną ga lės nau do tis vi si no rin tys.

    „Gais ras, aiš ku, kai ku riuos pla nus pa-ko re ga vo, bet en tu ziaz mo neat šal dė. Su ar ti mai siais po ky lių sa lę įsi ren gė me dau-gmaž per mė ne sį. Maž daug per tiek pat lai-ko pa kei tė me ir vi są sto gą. Vė liau žings nis po žings nio įsi ren gė me ir gy ve na mą sias bei ki tas pa tal pas“, – pri si mi nė vy riš kis.

    Šian dien čia sto vi vi sas Moc ka bū džių lais va lai kio ir pra mo gų komp lek sas. No-rin tie ji ga li iš si nuo mo ti 50 vie tų sa lę, pir tį, ku bi lą. Pas ta ruo sius du ob jek tus Z. Mi ka-

    laus kas įsi ren gė pa si nau do da mas Eu ro-pos Są jun gos struk tū ri nių fon dų pa ra ma. Be to, so dy bos sve čiams siū lo mos ir mai ti-ni mo pa slau gos. Ko ne vi si lan ky to jai gi ria Z. Mi ka laus ko se sers Da lės Vi šins kie nės ga-mi na mą mais tą, gau siai nu krau tus sta lus. Dau gu ma pa tie ka lų – na mi niai, pa ga min ti iš pa čių užau gin tos pro duk ci jos.

    Po mė gį pa vel dė jo iš ma mosDi džiu lė je ko ne 3 ha plo to so dy bos te-

    ri to ri jo je Z. Mi ka laus kas daž niau siai tvar-ko si vie nas. Su žmo na prieš ku rį lai ką jie pa su ko skir tin gais ke liais, o trys po ros vai-kai tu ri su si kū rę sa vo gy ve ni mus ir pas tė-tį na muo se yra ga na re ti sve čiai.

    Ne pai sant to, Moc ka bū džiuo se gy ve-nan tis vy riš kis ne si skun džia. Prie šin gai, jis ir to liau ku ria atei ties pla nus, iš ku rių di džiau sias – pra plės ti prie po bū vių sa lės esan čią lau ko te ra są.

    Nukelta į 5 p.]

    So dy bo je Ze no nas Mi ka laus kas daž niau siai vis ką ku ria sa vo ran ko mis. Autoriaus nuotr.S

    Si dab ri nės gi jos pa ryš kė jo smil ki niuos lyg ru de nio šar ma,Nors gy ve ni mas me tus su ma vo, bet šir dy iš li ko ža lu ma.Jū sų die nos kad žy dė tų gau siai, lin kim daug pa va sa rių ža lių,Svei ka tos lin ki me la biau siai ir švie siau sių sau lės spin du lių.

    Al do ną JAB LONS KIE NĘ80-ies me tų ju bi lie jaus pro ga svei ki na

    N. ir S. Li pins kai, D. ir G. Knys tau tai, R. ir E. Ja sai čiai, A. Ni ce lis,

    T. ir E. Blauz džiū nai.Užsk. 202

    Būk lai min ga pa va sa rį so dams pra žy dus,Būk lai min ga, kai lapk ri tis bars to la pus,Būk lai min ga gy ve ni mui len kiant pe čius ir skai čiuo jant me tus.

    Aud rą ŠVE DIE NĘ,gy ve nan čią Šiau di niš kių kai me,

    ju bi lie jaus pro ga svei ki naDai va ir Dei vi das, Ri ta ir Ai nius,

    Ri ma ir Sau lius.Užsk. 204

    SVEIKINAME

    Atkelta iš 1 p.

    Už ypa tin gą kū ry biš ku mą, ori gi na lu mą ir me niš ku mą, puo šiant sa vo na mus ir jų ap lin ką Gim ti nės gat vė je, kon kur so nu ga-lė to jais pri pa žin ti vil ka viš kie čiai Ra sa ir Gin tautas Gu dai čiai.

    Ant ro sios vie tos te ko lyg pa sa ko je spin-dė ju siai vil ka viš kie čių Ro ber to ir Jo li tos Le ka vi čių na mų te ri to ri jai Vil niaus gat vė-je bei Klau su čių kai mo bend ruo me nei, su iš mo ne iš puo šu siai pa grin di nę gy ven vie-tės gat vę, til tą ir ne tgi sa vo ran ko mis pa si-ga mi nu siai eg lę.

    Ne li ko ne pas te bė ta ir Kark li nių kai mo bend ruo me nės įdo miai pa puoš ta sa vos konst ruk ci jos eg lė. Jai te ko tre čio ji vie-ta. To kia pat vie ta bu vo skir ta Pa je vo nio bend ruo me nei „Javonio versmė“ už akį trau kian čias bend ruo me nės na mų lan gų de ko ra ci jas. Vi siems šiems kon kur so lau-rea tams įteik tos me ro A. Nei ber kos pa dė-kos bei pi ni gi nės pre mi jos.

    Už iš ra din gu mą ir sko nin gus ka lė di-nius ak cen tus sa vo pa dė kas me ras įtei kė ir Vir ba lio bend ruo me nei „Vir ba lio var tai“, Vir ba lio kul tū ros na mams, UAB „Ry tas“,

    ] Rai mon dai Skrip kiū nie nei iš Pūs ta pė džių kai mo, spal vin giau siai sa vo na mų erd ves Vy tau to gat vė je nu švie tu siems vil ka viš kie-čiams Bi ru tei ir Ro mui Fe de ra vi čiams.

    „San ta kos“ laik raš čio re dak ci jos pri zu pa ska tin ti Li nas ir Gi ta na Šle kai čiai iš Mal-dė nų kai mo. Di de lių sim pa ti jų su lau kė jų kie mo var tus Par ko gat vė je sau go ję Se niai Bes me ge niai, nu ri den ti ne iš snie go, o pa-čių šei mi nin kų su kur ti. Vie nas ne tgi iš me-džio iš drož tas!

    Šven tiš kai sa vo kie mus bu vo pa puo šę ir ki ti šios gat vės gy ven to jai, gra žiai puo-se lė jan tys kai my nys tę ir bend rys tę. Vi si kar tu jie pa si rū pi na par ke ly je pa si puoš ti ir bend rą eg lę, sy kiu šven čia Nau juo sius me tus, Už ga vė nes, per Ve ly kas ri de na mar gu čius.

    Api bend rin da mi il ga me tę ka lė di nės puo šy bos kon kur so pa tir tį, or ga ni za to riai ža da nau jo vių.

    Ki tas kon kur sas jau vyks pa gal kiek pa si kei tu sias ir di des nį ra jo no gy ven to jų ak ty vu mą ska ti nan čias tai syk les. Tiks las liks tas pa ts – kur ti kuo džiu ges nę, iš raiš-kin ges nę šven ti nę mū sų gy ve na mo sios vie tos ap lin ką.

    Pa dė ko ta kū ru siems gro žį

    Eg lė MI ČIU LIE NĖ

    Šį sa vait ga lį ug nia ge siai į skir tin gas ra-jo no vie tas bu vo iš kvies ti tris kar tus.

    Šeš ta die nio ry te, apie 7.30 val., Mal-dė nų kai me (Šei me nos sen.) už si de gė trans por to prie mo nė. At vy kus ug nia ge-siams, iš po leng vo jo au to mo bi lio VW „Pas sat“ va rik lio dang čio rū ko dū mai. Ug nis už ge sin ta, per gais rą iš de gė trans-por to prie mo nės va rik lio sky rius. Pir-mi niais duo me ni mis, gais rą su kė lė ge di-mas au to mo bi lio elekt ros ins ta lia ci jo je.

    Dar du kar tus gel bė to jai kvies ti ge-sin ti kon tei ne rių. Ky bar tuo se šeš ta die-nį šiukš lės už si lieps no jo me ta li nė je tal-pyk lo je, tad jos ug nis ne su nio ko jo. Dar vie nas bui ti nių at lie kų kon tei ne ris de-gė Vil ka viš ky je, prie Nep rik lau so my bės 64-o na mo, sek ma die nio nak tį. Be veik ne ky la abe jo nių, kad pa sta ra sis gais-ras – chu li ga nų dar bas, mat vien prie šio na mo kiek dau giau nei per mė ne sį su de gin ti jau trys kon tei ne riai. Be to, gruo džio pra džio je per vie ną sa vait ga lį bu vo pa deg ti net sep ty ni kon tei ne riai Kęs tu čio, Auš ros, Nep rik lau so my bės, Vie ny bės ir Pil viš kių gat vė se.

    Iš vi so nuo gruo džio 1 iki sau sio 18 d. Vil ka viš ky je su pleš kė jo 13 plas ti ki nių at lie kų tal pyk lų, dau giau siai – Nep rik-lau so my bės gat vė je. Pasak UAB „Eco ser-vi ce“ at sto vų, vie no kon tei ne rio kai na vir ši ja 160 eu rų, tad nuo sto liai pa da ry ti tik rai ne ma ži. Gai la, kad iki šiol nė vie-no pik ta da rio pa rei gū nai ne su lai kė. Jei ką nors ži no te apie ga li mus kon tei ne-rių pa de gė jus, pra šo me apie tai pra neš-ti Vil ka viš kio po li ci jos ko mi sa ria tui.

    Ir vėl kon tei ne riai

    Per nai pa siū ly ta so cia li nės pa ra mos for-ma – būs to nuo mos ar iš per ka mo sios būs to nuo mos mo kes čių da lies kom pen-sa ci ja – per praei tus me tus ra jo ne pa si-nau do jo tik vie na Vil ka viš ky je gy ve nan-ti šei ma. Mū sų ra jo ne kom pen sa ci jos dy dis vie nam šei mos na riui per mė ne sį nuo 2015 m. pra džios iki da bar ko ne pa dvi gu bė jo. Da bar jis sie kia 9,22 Eur žmo gui.

    As me nys, tu rin tys tei sę į mi nė tą so cia li nę pa ra mą ir no rin tys ją gau ti, tu ri bū ti su da rę būs to nuo mos su tar tį ir už re gist ra vę ją Ne kil no ja mo jo tur to re gist re. Būs to nuo mos su tar tis tu ri bū ti su da ry ta ne trum pes niam kaip vie nų me tų lai ko tar piui. Gy ven to jai, gau nan tys būs to nuo mos ar iš per ka-mo sios būs to nuo mos mo kes čių da lies kom pen sa ci ją, nė ra iš brau kia mi iš as-me nų, lau kian čių so cia li nio būs to, są-ra šų. Mi nė tos kom pen sa ci jos ga vi mo lai ko tar pis neįs kai to mas į lau ki mo ei lė-je so cia li niam būs tui gau ti lai ką.

    Šiuo me tu so cia li nio būs to lau kia 230 Vil ka viš kio ra jo no gy ven to jų.

    „San ta kos“ inf.

    Nau ja pa ra mos for ma ne po pu lia ri

  • 2016 m. sausio 19 d. 4 / sveikataTel.: (8 342) 20 802, 8 685 67 037, [email protected]

    Del nų ir pirš tų li gos ga li ap kar tin ti gy ve ni mąEg lė KVIE SU LAI TIE NĖ

    Gal vo da mi apie ai bes li gų, ku rios ga li už klup ti ir su ga din ti gy ve ni-mo ko ky bę, ko ge ro, apie saus-gys lių bė das re tai su si mąs to me. Ta čiau li go ni nės Chi rur gi jos ir trau ma to lo gi jos-or to pe di jos sky-riu je kas met pa da ro ma dau gy bė plaš ta kos ope ra ci jų, per ku rias ten ka „iš lais vin ti“ saus gys les, raiš čius ar ner vus.

    „Sprag tu kai“Anot trau ma to lo go-or to pe do Vi ta li jaus

    Alek sos, be ne po pu lia riau sia ir daž niau-siai da ro ma del no ope ra ci ja su si ju si su „sprag sin čiu pirš tu“. To kių ope ra ci jų per me tus pa da ro mos ke lios de šim tys. Me di ci-niš kai „sprag sin tį pirš tą“ su ke lian ti li ga va-di na ma ste no zuo jan čiu te no si no vi tu. Tai pirš to saus gys lės ar ba saus gys lės dan ga lų už de gi mas.

    Iki tol jo kio mis plaš ta kos pro ble mo mis ne si skun dęs žmo gus tie siog vie ną die ną pa jun ta, kad da ro si sun kiau su lenk ti ar iš ties ti pirš tus, o lanks tant pirš tas tar si už strin ga, kar tais sprag si, pirš to ju de siai tam pa skaus min gi.

    Kaip paaiš ki no V. Alek sa, skaus mą ir su-tri ku sius ju de sius su ke lia dėl ki lu sio už de-gi mo pa bur ku si, su sto rė ju si saus gys lė. Jei už de gi mas už si tę sia, saus gys lės struk tū ra pa kin ta, ji tam pa „maz guo ta“ ir ne be ga li lais vai pra slys ti pro vie ną iš raiš čių.

    Iš pra džių li gą ban do ma gy dy ti fi zio-te ra pi ja, ta čiau daž niau siai pri rei kia ope ra ci nio gy dy mo, kad saus gys lė bū tų „iš lais vin ta“. Ope ra ci ja nė ra su dė tin ga, at-lie ka ma tai kant vie ti nę ne jaut rą ir trun ka 15–20 mi nu čių. Pa cien tas ga li tą pa čią die-ną vyk ti na mo. Be je, pa ge rė ji mas pa jun ta-mas iš kart po ope ra ci jos, o su gi jus pjū vio žaiz doms, maž daug po mė ne sio, pirš to

    funk ci jos vi siš kai at si ku ria.Nors li ga kar to tis ne lin ku si, ji ga li „už-

    strig dy ti“ bet ku rį ran kos pirš tą. Tad „iš lais-vi nus“ vie no pirš to saus gys lę, ne tru kus ga li pri reik ti ki tos ope ra ci jos.

    Šia li ga ga li su si rgti bet kas, bet daž-niau siai pro ble mų tu ri tie, ku rių dar bas su si jęs su mo no to niš kais ran kų bei pirš tų ju de siais. Daž niau šia li ga ser ga siu vė jos, lys ves ra vin čios lau ko dar bi nin kės, kom-piu te ri nin kai, ta čiau saus gys lių už de gi mą ga li su kel ti ir ki ti veiks niai. Li ga pa žeidžia tiek pa gy ve nu sių, tiek jau nų žmo nių pirš-tus.

    Prit rauk ti pirš taiDar vie na daž na plaš ta kos li ga – Du puyt-

    re no kont rak tū ra, ki taip va di na ma pri trauk-tų pirš tų li ga. Tai pa vel di ma jun gia mo jo

    au di nio li ga, ku ri pa žei džia del ni nę ran kos fas ci ją. Du puyt re no kont rak tū ra daž niau-siai pa žei džia vy rų, vy res nių nei 40 me tų, pirš tus. Mo te rys ja ser ga la bai re tai.

    Dėl li gos pirš tas ar net ke li pirš tai pri-trau kia mi prie del no ir ne ga li bū ti vi siš kai iš tie sia mi. Daž niau siai pa žei džia mi be var-dis ir ma žy lis pirš tai, o nykš tys ir ro do ma-sis lie ka ne pa lies ti. Vi du ri nį jį pirš tą li ga pa žei džia re tai.

    Li ga pa pras tai pra si de da nuo skau dan-čių, de gi nan čių maz ge lių del nuo se ir iš-plin ta į pirš tus. Iš pra džių su si rgęs žmo gus ma no, kad gal del ne pri si try nė nuo spau dą ar pan. Ta čiau po kiek lai ko pri trau kia mas vie nas ar ke li pirš tai, jų neį ma no ma iš ties-ti. Tai truk do dirb ti, žmo gus var žo si net ties da mas ran ką pa si svei kin ti.

    Nors li ga gy do ma ir kon ser va ty ves-

    niais me to dais, vis dėl to la biau siai pa de da ope ra ci ja, kai pa ša li na ma del ni nė fas ci ja. Tai daug sun kes nė ope ra ci ja, nei „lais vi-nant“ strin gan čius pirš tus, mat del ne yra daug krau ja gys lių ir ner vų, ku rių pa žeis-ti ne ga li ma. Ši kruopš ti mik ro chi rur gi nė ope ra ci ja trun ka apie 2 val. Per me tus mū-sų ra jo no trau ma to lo gai-or to pe dai pa da ro apie dvi de šim tis to kių ope ra ci jų.

    Trau ma to lo gas-or to pe das V. Alek sa ska ti no šios pro ble mos ka muo ja mus žmo-nes ne dels ti, mat pa vė la vus at lik ti ope ra ci-ją pirš tų funk ci jos at kur ti ne beį ma no ma, nes pa žei džia mi są na riai. Tuo met be lie ka ga li my bė pa žeis tą pirš tą am pu tuo ti.

    Tirps tan čios ran kosGan daž na plaš ta kos li ga – rie šo ka na lo

    sind ro mas. Ją su ke lia pa grin di nio rie šo ner-vo spau di mas, pa si reiš kian tis skaus mu. Be-je, šia li ga mo te rys ser ga 3 kar tus daž niau nei vy rai. Ją ga li su kel ti mo no to niš kas dar-bas, rei ka lau jan tis stip rių ran kos ir rie šo ju de sių.

    Rie šo ka na lo sind ro mas pa pras tai pra-si de da mau di mu rie še, ku ris ga li plis ti į plaš ta ką ir dil bį. Ga li tirp ti pirš tai ir šiuos po jū čius žmo gus daž niau siai pa jun ta vai-ruo da mas ar il gai ran ko je lai ky da mas te le-fo ną, laik raš tį, bus da mas po mie go.

    Jei rie šo ka na lo sind ro mo simp to mai nė ra ryš kūs, pa de da le do komp re sai ar daž nes nės per trau kos tarp mo no to niš ko dar bo. Efek tą duo da ir rie šo įtva ras nak-ties me tu, vais tai nuo už de gi mo, į rie šo ka na lą lei džia mi kor ti kos te roi dai. Kai simp to mai ryš kūs, tai ko mas chi rur gi nis gy dy mas. Chi rur gas pa da ro ma žą pjū ve lį del ni nė je rie šo pu sė je ir per pjau na raiš tį, den gian tį rie šo ka na lą. Ka na le pa dau gė ja vie tos ir su ma žė ja spau di mas.

    Da lis pa cien tų po ope ra ci jos pa leng vė-ji mą pa jun ta iš kar to. Ki ti ku rį lai ką dar ga li jus ti nu tir pi mą, skaus mą, su stin gi mą ar silp nu mą.

    Tad me di kai ska ti na, pa ju tus bet ku rį iš mi nė tų simp to mų, kuo grei čiau kreip tis į spe cia lis tus.

    Traumatologas-ortopedas Vitalijus Aleksa per metus padaro po kelias dešim-tis plaštakos operacijų. Autorės nuotr.

    S

    Kau no te ri to ri nė li go nių ka sa pa dė jo iš-siaiš kin ti, kiek reikia mo kė ti už bū ti ną ją pa gal bą Pran cū zi jo je.

    Dar bo rei ka lais iš vy kęs į Pran cū zi ją Kęs-tu tis tu rė jo kreip tis į li go ni nę dėl ūmaus al kū nės są na rio už de gi mo, ly di mo aukš tos tem pe ra tū ros. Pro vin so mies to li go ni nė je „Cent re Hos pi ta lier Leon Bi net“ me di kai jį gy dė dvi die nas.

    Kaip pa pa sa ko jo į Kau no te ri to ri nę li go-nių ka są (TLK) at vy kęs Kęs tu tis, li go ni nė je jis pa tei kė Eu ro pos svei ka tos drau di mo kor-te lę (ESDK), o iš vyks tant jam bu vo pa teik ta 195,09 Eur są skai ta. Lie tu vis ją ap mo kė jo dar bū da mas Pran cū zi jo je. Pa sak jo, šio je są skai to je bu vo nu ro dy ta, kad su mo kė ta su ma – pa cien to prie mo ka, o li ku si su ma už su teik tą bū ti ną ją me di ci nos pa gal bą bus pa teik ta ap mo kė ti įstai gai, ad mi nist ruo jan-čiai vals ty bi nį svei ka tos drau di mą.

    To kia pa slau gų ap mo kė ji mo tvar ka ga lio ja ap draus tie siems Pran cū zi jo je vals-ty bi niu svei ka tos drau di mu. Eu ro pos Są-jun gos (ES) tei sės ak tuo se nu ro dy ta, kad as me nims, pa tei ku siems do ku men tą, pa-tvir ti nan tį jų svei ka tos drau di mą ki to je ES

    ša ly je, bū ti no ji me di ci nos pa gal ba tei kia ma ir ap mo ka ma ta pa čia tvar ka, kaip ir ša lies, į ku rią as muo lai ki nai at vy kęs, ap draus tie-siems.

    Ta čiau grį žęs į Lie tu vą Kęs tu tis iš li go ni-nės ga vo dar vie ną są skai tą. Jo je bu vo nu ro-dy ta, kad jis tu ri su mo kė ti dar 780,38 Eur.

    Kau no TLK Gy ven to jų ap tar na vi mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė As ta Stan-čaus kie nė, iš klau siu si vy riš kio pa sa ko ji mą, raš tu krei pė si į Pro vin so mies to li go ni nę ir į Pran cū zi jos kom pe ten tin gą įstai gą, ad mi-nist ruo jan čią vals ty bi nį svei ka tos drau di-mą. Spe cia lis tė in for ma vo, jog pa cien tas pa slau gų tei ki mo me tu bu vo ap draus tas pri va lo muo ju svei ka tos drau di mu Lie tu-vo je ir li go ni nė je pa tei kė tai pa tvir ti nan tį do ku men tą – ESDK. A. Stan čaus kie nė taip pat iš siun tė ser ti fi ka tą, lai ki nai pa kei čian tį ESDK, ku riuo dar kar tą pa tvir ti no Kęs tu čio svei ka tos drau di mą bū ti no sios pa gal bos tei-ki mo Pran cū zi jo je me tu.

    Praė jus ke le tui mė ne sių, Kau no TLK ga vo Pran cū zi jos kom pe ten tin gos įstai gos at sa ky mą, kad 780,38 Eur są skai ta už Kęs-tu čiui su teik tą bū ti ną ją me di ci nos pa gal bą nu sta ty ta tvar ka bus pa teik ta ap mo kė ti Vals ty bi nei li go nių ka sai.

    Tai gi Kau no TLK dar buo to jos pa stan gų dė ka iš siaiš kin ta, kad Kęs tu čiui, Lie tu vo je ap draus tam PSD, ne rei kė jo mo kė ti už Pran-cū zi jo je su teik tą bū ti ną ją me di ci nos pa gal-bą, o tik prie mo ką – to kią pat, ko kią mo ka Pran cū zi jo je vals ty bės nu sta ty tu svei ka tos drau di mu ap draus ti as me nys.

    Ve ro ni ka PEČ KIE NĖKau no te ri to ri nės li go nių ka sos vy riau sio ji

    spe cia lis tė ry šiams su vi suo me ne

    Bū ti no ji pa gal ba bu vo su teik ta Pran cū zi jo je

    Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu [email protected] arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88 888.

    Nuo sau sio 1 d. įsi ga lio jo svei ka tos ap sau-gos mi nist ro įsa ky mas, ku riuo pa pil dy tas ska ti na mų jų pir mi nės am bu la to ri nės as mens svei ka tos prie žiū ros pa slau gų, ap mo ka mų iš Pri va lo mo jo svei ka tos drau-di mo fon do lė šų, są ra šas.

    Pa gal mi nė tą są ra šą, 2–7 me tų am-žiaus vai kams, su sirgu siems vir šu ti nė mis kvė pa vi mo ta kų in fek ci nė mis li go mis, svei ka tos prie žiū ros įstai go se bus ska ti-na ma at lik ti grei tą jį A gru pės be ta he mo-li zi nio strep to ko ko an ti ge no nu sta ty mo tes tą.

    Tai di de lis pa leng vi ni mas šei mos gy dy to jams, nes da bar jie ga lės tiks liau nu sta ty ti vir šu ti nių kvė pa vi mo ta kų in-fek ci jų su kė lė jus vai kams ir pa si rink ti efek ty ves nį gy dy mo bū dą. Ma no ma, kad šis ty ri mas pa dės su ma žin ti an ti bio-ti kų sky ri mą bei su var to ji mą. Tai ypač svar bu sie kiant ma žin ti an ti mik ro bi nio at spa ru mo vys ty mą si ir kiek vie nam pa-cien tui gau ti efek ty vų gy dy mą.

    Svar bu ži no ti, jog an ti bio ti kai ne pa-de da ko vo ti su vi ru sų su kel to mis in fek-ci jo mis.

    An ti bio ti kai vei kia tik bak te ri jų su-kel tas in fek ci jas (A gru pės be ta he mo-li zi nio strep to ko ko su kel tus ton zi lių, gerk lų, no sia ryk lės už de gi mus). Gy dant an ti bio ti kais A gru pės strep to ko ką, an ti-ge nas iš nyks ta. To dėl prieš at lie kant ty-ri mą svar bu nu sta ty ti, ar li go nis bu vo ne se niai gy dy tas an ti bak te ri niais pre pa-ra tais.

    Anks ty vas šio su kė lė jo nu sta ty mas ir gy dy mas stab do glo me ru lo nef ri to ir reu-ma to komp li ka ci jų vys ty mą si.

    Ūmus ryk lės bei ton zi lių už de gi mas, ku riuo daž niau siai su ser ga ma žie mą ir anks ty vą pa va sa rį, yra daž na li ga, pa si-reiš kian ti gerklės skaus mu, perštėjimu, blo ga sa vi jau ta, karščiavimu. Dau ge liu atvejų ligą su ke lia vi ru sai ir tik treč da-liu – bak te ri jos.

    A grupės strep to ko kai la biau siai pa-pli tę tarp ser gan čių 5–15 m. am žiaus vaikų. La bai svar bu diag no zuo ti strep-tokokų su kel tą ūmų ryk lės ar ton zi lių už de gi mą, ku rį bū ti na gy dy ti an ti bio ti-kais. Tačiau, va do vau jan tis vien tik kli-ni ki niais požymiais, bū tent strep to ko kų su kel tos li gos nu sta ty ti neįmanoma.

    Bend ra sis krau jo ty ri mas, eritrocitų nusėdimo grei tis, C reak ty vu sis bal ty mas ne pa de da la bai tiks liai at skir ti bakterinės in fek ci jos nuo virusinės. Grei tas A gru-pės strep to ko kų tes tas, ku riuo tie sio giai nu sta to mas bak te ri jos bu vi mas ryk lės ar ton zi lių iš sky ro se, yra pir mo pa si rin ki mo ty ri mas. Tes tui mė gi nys ima mas nuo ryk-lės už pa ka li nės sie ne lės, ton zi lių ir ki tų už de gi mo pa veik tų vie tų, brau kiant per jas tam po nu. At sa ky mas ver ti na mas po 5 mi nu čių.

    Pap ras tai ūmus strep to ko kų su kel-tas ryk lės ar ton zi lių už de gi mas trun ka 7–10 dienų. Li ga yra gy do ma an ti bio ti-kais. Net jei li go nio būk lė pa ge rė ja anks-čiau, gydymą an ti bio ti kais rei kia tęsti tiek, kiek nu ro dė gy dy to jas, kar tais – net iki 10 dienų. Tik taip ga li ma išvengti ky-lan čių komplikacijų.

    Lo re ta RA DZE VI ČIE NĖMa ri jam po lės ap skri ties vy riau sio ji

    epi de mio lo gė

    Grei ta sis strep to ko ko nu sta ty mo tes tas

  • „Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info

    2016 m. sausio 19 d.5

    Paaiš kė jo pus fi na lių da ly viaiVil ka viš kio ra jo no krep ši nio pir me ny bė se „San ta kos“ laik raš čio tau rėms lai mė ti su žais ti dar sep ty ni su si ti-ki mai. Po jų paaiš kė jo aukš-čiau sios bei C ly gų pus fi na-lių da ly viai. Vis dėl to be ne įdo miau sia dvi ko va įvy ko B ly go je.

    Du pra tę si maiAukš čiau sio je ly go je pa sku ti niai

    į at krin ta mų jų var žy bų trau ki nį įšo-ko „Gra žiš kiai“. Jie kiek ne ti kė tai 86:78 įvei kė „Ti ta ną“. Ši gra žiš kie čių per ga lė reiš kė, kad iš pir me ny bių bu vo pri vers ti pa si trauk ti pui kiai se-zo ną pra dė ję „Per lo“ krep ši nin kai. Į pus fi na lį, be gra žiš kie čių, taip pat pa te ko „Dub le riai“, „Ti ta nas“ ir „Gru-pi nis pir ki mas.lt“ ko man dos.

    B ly go je kiek ne ti kė tai leng vą per ga lę šven tė „SM 98“ eki pa. Ji 87:57 su triuš ki no „Si med vos“ krep-ši nin kus. Be ne įdo miau sias ne tik praė ju sio sa vait ga lio, bet ap skri tai vi so se zo no rung ty nes su žai dė dvi Ky bar tų ko man dos – „Ro be da“ ir „Mė gė-jai“. Per ga lę po pra tę si mo 94:95 šven tė pa sta rie ji. Įdo mu tai, jog bai gian tis rung ty-nėms net pen ki šios eki pos žai dė jai bu vo pri vers ti pa lik ti aikš tę dėl iš nau do tų pra-žan gų. Rung ty nes „Mė gė jai“ bai gė tri se. Pra tę si mo ga lė jo ir ne bū ti, nes iki ket vir to kė li nio pa bai gos li kus po rai mi nu čių ši ko-man da tu rė jo so li dų de šim ties taš kų pra-na šu mą, bet ne su ge bė jo jo iš sau go ti. Pra tę-si mą dvi taš kiu me ti mu iš plė šė Rai mon das Ba liū nas. Vis dėl to jo pa stan gų bu vo per ma ža ir pra tę si me per ga lę sa vo ko man dai ga ran ta vo du Ri man to Ki vy liaus bau dų me ti mai.

    C ly go je taip pat ne trū ko dra ma tiš kų rung ty nių. Dvi sun kiai iš ko vo tas per ga les šven tė „Vie ny bė“. Iš pra džių ši eki pa po pra tę si mo 74:71 įvei kė „Bruk li no“ žai dė-jus. Pas ta rie siems žais ti pa pil do mas pen-kias mi nu tes lei do taik lus Lu ko Ma tu lai čio bau dos me ti mas. Ki to je dvi ko vo je „Vie ny-bė“ tik pa bai go je 64:59 pa lau žė di džią ją

    rung ty nių da lį pir ma vu sius „Vi kom pos“ krep ši nin kus.

    Po dra ma tiš kos ko vos per ga lę pa sie kė ir Gi žų „TNT“ spor ti nin kai. Jie tik po pa sku-ti nę se kun dę pel ny to Sau liaus Pet raus ko dvi taš kio me ti mo 56:54 įvei kė be veik vi sas rung ty nes pir ma vu sį „Viš ty tį“.

    Dar vie no je C ly gos dvi ko vo je už tik rin tą per ga lę šven tė SK „Su val kas“, 72:42 nu ga lė-jęs „Mat lau kį“.

    Pa si bai gus vi soms C ly gos dvi ko voms paaiš kė jo, kad iš pir me ny bių pa si trau kė „Mat lau kys“, „TNT“ bei „Viš ty tis“. Į pus fi-na lį pa te ko „Vie ny bė“, „Bruk li nas“, „Vi kom-pa“ ir SK „Su val kas“.

    Ge riau si žai dė jaiRe zul ta ty viau siai sa vait ga lį rung ty nia-

    vo „Ro be dos“ due tas Ai das Bu jaus kas (33 tšk.) ir Rai mon das Ba liū nas (31 tšk., 16 at ko-vo tų ka muo lių, 6 re zul ta ty vūs per da vi mai bei 13 iš pro vo kuo tų pra žan gų). Pui kiai žai-dė „Bruk li no“ aukš taū gis Lu kas Ma tu lai tis

    (25 tšk., 20 atk. kam. bei 5 blo kuo ti me ti mai) ir „SM 98“ ly de ris Mi kas Klo va (25 tšk., 10 atk. kam., 5 pe rim ti ka muo liai), SK „Su val-kas“ žai dė jas Gin ta ras Bro ke vi čius (24 tšk.) bei dar vie nas „SM 98“ na rys Klau di jus Vols-kis (23 tšk., 12 atk. kam. ir 3 blo kuo ti me ti-mai). Ne daug nuo jų at si li ko 21 tšk. įme tęs Aud rius Mi liaus kas („Mė gė jai“).

    Po 20 tšk. per vie nas rung ty nes sa vait-ga lį pel nė „Vie ny bės“ puo lė jas Ed vi nas Sa-ka taus kas (22 atk. kam. ir 6 rez. per d.) bei „Gra žiš kių“ ko man dos due tas Min dau gas Gi lius ir Ro ber tas Ne vi doms kis (7 pe rim ti ka muo liai). Po 19 tšk. įme tė Žy gi man tas Va si liaus kas („Ti ta nas“), Po vi las An čiu kai-tis („Gra žiš kiai“) bei And rius Štri mai tis („TNT“).

    Po 18 tšk. su rin ko „Ti ta no“ žai dė jas Lu-kas Mar čiu lio nis, „Vi kom pos“ due tas Ado-mas Kli ma šaus kas bei Graž vy das Bie liū nas (20 atk. kam.) ir „Viš ty čio“ ly de ris Ar nas Ryc kis (19 atk. kam.). Taut vy das Kat ke vi-čius („Vie ny bė“) pel nė 17 tšk.

    Išs kir ti niai bu vo ir dar ke le to žai-dė jų pa si ro dy mai. Do vy das Pet rai tis („Vie ny bė“) pel nė 16 tšk., at ko vo jo 9, o pe rė mė net 8 ka muo lius bei at li ko 7 re zul ta ty vius per da vi mus. Vy tau tas Stoč kus („Gra žiš kiai“) įme tė 16 tšk. ir at ko vo jo 10 ka muo lių, Min dau gas Žiu-rins kas („Si med va“) su rin ko 15 tšk. ir at ko vo jo 12 ka muo lių, o Ju lius Ab rai-tis („Mė gė jai“) bei Min dau gas Gied rai-tis (SK „Su val kas“) pel nė po 15 tšk. ir at ko vo jo po 10 ka muo lių.

    Be jau mi nė tų krep ši nin kų, ke le-tas žai dė jų iš si sky rė at ko vo tų ka muo-lių ka te go ri jo je. Do na tas Krau ju tai tis („Viš ty tis“) jų at ko vo jo 18, Ed ga ras Kur se vi čius (SK „Su val kas“) – 15, Al vy-das Šeš ta kaus kas („Bruk li nas“) ir And-rius Gry ge lai tis („Vi kom pa“) – po 14, Min dau gas Pet raus kas („Mat lau kys“) ir Aud rius Auš mon tas (SK „Su val-kas“) – po 13, Ta das Kat ke vi čius („Vie-ny bė“) – 12, Si mo nas Ra ma naus kas („Mė gė jai“) ir Sau lius Ja zu ke vi čius (SK „Su val kas“) – po 11, o Au ri mas Trem ne ris („Vi kom pa“) ir Do man tas Ar ba čiaus kas („SM 98“) – po 10.

    Ka ro lis Ja su lai tis („Ti ta nas“) pe rė-mė 6 ka muo lius, o Min dau gas Kliuč ni-kas („Si med va“) tai pa da rė 5 sy kius.

    Ka ro lis Bu raus kas („Bruk li nas“) at li ko 6 re-zul ta ty vius per da vi mus.

    Pir me ny bių tvar ka raš tisAtei nan tį šeš ta die nį Vil ka viš kio Sa lo-

    mė jos Nė ries pa grin di nės mo kyk los spor to sa lė je 14 val. su si tiks „SM 98“ ir „Ro be da“, 15.40 val. var žy sis „Gi žai“ ir „Au tok lu bas“. 17.20 val. bus su reng tas aukš čiau sios ly gos žai dė jų tri taš kių me ti mų kon kur sas. Jam pa si bai gus, 17.50 val. bus žai džia mas pir-ma sis šios ly gos pus fi na lis, ku ria me rung ty-niaus „Ti ta nas“ ir „Gru pi nis pir ki mas.lt“. Po jo, 19.30 val., ant ra ja me pus fi na ly je ko vos „Dub le riai“ ir „Gra žiš kiai“.

    Sek ma die nį, 10.40 val., „Si med va“ žais su „Kvin tu“, 12.20 val. – „Mė gė jai“ su „Au-tok lu bu“. 14 val. bus su reng tas C ly gos tri-taš kių me ti mų kon kur sas. Po jo pir ma ja me šios ly gos pus fi na ly je rung ty niaus „Vi kom-pa“ ir SK „Su val kas“, o ant ra ja me pus fi na ly-je 16.20 val. ko vos „Vie ny bė“ su „Bruk li nu“.

    „San ta kos“ inf.

    Dvi Ky bar tų ko man dos – „Ro be da“ ir „Mė gė jai“ – su žai dė be ne įdo miau sias šio se zo no rung ty nes. Andriaus GRYGELAIČIO nuotr.

    S

    Atkelta iš 3 p.

    So dy bo je gau su iš me ta lo bei ak mens su-kurtų dir bi nių. Vi sa tai Z. Mi ka laus kas pa da rė sa vo ran ko mis. Dau giau nei prieš pen kio li ka me tų al ko ho lio var to ji mo at si-sa kęs ūki nin kas tei gė ne ga lin tis gy ven ti be ko kios nors veik los. Po mė gį mū ry ti vy riš-kis pa vel dė jo iš sa vo ma mos.

    „Ma ma iki pat gi lios se nat vės mė go mū ry ti ką nors iš ak me nų. Tė tis jai tik ce men to „ko šę“ pa dė da vo mai šy ti, o vi sa ki ta at lik da vo ma ma. Mes su bro liu Jo nu ir gi už si krė tė me šiuo po mė giu“, – šyp so jo-si pa šne ko vas.

    Gai la įdir bioPats Moc ka bū džių gy ven to jas lais va lai-

    kio ir pra mo gų komp lek so veik lą va di na dau giau po mė giu nei dar bu. Anot šei mi nin-ko, daug už dirb ti iš to be veik neį ma no ma. Nors klien tai no riai at vyks ta į vy riš kio puo-se lė ja mą so dy bą, ta čiau si tua ci ja tap tų dar ge res nė, jei bū tų išas fal tuo ta ke lio at kar pa nuo Pūs ta pė džių iki Pa šei me nių. Vie tos po-li ti kai tai pa da ry ti yra ža dė ję ne vie ną kar-tą, ta čiau kol kas vi sa tai ir lie ka tik skam-biais pa ža dais.

    Be įvai rios veik los, Z. Mi ka laus kas yra vie nas pa vyz din giau sių ra jo no kiau lių au-gin to jų.

    ]

    Maž daug prieš 15 me tų pra dė jęs au gin-ti par ša ve des kiau les, tai jis da ro ir šian-dien. Jų vy riš kis lai ko per 30.

    Ūki nin ko neatg ra sė dau gy bė rei ka la-vi mų, sie kiant ap si sau go ti nuo af ri ki nio kiau lių ma ro.

    „Te ko ir tvo rą ap si tver ti, ir du šo ka bi-ną įsi reng ti, ir įvai rių pa pil do mų ap sau-gos prie mo nių įsi gy ti. Dėl šių rei ka la vi mų yra įvai rių nuo mo nių. Ta čiau aš ma nau, jog tai nie kam ne ken kia. Su tin ku, kad dėl po ros kiau lių da ry ti di de lių in ves ti ci jų gal

    ir neap si mo ka, bet kas jų lai ko bent ke lias de šim tis, vis kas grei tai at si per ka. Man as me niš kai bu vo gai la įdir bio, to dėl ir ne no rė jau vis ko at si sa ky ti“, – pri si pa ži no Moc ka bū džiuo se ūki nin kau jan tis Z. Mi ka-laus kas.

    Ūki nin kas ran da lai ko ir že mės dar bams, ir pra mo gų komp lek sui

    Pir tis ir ku bi las įsi gy ti už ES struk tū ri nių tink lų pa ra mą.SZe no no Mi ka laus ko ūky je par ša ve-dės lai ko mos at ski ruo se gar duo se.

    S

    KREPŠINIS

  • Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

    2016 m. sausio 19 d. 6

    Redakcijos adresas: Vilniaus g. 23, 70142 Vilkaviškis „Santaka“ internete – www.santaka.info El. paštas: [email protected], [email protected]

    KORESPONDENTAI:

    REDAKTORĖ Dangyra APANAVIČIENĖ (savivalda, politika) – (8 342) 20 800, 8 699 46 962.

    REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Laima VABALIENĖ (kultūra, sportas) – (8 342) 20 801, 8 685 69 140.

    Eglė KVIESULAITIENĖ (teisėsauga, medicina) (8 342) 20 802, 8 685 67 037,Eglė MIČIULIENĖ (jaunimo, aplinkosaugos temos) (8 342) 20 803, 8 685 69 150.Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ (verslas, interneto svetainė) (8 342) 20 804, 8 656 57 886,Andrius GRYGELAITIS (žemės ūkis, švietimas) (8 342) 20 806, 8 681 70 680,Renata VITKAUSKIENĖ (socialinės temos, religija) (8 342) 20 802, 8 685 21 442.

    Elena SABALIAUSKIENĖ (stilistė-korektorė) (8 342) 20 806, 8 685 69 144.Vida DULSKIENĖ (finansininkė) (8 342) 20 807, 8 685 69 145.Ramūnas JASULAITIS (skelbimai), tel./faks. (8 342) 20 805, 8 685 17 286.Lijana DULSKYTĖ (dizainerė-maketuotoja) (8 342) 20 804, 8 656 53 432.

    Leidėjas – UAB „Santakos laikraštis“Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjųasociacijos narys.Laikraštis įsteigtas 1945 m., reorganizuotas 1990 m.;išeina antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.Spausdino „Media Regionalne Sp. z. o. o.“ spaustuvė.Ofsetinė spauda, 2 sp. l. Ind. 67305, SL 083

    Tiražas – 5182 egz.Redakcijos darbo laikas: 8–17 val., pietų pertrauka –12–13 val. Šeštadieniais ir sekmadieniais nedirbame.

    IŠSPRENDĘ KRYŽIAŽODĮ SUŽINOSITE ŽODĮ, KURĮ REIKIA ĮRAŠYTI PAŽYMĖTUOSE LANGELIUOSE.

    Teisingas sausio 12 d. spausdinto kryžiažodžio atsakymas – PROTONAS. Atsakymai. Vertikaliai: Šoka. Migracija. Petį. Išima. Tukanas. Soja. Umaras. Tisas. Aka. Anoj. „Nikon“. Ragas. Kuma. Unikalus. Jausmas. Sana. Asia. Sai. Horizontaliai: Amortizacija. Egzekutorius. Amija. Kaminas. Guma. Šarabanas. Irisas. Sisi. Šapas. Ikas. Orakulas. Kitoj. Komuna. Ananasai.

    s

    Sudarė Danutė ŠULCAITĖ

    KRYŽIAŽODIS

    Anks čiau iš lei dęs pa na šaus po bū-džio al bu mus apie Ma ri jam po lę ir apie Kal va ri ją, so li daus lei di nio su-da ry to jas pro f. Sta nis lo vas Sa jaus-kas tei gia, kad Vil ka viš kio kraš tas yra la biau siai nu si pel nęs XIX a. pab. – XX a. pr. Lie tu vos is to ri jai. Iš čia ki lo ge riau sios ir mū sų kraš-tui lem tin gos ini cia ty vos, čia gi lius pėd sa kus pa li ko di die ji ka rai, oku-pa ci jos, Si bi ro trem tys, sa va no rių-kū rė jų žy giai, miš ko bro lių ko vos.

    Ke lias iš praei ties į da bar tį il gas, bet juo ženg ti kny gos pus la-piuo se ne pa bos ta. Teks to čia ne-daug – is to ri ją at spin di itin ko ky-biš kos nuo trau kos. La bai įdo mūs to me to pro fe sio na lių Vil ka viš kio kraš to fo tog ra fų, da ly va vu sių net-gi 1900 m. pa sau li nė je pa ro do je Pa-

    ry žiu je, dar bai, tiek Ru si jos, tiek Vo kie ti jos fo tog ra fų už fik suo ti vaiz dai, pa nau do ti pa što at vi ru-kuo se ir kt. Al bu me pa tei kia mų fo tog ra fi jų spekt ras išties pla-tus, ska ti nan tis dar la biau pa si-gi lin ti į sa vo kraš to praei tį.

    Vos pa si ro dęs lei di nys su-lau kė daug kom pli men tų. Ypač – už aukš čiau sią po lig ra fi jos ly-gį. Kny ga yra in for ma ty vi, pri ly-gi na ma en cik lo pe di jai, ku rią at-si ver ti kryp tin gai ieš ko da mas tam tik ro fak to. Albumas „Vil ka viš kio kraš tas. Iš praei ties į da bar tį“ pa va-

    din tas ir pa mink lu Su val ki jai, į ku-rią pa žiū rė ta my lin čiu žvilgs niu.

    „San ta kos“ inf.

    Į kraš to is to ri ją – my lin čiu žvilgs niu

    Is to ri nį al bu mą ga li ma įsi gy ti Vil ka viš kio kny gy ne ar ba pa skam bi nus lei dė jams tel. 8 639 17 916.

    s

    Vil ka viš kio is to ri jai skir tą kny gą „Vil ka viš kio kraš-tas. Iš praei ties į da bar tį“ ga li ma va din ti nau ja. Nors lei di nys Is to ri nė je Kau no pre zi den tū ro je vi suo me nei bu vo pri sta ty tas praė ju sių me tų pa va sa rį, jį var tę, ko ge ro, yra ne dau ge lis vil ka viš kie čių. Šiuo me tu kny gą ga li ma ras ti Vil ka viš kio kny gy ne.

    Per nai Ma ri jam po lės te ri to ri-nė dar bo bir ža (TDB) tei kė re-ko men da ci jas Lie tu vos dar bo bir žai iš duo ti lei di mus dirb ti 77 tarp tau ti nio kro vi nių per-ve ži mo trans por to prie mo nės vai ruo to jams ir dviem lai ki-nai dirb ti už sie nio fir mos at-siųs tiems in ži nie riams. Iš šių dar buo to jų nė vie nas ne dir bo Vil ka viš kio ra jo ne, nes vers li-nin kų, no rin čių įdar bin ti už sie-nie čius, čia neat si ra do.

    Darb da vys, no rin tis įdar bin-ti už sie nie tį, tu ri kreip tis į te ri to-ri nę dar bo bir žą (pa gal įmo nės re gist ra ci jos bu vei nę ar fak ti nę dar bo vie tą) ir už re gist ruo ti lais-vą dar bo vie tą prieš nu sta ty tą ter mi ną iki pra šy mo pa tei ki mo die nos.

    Įre gist ra vus lais vą dar bo vie tą ir ne su ra dus per 1 mėn. rei ka lin gos kva li fi ka ci jos dar-buo to jo Lie tu vo je, darb da vys te ri to ri nei dar bo bir žai ga li pa teik ti nu sta ty tos for mos pra-šy mą gau ti lei di mą dirb ti už-sie nie čiui bei ki tus rei ka lin gus do ku men tus.

    Lei di mas dirb ti iš duo-da mas, įver ti nus Lie tu vos Res pub li kos dar bo rin kos po-rei kius. Mi nė tą do ku men tą už sie nie tis pri va lo gau ti iki at vy ki mo į Lie tu vą. Be je, to-kie do ku men tai iš duo da mi tik kvali fi kuo tiems dar buo to jams,

    nes ne kva li fi kuo tos dar bo jė-gos ap stu ir pas mus.

    Pa sak kal bin tų stam bių ra-jo no darb da vių, dar buo to jus iš tre čių jų ša lių ver tė tų sam dy-ti, jei gu jie dirb tų taip pat kaip lie tu viai, bet už ma žes nį at ly gį. De ja, pa gal mū sų įsta ty mus už-sie nie čiams tu ri bū ti mo ka mas ne ma žes nis at ly gi ni mas ne gu tos pa čios kva li fi ka ci jos lie tu-viams.

    Tie sa, jei aukš tos kva li fi ka-ci jos spe cia lis tui su aukš tuo ju iš si la vi ni mu bus mo ka mas 3 kar tus už vi du ti nį di des nis at-ly gi ni mas, lei di mo dirb ti jam ne rei kės.

    2015 me tų gruo džio 1 die ną še šio li ko je Ma ri jam po lės re gio-no įmo nių dir bo 107 tre čių jų ša lių pi lie čiai: 1 vi rė jas, 1 tei si-nin kas, 2 in ži nie riai, 103 tarp-tau ti nio kro vi nių per ve ži mo trans por to prie mo nės vai ruo-to jai. Dau giau siai dar buo to jų at vy ko iš Uk rai nos – net 82. De-šimt dar bi nin kų ap skri ty je dir-bo at vy kę iš Bal ta ru si jos, 8 – iš Tur ki jos, 5 – iš Ka zachs ta no ir 2 – iš Ta dži kis ta no.

    At vy ku sie ji dirb ti kont ro-liuo ja mi ga na griež tai. Dėl dar buo to jų kai tos bei dar bo draus mės pa žei di mų bu vo pa-nai kin ta 18 ga lio jan čių lei di-mų.

    „San ta kos“ inf.

    Dar buo to jų iš už sie nio Vil ka viš kio vers li nin kams ne rei kiaLie tu vos dar bo bir ža per nai, sausio–spalio mė ne-siais, lei do 85 už sie nie čiams (tre čių jų ša lių pi lie-čiams) at vyk ti ir dirb ti Ma ri jam po lės re gio no įmo-nė se. Tuo lai ko tar piu bu vo iš duo ti 77 lei di mai dirb ti ir priim ti 8 spren di mai dėl už sie nie čio dar bo tin ka-mu mo mū sų dar bo rin kos po rei kiams. Tai – be veik 16 pro c. dau giau nei per vi sus 2014 me tus.

    Į Ju bi lie jaus šven to ves – su Pi lig ri mo pa suVil ka viš kio ka ted ro-je pra dė ti pla tin ti Pi lig ri mo pa sai.

    Vys ku pų kon fe-ren ci jos nu ta ri mu iš leis tas Pi lig ri mo pa sas, ski ria mas žmo nėms, lan kan-tiems ju bi lie ji nes Gai les tin gu mo me tų šven to ves Lie tu vo je. Ka ta li kų Baž ny čio je Gai les tin gu mo me-tai pa skelb ti 2015 m. lapk ri čio 13 d. ir tę sis iki šių me tų lapk ri čio pa bai gos.

    Pa są ga li ma gau ti pen kio li-ko je Lie tu vos baž ny čių, ku rio se at ver tos Gai les tin gu mo du rys. Be Vil ka viš kio, jis pla ti na mas ir vi sų li ku sių vys ku pi jų – Kai-šia do rių, Kau no, Pa ne vė žio, Šiau lių, Tel šių bei Vil niaus – ka-ted ro se, taip pat Ma ri jam po lės ba zi li ko je, Ši lu vos, Kre ke na vos, Že mai čių Kal va ri jos, Švč. M. Ma ri jos Tai kos Ka ra lie nės Klai-

    pė do je ir Vil niaus Auš ros var tų, Šv. Ig no to (Lie tu vos ka riuo me nės) bei Die vo Gai les tin gu-mo šven to vė se.

    Per šiuos me-tus, ap lan kęs vi sas pen kio li ka ar da lį mi nė tų vie tų, kiek-vie no je jų pi lig ri-mas į sa vo pa są ga lės gau ti ap lan-ky tos šven to vės ant spau dą ar ba pa-ra šą. Tai bū tų kaip

    pi lig ri mys tės liu di ji mas ir at mi-ni mo ženk las.

    Pi lig ri mo pa sai nuo se no ži-no mi pi lig ri mi nių ke lio nių tra-di ci jo je ki to se pa sau lio ša ly se. Pa vyz džiui, ke liau jant Šv. Jo kū-bo ke liu į Sant ja gą per Pran cū-zi ją ir Is pa ni ją, be to kio pa so ne-prii ma ma nak vy nei al ber guo se (spe cia liuo se pi lig ri mų nak vy-nės na muo se).

    Bi ru tė NE NĖ NIE NĖ

  • 2016 m. sausio 19 d.

    „Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.infoskelbimai / reklama / 7

    UAB „Galvijų eksportas“ brangiai – pienu girdomus buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Sveria elektroninėmis svarstyklėmis. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 646 81 037. 7763

    Ovidijaus Balčiūno individuali įmonė brangiai – veršelius. Pasiima patys. Sveria elektro-ninėmis svarstyklėmis. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 686 46 230. 219

    Lenkijos mėsos kombinatas LUNIEWSCY tiesiogiai iš ūkininkų ir ŽŪB – galvijus (minimalus kiekis – 20–25 vnt.). Reikalingi galvijų pasai ir veterinarijos sertifikatas. Kainos sutartinės.Tel. 8 698 48 384. 69

    Nuolat – dideles riebias kiaules, bekonus ir paršavedes.Tel. 8 685 17 817. 207

    Dirbanti moteris išsinuomotų 1–2 kambarių butą Vilkaviškyje.Tel. 8 689 84 214. 128Parduoda dalimis AUDI B4 (1995 m., 1,9 l, TDI), VW PASSAT CARAVAN TDI (1999 m., 1,9 l, 81 kW), du VW PASSAT B5 (1998 m., 1,9 l, TDI, 66 kW ir 1,8 l, sedanai), VW GOLF IV (1999 m., 1,4 l, hečbekas ir 1,9 l, TDI), VW BORA (1999 m., 1,6 l ir 1,9 l, TDI), VW SHARAN TDI (1998 m., 1,9 l), AUDI A6 CARAVAN TDI (2000 m., 2,5 l), AUDI A4 CARAVAN TDI (1998 m., 1,9 l, sedanas), AUDI C4 (1992 m., 2,8 l, benzinas), AUDI B4 TDI (1995 m., 1,9 l), AUDI 100 C4 TDI (1994 m., 2,5 l, 85 kW), VW GOLF V TDI (2005 m., 2 l), VW TOURAN TDI (2006 m., 2 l), VW PASSAT (1991 m.). Perka automobilius ardyti.Tel. 8 657 39 339. 6299Motopjūklu pjauna rąstus ir medžius. Tel. 8 678 76 107. 45UAB „Vaiskona“ reikalingas (-a) maisto technologas (-ė)-laborantas (-ė).Tel. 8 620 65 555. 158Žemės ūkio kooperatyvui reikalinga (-as) buhalterė (-is)ūkininkų apskaitai vesti. CV siųsti el. paštu [email protected]. 8 605 27 471. 167

    Siūlo gerai apmokamą darbą patyrusiems automobilvežių vairuotojams. Nemokančius dirbti automobilvežiu apmokome. Tel. 8 686 72 239 (nuo 8 iki 18 val.). 94

    Greitai bei kokybiškai gamina ir įstato nerūdijančio plieno įdėklus į paprastus ir pristatomus apšiltintus kaminus. Tel.: 8 610 85 100, 8 634 64 490. 3480

    Kalvarijoje organizuojami A, B, BE, C, CE kategorijų vairuotojų, TR1, TR2, SZ traktorininkų, SKM keturračių vairuotojų mokymo kursai. Keičia seno pavyzdžio traktorininko pažymėjimus į naujus. Tel.: (8 343) 21 847, 8 650 41 400, 8 699 88 498, 8 670 72 210. 47

    2 kambarių butą Aušros g., Vilkaviškyje (IV a., 50 m²).Tel. 8 685 69 145. 5583

    12 melžiamų karvių, veršingą telyčią.Tel. 8 638 33 283. 181

    6 savaičių paršelius Alvite.Tel. (8 342) 61 406. 206

    Pigiai – sausas skaldytas beržines malkas, stambias visiškai sausas alksnines supjautas ir nesupjautas atraižas (pakais), smulkias atraižas prakurams (sausos). Atveža nemokamai. Tel.: 8 612 63 938, 8 637 76 992. 490

    Akcija! Pigiau nerasite! Sausas skaldytas arba kaladėmis berži-nes, alksnines malkas, stambias supjautas ir nesupjautas atraižas (pakais) bei smulkias atraižas prakurams (sausos). Pastoviems klientams taikomos nuolaidos. Atveža nemokamai. Tel.: 8 683 08 661, 8 612 63 938. 2397

    Pastogėje džiovintas įvairias malkas bei pjuvenas.Tel. 8 624 47 452. 205

    Bet kokį traktorių ir priekabą (gali būti sugedę).Tel. 8 639 81 052. 5135

    Traktorių MTZ arba T40, T25, traktorinę priekabą. Tel. 8 691 57 155. 118

    Įvairių markių automobilius. Gali būti ir nevažiuojantys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 678 11 415. 80

    Automobilį (gali būti su defektu). Tel. 8 691 57 155. 117

    Brangiausiai – automobilius. Gali būti su defektais, daužti, be TA.Tel. 8 643 05 264. 5

    UAB „Galvex“ brangiai – pienu girdomus mėsinius juodmargius, belgų mėlynuosius buliukus ir telyčaites. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Greitai pasiima. Tel. 8 699 75 181. 36

    Brangiai – karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 615 28 106. 3552

    Firma brangiai – pienu girdomus 2–8 savaičių 50–90 kg buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka PVM priedus. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 612 34 503. 219Įmonė tiesiogiai – galvijus aukš-čiausiomis ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ supirkimo kainomis. Tel. 8 613 79 515. 876Mišrūnus limuzinus buliukus (iki 10 savaičių).Tel. 8 648 90 704. 188

    UAB „Galvijų centras“ – veršelius nuo 2 savaičių. Moka 6–21 proc. PVM. Atsiskaito iš karto. Tel.: 8 613 46 947, 8 655 20 645. 208

    PARDUODA

    ĮVAIRŪS

    Žmogus – tik žemės svečias ir turi jis sugrįžt namo. Bet kaip sunku išleisti jį į kelią, kuriuo negrįžta niekas atgalios.Dėl Bernardo MYKOLAIČIO mirties nuoširdžiai užjaučiame velionio artimuosius ir liūdime kartu.Buvę Autotransporto įmonės bendradarbiai Užsk. 210

    UŽJAUČIAME

    PERKA

    ♦ Pramonės g. 13, Vilkaviškis (buvusio konservų fabriko

    teritorijoje, centriniai vartai). Tel.: (8 342) 51 512, 8 687 35 487.

    Anglys, durpiųbriketai

    ♦ Vištyčio g. 48, Kybartai(šalia prekybos centro „Norfa“,

    kuro bazės teritorijoje). Tel.: (8 342) 30 130, 8 615 25 562. ♦ Vysk. A. Karoso g. 13,

    Vilkaviškis (prie buvusio techninės apžiūros centro).

    Tel.: (8 342) 69 266, 8 615 72 060.

    A

    IŠSIM

    OKĖT

    INAI

    RA

    UB V

    ILKDA

    U

    ABVILKDARA

    A

    Užsk. 1285

    UAB „Sūduvos galvijai“

    brangiai perka galvijus, moka pagal skerdeną arba gyvąjį svorį. Sveria vietoje.

    Atsiskaito iš karto.Perveža galvijus.Tel.: 8 620 35 000

    („Omnitel“), 8 614 44 299 („Bitė“),

    8 613 79 515 („Tele2“). Užsk. 7

    Užsk. 2

    Pilviškių sandėliuose parduodame akmens anglis, medžio pjuvenų granules, baltarusiškus bei medžio

    durpių briketus. Tel. 8 620 44 940.

    Užsk. 52

    Parduoda durpių briketus, akmens

    anglis (taip pat sufasuotas po

    25 kg) Vilkaviškio geležinkelio stotyje. Tel.: (8 342) 52 218,

    8 614 45 410. Užsk. 35

    Vil ka viš kio ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra ci ja skel bia Vil ka viš kio ra jo no sa vi val dy bės ne kil no ja mo jo tur to par da vi mą vie šo auk cio no bū du

    InformuojameapieVilkaviškiorajonosavivaldybėsadministracijos(kodas188774441,S.Nėriesg.1,70147Vilkaviškis)skelbiamąSavivaldybėsnekilnojamojoturtopardavimąviešoaukcionobūdu.

    Aukcionaiorganizuojamiirvykdomitiesiogiai,vadovaujantisValstybėsirsavivaldybiųnekilnojamųjųdaiktųpardavimoviešoaukcionobūdutvarkosaprašu,patvirtintuLietuvosRespublikosVyriausybės2014m.spalio28d.nutarimuNr.1178„DėlValstybėsirsavivaldybiųnekilnojamųjųdaiktųpardavimoviešoaukcionobūdutvarkosaprašopatvirtinimo“.

    Fiziniųarjuridiniųasmenų,pageidaujančiųdalyvautiviešameaukcione,dokumentųregistracijabusvykdoma2016m.vasario29d.,nuo8iki12val.,vieta:VilkaviškiorajonosavivaldybėsadministracijosViešųjųpirkimųirturtovaldymoskyrius,225kab.,adresas:S.Nėriesg.1,Vilkaviškis.

    Registruojantisaukcionodalyviu,privalupateiktiprašymąįregistruotiviešoaukcionodalyviu(prašymoformągalimarastiSavivaldybėsinternetosvetainėjewww.vil ka vis kis.lt)irbankoįstaigosdokumentus,patvirtinančiusapiegarantinioįnašobeiaukcionodalyvioregistravimomokesčiosumokėjimą.Aukcionodalyvioregistravimomokestis–10Eur.

    Asmenys,pageidaujantysbūtiaukcionožiūrovais,aukcionosąlygosenurodytulaikupasirinktojebankoįstaigojeturisumokėtimokestįužžiūrovobilietąiraukcionodalyviųregistravimometuatsakingamasmeniuiuždalyviųregistravimąpateiktimokesčiosumokėjimąužžiūrovobilietąpatvirtinantįdokumentą,tadajiemsbusišduotižiūrovųbilietai.Kiekvienamaukcionuistebėtiišduodamasatskirasžiūrovobilietas,kurisgaliojatikjamenurodytamaukcionui.Viešoaukcionožiūrovobilietokaina10Euružvienetą.

    Viešiaukcionaibusvykdomi2016m.vasario29d.,nuo14val.,Vilkaviškiorajonosavivaldybėsposėdžiųsalėjeadresu:S.Nėriesg.1,70147Vilkaviškis.

    ParduodamasviešoaukcionobūduVilkaviškiorajonosavivaldybėsnekilnojamasisturtas:1.Butas,unikalusNr.390190001018:0002,Vilkaviškior.sav.,Kybartųm.,J.Basanavičiausg.272,

    bendrasplotas–32,13kv.m,vienokambario,vienoaukštomūriniamepastate:•pradinėobjektopardavimokaina–1770Eur,•garantinioįnašodydis–177Eur.2.Butas, unikalusNr. 399700089016:0014,Vilkaviškio r. sav.,Kybartųm.,Gedimino g. 28A1,

    bendrasplotas–32,07kv.m,vienokambario,vienoaukštomediniamepastate,fiziškaipažeistas:•pradinėobjektopardavimokaina–577Eur,•garantinioįnašodydis–57Eur.3.Butas,unikalusNr.399150007019:0008,Vilkaviškior.sav.,Kybartųm.,Vilniausg.44,bendras

    plotas–17,24kv.m,vienaskambarys,daugiabučiomūriniopastato2aukšte,avarinis,supriklausiniu–ūkiopatalpomis,unikalusNr.399150007040:0001,bendrasplotas5,24kv.m,pastate,pažymėtame3I1p.:

    •pradinėobjektopardavimokaina–517Eur,•garantinioįnašodydis–51Eur.KonkrečiaskiekvienųaukcioneparduodamųbutųaukcionųsąlygasgalimarastiSavivaldybėssvetai

    nėjewww.vil ka vis kis.ltarbaatvykusįVilkaviškiorajonosavivaldybėsViešųjųpirkimųirturtovaldymoskyrių,225kab.,adresu:S.Nėriesg.1,Vilkaviškis.

    DėlviešameaukcioneparduodamoturtoapžiūrėjimoprašomekreiptisįSavivaldybėsadministracijosKybartųseniūnijosseniūną(Vilkaviškior.sav.,Kybartųm.,J.Basanavičiausg.54A,tel.869335920,el.p.ro [email protected]).

    DėlsmulkesnėsinformacijoskreiptisįVilkaviškiorajonosavivaldybėsadministracijosViešųjųpirkimųirturtovaldymoskyriausvyriausiąjįspecialistąAlgimantąSimanyną,tel.(8342)60192,el.p.al gi man [email protected].

    Vil ka viš kio ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jaUžsk.203

    ValstybinėmokesčiųinspekcijaprieLietuvosRespublikosfinansųministerijosparduodauždidžiausiąpasiūlytąkainąnekilnojamąjįturtąpagaltiesioginiopirkimo–pardavimosutartį:

    •20160210,9val.,–vienokambariobutą,kuriobendrasplotas11,28kv.msubendronaudojimo1,83kv.mpatalpomis,esantįVilniausg.463,Vilkaviškyje,energinionaudingumoklasė„G“.Pradinėpardavimokaina496Eur.

    •20160210,9.30val.,–vienokambariobutą,kuriobendrasplotas10,46kv.msubendronaudojimo1,69kv.mpatalpomis,esantįVilniausg.460,Vilkaviškyje,energinionaudingumoklasė„G“.Pradinėpardavimokaina460,84Eur.

    •20160210,10val.,–trijųkambariųbutą,kuriobendrasplotas52,53kv.msupriklausiniu–½ūkiopatalpa20,04kv.m,esantį J.Basanavičiausg.715,Kybartuose,energinionaudingumoklasė„G“.Pradinėpardavimokaina1277,22Eur.

    Asmenys, pageidaujantys įsigyti nekilnojamąjį turtą, iki 20160208adresu:Statybininkųg.13,Vilkaviškis(9kab.),pateikiaValstybineimokesčiųinspekcijaiprieLRfinansųministerijosprašymą.Prašyme būtina nurodyti pageidaujamo įsigyti turto pavadinimą,adresą,pirkėjokontaktiniusduomenis (adresą, telefoną)beisiūlomąkainą,kurinegalibūtimažesnėužpradinękainą.

    Gavus kelis prašymus įsigyti tą patį turtą, pirkimo–pardavimosutartisbussudaromasuasmeniu,pasiūliusiudidžiausiąkainą.Jeibus pasiūlyta vienoda didžiausia turto įsigijimo kaina, turtas busparduotasanksčiaupasiūlymąpateikusiampirkėjui.

    Norintiejipirktiparduodamąnekilnojamąjįturtąjįapžiūrėtigalėsindividualiaisusitarę.Kreiptisadresu:Statybininkųg.13,Vilkaviškis(9kab.),tel.:(8342)60225,(8343)97746.

    Papildomainformacija–tel.:(8342)60225,(8343)97746)irinternetosvetainėswww.vmi.ltskiltyje„ApieVMI–Aukcionaiirturtopardavimai“. Užsk.209

  • Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

    2016 m. sausio 19 d. 8 / įvairenybės

    Strazdui žiema nebaisi, kai pilvelis pilnas gudobelių vaisių.

    Eglės MIČIULIENĖS nuotr.

    S

    Ant ra die nį tem pe ra tū ra svy ruos tarp 3–8 laips nių šal čio. Va ka ri nių kryp čių vė jas į dau ge lį ra jo nų at gins snie go.

    Tre čia die nį ne to li Lie tu vos su ki nė sis ne di de lis že mo at mos fe ros slė gio sū ku rys, to dėl be veik vi so se vie to vė se pa snigs. Vė jas iš liks ne stip rus. Nak tį tem pe ra tū ra nu kris iki 7–12 laips nių šal čio, o die ną ter mo met-rai ro dys 4–9 laips nius šal čio.

    Orai – žie miš ki

    Ar tai syk lin gai var to ja mas žo džių jun gi nys „ava ly nės re mon tas“?Ne. Daik ta var dis „re mon tas“ ne var to ja-mas, kai ob jek tas smul kus ar ge di mas ne di de lis. Vie toj žo džių jun gi nio ava ly nės re mon tas var to ti na ava ly nės tai sy mas, plg.: laik ro džių re mon tas (= tai sy mas), bal-dų re mon tas (= tai sy mas).

    Daik ta var džio „re mon tas“ ne rei kė tų var to ti tai syk loms va din ti, to dėl vie toj ava ly nės re mon tas sa ky ti na ava ly nės tai syk la, plg.: bal dų tai syk la, laik ro džių tai syk la ir kt.

    KALBOS PATARIMAI

    Sausio 19 d. Gedvilė, Kanutas, Marijus, Marina, Marius, Morta, Raivedys

    Sausio 20 d. Daugvydas, Fabija, Gintvainas, Gintvainė, Liaubaras, Nomeda, Sebastijonas, Skaistė, Skaistis

    s

    s

    VARDINĖS

    IŠM

    INTI

    S Bijoti meilės – tai bijoti gyvenimo, o tie, kas bijo gyvenimo, didžiąja dalimi mirę.

    Bertranas RASELAS

    Sau sio 23 d., 12 val., Vil ka viš kio pa ra-pi jos sa lė je vyks kon cer tas-su si ti ki mas su Sim no ir Kaz lų Rū dos „Bo čiais“. Vi si no rin tie ji kvie čia mi da ly vau ti.

    Sau sio 28 d., 9.30 val., dia be ti kų bend ri-jos ka bi ne te vyks pa skai ta „Os teo po ro-zė: ri zi kos veiks niai, simp to mai, pro fi-lak ti ka“. Vi siems da ly vaujantiems bus at lik tas kau lų tan kio ty ri mas. Pa sik lau-sy ti pa skai tos kvie čia mi ne tik dia be ti-kų bend ri jos na riai.

    Va sa rio 3 d., 18 val., Vil ka viš kio kul tū-ros cent re bus ro do mas Nau jo jo teat ro spek tak lis apie aukš čiau sią žmo gaus ga li my bių ri bą „Nep ri lygs ta mo sios“ (pa gal šiuo lai ki nę Ke ri lės Čer čil pje sę).

    Va sa rio 13 d., 17 val., Vil ka viš kio kul tū-ros cent re Ma rius ir Irū na kon cer tuos su nau ja pro gra ma „Vis kas baig ta“.

    s

    s

    s

    s

    KAS? KUR? KA DA?

    ORAI -3 / -12

    ŠIANDIEN

    Saulė tekėjo

    Saulė leisis

    Dienos trukmė

    Ožiaragis (12 22–01 21)

    Priešpilnis iki sausio 22 d.

    10 mėnulio diena

    08:3016:2907:59

    Jau tre čius me tus RED gat vės šo kiais ga li džiaug tis Vil ka viš kio jau ni masŠiuo lai ki nio jau ni mo mėgs ta mi gat vės šo kiai plin ta la bai grei tai, su teik da mi daug ge ros nuo tai kos, ener gi jos, la vin-da mi vai kų bei jau nuo lių iš tver mę, ge-rin da mi fi zi nę for mą. Gal būt kaž kas dar nė ra su si pa ži nęs su šiais šo kiais, tad mes at sa ky si me, kas yra gat vės šo-kiai. Tai – hip ho pas, brei kas, hau sas, po pping, loc king sti lių šo kiai. Gat vės šo kiams šok ti ne rei kia po ros – ne svar-bu, ar tu esi mer gi na, ar vai ki nas, ne-svar bu, kiek tau me tų. Juos šok ti ga li vi si, kas sie kia sa vi raiš kos ga li my bių plėt ros, kas no ri ge rai jaus tis ju dė da-mi pa gal įvai rią gat vės šo kių mu zi ką, o svar biau sia – kas tu ri už si spy ri mo siek-ti tiks lų ir no ri iš mok ti šok ti.

    Mū sų mies te yra daug jau ni mo, ku-ris trokš ta iš mok ti gat vės šo kių, tai gi jiems į pa gal bą ir atei na dip lo muo ta šo kių mo ky to ja – pro fe sio na li šo kė ja iš Kau no šo kių stu di jos RED Ru gi lė Dai li-dai tė. Ši stu di ja sa vo fi lia lą Vil ka viš ky je įstei gė prieš tre jus me tus, o Ma ri jam po-lė je jis vei kia ant rus me tus.

    Stu di ja RED, ku rio je dir ba pro fe-sio na lūs ir pa ty rę šo kių mo ky to jai, Kau ne įkur ta prieš aš tuo ne rius me tus. Jos at sto vai da ly vau ja įvai riuo se mū sų ša lies ir tarp tau ti niuo se kon kur suo se bei čem pio na tuo se. Be jų neap siei na ma te le vi zi jos šo kių pro jek tuo se, to kiuo se kaip „Lie tu-vos ta len tai“, „Tu ga li šok ti“, „Šok“. Be je, kiek vie ną va sa rą šo kių be si mo kan tiems vai kams ir jau ni mui or ga ni zuo ja mos šo kių sto-vyk los.

    Šo kis – la bai ge ra ir nau din ga ne for ma li veik la jau ni mui, sto-ko jan čiam ju dė ji mo, už si sė din čiam prie kom piu te rio ar te le vi zo-riaus. Pap ras tai jau nuo liams siū lo ma mo ky tis kla si ki nių ar liau-dies šo kių, bet tuo su do min ti nė ra leng va. O štai gat vės šo kiai jiems tik rai pa tiks, nes tai tik ra jau ni mo sti chi ja, tai ma din ga, tai sti lius, kul tū ra.

    Stu di ja RED kvie čia mo ky tis vai kus ir jau ni mą nuo 6 iki 18 me tų. Už siė mi mai vyks ta du kar tus per sa vai tę, ant ra die niais ir ket vir ta die niais, Sa lo mė jos Nė ries pa grin di nė je mo kyk lo je, Vie ny-bės g. 1, Vil ka viš ky je. Pa mo kos mo ka mos. Dau giau in for ma ci jos ga li ma su ži no ti tel. 8 684 52 755 ar ba www.stu di ja red.lt, [email protected].

    Nau jų na rių priė mi mas vyks va sa rio 2 d., 16 val., Sa lo mė jos Nė ries pa grin di nės mo kyk los ak tų sa lė je. Užsk. 140

    RED Vilkaviškio komanda su savo mokytoja iškovojo taurę Lietuvos gatvės šokių čempionate.

    S

    Gatvės šokių mokytoja Rugilė Dailidaitė.S

    34 11 01 44 03 41 74 46 08 15 31 62 55 71 51 10 02 45 04 37 53 54 73 12 61 47 24 66 32 27 56 09 22 42 30 13 40 48 (keturi kampai, eilutė, įstrižainės) 35 70 21 23 36 49 43 38 18 68 67 75 19 (visa lentelė).

    Papildomi prizai: 041*738, 005*464, 023*257, 017*917 – pakvietimas į TV studiją; 0203563 – automobilis „VW Passat“; 0322801 – 2500 Eur; 0114682 – 3000 Eur; 0265981 – 3500 Eur.

    Laimėjimai: visa lentelė – 20 755 €, įstrižainės – 49 €, eilutė – 2 €, keturi kampai – 1 €.

    TELELOTO Lošimas Nr. 1032. Data: 2016-01-17.

    Užs

    k. 1

    90

    Ar tė ja ter mi nas, kai baigs ga lio ti mū sų ša ly je dau giau kaip du de šimt me čius nau-do ja mi po pie ri niai la mi nuo ti vai ruo to jo pa žy mė ji mai.

    Šie tei sę vai ruo ti pa tvir ti nan tys do ku-men tai Lie tu vo je bu vo pra dė ti iš duo ti dar 1992 me tais. Eu ro pos Są jun go je vie-no do pa vyz džio vai ruo to jo pa žy mė ji-mus vals ty bės įmo nė je „Re git ra“ ša lies gy ven to jai ga li įsi gy ti jau nuo 2007 m., ta čiau da lis jų vis dar nau do ja si se no pa-vyz džio vai ruo to jo pa žy mė ji mais.

    Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bė yra nu sta čiu si, kad se no pa vyz džio vai-ruo to jo pa žy mė ji mai baigs ga lio ti 2017 m. va sa rio 3 d. Ta čiau „Re git ra“ dėl to-kių pa žy mė ji mų kei ti mo re ko men duo-ja kreip tis ne lau kiant, kol baig sis jų ga-lio ji mas.

    Už si sa kius nau ją, se na sis ga lio jan tis vai ruo to jo pa žy mė ji mas grą ži na mas ir ga li ma juo nau do tis, kol ga mi na mas nau ja sis. Ta čiau tuo at ve ju, jei už si sa-kant nau ją pa tei kia mas jau ne ga lio jan-tis vai ruo to jo pa žy mė ji mas, as me niui jis ne grą ži na mas. Tad ir va ži nė ti vai-ruo to jas tuo me tu tei sės ne tu ri.

    „San ta kos“ inf.

    Lai kas keis ti tei ses

    santaka_nr007_1p.pdfsantaka_nr007_2p.pdfsantaka_nr007_3p.pdfsantaka_nr007_4p.pdfsantaka_nr007_5p.pdfsantaka_nr007_6p.pdfsantaka_nr007_7psl.pdfsantaka_nr007_8p.pdf